Gražina – medicinos specialistė, nutriciologė ir septynių knygų autorė – dalinasi patarimais, kaip ilgiau išlikti sveikiems, energingiems bei sustabdyti senėjimą. Jos teigimu, ilgaamžiškumo pagrindas prasideda nuo svarbiausių gyvenimo elementų: kokybiško miego, tinkamos priešuždegiminės mitybos ir streso valdymo.
Miegas – kūno ir proto atgaiva
Pirmasis žingsnis link sveikatos – išsimiegojimas. Miegas yra būtinas kūno regeneracijai ir energijos atkūrimui, nes jo metu vyksta svarbūs atstatomieji procesai. Šiuolaikinėje visuomenėje daugybė dirgiklių, tokių kaip ekranai ir netinkama mityba, trukdo tinkamai miegoti.
Gražina rekomenduoja kiekvienam pradėti nuo miego ritmo sutvarkymo. Norint pagerinti miego kokybę, ji pataria eiti miegoti anksčiau, tarp 22–23 valandos, ir valandą prieš miegą vengti ekranų. Žmonės, kurie sugeba sureguliuoti miegą, jaučiasi energingesni, geriau virškina maistą ir yra darbingesni.
Esant dideliam miego ritmo sutrikimui, Gražina siūlo naudoti augalus, tokius kaip ašvaganda, arba papildyti mitybą melatoninu. Anot jos, net mažos pastangos, tokios kaip ekranų vengimas prieš miegą, gali turėti didelį poveikį bendrai savijautai.
Priešuždegiminė mityba
Antrasis ilgaamžiškumo faktorius – subalansuota mityba. Daug informacijos ir receptų šiuo klausimu lengvai pasiekiama, tačiau svarbiausia – sąmoningumas renkantis maistą. Gražina pabrėžia, kad mitybos rutinos pokyčiai nėra sudėtingi, jei jie planuojami iš anksto.
„Rytą reikėtų pradėti nuo šilto vandens stiklinės, kuri suaktyvina limfinę sistemą ir virškinimą. Geriau rinktis natūralią arbatą vietoje kavos, kuri gali sukelti mineralų trūkumą ir dirginimus. Alternatyvų pavyzdys – mates arbata, kuri suteikia energijos be neigiamų pasekmių.
Žalias kokteilis, sumaišytas iš banano, uogų ir žalialapių augalų, tokių kaip špinatai, dilgėlės ar kiaulpienės, yra puikus priešuždegiminis maistas. Dar viena naudinga idėja – linų sėmenų košė. Užmerkiant linų sėmenis vakare ir ryte sumalant su vaisiais, gauname lengvą, maistingą ir labai vertingą patiekalą.
Dienos eigoje reikėtų rinktis daugiau daržovių, ypatingai žalialapių, ir nepamiršti riešutų bei sėklų. Graikinių riešutų ar migdolų mirkymas padeda aktyvuoti juose esančias naudingas medžiagas, todėl jie tampa dar maistingesni.
Svarbu vengti cukraus ir pakeisti saldumynus sveikesniais desertais. Datulės, džiovintos slyvos, medus – tai saldžios ir sveikos alternatyvos, kurios nekenkia sveikatai. Tinkama mityba padeda palaikyti gerą mikroflorą, kuri natūraliai padidina norą sportuoti, gerina miegą ir bendrą sveikatą“, – pataria specialistė.
Streso valdymas
Trečiasis ilgaamžiškumo veiksnys yra streso valdymas. Gražina pabrėžia, kad net sveikai maitinantis, tačiau patiriant nuolatinį stresą, organizmas vis tiek išsibalansuoja. Ypač tai pastebima hormoninėje sistemoje, moterims. Stresas sukelia organizmo užrūgštėjimą ir ligas, todėl būtina rasti būdų, kaip su juo kovoti.
Vienas paprasčiausių būdų sumažinti stresą – pasivaikščiojimai gamtoje. Gražina rekomenduoja išeiti bent 10–15 minučių pasivaikščioti ir stebėti aplinką – medžius, lapus, orą. Šis paprastas veiksmas padeda atitraukti mintis nuo kasdienių problemų ir sugrįžti į dabarties akimirką. Žiūrėjimas į horizontą yra itin naudingas smegenų veiklai ir padeda „iškrauti“ protą.
„Meditacija taip pat svarbi streso mažinimui. Nors pradedantiesiems gali atrodyti sudėtinga medituoti tyloje, verta pradėti nuo kvėpavimo pratimų. Dėmesio sutelkimas į kvėpavimą padeda smegenims persijungti iš streso būsenos į atsipalaidavimą, o tai leidžia sumažinti emocinę įtampą. Šie maži pratimai leidžia pajusti vidinę ramybę ir geriau valdyti kasdienius iššūkius“, – pataria Gražina.
Judėjimas
Gražina taip pat pabrėžia judėjimo svarbą. Judėjimas yra būtinas ne tik kūnui, bet ir emociniam atsigavimui. Sportas kiekvienam gali būti individualus – vienam reikia intensyvesnės veiklos, kitam užtenka lengvų pratimų ar tiesiog pasivaikščiojimų gamtoje. Tačiau svarbiausia yra užtikrinti, kad kūnas gautų reikiamą judėjimo kiekį.
„Be to, elektromagnetinis krūvis, kurį patiriame būdami uždarose patalpose prie kompiuterių ir telefonų, neigiamai veikia mūsų sveikatą. Gamta gali padėti sumažinti šį krūvį, todėl rekomenduojama bent keletą minučių per dieną praleisti lauke“, – priduria pašnekovė.
Alkoholis ir protarpinis badavimas
Gražina skatina atsisakyti alkoholio arba jį vartoti minimaliai, nes alkoholis sukelia uždegimus ir neigiamai veikia nervų sistemą. Ji rekomenduoja ne tik vengti alkoholio savaitės viduryje, bet ir apskritai praktikuoti askezę – savanorišką susilaikymą nuo tam tikrų produktų, įskaitant alkoholį.
Dar vienas sveikatos ir ilgaamžiškumo raktas – protarpinis badavimas. Gražina rekomenduoja 16 valandų nevalgyti, pavyzdžiui, nuo 19 val. vakaro iki 11 val. kitos dienos ryto. Tai leidžia kūnui pradėti priešuždegiminius procesus, valyti toksinus ir stiprinti sveikatą.
„Visi šie patarimai – nuo miego kokybės, sąmoningos mitybos iki streso valdymo – sudaro ilgaamžiškumo raktus. Žingsnis po žingsnio pradedant taikyti šiuos metodus, žmogus gali pasijusti sveikesnis, energingesnis ir pasiekti harmoningesnę gyvenimo pusiausvyrą. Nebijokite keisti įpročių, nes tai ilgainiui atneš didžiulę naudą sveikatai ir gyvenimo kokybei“, – šypteli moteris.
