„Dažniausia tokių dėmių priežastis – nedideli, bet nuolatiniai nuotėkiai iš nesandarių mazgų: variklio ar pavarų dėžės, aušinimo sistemos“, – sako „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
„Skysčiai teka per susidėvėjusias tarpines, sujungimus ar pažeistas detales. Be to, jų trūkumas gali sukelti labai brangius automobilio gedimus.“
Pavyzdžiui, aušinimo skysčio ar alyvos trūkumas gali privesti prie variklio perkaitimo ar visiško gedimo. Apie tai dažniausiai įspėja prietaisų skydelyje užsidegančios lemputės – jas ignoruoti pavojinga. Pavarų dėžės alyvos nuotėkį pastebėti sunkiau – jį dažniau išduoda neįprastas garsas ar keistas transmisijos darbas, kas dažnai reiškia, kad žala jau padaryta.
Kaip atpažinti, koks skystis teka?
Pastebėjus dėmę po automobiliu, svarbu suprasti, apie ką ji signalizuoja.
- Tamsi, riebi ir slidi dėmė – dažniausiai tai variklio ar transmisijos alyva.
- Ryškios spalvos, lipni ir saldžiai kvepianti dėmė – tai dažnas aušinimo skysčio požymis.
„Nebijokite dėmę paliesti – tai padės lengviau nustatyti, kurį skysčio lygį tikrinti. Jei dėmė didelė ar išsiliejimas akivaizdus, geriau nedelsti – automobiliu važiuoti nereikėtų, nes tai gali dar labiau padidinti žalą“, – įspėja A. Gučius.
Pasak eksperto, nors degalų ar stabdžių skysčio pratekėjimai pasitaiko rečiau, jie kelia ypač didelę grėsmę aplinkai ir saugumui.
„Pastebėjus tekančius degalus – nedelsiant imkitės veiksmų: sustabdykite tekėjimą, raskite šaltinį ir pasirūpinkite neutralizavimu“, – akcentuoja Gučius.
Ekologinė žala – didesnė nei atrodo
Pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ laboratorijos vadovė Rita Paukštė pabrėžia: netvarkingos transporto priemonės gali į aplinką išleisti itin kenksmingas medžiagas – stabdžių dulkes, alyvą, aušinimo skysčius. Lietaus nuplautos, šios cheminės medžiagos gali patekti į dirvožemį, gruntinius vandenis ar net geriamojo vandens šaltinius.
„Naftos produktai, patekę į vandens telkinius, sudaro plėvelę, kuri kenkia žuvims ir paukščiams. Pavojų kelia ir sunkieji metalai alyvoje – jie gali paveikti žmogaus nervų sistemą, inkstus, o kai kurie net sukelti onkologinius susirgimus“, – įspėja R. Paukštė.
Pasak ekspertės, net ir nedideli išsiliejusios alyvos kiekiai daro didelę žalą. Vienas litras gali užteršti pusę hektaro dirvožemio ir net hektarą vandens paviršiaus.
Alyva, aušinimo skysčiai, stabdžių ar vairo stiprintuvo skysčiai, degalai – visa tai yra pavojingos atliekos, kurios turi būti tvarkomos atsakingai. Netinkamas jų utilizavimas – tai ne tik aplinkos, bet ir žmonių sveikatos rizika.
Didelis skysčių išsiliejimas dažnai susijęs su staigiais techniniais gedimais – pažeistais variklio ar transmisijos komponentais, trūkusiomis tarpinių sandūromis. Tokie gedimai dažnai nutinka avarijų metu arba kai sukyla vidiniai variklio komponentai.
„Tokiais atvejais pirmiausia – saugumas. Sustokite saugioje vietoje, pažymėkite incidento vietą, kaip numatyta KET. Praneškite pagalbos tarnyboms numeriu 112. Ir jokiu būdu nesiimkite patys šalinti alyvos ar degalų – be specialių apsaugos priemonių tai gali būti pavojinga“, – pabrėžia A. Gučius.
Baudos – ne iš piršto laužtos
Kaip nurodo Aplinkos apsaugos departamentas, skysčių nuotėkis laikomas pažeidimu, jei po automobiliu laša alyva, degalai ar kiti skysčiai (išskyrus langų plovimo skystį) ir per vieną minutę susidaro nauji lašai.
„Turėkite su savimi naftos sorbentų, kurie sugeria skysčius. Panaudotas priemones, skudurėlius ar šluostes su alyvos likučiais būtina pristatyti į pavojingų atliekų surinkimo aikšteles“, – primena R. Paukštė.
Tokie pažeidimai ne tik daro tiesioginę žalą aplinkai, bet ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Dėl jų vairuotojas gali būti nubaustas ar net prarasti techninės apžiūros galiojimą.
