vokietija

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris penktadienį atmetė bet kokios formos bendrą Europos Sąjungos skolinimąsi, kuris padėtų padengti didžiules karo draskomos Ukrainos atstatymo išlaidas, tokią idėją iškėlus aukšto rango Bendrijos pareigūnams. Ch. Lindneris, pirmininkavęs Vokietijoje vykusioms Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų deryboms, per kurias šalys pasižadėjo išskirti 19,8 mlrd. dolerių (18,7 mlrd.

Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis po viešo spaudimo pasitrauks iš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių tarybos, penktadienį paskelbė kompanija.

Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ penktadienį pranešė, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ir vokiečių verslininkas Matthiasas Warnigas nebedirbs valdyboje, rašo „Financial Post“. Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino G. Schroederį įtraukti į juodąjį sąrašą, jei šis nepasitrauks iš „Rosneft“ valdybos narių, tai taip pat turėjo atitolinti galimybę užimti aukštas pareigas rusų energetikos milžinės „Gazprom“ kompanijoje.

Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui suteiktas oficialias privilegijas, įvertinusi, kad atsisakydamas nutraukti ryšius su Rusijos energetikos milžinėmis jis nesilaikė savo pareigų. „Koalicinės parlamentinės frakcijos padarė išvadas dėl buvusio kanclerio ir lobisto Gerhardo Schroederio elgesio, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą“, – nusprendė parlamentas. „Buvusio kanclerio biuro darbas stabdomas“, – priduriama pranešime.

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl Rusijos karinės invazijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis pridūrė, kad blokas turi rasti „spartų ir pragmatišką“ būdą padėti Kyjivui. „Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningo Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.

Sekmadienį vykusiuose regioniniuose rinkimuose daugiausiai gyventojų turinčioje Vokietijos federalinėje žemėje – Šiaurės Reine-Vestfalijoje – šalies vyriausybės vadovo Olafo Scholzo socialdemokratai (SPD) smarkiai atsiliko nuo konservatyvios CDU, rodo rinkėjų apklausos. Jų duomenys, paskelbti po to, kai užsidarė balsavimo apylinkės, atskleidė, kad CDU surinko apie 35 proc., o SPD – maždaug 28 proc. balsų.

Rusijos karas prieš Ukrainą pastūmėjo Vokietijos lyderius į savistabą, paskatino nepasitikėjimą savimi ir tarpusavio kaltinimus. Po daugelio bandymų paaiškinti Vakarams, kad Rusijai suvaldyti tereikia šiek tiek Ostpolitik, Vokietijos politinis, žiniasklaidos ir akademinis elitas dabar kelia tik vieną klausimą – kaip mes galėjome taip klysti? Retai kada šalies pasitikėjimas savimi ir užimama vieta pasaulyje gali sugriūti per vieną naktį, rašo „Politico“. Vokietijos kancleris...

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pagyrė Vokietiją už sukurtą „precedentą“ ir įveiktą „psichologinį barjerą“, kuris trukdė tiekti Kyjivui sunkiąją ginkluotę. „Buvo sukurtas precedentas. Įveiktas pirmasis psichologinis barjeras (dėl ginklų perdavimo Ukrainai)“, – pareiškė D. Kuleba feisbuke paskelbtame vaizdo įraše savo vizito Berlyne metu.

Rusija atmeta savo atsakomybę dėl kylančių maisto kainų ir pasaulinės bado krizės pavojaus, rašo „the Guardian“. Šalies užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad dėl to yra kaltos Vakarų sankcijos. Kiek anksčiau šeštadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad būtent Rusija yra kalta dėl kylančių problemų maisto srityje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu tvirtino, kad rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su „nacių ideologija“. V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso. „Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad kitą žiemą Vokietija galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų. „Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar „100 metų“ dėl nesprogusių sviedinių miestuose, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės prisidės prie šalies atstatymo.  „Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino, jog Antrojo pasaulinio karo laikų bombų randama dar gana dažnai, – žurnalistams sakė O. Scholzas. – Ukraina turi ruoštis, kad su karo pasekmėmis ji kovos dar 100 metų.

Vokietijos centrinio banko vadovas antradienį pareiškė raginsiąs Europos Centrinį Banką (ECB) liepą padidinti palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos. Dėl rekordinės infliacijos reikia jau „birželio pabaigoje“ užbaigti ECB obligacijų pirkimo programą, pareiškė Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis. „Ir jeigu tai birželį patvirtins ir gaunami duomenys, ir mūsų naujos prognozės, raginsiu liepą žengti pirmąjį žingsnį normalizuojant ECB palūkanų normas“, – pažymėjo jis.

Vokietija vėl atidarys ambasadą Kyjive, antradienį lankydamasi Ukrainoje sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Netrukus atkursime minimalų... vokiečių ambasados Kyjive buvimą“, – sakė A. Baerbock, į Ukrainos sostinę atvykusi su viltimi išsklaidyti įtampą tarp abiejų šalių. A. Baerbock yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, atvykusi į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Laiku priimti sprendimai, ilgalaikiai įsipareigojimai ir platesnė vizija galėtų padėti Europos Sąjungai stiprinti ryšius su vakarinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis. Štai Alžyras ir didelės jo atsargos, galėtų padidinti bloko energetinį saugumą, rašo portalas DW. ES atsisakant Rusijos gamtinių išteklių, Viduržemio jūros regionas tampa viena svarbiausių bloko energetinio saugumo zonų. Pietinėje Viduržemio jūros dalyje – daug naftos ir dujų atsargų. Apie 10 proc.

Vokietijos šiaurinėje Šlėzvigo–Holšteino žemėje sekmadienį vyksta rinkimai, laikomi išbandymu kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei dėl jos veiksmų reaguojant į karą Ukrainoje. Prieš rinkimus atliktose visuomenės apklausose tvirtai pirmavo centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), buvusios kanclerės Angelos Merkel partija, šiuo metu esanti opozicijoje nacionaliniame parlamente. Šlėzvigo–Holšteino žemėje CDU valdžioje yra nuo  2017 metų.

Maisto produktų kainos kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Šoktelėjusios maisto kainos nedžiugina ir vokiečių, tad šie skuba augintis savo daržoves. Tiesa, tie, kurie neturi, kur to daryti, gali sodelį tiesiog išsinuomoti – esą taip jie išleis dvigubai mažiau pinigų nei pirktų daržoves parduotuvėje. Šalia Berlyno vokiečiai pluša laukuose ir sėja įvairiausias sodo gėrybes. Tai – išskirtiniai laukai, kuriuose plotą gali išsinuomoti kiekvienas, norintis užsiauginti daržovių.

Vokietija nusiųs Ukrainai septynias savaeiges haubicas, penktadienį pranešė Gynybos ministerija, padidindama sunkiosios ginkluotės tiekimą su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui. Siunčiamos „Panzerhaubitze 2000“ yra iš ginkluotųjų pajėgų aptarnavimo atsargų, o ne iš šiuo metu kariuomenės naudojamų mašinų. Jos pridedamos prie penkių tokio paties modelio haubicų, kurias Ukrainai nusiųs Nyderlandai, lankydamasi Slovakijoje sakė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Tik nedaugelis dalykų yra svarbesni Europos saugumui nei Vokietijos pasiryžimas užsikrauti ant savo pečių atsakomybės naštą. Kankinamai lėtai ir smarkiai vėluodama vyriausybė Berlyne dabar stengiasi vaduotis iš Rusijos energetinių gniaužtų ir siūlosi pasiųsti Ukrainai bet kažkiek jai reikalingų ginklų. Tačiau daug Vokietijos kairiosios stovyklos garsenybių vis dar neįtikintos.

Šiuo metu nėra jokių garantijų, kad užpuolusi Ukrainą Rusija neįsiverš į kitą šalį, sako Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Pasak „Reuters“, tai O. Scholzas pareiškė spaudos konferencijoje su Švedijos ir Suomijos kolegomis.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuvos dėka Vokietija iš pagrindų pakeitė savo poziciją Rusijos atžvilgiu. Anot jo, Europa pavėluotai suprato esanti pernelyg priklausoma nuo Rusijos energetikos ir dabar turėtų „paknopstomis“ stiprinti savo ekonominę padėtį.

Trys Europos Sąjungos šalys – Vengrija, Austrija ir Slovakija – nusprendė nebeblokuoti siūlymų įvesti naftos embargą Rusijai dėl Maskvos karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF, remdamasis neįvardytais šaltiniais. Anksčiau šios šalys buvo nusiteikusios vetuoti sankcijas Rusijos naftos eksportui, nes jos yra labai priklausomos nuo Maskvos tiekiamų energijos išteklių.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo, kad Ukrainai ir toliau bus teikiama parama, įskaitant finansinę pagalbą, taip pat ginklų, medicinos reikmenų perdavimą, pabrėždamas tai, kad pacifistinis požiūris karo metu jau yra „pasenęs“. O. Scholzo išsakytos pastabos mitinge, kuris buvo surengtas Diuseldorfe, buvo netiesioginis priekaištas intelektualams, teisininkams ir kūrybininkams, kurie atvirame laiške pasmerkė Rusiją dėl pradėto karo, tačiau taip pat paragino Vokietijos kanclerį nus...

Vokietija sekmadienį pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinanti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, o tai yra strateginis pokytis, kurio didžiausia Europos ekonomika ėmėsi nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Rusijos tiekiama nafta dabar sudaro 12 proc. viso šalies naftos importo, palyginti su anksčiau buvusiais 35 proc., sakoma šalies Ekonomikos ministerijos pranešime. Anglies importas iš Rusijos taip pat sumažintas nuo 45 iki 8 proc. visų Vokietijos pirkimų.

Vokietijos vyriausybė svarstys galimybę atšaukti privilegijas, suteiktas buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui, dėl jo artimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, šeštadienį pranešė Vokietijos finansų ministras. G. Schroederis, kuris yra rusiškų dujų lobistas, pastaruoju metu sukėlė naują pasipiktinimo bangą, nes interviu „New York Times“ pareiškė, kad savo ryšių atsisakytų tik tuo atveju, jei Rusija nustotų tiekti dujas Vokietijai. Jis taip pat pridūrė netikintis, jog tai įvyks.

JAV kariuomenė pradėjo naują Ukrainos karių mokymų programą Vokietijos kariniuose objektuose, penktadienį pranešė Pentagono atstovas Johnas Kirby. „Mokymai grindžiami pradiniu artilerijos parengimu, kurį Ukrainos pajėgos jau įgijo kitose vietose, taip pat apima mokymus naudoti radiolokacijos sistemas ir šarvuotąją techniką, kuri, kaip pastaruoju metu buvo skelbta, taps pagalbos saugumo srityje dalimi“, – per spaudos konferenciją sakė J. Kirby.

Vienas Vokietijos miestas nusprendė leisti moterims, kaip ir vyrams, maudytis apsinuoginusioms iki pusės, ir tapti pirmuoju Vokietijoje, kur moterims baseinuose nereikės nešioti maudymosi liemenėlių. Sprendimas priimtas kilus vienam ginčui dėl lyties tapatybės.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas aršiai sureagavo į Vokietijos sprendimą tiekti ginkluotę Rusijos puolamai Ukrainai. Anksčiau Vokietijos parlamentas pritarė sunkiosios ginkluotės tiekimui Ukrainai. „Matyt, vokiečių įstatymų leidėjams neduoda ramybės jų pirmtakų, kurie dirbo Vokietijos parlamente kitu pavadinimu praėjusiame amžiuje, laurai. Tai liūdna, kaip parlamentui. Liūdnai baigiasi“, – parašė jis savo „Telegram“ paskyroje.

Vokietijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už sunkiosios ginkluotės siuntimą Ukrainai, priimdamas simbolinį sprendimą, atspindintį pasikeitusią vyriausybės poziciją šiuo klausimu. Iš pradžių Berlynas atsisakė perduoti Kyjivui bet kokią puolamosios paskirties ginkluotę, o vėliau nepritarė raginimui siųsti sunkiąją ginkluotę, tokią kaip šarvuočiai.

Vokietija pasirašė su Lenkija susitarimą dėl iš Saudo Arabijos importuojamos naftos perkrovimo Gdansko uoste bei jos perpumpavimo vamzdynais į perdirbimo gamyklas Vokietijoje, pranešė Lenkijos radijas. Anot ekspertų, šis susitarimas leis Vokietijai prisijungti prie Rusijos naftos importo blokados, vykdant tarptautines sankcijas dėl karo Ukrainoje. Pagal šį susitarimą Lenkija ir Vokietija taip pat padės viena kitai, jei Europos Sąjunga įvestų embargą rusiškai naftai.

Berlynas nebeketina grįžti prie įprastų santykių su Rusija, sako iš vizito Vokietijoje grįžusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Vakar išgirdau ne viename pokalbyje, kad grįžimo į taip vadinamą business as usual (įprastų santykių), verslo darymą, santykius, tokius, kokie jie buvo dešimtmečiais – jie nebemato tokios galimybės.

Europos atsakas Rusijai dėl karo prieš Ukrainą priklausys nuo Vokietijos lyderystės, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Berlyne susitikusi su Vokietijos Bundestago pirmininke Barbel Bas. „Lietuva labai vertina Vokietijos indėlį į mūsų saugumą ir vadovavimą NATO priešakinėms pajėgoms.

Vokietijos ambasadorė JAV Emily Haber paskelbė, kad Vokietija siųs Ukrainai tankų ir apmokys Ukrainos karius. Apie tai E. Haber parašė „Twitter“ paskyroje. „Du dideli pranešimai iš susitikimo Ramšteine. Pirma, mes siunčiame Gepard tankus į Ukrainą. Antra, mes Vokietijos žemėje apmokysime Ukrainos karius“, – socialiniuose tinkluose rašo E. Haber.

Vokietijos ekomonikos ministras Robertas Habeckas sako, kad Vokietija yra pasirengusi sustabdyti Rusijos naftos tiekimą. Tai, pasak jo, yra dienų klausimas. „Šiandien galiu pasakyti, kad embargas Vokietijai tapo priimtinas“, – sakė ministras, Varšuvoje susitikęs su kolege iš Lenkijos Anna Moskwa, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Pasak UNIAN, Rusijos naftos dalis Vokietijoje siekia apie dvylika procentų. Vokietija šiuo metu ieško, kuo pakeisti šią dalį.

Vokietija 2022 metais pasiskolins papildomus 39,2 mlrd. eurų (42,1 mlrd. JAV dolerių), kovodama su ekonominiu karo Ukrainoje poveikiu, pirmadienį pranešė šaltiniai iš Finansų ministerijos. Trečiadienį ministrų kabinetui bus pateiktas papildomo biudžeto projektas, kuriame bendra naujų paskolų vertė šiais metais padidės iki 138,9 mlrd. eurų.

Vokietija suteiks leidimą tiekti tankus Ukrainai, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje, o tai būtų aiškus Berlyno atsargios politikos dėl karinės paramos Kyjivui pokytis. Šaltinis teigė, kad apie tai oficialiai bus pranešta vėliau antradienį per tarptautinį gynybos ministrų susitikimą JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje.

Vokietijos socialdemokratų partijoje (SDP) pirmadienį didėjo spaudimas pašalinti iš savo gretų buvusį pirmininką ir buvusį šalies kanclerį Gerhardą Schroederį dėl jo nenoro nutraukti verslo ryšius su Rusija.

Maskva pirmadienį pranešė išsiunčianti 40 Vokietijos diplomatų, atsakydama į Berlyno „nedraugišką sprendimą“ išsiųsti virtinę rusų diplomatų dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Rinkimų prognozėms parodžius, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kad jis per rinkimų antrąjį ratą užsitikrino antrą penkerių metų kadenciją, įveikęs varžovę iš kraštutinės dešiniosios stovyklos Marine Le Pen. „Jūsų rinkėjai šiandien pasiuntė stiprų pasitikėjimo Europa balsą. Džiaugiuosi, kad tęsime mūsų gerą bendradarbiavimą“, – per tviterį parašė O. Scholzas.

Iki pat to laiko, kai pradėjo kristi bombos, arbatėlė su Vladimiru Putinu buvo geidžiamiausias įvykis Vokietijos įmonių darbotvarkėje, rašo politico.eu. Kasmetinis susirinkimas Rusijos prezidento rezidencijoje Sočyje ar Kremliuje patikimiausių ir svarbiausių Vokietijos įmonių vadovams suteikdavo retą progą pasikalbėti su Rusijos prezidentu, išgirsti, ką jis mano apie tarptautinius reikalus ir, žinoma, pagirti savo įmones V. Putinui girdint.

Šveicarija atmetė du Vokietijos prašymus eksportuoti šveicarišką amuniciją į Ukrainą, motyvuodama tuo, kad griežtai laikosi neutralumo. Apie šį sprendimą sekmadienį pirmasis pranešė Šveicarijos savaitraštis „Sonntagszeitung“. Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretoriatas patvirtino, kad „į abu Vokietijos prašymus dėl galimybės perduoti iš Šveicarijos gautą amuniciją Ukrainai buvo atsakyta neigiamai, remiantis Šveicarijos neutralumu“. Vokietijai reikalingas Šveicarijos sutikimas dėl g...

Trečiadienį vyriausieji šalies analitikai perspėjo, kad staiga nutraukus rusiškų gamtinių dujų tiekimą, Vokietija nugrimztų į gilią recesiją, praneša portalas CNN. Penkių Vokietijos ekonomikos institutų ataskaitoje teigiama, kad per ateinančius dvejus metus dėl tokio sukrėtimo šalis netektų 220 mlrd. eurų (238 mlrd. JAV dolerių) ekonominės produkcijos. Vokietijos BVP 2022 m. padidėtų tik 1,9 proc., o 2023 m. sumažėtų 2,2 proc. Jei dujos ir toliau tekės, šiemet augimas sieks 2,7 proc.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį atmetė kaltinimus, kad jo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) pernelyg atlaidžiai žiūri į Rusiją, kritikams kaltinant Berlyną vilkinant sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai. Duodamas interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ O. Scholzas pareiškė, kad oponentai „iškreiptai ir šmeižikiškai vaizduoja“ SPD politiką Maskvos atžvilgiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, aiškindamas, kodėl Vokietija netiekia sunkiosios ginkluotės Ukrainai, pareiškė, kad NATO privalo vengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija, kuri galėtų virsti Trečiuoju pasauliniu karu. O. Scholzas susidūrė su kritika tiek savo šalyje, tiek ir kitose Vakarų valstybėse dėl valdžios nenori tiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tokios kaip tankai ar artilerijos pabūklai, nepaisant kitų sąjungininkių analogiškų veiksmų taikymo.

Vilniuje vizitą po Baltijos šalis baigianti Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock penktadienį susitiko su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Penktadienį A. Baerbock susitiko ir su prezidentu Gitanu Nausėda. Politikai aptarė NATO rytinio flango gynybinių pajėgumų stiprinimą, karinę, humanitarinę ir politinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai, įskaitant narystės Europos Sąjungoje klausimą.

Vokietija pasiekė susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“, ketvirtadienį pranešė gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht). „Kalbama apie tankus, šarvuočius ar kitus pajėgumus, kuriuos gali suteikti atskiros šalys“, – transliuotojui NTV sakė Ch. Lambrecht. Paskui Vokietija papildys šias atsargas, nedetalizuodama nurodė ministrė.

Vokietijos užsienio reikalų ministrės žinia, kad šalis yra pasirengusi atsisakyti rusiškos naftos, gali išjudinti šeštojo sankcijų paketo Rusijai dėl karo Ukrainoje svarstymą, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo po to, kai Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), trečiadienį su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais, pranešė apie Vokietijos ketinimus iki metų pabaigos atsisakyti Rusijos naftos importo.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Vokietija laipsniškai nutrauks Rusijos naftos importą iki metų pabaigos, rašo CNN. „Vokietija visiškai atsisakys Rusijos energijos importo“, – pranešime cituojama ministrė A. Baerbock. Naftos importas „iki vasaros bus perpus sumažintas“ ir visiškai panaikintas, o „iki metų pabaigos – iki 0“, pridūrė ji.