Jau kurį laiką žiniasklaidoje galite pamatyti įvairiausių spaudos pranešimų, kuriuose rašoma, jog privalomąją techninę apžiūrą iš pirmo karto praeina vos pusė automobilių. Keisčiausia yra tai, jog skaitant tokius pranešimus susidaro įspūdis, jog tai yra normalus dalykas. Automobilių tikrinantys specialistai teigia, kad daugelis į techninę apžiūrą atvažiuoja automobilio nepatikrinę prieš tai. Ar lietuviai į techninę apžiūrą važiuoja „Va Bank“?
Mano nuomone, techninių apžiūrų rezultatams didesnę įtaką daro per griežti reikalavimai automobiliams, kurių amžius yra 15, 20 ar 30 metų. Kiekvienas automobilis atvykęs į techninę apžiūrą turi važiuoti taip, lyg būtų tik ką išriedėjęs iš gamyklos. Tik nesusidarykite įspūdžio, jog aš noriu, kad techninę apžiūrą atliekantys specialistai turėtų šiek tiek atleisti stipriai įtemptas vadeles. O ir galimybių, jog automobilius apžiūrintys specialistai jas atleis nuolatos vis mažėja. Ypač, jeigu Jūsų automobilis turi bent keletą modifikacijų.
Didžiausias galvos skausmas yra ne tik gausiai perdaryti ar savadarbiai automobiliai. Didžiausias galvos skausmas yra ne per daugiausiai modifikuoti automobiliai, kurie turi tris ar penkias detales, kurios buvo sumontuotos ne automobilio namuose - didžiulėje gamykloje. Kodėl tokio tipo automobiliai yra galvos skausmas? Automanams - „Performance“ ar kitų tipo detalių įsigijimas ir sumontavimas į automobilį yra laikomas geru dalyku, tačiau techninės apžiūros specialistas į tokį automaną pažiūrės taip, lyg būtum ką tik nužudęs žmogų. Keista? Netgi labai keista, nes automobiliams modifikuoti skirtų komponentų industrija kiekvienais metais visame pasaulyje parduoda milžinišką kiekį detalių, kurios nusėda įvairiausiuose modeliuose. Automanai visame pasaulyje turi išskirtinius poreikius padidinti variklio galią, pagerinti automobilio stabilumą posūkiuose, padidinti išmetimo sistemos garsą. Kur yra poreikis, ten yra ir pasiūla. Visame pasaulyje? Na, gal tik išskyrus Lietuvą.
Modifikuoti automobiliai nepageidaujami
Jau kurį laiką „Automanas.lt“ redakcija gaudavo automėgėjų nusiskundimus. Juose būdavo apibūdinama viena ir ta pati problema - prieš keletą metų buvę legalūs automobilių patobulinimai pastaruoju metu staiga ėmė kelti pavojų keliuose. Sužinoti, kas nutinka automanams įvažiavus į pastatą su užrašu - „Tuvlita“, nuvykome į techninės apžiūros centrą su 1992 metų gamybos „Toyota MR2“.
Turbūt jau supratote, kad automobilis nebuvo visiškai standartinis. Jis buvo pritaikytas mano poreikiams važinėti azartiškiau, sportiškiau ir dinamiškiau. Prieš keletą metų atlikus pilnavertį automobilio atnaujinimą ir nuvykus į techninės apžiūros centrą, jį apžiūrėjęs specialistas paprašė su „MR2“ pralėkti ir džiaugėsi tokios mašinos apsilankymu. Tuo tarpu dabartinė situacija buvo visiškai kitokia.
Specialistams pamačius atvažiuojantį ryškiai raudonos spalvos „Toyota MR2“, jų veiduose matėsi nenoras kišti pirštų prie nestandartinio automobilio. Praėjus keletai akimirkų, techninės apžiūros specialistai pamatė, jog „MR2“ turi reguliuojamo aukščio ir kietumo amortizatoriai. Tą pačią akimirką prie automobilio stovėjęs specialistas atsiduso ir pasiūlė apleisti patalpą, nes - „Reguliuojamo aukščio ir kietumo amortizatoriai pažymimi kaip didelis trūkumas.“ Kodėl? Į šį klausimą paprašėme atsakyti padalinio vadovą.
Po ilgų diskusijų man buvo pasakyta, jog ne originalūs amortizatoriai pripažįstami kaip didelis trūkumas. Tad vietoj to, kad nuleisčiau galvą ir susinervinęs grįžčiau namo - parašiau pretenziją, jog nesutinku su „Tuvlitos“ specialistų išvadomis.
Tai kas gerina automobilio savybes netinka?
Sunku sutikti su faktu, jog kelis kartus brangesnis naujas komponentas yra blogesnis už originalų. Ar jis gali pabloginti eksploatacines savybes? Aš ir daugelis automanų tikrai pasakys - tikrai ne! Ironiška, tačiau pigesni, iš Kinijos atkeliavo amortizatoriai niekam nekelia abejonių, nes jų išvaizda yra beveik identiška originalioms detalėms.
Mes juk kalbame ne apie namie iš medžio išdrožtus amortizatorius. Mes kalbame apie kokybiškus reguliuojamo aukščio ir kietumo amortizatorius, kurių gamintojai testuoja savo produkciją ir netgi labai dažnai gamina tuo pačius amortizatorius didiesiems automobilių gamintojams. Pirkėjui norint pagerinti automobilio valdymo savybes, tereikia atsukti keletą varžtų ir įsidėti naują dalį. Tad kodėl šis paprastas, tačiau svarbus komponentas nėra pripažįstamas Lietuvoje? Atsakymo pradėjome ieškoti „Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje“ prie Susisiekimo ministerijos.
Sunku sutikti su faktu, kad dalis kuri yra kelis kartus brangesnė nei originali gali pabloginti automobilio eksploatacines savybes, jau nekalbant apie pavojaus keliuose sukėlimą. Kai tuo tarpu kelis kartus pigesni už originalius „kinietiški" amortizatoriai niekam nekelia abejonių dėl kokybės, vien dėl to, kad jie atrodo taip pat kaip originalūs. . „Coiloverių" gamintojai juk taip pat tiek testuoja savo produkciją, tiek ją pritaiko kiekvienam modeliui. Pirkėjui tereikia atsukti varžtus ir įsidėti naują dalį. Kodėl tokia dalis yra nepripažįstama Lietuvoje ėjome aiškintis į "Valstybinę kelių transporto inspekciją" prie Susisiekimo ministerijos.
Susitikę su „Valstybinės kelių transporto inspekcijos" direktoriaus sudaryta komisija maloniai nustebome, jog jie žino ir nori spręsti šią tobulintų automobilių legalumo problemą. Tačiau žinoma ar tas noras nebus tik išorinis, mes pamatysime po kurio laiko. Po kelias valandas trukusių diskusijų ne tik apie reguliuojamo kietumo amortizatorius, bet ir visus tobulinimus buvo nuspręsta, jog juos reikėtų sudėti į vieną sąrašą, sėsti prie vieno stalo su specialistais ir valdininkais, bei diskutuoti kurie iš jų bus traktuojamas kaip automobilio perdirbimas, o kuris ne. Čia ir iš esmės išsiskyrė automanų ir specialistų nuomonės.
Mes liekame prie nuomonės, kad dalys, kurios yra gamintojo pritaikytos tam tikram modeliui, kai norint juos sumontuoti nereikia keisti automobilio konstrukcijos (pjaustyti, virinti), negali būti skaitomos kaip transporto priemonės perdirbimas. Nes jos užtikrins tas pačias ar net geresnes savybes. Trumpai tariant- jeigu bet kuris vartotojas internete nusipirks reguliuojamo aukščio amortizatorius, prie kurių parašytą, jog jie tinka važinėti gatvėmis ir turimam automobiliui, jie turi atitikti gamyklines normas.
Tačiau specialistų nuomonė buvo kitokia. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 5.2 punktu, Perdirbimas – transporto priemonių sudėtinių dalių, konstrukcijos, rėmo, kėbulo, paskirties, techninių savybių keitimas ir (arba) papildomų įtaisų įrengimas, dėl kurių keičiasi ar gali keistis transporto priemonės konstrukcija ir (arba) techninės bei eksploatacinės savybės, techniniai duomenys, taip pat transporto priemonės kėbulo, rėmo ar laikančiųjų transporto priemonės konstrukcijų keitimas ar modifikavimas, panaudojant kitų transporto priemonių dalis. Kadangi transporto priemonėje įrengus reguliuojamo aukščio amortizatorius keičiasi ar gali keistis transporto priemonės konstrukcija ir (arba) techninės bei eksploatacinės savybės, techniniai duomenys tai laikoma perdirbimu.
Tereikia sutikti, kad dabartiniuose reikalavimuose žodis „gali" keisti nustatymus, nesuteikia galimybės automanams naudoti milžinišku „aftermarket“ detalių katalogu. Tad kitas mūsų komandos žingsnis - stengsimės susitikti su transporto inspekcijos atstovais, jog galėtume pradėti keisti šias nuostatas.
O kaip elgtis šiandien?
Žmonės, kurie tobulina automobilius niekur nedings. Norint legalizuoti savo modifikuotą automobilį, galima nuvykti į Lenkiją ar Latviją, kur tokios galimybės yra. Kitas variantas - važiuojant į techninę apžiūrą susidėti originalias dalis.
Laukite tęsinio...
