Įsivaizduokite situaciją : jūs vairuojate naujutėlį „Porsche Cayman“, jūs išvažiuojate į miestą pasivažinėti ir po keletos kilometrų sustojate prie šviesoforo. Šalia jūsų sustoja apynaujis „Škoda Superb“. Nuosaikios išvaizdos, praktiškas, čekiškas sedanas pradeda demonstruoti ženklus, jog nori su jumis iki kitos sankryžos palenktyniauti. Įsijungia žalia šviesa, paspaudžiate akceleratorių ir ... stebite kaip „Superb“ įsiveržia į priekį.
Kaip tai gali būti? Tik sustoję prie kito šviesoforo, jūs sužinote, kad lenktyniavote su „Škoda“ sedanu, kurio visus keturis ratus suko 6 cilindrų variklis, kuriam specializuotuose dirbtuvėse buvo suteikti papildomi sparnai. Ir tai tik vienas iš gausybės pavyzdžių, kuriuos šiandien ir aptarsime.
Audi A6 2.7 Quattro
Žvelgdami į šį sedaną matote tik dar vieną vokišką sedaną, ar ne? Automobilį, kurį labiau mėgtų vyresnio amžiaus dėdė, tačiau „Audi“ puikiai žinojo, jog tam tikros versijos sugebės sudominti ir jaunesnius vairuotojus. Ir 2,7 litro benzininį variklį turėjusi modifikacija buvo viena iš jų.
Ši „Audi A6“ karta galėjo turėti 2,7 arba 3,0 litrų darbinio tūrio 6 cilindrų benzininius variklius, tačiau būtent 2,7 litro versija turėjo žymiai didesnį sprogstamąjį užtaisą.
Jeigu standartinis motoras išvystė 250 arklio galių, tačiau keletas modifikacijų leisdavo variklio galią padidinti iki 320 - 330 arklio galių, o jeigu išlaidauti galite ir daugiau, tuomet galite užsiauginti ir gerokai didesnę ristūnų kaimenę.
Ne veltui būtent ši versija būdavo vadinama biudžetine „RS6“, mat modifikacijų dėka, variklio pajėgumas galėdavo išaugti iki 500 ar 600 arklio galių, o tai jau buvo tuomet gamintų superautomobilių teritorija.
BMW 335i
BMW yra šio automobilių žanro specialistė. Eilės pavyzdžių rodo, jog klasika tapusį 6 cilindrų variklį turinčios, įvairių BMW modelių versijos, sugeba džiuginti iš bendro automobilių srauto neišsiskiriančia išvaizda bei netikėtai džiuginančia dinamika.
„E90“ kartos 3 serijos BMW tikrai nebuvo pats išvaizdžiausias modelis. Ypač palyginus su kitais to laikmečio BMW modeliais: 5 serija, 6 serija, 7 serija ar net „Z4“.
Konservatyvus dizainas, be abejonės, sulaukdavo teigiamų ir neigiamų įvertinimų, tačiau niekam nekėlė abejonių tai kaip šis BMW važiuoja. Puikus svorio paskirstymas tarp ašių, patogi vairuotojo vieta, o draugiją nuolatos palaikantis 306 arklio galias ir 400 Nm sukimo momentą išvystantis variklis buvo puikus kompanionas kiekvienoje išvykoje.
Mazda 6 MPS
Garsiai savo nuomonę reiškianti automobilių entuziastų bendruomenė labai dažnai sugeba suklaidinti automobilių gamintojus ir šiomis pasakomis patikėjusios markės labai dažnai susimaudavo.
„Mazda 6 MPS“ buvo ypatingai ambicingas projektas, kuris buvo kuriamas galvojant ne apie bet ką, o apie benzingalvius – dėl automobilių pamišusius žmones, kurie nuolatos skundėsi, jog automobilių rinkoje nėra jų poreikius atitinkančių modelių.
Išklausę visas įmanomas nuoskaudas ir priekaištus kitiems gamintojams, „Mazda“ investavo milžinišką sumą į „6 MPS“, tačiau dinamiškai konkurencingas sedanas, deja, vėl liko sportiškų automobilių paraštėse, vien dėl to, jog tai buvo „Mazda“.
Keturių varančiųjų ratų pavara, 260 arklio galių ir 440 Nm sukimo momentą išvystantis variklis bei skrupulingai subalansuota pakaba leido mėgautis tikruoju vairavimo malonumu, tačiau šio japoniško sedano privalumus tuomet sugebėjo įvertinti tik išskirtinį skonį turintys gurmanai.
Mitsubishi Galant VR-4
Net neabejojame, jog akimirksniu galėtumėte įvardinti patį žinomiausią šios markės modelį – „Mitsubishi Lancer EVO“. Net dešimt skirtingų šio modelio evoliucijų džiugino keletą benzingalvių kartų, todėl nenuostabu, jog likusieji „Mitsubishi“ modeliai liko sportiškos „Lancer EVO“ šešėlyje.
„Mitsubishi Galant VR-4“, neabejotinai, yra vienas tų automobilių, kuris buvo nepelnytai užmirštas. Patogesnis, erdvesnis, praktiškesnis, tačiau tikrai ne ką prastesnis dinaminių savybių departamente, „Galant VR-4“ siekė tapti japonišku „BMW M3“.
Vis dėlto, kaip ir daugelis to laikmečio japoniškų sedanų, taip ir „Galant VR-4“ nesulaukė didžiulio susidomėjimo vien dėl to, jog tai buvo „Mitsubishi“. Visgi, vairuojant „Mitsubishi“ nesulauksi tiek daug dėmesio kaip „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“, ir nesvarbu kiek pastangų į šio modelio techninę bazę įdėjo bendrovės inžinieriai.
Opel Insignia OPC
„Opel“ turi ypatingai gilias tradicijas kuriant greitus ir dinamiškus automobilius – tai tiesiog šios bendrovės DNR. Kaip ir vidutinės klasės automobiliai, kurie visuomet būdavo didžiulė ir skaudi rakštis „Volkswagen Passat“ bei kitiems konkurentams.
„Opel Insignia“ taip pat buvo vienas iš tų modelių, kuris stengėsi kibti į atlapus visiems panašaus dydžio modeliams. Kaina, dizainas, technologijos, važiavimo savybės – daugelyje sričių „Insignia“ buvo konkurencinga, tačiau „Opel“ inžinieriams visada niežtėjo nagus sukurti pasiutusiai greitą modifikaciją.
Laikydamiesi ilgamečių „Opel“ tradicijų, pati pajėgiausia ir brangiausia „Insignia“ versija atrodė ganėtinai nuosaikiai. Taip, automobilį puošė pūstesnės kėbulo detalės ir didesnio skersmens ratlankiai, tačiau savo pasaulyje užsisklendęs praeivis niekada į šią versiją neatkreiptų dėmesio. Kita vertus, didžiausią įspūdį „Insignia OPC“ kėlė kuomet reikėdavo įsitaisyti už vairo.
Sodrų garsą skleidęs 6 cilindrų benzininis variklis visuomet išvystydavo 325 arklio galias ir 435 Nm sukimo momentą. Šis variklis taip pat buvo poruojamas tik su išskirtinai keturių varančiųjų ratų pavara, dėl kurios veikimo savybių „Insignia OPC“ įsibėgėdavo per maždaug 6 sekundes.
Škoda Superb 3.6 FSI
Metai bėga, tačiau vienas mėgstamiausių automobilių Lietuvoje išlieka čekiškas „Škoda Superb“. Nors pavadinti jį čekišku automobiliu yra šiek tiek per drąsu, mat jame naudojami komponentai yra kone identiški skirtinguose „Volkswagen“ automobiliuose, tačiau tai nei kiek nesumenkina „Škoda“ inžinierių padaryto darbo.
Kadangi „Škoda Superb“ iš esmės atvaizduoja „Volkswagen Passat“, nereikėtų stebėtis, jog kolegoms iš Vokietijos nusprendus sukurti sportišką „Passat R36“ versiją, jie taip pat nepraleido progos pajėgų 6 cilindrų motorą sumontuoti į dailųjį „Superb“ sedaną ir universalą.
Didžiausias „Superb“ pranašumas buvo tas, jog už vidutiniškai įrengtos 3 serijos BMW pinigus „Škoda“ siūlė 5 serijos BMW dydžio automobilį, kuris, esant reikalui, galėjo neatsilikti nuo itin populiarų „BMW 525i“ ir „BMW 530i“ modifikacijų, kurių pradinė kaina buvo bemaž dvigubai didesnė.
Subaru Legacy 2.5 GT Spec B
Kad ir kokį sąrašą automobilių sudarytume, jame tikrai bus bent vienas „Subaru“ markės kūrinys. Visgi, „Subaru“ inžinieriai daugelį metų kūrė automobilius, kurie vienu metu sugebėtų patenkinti šeimyniškus ir automaniškus poreikius. Retkarčiais vienu metu, retkarčiais pagal nuotaiką.
2006-aisiais ir tik išskirtinai Jungtinių Valstijų rinkoms skirta „Subaru Legacy“ modelio versija buvo savotiškas japonų markės eksperimentas. „Subaru“ inžinieriai atsižvelgdami į žiniasklaidos atstovų, bandžiusių standartinę „2.5 GT“ pastebėjimus, atliko keletą reikšmingų pakabos, variklio ir salono patobulinimų, dėl kurių „Spec B“ versija staiga tapo automobiliu, galinčiu sudaryti pilnavertę konkurenciją 3 serijos BMW.
Šiuolaikinių automobilių standartais „Subaru Legacy 2.5 GT Spec B“ nėra greitas ratuotis. Visgi, priekyje tūnojęs opozicinis variklis išvystė 250 arklio galių ir 330 Nm sukimo momentą, tačiau to pilnai užteko paerzinti tuomet gamintų „Audi A4“, 3 serijos BMW ar C klasės „Mercedes-Benz“ vairuotojus. Juolab, Jungtinėse Valstijose šis modelis kainavo net 10 tūkst. dolerių mažiau, todėl, net ir menkesni, trūkumai buvo atleisti dėl bendro gerų savybių kraičio.
Volkswagen Golf / Bora 2.8 4Motion
Kad ir kiek daug pastangų „Volkswagen“ inžinieriai įdėjo kurdami ketvirtosios kartos modelį, tačiau pavadinti „Golf GTI“ versiją sportiška niekada nekildavo noras. Juolab, visiems entuziastams svarbią emblemą dėvintis modelis anuomet buvo lėtesnis netgi už dyzeliniu varikliu varomą „Škoda Octavia“, o tai nedaro garbės nei „GTI“ emblemai, nei „Volkswagen“.
„Volkswagen“ norėdama ištaisyti šią klaidą, 1999 metais europiečiams ant padėklo pateikė gerokai našesnę „Golf VR6“ versiją. Kaip sufleruoja „VR6“ vardas, kompaktiškame automobilyje atsirado švelnų murkimą skleidžiantis 6 cilindrų variklis ir keturių varančiųjų ratų pavara.
„VR6“ versija, iš tiesų, sulaukė daugiau negu pakankamai daug dėmesio ir ne tik Europoje, bet ir Jungtinėse Valstijose, kur sedano kėbulą turėjusi „Volkswagen Bora“ tapo jaunų vairuotojų svajonių objektu. Visgi, solidi išvaizda, patraukli kaina bei įtraukianti dinamika buvo pakankamai įtikinami argumentai įsigyti „Golf VR6“ arba „Bora VR6“.
Volvo V70 R
„Volvo“ puikiai žino kaip pagaminti automobilį, kuris atrodytų pakankamai kukliai, tačiau po apgaulinga išvaizda slypėtų nuo grandinės paleistas šuo.
Kaip ir „S60 R“ atveju, taip ir „V70 R“ buvo komplektuojamas su 2.5 litro darbinio tūrio, penkių cilindrų benzininiu varikliu, gebėjusiu išvystyti nei daug, nei mažai – 300 arklio galių ir 350 Nm sukimo momentą.
Puikų garso takelį sukuriantis variklis buvo suporuotas su nuspėjamai ir efektyviai veikusia „Haldex“ keturių varančiųjų ratų pavara. Pastaroji užtikrino, jog kiekvieną kartą paspaudus akceleratoriaus pedalą iki 100 km/val. įsibėgėtumėte per maždaug 6 sekundes, tačiau tai nebuvo svarbu.
Didžiausią svarbą darė tai, jog tolygią akceleraciją automobilis demonstravo kiekvieną dieną, bet kokiu oru, net jeigu su savimi veždavotės vaikus.
