vokietija

Vokietijos ginklų tiekimas Ukrainai – šių šalių pokalbių objektas, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. „Tai yra Vokietijos ir Ukrainos, pirmiausia, pokalbių tema, jie turi kalbėtis ir sutarti vienaip ar kitaip. Pasakysiu, kad Vokietija dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos turi tam tikrą rezervaciją dėl karinio įsitraukimo užsienyje“, – LRT ketvirtadienio rytą kalbėjo prezidento patarėja užsienio politikai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad per derybas su savo kolege vokietė Annalena Berbock nurodė, jog Berlynas neturi teisinių draudimų tiekti ginkluotę Ukrainai. „Atvirai pasakiau: „Annalena, jūsų pozicija neteisinga. Išanalizavome visą jūsų reguliavimo bazę ir jokių teisinių draudimų tiekti ginklus Ukrainai nėra. Tai politinis sprendimas. Jei tai grynai politinis sprendimas, jį galima bent iš dalies pakeisti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad pastaruoju metu dedamos diplomatinės pastangos atnešė „pažangos“ siekiant užkirsti kelią Rusijos įsiveržimui į Ukrainą. Jis taip pat pareiškė esąs tikras, kad karo žemyne galima išvengti. „Užduotis – užtikrinti saugumą Europoje. Tikiu, kad tai bus pasiekta“, – sakė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.

Europos šalių lyderiai antradienį pažadėjo vieningai siekti užkirsti kelią karui žemyne, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po derybų Maskvoje ir Kijeve pareiškė matantis galimybių mažinti įtampą su Rusija dėl Ukrainos. Atvykęs į Berlyną po dviejų dienų derybų Kijeve ir Maskvoje E. Macronas paragino tęsti „tvirtą dialogą“ su Rusija, nes tai yra vienintelis būdas išsklaidyti būgštavimus, kad Kremlius gali įsiveržti į Ukrainą.

  Lietuvoje laukiant papildomų vokiečių karių, antradienį Jonavos rajone, Rukloje, tarptautinio NATO bataliono vado pareigas perėmė Vokietijos pulkininkas leitenantas Danielis Andra. Pareigose jis pakeitė kitą pulkininką leitenantą Hageną Ruppeltą. Baigdamas vadovavimą Aljanso priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, karininkas pabrėžė pastaraisiais mėnesiais ypač išaugusią Rusijos keliamą grėsmę, galinčią virsti karu.

Vokietijoje susprogdintas net 70-ies metrų aukščio ir pusės kilometro ilgio tiltas. Įspūdingo reginio stebėti susirinko keli šimtai vokiečių. Misijai įvykdyti prireikė 120-ies kilogramų sprogmenų. „Neįtikėtina. Man labiausiai įsiminė tas galingas sprogimo garsas. Manau, tokie buvo karo garsai, tad šiek tiek išsigandau. Bet džiaugiuosi, kad viskas – pagal planą“, – sako stebėtoja Linda Jung. Inžinieriai sako, kad tai – aukščiausias iki šiol Vokietijoje susprogdintas tiltas.

Vokietijos sprendimas siųsti daugiau karių į NATO tarptautinį batalioną yra pozityvus ir svarbus žingsnis, to galima tikėtis ir iš kitų sąjungininkų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Iš mūsų pusės, mes patenkinti šiuo sprendimu“, – BNS pirmadienį sakė ministras. „Tai yra svarbus ženklas.

Vokietija į Lietuvą atsiųs dar iki 350 karių, kad padėtų sustiprinti NATO rytinį flangą, pirmadienį pareiškė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. „Todėl stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams“, – sakė Ch. Lambrecht.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Vokietija netieks Ukrainai letalinės ginkluotės. Tai jis sakė Vokietijos ARD eteryje sekmadienį – oficialaus vizito į JAV išvakarėse. „Vokietijos vyriausybė jau seniai turi aiškų nusistatymą: mes netiekiame letalinės ginkluotės krizių ištiktiems regionams, netieksime jų ir Ukrainai“, – sakė O. Scholzas. „Mano pirmtakė [Angela Merkel] šios nuostatos laikėsi, tai buvo bei išlieka teisinga“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.

Į Lietuvą gali būti atsiųsta daugiau Vokietijos karių,  pranešė krašto apsaugos ministras. „Pokalbiai apie tai tikrai vyksta. Lietuvai tai yra labai svarbi žinia ir atgrasymo politikos sustiprinimo dalis“, – sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė Arvydas Anušauskas.

Vokietija neatmeta galimybės Lietuvoje dislokuoti papildomą karinį kontingentą, pareiškė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. „Iš esmės papildomos pajėgos, kaip pastiprinimas, yra prieinamos ir mes šiuo metu kalbamės su Lietuva, siekdami išsiaiškinti, kas konkrečiai būtų prasminga šiuo atžvilgiu“, – pareiškė ji žiniasklaidos grupei „Funke“. Ministrė pažymėjo, kad Vokietija „jau įneša svarbų indėlį“ į Lietuvos saugumo užtikrinimą, vadovaudama NATO kovinei grupei.

Vokietijos visuomeninės televizijos „Deutsche Welle“ (DW) biuras Maskvoje nuo penktadienio ryto nutraukė darbą, vykdydamas Rusijos tarnybų reikalavimą. Maskva sako, kad reikalavimas DW biurui užsidaryti yra atsakas į anksčiau šią savaitę Berlyno priimtą sprendimą uždrausti transliuoti rusų valstybinio televizijos tinklo RT kanalą vokiečių kalba. „Rusijos sprendimas uždaryti „Deutsche Welle“ biurą Maskvoje tapo „stipriu sukrėtimu“ darbuotojams.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vasario 14-ąją lankysis Kijeve, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, penktadienį pranešė vokiečių visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) ukrainiečių redakcija. Vasario 15-ąją O. Scholzas nuvyks į Maskvą, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. DW duomenimis, prieš kelionę į Ukrainą ir Rusiją kancleris vasario 7-ąją lankysis Vašingtone ir situaciją dėl Ukrainos aptars su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Kremlius ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos transliuotojų priežiūros institucijos sprendimą uždrausti šalies teritorijoje Rusijos valstybinės televizijos RT transliacijas vokiečių kalba, tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos. „Dabar situacija visiškai akivaizdi: Rusijos visuomenės informavimo priemonei, netgi, pasakyčiau, tarptautinei visuomenės informavimo priemonei uždraudžia transliuoti Vokietijoje. Tai ne kas kita, kaip kėsinimasis į žodžio laisvę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė artimiausiu metu vyksiantis į Maskvą aptarti krizės Rusijos ir Ukrainos pasienyje. „Netrukus keliausiu į Jungtines Valstijas,.. o greitai taip pat nuvyksiu į Maskvą derybų“ dėl krizės, interviu transliuotojui ZDF sakė kancleris. O. Scholzo vizitas į JAV suplanuotas vasario 7 dieną, bet kancleris nenurodė, kada jis vyks į Rusiją.

JAV prezidentas Joe Bidenas siunčia tūkstančius papildomų karių į Lenkiją, Vokietiją ir Rumuniją, reaguodamas į didėjančią įtampą tarp Vakarų šalių ir Rusijos dėl Ukrainos, trečiadienį pranešė amerikiečių pareigūnai. JAV žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad baiminantis potencialaus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Rytų Europoje dislokuotos NATO pajėgos bus sustiprintos 3 000 amerikiečių karių.

Vokietijos transliuotojų priežiūros institucija trečiadienį paskelbė uždraudusi šalies teritorijoje Rusijos valstybinės televizijos RT transliacijas vokiečių kalba, didėjant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių. „Kanalui RT DE buvo uždrausta transliuoti, nes jis neturi reikalingos transliacijos licencijos“, – sakoma Vokietijos transliuotojų priežiūros tarnybos „Medienanstalten“ leidimų ir priežiūros komisijos (ZAK) pranešime.

Vokietijos policija pirmadienį sulaikė du vyrus, siejamus su incidentu, per kurį du teisėsaugos pareigūnai buvo nušauti per eilinį patruliavimą kelyje šalies vakaruose, naujienų agentūrai AFP sakė vienas policijos atstovas. Surengus didelio masto gaudynes, vienas 38 metų įtariamasis buvo sulaikytas Saro krašte, kai policija paskelbė jo paiešką ir perdavė žiniasklaidai vyro nuotrauką. Saro policijos pranešime sakoma, kad specialiosios pajėgos jį sulaikė Zulcbacho mieste.

Vakarų Vokietijoje per eilinį patruliavimą anksti pirmadienį buvo nušauti du policijos pareigūnai, pranešė policija. Incidentas įvyko per eismo patikrinimą netoli Kuzelio apie 4 val. 20 min. vietos (5 val. 20 min. Lietuvos) laiku, sakoma Kaizerslauterno policijos pranešime. Pasak pareigūnų, nusikaltėliai pabėgo, tačiau policija neturi jų aprašymo, nežino, kokiu automobiliu jie važiavo ar kokia kryptimi pabėgo. Pažymima, kad žuvo policijos pareigūnai, kuriems buvo 29 ir 24 metai.

Vokietija ketvirtadienį pažadėjo rimtų pasekmių Rusijai, jeigu ši įsiveržtų į Ukrainą, ir pabrėžė galinti paskelbti sankcijų prieštaringai vertinamam dujotiekiui „Nord Stream 2“, turinčiam smarkiai padidinti gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos į Vokietiją apimtis. „Dirbame prie stipraus sankcijų paketo“ kartu su sąjungininkais Vakaruose, iš šios priemonės apima keletą aspektų, „įskaitant „Nord Stream 2“, parlamentui sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Su Vokietijos verslo atstovais susitikusi Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė pakvietė juos toliau investuoti Lietuvoje. Pasak Aušrinės Armonaitės, nepaisant laikinų trikdžių, šalis išlieka stabili ir saugi investicijoms.

Pietvakarių Vokietijoje esančio Heidelbergo universitete pirmadienį į vieną auditoriją įsiveržęs šaulys, kuris nušovė jauną moterį ir sužeidė dar tris žmones, buvo 18 metų vokietis, pranešė šalies policija. Pasak jos, užpuolikas netrukus po išpuolio nusišovė.

Vokietija rodo absoliutų nenorą sustiprinti Rusijos agresijos stabdymo elementų dėl 3 priežasčių, teigė diplomatas Antanas Valionis.  Kokios tai priežastys A. Valionis atskleidė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Valioni, ar iš tikrųjų Vokietija ar Prancūzija – tos didžiausios valstybės – yra silpnoji Europos grandis ir nėra linkusios veltis į realų karinį konfliktą su Rusija? Kol kas čia nėra kalbama apie karinį konfliktą, mes turėtume atsargiau vartoti šiuo...

Pietvakarių Vokietijoje esančio Heidelbergo universiteto auditorijoje ginkluotas užpuolikas pirmadienį sužeidė keturis žmones, pranešė policija ir pridūrė, kad nusikaltėlis yra negyvas. Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad užpuolikas nusižudė ir, regis, neturėjo religinių ar politinių motyvų. „Vienas ilgavamzdžiu šautuvu ginkluotas nusikaltėlis auditorijoje sužeidė keletą žmonių. Nusikaltėlis yra negyvas“, – sakoma Manheimo policijos pranešime.

Kijevas išsikvietė Vokietijos ambasadorę Anką Feldhusen dėl vokiečių jūrų laivyno vado pareiškimo, kad Rusijos aneksuotas Krymo pusiasalis „niekada nesugrįš“ į Ukrainos sudėtį. „Buvo pažymėta, kad Vokietijos karinių jūrų pajėgų vado Kay-Achimo Schonbacho pareiškimai yra visiškai nepriimtini – ypač, kad Krymas niekada negrįš į Ukrainos sudėtį ir kad mūsų valstybė negali atitikti narystės NATO kriterijų“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Berlynas nesuteikė leidimo NATO sąjungininkei Estijai perduoti jos turimos iš Vokietijos gautos ginkluotės Ukrainai, susidūrusiai su didele Rusijos karinio įsiveržimo grėsme, penktadienį pranešė dienraštis „The Wall Street Journal“. Remdamasis neįvardytais šaltiniais, laikraštis nurodė, kad Estija ketino perduoti Ukrainai 122 mm kalibro haubicų D-30, pagamintų Sovietų Sąjungoje.

Bet kokia tolesnė Rusijos agresija turėtų „rimtų pasekmių“, ketvirtadienį perspėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, Berlyne vykstant JAV ir Europos sąjungininkų deryboms dėl grėsmės, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą. „Raginame Rusiją imtis veiksmų deeskalavimo link“, – spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su savo kolega iš JAV Antony Blinkenu, sakė A. Baerbock.

Vokietija trečiadienį pranešė, kad šalyje pirmą kartą nuo pandemijos pradžios per parą buvo nustatyta daugiau kaip 100 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Didžiausioje Europos ekonomikoje per praėjusią parą užregistruoti 112 323 COVID-19 atvejai ir mirė 239 koronavirusu užsikrėtę žmonės, pranešė epidemiologinę padėtį šalyje stebintis Roberto Kocho institutas (RKI). Pastarųjų septynių dienų sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis padidėjo iki 584,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht antradienį pavadino Rusiją agresore ir išreiškė palaikymą NATO dvikryptei stabdymo ir dialogo strategijai Maskvos atžvilgiu. „Rusijos grėsmė išlieka ir kelia iššūkių NATO. Rusijos [pajėgų] judėjimas prie sienos su Ukraina pažeidžia visas taikaus sugyvenimo taisykles. Mes neužmiršome, kad agresorė yra Rusija“, – ministrė sakė Berlyne po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Berlynas padarys viską, kas nuo jo priklauso, kad užtikrintų Ukrainos saugumą, pirmadienį pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, atvykusi pirmojo oficialaus vizito į šią šalį, susidūrusią su Rusijos įsiveržimo pavojumi. „Padarysime viską, ką tik galime, kad garantuotume Ukrainos saugumą. Padarysime viską, ką tik galime, kad garantuotume Europos saugumą“, – per spaudos konferenciją kalbėjo vokiečių ministrė.

Vokietija kartu su partneriais imsis priemonių dėl Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimo užbaigimo, jei Rusija toliau eskaluotų padėtį, Kijeve pareiškė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Kalbant apie „Nord Stream 2“, šiuo metu šis projektas nėra iki galo įgyvendintas, nes yra sustabdytas jo sertifikavimo procesas. Kita vertus... jis turi geopolitinių niuansų, apie tai kalbame nuolat.

Naujasis Bundesbanko vadovas perspėja, kad aukšta infliacija gali trukti ilgiau, nei tikėtasi. „Vidutinės trukmės kainų perspektyva yra ypač neaiški, – sakė J. Nagelis. – Šiuo metu matau didesnę riziką, kad infliacijos lygis gali išlikti aukštas ilgiau, nei šiuo metu tikimasi.

Vokietijos pareigūnams atliekant tyrimą dėl vaikų pornografijos tinklo, susijusio su Bergiš Gladbacho miestu, suimta daugiau nei 400 įtariamų pedofilų, trečiadienį pranešė tyrėjai. Nuo 2019 metų spalio, kai buvo išaiškintas šis tinklas, iš viso identifikuoti 439 įtariamieji, iš pedofilų gniaužtų išvaduoti 65 vaikai, pranešė speciali tyrimų grupė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos parlamentine valstybės sekretore dr. Franziska Brantner antradienį aptarė dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslui kilusius sunkumus, dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, prekybos ir investicijų svarbą.

Vokietija penktadienį paragino deeskaluoti padėtį neramumų krečiamame Kazachstane, kur prezidentas įsakė kariams šaudyti be įspėjimo, kad numalšintų protestus.

Aptarti verslo patiriamų problemų dėl Kinijos įvestų ribojimų į Vilnių kitą savaitę atvyksta Vokietijos vyriausybės narė, portalui 15min.lt patvirtino trys nesusiję šaltiniai. Ekonomikos ministerijos valstybės sekretorė Franziska Katharina Brantner su Lietuvos valdžios atstovais susitiks praėjus kelioms savaitėms po to, kai Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai įspėjo apie vokiečių investuotojų problemas Lietuvoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis teigia, jog Lietuva nesulauks oficialaus Vokietijos palaikymo santykiuose su Kinija.  Tai jis sakė supratęs po susitikimų su Vokietijos verslo bei už importą ir eksportą atsakingų ministerijų atstovais.  „Vokietija turi per daug interesų Kinijoje, kad ji aiškiai paremtų Lietuvą toje situacijoje, kurioje dabar Lietuva yra.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažįsta iš  užsienio investuotojų Lietuvoje gavusi informacijos apie patiriamą spaudimą iš Kinijos.  „Gavome Vokietijos įmonių asociacijos kreipimąsi, adresuotą užsienio reikalų ministrui ir man. Mes su investuotojais nuolatos bendraujame ir tiesiogiai. Tas nerimas buvo išsakytas mums ir dar kiek anksčiau“, – interviu delfi.lt sakė A. Armonaitė.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, jog Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projekto „Nord Stream 2“ negalima laikyti grynai ekonominiu, nes jis atlieka geostrateginį vaidmenį, ką patvirtino ir pastarieji įvykiai, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Jos žodžiais, ir ankstesnos Vokietija vyriausybė kartu su JAV administracija aiškiai pasakė, kad „energetika negali būti naudojama kaip ginklas, ir kad tai turės reik...

Angelos Merkel pasitraukimas iš politinės arenos po 16 metų darbo kanclerės poste ne tik pradėjo naują erą Vokietijoje, bet ir sutrikdė galios pusiausvyrą Europos Sąjungoje. Tarp potencialių kandidatų perimti iš A. Merkel Europos lyderio skeptrą minimi ją prie didžiausios Europos ekonomikos vairo pakeitęs Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi.

Greitosios pagalbos tarnyboms buvo liepta parengti planus, kaip tęsti pagrindines operacijas, net jei personalo gretas praretins naujoji koronaviruso atmaina. Vokietija ruošiasi blogiausiam scenarijui. Kancleris Olafas Scholzas ragina pagrindines šalies tarnybas nuvalyti dulkes nuo nelaimių planų, jei darbuotojai nukentėtų nuo omikron atmainos. Vos prieš mėnesį Pietų Afrikoje aptikta labai užkrečiama viruso atmaina jau dominuoja Anglijoje, Škotijoje, Airijoje ir Vokietijos kaimynėje Danijoje.

Naujasis Vokietijos kancleris teikia pirmenybę pandemijai ir nori, kad ekoniminė ir ES politika būtų valdoma tvirtos rankos. Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas galbūt dar nepasakė pirmosios svarbesnės kalbos parlamente, tačiau jis po truputėlį perteikia, ko galima tikėtis iš jo vyriausybės, rašo politico.eu.

Vokietija siekia sustabdyti tolesnį Ukrainos konflikto eskalavimą, trečiadienį pareiškė naujoji šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškus, kad Maskva yra pasirengusi imtis karinių priemonių. Pasak A. Baerbock, atsižvelgiant į „tolesnį Rusijos kariuomenės judėjimą“ prie Ukrainos sienos, Berlynas yra „labai susirūpinęs“ dėl naujausių V. Putino pareiškimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir informavo jį apie Rusijos reikalavimus dėl saugumo garantijų, antradienį pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. „Vladimiras Putinas informavo apie rusų pasiūlymus dėl ilgalaikių, teisiškai įvirtintų saugumo garantijų, užkertančių kelią bet kokiam tolesniam NATO slinkimui į rytus, taip pat smogiamųjų ginkluotės sistemų dislokavimui Rusijos kaimynėse.

Vokietija yra pagrindinė Lietuvos sąjungininkė, šalyje esantys vokiečių kariai yra aukščiausioje karinėje parengtyje, teigia Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Vokietija yra pagrindinė mūsų sąjungininkė ir jų buvimas Lietuvoje užtikrina tiek atgrasymą, tiek pasirengimą mūsų valstybės ir regiono gynybai“, – antradienį Rukloje sakė generolas leitenantas, susitikęs su Vokietijos kariuomenės vadu Eberhardu Zornu.

Rusija pirmadienį pranešė išsiunčianti du Vokietijos diplomatus, atsakydama į Berlyno reikalavimą išvykti dviem rusų diplomatams, pateiktą Vokietijos teismui nutarus, kad Maskva įsakė 2019 metais nužudyti Berlyne vieną buvusį čečėnų kovotojų vadą.

Vokietija išsiunčia du rusų diplomatus. Nepageidaujamais asmenimis jie paskelbti po to, kai Berlyno teismas nusprendė, kad čečėnų kovotojų vado žmogžudystę Vokietijoje užsakė Rusija. Berlynas tai vadina valstybiniu terorizmu, o Kremlius tikina, kad teismo sprendimas politiškai motyvuotas. 2019-ųjų rugpjūčio 23-ioji. Berlyno Tyrgarteno rajoną sudrebina žmogžudystė. Mirtini šūviai skrieja į buvusį čečėnų kovotojų vadą, Sakartvelo pilietį Tornikę Kavtarašvilį.

Vokietijoje ketvirtadienį nuteistas kalėti iki gyvos galvos vyras, pernai nukreipęs savo automobilį į karnavalo procesiją ir sužalojęs dešimtis žmonių, įskaitant vaikus. Kaselio regioninis teismas 31 metų Maurice'ą P. pripažino kaltu dėl to, kad 2020-ųjų vasarį važiuodamas dideliu greičiu nukreipė automobilį į minią, dalyvavusią tradiciniame „Rožių pirmadienio“ parade centriniame Folkmarzeno miestelyje.

Aršūs antivakseriai Vokietijoje galimai planavo pasikėsinimą į Saksonijos žemės premjerą. Vokietijos pareigūnai šiandien surengė reidus antivakserių namuose. Teisėsaugininkai skelbia pas skiepų ir suvaržymų priešininkus radę šaltųjų ginklų ir arbaletų.  Išties neįprasta diena Dresdene – rytinės Vokietijos Saksonijos žemės sostinėje. Policijos pareigūnai ir specialiosios pajėgos krečia iš karto kelis skirtingus butus mieste.