vokietija

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje – pokyčiai net Vokietijos laukinės gamtos parke. Ten gyvenantį šerną trejus metus darbuotojai vadino Putinu. Tačiau dabar šis vardas lankytojams esą kelia per daug neigiamų emocijų, tad parko darbuotojai surengė krikštynų šventę ir šerną pervadino. Vokietijos laukinės gamtos parko darbuotojai, stebint dešimtims lankytojų, šerną laisto vandeniu – vyksta jo krikštynos. Tiesa, trejus metus šernas turėjo kitą vardą – Putinas.

Su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais susitikusi Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pripažino, kad Berlynas nepakankamai klausėsi regiono šalių, nuolat perspėjusių apie Rusijos grėsmę. Ji tvirtino, jog sąjungininkai turės sustiprinti karinį buvimą. „Vis dėlto mes nepakankamai jūsų klausėmės, kai girdėjome jus dalinantis savo nerimu“, – bendroje ministrų spaudos konferencijoje Rygoje trečiadienį sakė A. Baerbock.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Vakarai paskelbė sankcijas Maskvai ir Minskui bei tiekia ginkluotę Ukrainai. Tačiau Ukraina nuolat kartoja: to per maža! Ginklų reikia daugiau, greičiau ir labiau tinkamų atlaikyti rusų antpuolį. Dar vienas Ukrainos reikalavimas – nustoti finansuoti karą mokant už gamtines dujas ir naftą.

Bavarijos gyvūnų parkas pervadino šerną, anksčiau pavadintą Rusijos lyderio Vladimiro Putino vardu.  Bavarijos gyvūnų parkas nusprendė pakeisti vieno iš savo šernų, pavadinto Putinu, vardą. Antradienį jam surengta savotiška perkrikštijimo ceremonija. Naujasis šerno vardas – Eberhoferis, praneša „Deutsche Welle“. „Jokia kiaulė nenusipelno nežmoniško niekšo vardo“, – sprendimą pervadinti šerną komentavo parko vadovas Eckardas Mikkischas.

Vokietijos darbdaviai ir profsąjungos vieningai pasisako prieš skubų Europos Sąjungos draudimą importuoti gamtines dujas iš Rusijos dėl jos invazijos į Ukrainą, pareikšdami, kad dėl tokio žingsnio didžiausioje Bendrijos ekonomikoje užsidarytų gamyklos bei būtų prarastos darbo vietos.

Dujos ir nafta yra bene svarbiausios eksporto prekės, kurias Maskva parduoda Vokietijai. Tačiau dėl karo Ukrainoje dėmesio centre atsidūrė ir kitos svarbios žaliavos, rašo portalas DW. Beveik visos diskusijos dėl Vokietijos ekonominių ryšių su Rusija po invazijos į Ukrainą buvo sutelktos į dujas ir naftą. Ir ne veltui – Vokietija perka daugiau rusiškos naftos ir dujų nei bet kuri kita Europos šalis, todėl energija yra pelningiausia Rusijos importo į Vokietiją prekė.

Vokietijos vyriausybė penktadienį pranešė planuojanti skirti karinės paramos Ukrainai už daugiau nei 1 mlrd. eurų, Kyjivui skundžiantis, kad Berlynas nesiunčia sunkiosios ginkluotės. Lėšos bus įtrauktos į šių metų papildomą biudžetą. Iš viso, atsižvelgdamas į kitas šalis, Berlynas nusprendė padidinti savo tarptautinę paramą gynybos sektoriuje „iki 2 mlrd. eurų“, o „didžiąją dalį planuoja skirti kaip karinę pagalbą Ukrainai“, naujienų agentūrai AFP pranešė vyriausybės atstovė spaudai.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį paskelbtame interviu paragino tautiečius taupyti energiją ir tokiu būdu „nervinti [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną“, šaliai siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų dėl karo Ukrainoje. Duodamas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ ministras sakė, kad žmonės gali imtis „labai paprastų“ priemonių vartojimui sumažinti. „Sakyčiau, kad paprastai visada galime sutaupyti 10 proc. [energijos]“, – teigė ministras.

Vokietijos federalinė vyriausybė planuoja per artimiausią dešimtmetį investuoti iki 3 mlrd. eurų į keturių plaukiojančių suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų projektų įgyvendinimą, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Naujienų agentūros DPA duomenimis, Vokietijos finansų ministerija jau pritarė tokioms investicijoms, prieš tai nepasitarusi su Bundestago biudžeto komitetu.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas laukia Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito ir Berlyno pažado tiekti Ukrainai daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti vokiečių valstybės vadovą. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį patvirtino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis šiuo metu nėra laukiamas.

Pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis ragina Vokietiją atsisakyti rusiškų dujų ir naftos. V. Landsbergis laišku kreipėsi į Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį ir kanclerį Olafą Scholzą sakydamas, kad jų galioje yra „paskelbti embargą Rusijos naftai ir dujoms“. Pateikiame visą laišką: „Gerbiamas Prezidente Steinmeier, Gerbiamas Kancleri Sholz, Kiekvieną dieną Ukrainoje prievartaujami, kankinami, šaudomi ar bombomis žudomi žmonės: moterys, vaikai,...

Vokietija ateinančiais metais nugrimtų į „staigią recesiją“, jei energijos išteklių tiekimas iš Rusijos būtų nedelsiant nutrauktas, teigiama trečiadienį paskelbtoje svarbiausių Vokietijos ekonomikos institutų apžvalgoje. Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pasisiūlęs aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukęs Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė nepageidaujama. Šio akibrokšto sulaukęs F.-W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, Vokietijoje ir užsienyje yra kritikuojamas dėl daug metų vykdytą santykių su Maskva gerinimo politiką, kuri, kaip jis pats vėliau pripažino, buvo klaidinga.

Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.

Rusijai tęsiant karinę invaziją į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks darbo vizito į Lenkiją, kur su keturių valstybių prezidentais aptars priemones stabdyti karą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos prezidentai G. Nausėda, Egilas Levitas, Alaras Karis, Andrzejus Duda bei Frankas Walteris Steinmeieris kalbės apie papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį teigė, kad Europos Sąjungos šalys Ukrainai perduos dar daugiau ginklų. „Kaip Europos Sąjunga, kaip Ukrainos draugai, ateityje sustiprinsime ginklų tiekimą“, – žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge sakė  A. Baerbock.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras penktadienį pareiškė, kad rudenį šaliai gali tekti grąžinti reikalavimą viešose vietose dėvėti kaukes, įstatymų leidėjams atmetus iniciatyvą dėl privalomos vakcinacijos nuo COVID-19.  Karlas Lauterbachas pripažino, kad ketvirtadienį Bundestago priimtą sprendimą atmesti pasiūlymą asmenims nuo 60 metų įvesti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 laiko asmenine nesėkme.

Saksonijoje, Rytų Vokietijoje, automobiliu važiavęs 46-erių kunigas Sergejus Kosyakas buvo užpultas po to, kai kitą vairuotoją supykdė ant jo automobilio pakabinta Ukrainos vėliavėlė.

Vokietija trečiadienį atsisakė plano nuo gegužės 1-osios atšaukti reikalavimą dėl privalomo karantino koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, sveikatos apsaugos ministrui Karlui Lauterbachui pareiškus, kad jis „suklydo“.      „COVID-19 nėra peršalimas. Taigi, turi būti toliau taikoma izoliacija užsikrėtimo atveju.

Vokietijos anglių importuotojų asociacijos vadovas teigia, kad rusiškos akmens anglys gali būti pakeistos anglimis iš JAV, Pietų Afrikos, Australijos, Kolumbijos, Mozambiko ir Indonezijos, pranešė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos anglių importuotojai spėja, kad visas rusiškų anglių importas tiekimu iš kitų šaltinių gali būti pakeistas jau iki šių metų pabaigos.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį darytos palydovinės nuotraukos yra svarus įrodymas, paneigiantis Rusijos pareiškimus, esą Maskva nesusijusi su civilių gyventojų žūtimis Ukrainos Bučos mieste.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pasisakė už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai, kad ši šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos. „Žiūrime, kokie yra sprendimai, drauge su Europos Sąjunga, NATO ir, ypač, G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis“, – sakė ministrė. Ji atmetė kritiką, kad Vokietija nepakankamai stengiasi apginkluoti Ukrainą, ir atkreipė dėmesį, kad „nėra daug kitų šalių, tiekiančių daugiau“ ginklų.

Vokietijos policija antradienį pranešė uždariusi didžiausios pasaulyje nelegalios „tamsiojo interneto“ (darknet) prekyvietės „Hydra“ serverius ir konfiskavo bitkoinų už 23 mln. eurų (25 mln. JAV dolerių). Įtariamieji tiriami dėl „nusikalstamų prekybos platformų naudojimo internete komerciniais pagrindais“, sakoma Federalinio kriminalinės policijos biuro (BKA) pranešime.

Įtariama, kad 60 metų vyras Vokietijoje dešimtis kartų skiepijosi nuo COVID-19, siekdamas parduoti suklastotus vakcinacijos pasus (su tikrais vakcinų partijų numeriais) žmonėms, nenorintiems skiepytis.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius. „Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pirmadienį pripažino, kad ekonominis bendradarbiavimas su Rusija buvo klaida, praneša NEXTA. Kalbėdamas apie dujotiekio propjektą „Nord Stream 2“, kuris buvo nutrauktas Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vokietijos prezidentas sakė:„Netikėjau, kad Vladimiras Putinas dėl savo imperinės beprotybės susitaikys su visišku ekonominiu, politiniu ir moraliniu savo šalies žlugimu.

Vokietija nusprendė nepageidaujamais asmenimis paskelbti ir išsiųsti iš šalies „didelį skaičių“ Rusijos diplomatų, pirmadienį paskelbė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Pasak ministrės, tai yra atsakas į Kremliaus „neįtikėtiną žiaurumą“ Ukrainoje. Naujienų agentūros AFP žiniomis, šis sprendimas palietė 40 diplomatų, o Europos partnerės pastarosiomis dienomis ėmėsi panašių veiksmų, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikina, kad 2008 metais priėmė teisingą sprendimą nepriimti Ukrainos į NATO, nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikos. Tai pirmadienį naujienų agentūros DPA prašymu pareiškė A. Merkel atstovė spaudai, rašo „Evropeyskaja pravda“. Tuo pat metu buvęs kancleris palaikė tarptautines pastangas užbaigti Rusijos užkariavimo karą Ukrainoje, tačiau į kvietimą atvykti į Bučą neatsiliepė. „Federalinė kanclerė dr.

Trečiadienį Vokietija paskelbė „išankstinį įspėjimą” apie galimą gamtinių dujų trūkumą dėl mokėjimų ginčo su Rusija. Jis gali privesti prie energijos tiekimo ribojimų didžiausios ekonomikos ES šalyje, rašo portalas CNN. Praėjusią savaitę Maskva išreiškė norą, jog jai būtų mokama rubliais, o ne JAV doleriais ar eurais, kaip numatyta galiojančiose dujų tiekimo sutartyse, ir pagrasino nutraukti tiekimą, jei tai nebus padaryta.

Rusijos karas Ukrainoje tarsi nubraukia visos Vokietijos politikų kartos darbą, rašo portalas „Politico“. Vis tik Vokietijai nėra svetima būti neteisingoje istorijos pusėje. Todėl nieko neturėtų stebinti, kad pastaruosius 16 metų Berlynas praleido tvirtai stovėdamas neteisingoje pusėje, apsispręsdamas, kaip elgtis su Rusija.

Europos Sąjungos antimonopolinės tarnybos trečiadienį atliko kratas Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ patronuojamosiose įmonėse Vokietijoje, pranešė agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“, remdamosis šaltiniais. Jų duomenimis, visų pirma, kratos vyko „Gazprom Germania“ ir „Wingas“ biuruose – „Gazprom“ antrinių įmonių, per kurias Vokietijos rinkai tiekia apie 20 proc. gamtinių dujų.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį vakare pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šiandien vykusį pokalbį su Vokietijos kancleriui Olafu Scholzu sakė, jog Europa galės ir toliau mokėti už Rusijos gamtines dujas eurais, o ne rubliais, kaip buvo skelbta anksčiau.

Vokietija trečiadienį padidino perspėjimo lygį, taikomą pagal su dujų tiekimu susijusį nepaprastosios padėties planą, nerimaudama, kad Rusija gali nutraukti eksportą, jei Vakarų šalys atsisakys atsiskaityti rubliais. „Ministerijoje bus įkurtas krizių centras“, – spaudos konferencijos metu pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Didžiojo septyneto (G7) šalims atmetus Rusijos reikalavimą už dujas mokėti jos nacionaline valiuta.

Vokietijos vyriausybė žengė pirmąjį formalų žingsnį dujų normavimo link, nes ruošiasi galimybei sustabdyti tiekimą iš Rusijos kilus ginčui dėl apmokėjimo.

Vokietijoje vartotojų nuotaikos smarkiai prislopo, nes Rusijos invazija į Ukrainą pablogino didžiausios Europos ekonomikos perspektyvas, rodo antradienį paskelbti svarbaus tyrimo rezultatai. Tyrimų bendrovės „GfK“ indeksas, prognozuojantis vartotojų nuotaikas balandžio mėnesį, nukrito iki minus 15,5 punkto, palyginti su patikslintu minus 8,5 punkto kovo mėnesį.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ gabens intermodalinius krovinius į Duisburgą Vokietijoje, pranešė bendrovė. Pirmasis traukinys pajudės balandžio 4 dieną.

Trečiadienį Vokietija perspėjo, kad Rusijos reikalavimas mokėti rubliais už dujų tiekimą Europai yra sutarties pažeidimas. „Pranešimas apie mokėjimą rubliais yra... sutarties pažeidimas, ir mes su mūsų Europos partneriais dabar aptarsime, kaip į jį reaguosime“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas). Iki Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija 55 proc. sunaudojamų gamtinių dujų importavo iš Rusijos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą. Vokietijos parlamentarams O. Scholzas sakė, kad „NATO netaps šio karo šalimi“. „Dėl to sutariame su savo sąjungininkėmis Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis“, – nurodė jis.

Vokietijos parlamentas antradienį pagerbė Borysą Romančenką, Antrojo pasaulinio karo metais išgyvenusį keliose nacių koncentracijos stovyklose, bet žuvusį praėjusią savaitę rusų pajėgoms apšaudant Ukrainos Charkivo miestą. B. Romančenkai buvo 96 metai. Buchenvaldo koncentracijos stovyklos memorialas pirmadienį pranešė, kad B. Romančenka, kuris išgyveno Buchenvalde ir stovyklose Penemiundėje, Doroje ir Bergene–Belzene, žuvo penktadienį.

Antradienį Vokietijos oro uostuose atšaukta šimtai skrydžių, darbo užmokesčio dydžiu nepatenkintiems saugumo darbuotojams surengus streiką, pranešė pareigūnai. Profsąjungos „Verdi“ paskelbtas vienos dienos streikas paveikė aštuonis oro uostus, įskaitant didžiausią šalyje Frankfurto oro uostą, o keleiviai buvo paraginti neatvykti. Streikas surengtas nepavykus susitarti dėl atlyginimų didinimo 25 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį emocingame vaizdo kreipimesi į Vokietijos parlamentą prašė padėti sugriauti naują „sieną“, kurią Rusija stato Europoje. „Tai ne Berlyno siena – tai Vidurio Europoje iškilusi siena tarp laisvės ir išnaudojimo, ir ši siena vis labiau auga su kiekviena bomba“, numesta ant Ukrainos, kalbėjo V. Zelenskis, ragindamas paremti jo šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį buvo pasveikintas atsistojusių Vokietijos įstatymų leidėjų plojimais, prieš jam pradedant kreipimąsi vaizdo ryšiu. Išvakarėse V. Zelenskis kreipėsi į JAV Kongreso narius ir paragino Amerikos įstatymų leidėjus paskelbti neskraidymo zoną virš jo šalies, kovojančios su brutalia Rusijos invazija. Ukrainos lyderis vokiečių parlamentarų veikiausiai prašys daugiau karinės ir finansinės pagalbos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį paragino ne Europoje esančias šalis daugiau prisidėti sprendžiant besiformuojančią pabėgėlių krizę, Ukrainoje tęsiantis Rusijos sukeltam karui. „Tai mano kreipimasis į mūsų draugus Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir visame pasaulyje... Dabar mes turime dirbti drauge, kad nutiestume solidarumo tiltą“ per Atlanto vandenyną, kalbėjo A. Baerbock per Vokietijos žemųjų parlamento rūmų posėdį.

Vokietijos energetikos milžinas E.ON, reaguodamas į Rusijos karą Ukrainoje, trečiadienį netikėtai pranešė stabdantis naujus dujų pirkimus iš Kremliaus kontroliuojamo „Gazprom“ prekybos įmonių Europoje, skelbia agentūra „Reuters“, cituodama Vokietijos koncerno vadovą.

Vokietijos kibernetinio saugumo agentūra BSI antradienį paragino vartotojus nenaudoti antivirusinės programinės įrangos, kurią siūlo Rusijos bendrovė „Kaspersky“, perspėdama, jog įmonė gali būti susijusi su karo Ukrainoje metu rengiamomis kibernetinėmis atakomis. Rusijos karinė ir žvalgybos veikla Ukrainoje bei grėsmės ES ir NATO sąjungininkėms, ypač Vokietijai, reiškia, kad yra „didelė sėkmingų IT atakų rizika“, sakoma Federalinės informacinių technologijų saugumo tarnybos (BSI) pranešime.

Vokietija, reaguodama į karą Ukrainoje, 2022 metais padidins išlaidas gynybai iki rekordinio lygio, matyti pirmadienį pristatytame biudžeto projekte, Berlynui ketinant per ateinančius metus viršyti NATO užsibrėžtą tikslą skirti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. Biudžeto projekte, kuris bus svarstomas parlamente kelias ateinančias dienas, karinėms išlaidoms šiais metais numatyta skirti daugiau nei 50 mlrd. eurų, sakė šaltinis vyriausybėje.

Vokietija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą ir siekdama modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, planuoja įsigyti iki 35 JAV bendrovės „Lockheed Martin“ naikintuvų F-35 ir 15 naikintuvų „Eurofighter“, pirmadienį pranešė šaltinis parlamente. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuos patvirtino šaltinis, F-35 pakeistų kelių dešimtmečių senumo lėktuvus „Tornado“, kurie vieninteliai gali nešti JAV branduolinius ginklus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per pokalbį telefonu paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną tęsti derybas dėl karo Ukrainoje, pranešė vokiečių ir prancūzų šaltiniai. „Vokietija ir Prancūzija pareikalavo iš Rusijos nedelsiant nutraukti ugnį“ ir „pabrėžė, kad bet koks šios krizės sprendinys privalo būti rastas derybų tarp Ukrainos ir Rusijos keliu“, sakė Vokietijos vyriausybės šaltinis.