vokietija

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad pirmieji „Leopard 2“ tankai į Ukrainą iš Vokietijos gali atvykti maždaug po trijų mėnesių.  B. Pistorius pridūrė, kad greitu metu prasidės Ukrainos karių rengimas naudotis šiais tankais ir jų perdavimas bus paspartintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį džiaugėsi Vokietijos sprendimu atsiųsti tankų „Leopard“ jo šaliai ir leisti tiekti juos kitoms valstybėms. „Vokietijos pagrindiniai koviniai tankai, tolesnis gynybos paramos ir mokymo misijų išplėtimas, žalia šviesa partneriams tiekti panašius ginklus“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis. „Ką tik išgirdau apie šiuos svarbius ir laiku priimtus sprendimus per pokalbį su Vokietijos federaliniu kancleriu Olafu Scholzu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai ir toliau rems Ukrainą, Berlynui pažadėjus Kyjivui atsiųsti tankų „Leopard“, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į karo eskalavimo pavojų. „Turime visuomet aiškiai parodyti, kad darome viską, kas būtina ir įmanoma, kad paremtume Ukrainą, bet kartu neleidžiame karui peraugti į Rusijos ir NATO karą“, – sakė O. Scholzas parlamente.

Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas trečiadienį sukritikavo Berlyno sprendimą patvirtinti tankų „Leopard“ tiekimą Ukrainai. „Šis itin pavojingas sprendimas perkelia konfliktą į naują konfrontacijos lygį ir prieštarauja Vokietijos politikų pareiškimams apie Vokietijos Federacijos nenorą į jį įsitraukti“, – ambasados išplatintame pareiškime cituojamas S. Nečajevas.

Vokietijai šiais metais gali visgi pavykti išvengti nuosmukio, trečiadienį paskelbė prognozę šalies vyriausybė, didžiausiai Europos ekonomikai tvarkantis su karo Ukrainoje pasekmėmis geriau nei tikėtasi. Europos pramonės jėgainės Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 metais augs 0,2 proc., teigiama naujausiose Ekonomikos ministerijos prognozėse. Dar spalį vyriausybė prognozavo, kad 2023 metais ekonomika susitrauks 0,4 procento.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį padėkojo Vokietijai už leidimą tiekti Ukrainai tankus „Leopard 2“ ir pažadą skirti 14 šių mašinų iš paties Berlyno atsargų. „Ačiū, @Bundeskanzler (Vokietijos kancleri) Olafai Scholzai. Sprendimas nusiųsti „Leopard“ Ukrainai yra didelis žingsnis siekiant sustabdyti Rusiją. Drauge mes stipresni“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Morawieckis.

Tiekdama Ukrainai tankus Vokietija išlaiko NATO sąjungininkių vienybę, trečiadienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Berlynui patvirtinus, kad siųs nuo Rusijos besiginančiai šaliai 14 tankų „Leopard 2“. „NATO bet kokiu atveju, kokie bebūtų dideli skirtumai tarp valstybių, jų požiūriai ar į Ukrainą, ar į Rusiją, ar į karą, vis dėlto vienybės išlaikymas yra principinis klausimas ir aš manau, kad sąjungininkų noras išlaikyti tą vienybę – nuo to noro negalėjo nusišalinti i...

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį pasveikino „teisingą NATO sąjungininkų ir jų draugų“ sprendimą siųsti tankus „Leopard“ į Ukrainą, Vokietijai paskelbus apie atitinkamą žingsnį po kelias savaites trukusio spaudimo.   „Kartu su (britų) „Challenger 2“ jie sustiprins Ukrainos gynybinės ugnies pajėgas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė R. Sunakas.

Berlyno Brandenburgo tarptautiniame oro uoste (BER) trečiadienį atšaukti visi keleiviniai skrydžiai, didesnio darbo užmokesčio reikalaujantiems darbuotojams surengus masinį streiką. Pasak oro uosto, maždaug 300 skrydžių buvo arba atšaukti, arba jų laikai pakeisti, o tai paveiks apie 35 tūkst. keleivių. Vieną dieną truksiantį „įspėjamąjį streiką“ sušaukė įtakinga profsąjunga „Verdi“, siekdama padidinti spaudimą prieš kitą derybų su darbdaviais etapą.

Nesvarbu, kaip pasibaigs karas Ukrainoje, Baltijos šalys turi būti pasirengusios Rusijos puolimui. Kad Kremlius gali imtis mūsų šalių invazijos plano per artimiausius penkerius metus kalba tiek Estijos, tiek Latvijos, tiek Lietuvos politikai ir kariuomenių atstovai. Apie galimus scenarijus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad ją nustebino Vokietijos ambasadoriaus retorika komentuojant ginčus dėl šios šalies brigados dislokavimo Lietuvoje. „Turiu pasakyti, kad ambasadoriaus pasisakymas mane šiek tiek nustebino, nes nėra įprasta demokratinių valstybių diplomatiniams atstovams komentuoti vidines politines diskusijas, tuo būdu tarsi siekiant, kad diskusijos nebūtų“, – interviu BNS sakė Vyriausybės vadovė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad diskusijos dėl modernių vakarietiškų tankų tiekimo jo šaliai „turi baigtis sprendimais“. Pareiškimas pasirodė atsiradus pranešimams žiniasklaidoje, kad Vokietija ir Jungtinės Valstijos yra pasirengusios juos tiekti. „Sąjungininkai turi reikiamą tankų skaičių“, kurio Ukraina reikalauja, kad sustiprintų savo pajėgas prieš Rusijos invaziją, savo vakaro kalboje sakė V. Zelenskis.

Vakarų valstybių sostinės nesutaria dėl modernių sunkiųjų kovinių tankų siuntimo į Ukrainą, nors dar neseniai net kalbos apie tai Kyjivo sąjungininkams buvo tabu, rašo „Financial Times“. Tokie tankai yra būtini Ukrainai norint atkovoti teritorijas iš Rusijos, kuri atnaujintam puolimui sutelkė apie150 000 karių. Maskva taip pat verčia šalies gynybos pramonę dirbti kariniu režimu, kad galėtų pertvarkyti ir apginkluoti savo pajėgas.

Olafo Scholzo neryžtingumas kenkia Ukrainai, Vokietijai ir Vakarams.  Pradėkite nuo godumo, pridengto apsukrumu. Tada pažadėkite keistis, bet nesugebėkite to įgyvendinti.  Tokia yra Vokietijos Rytų politika nuo 1991 metų. Tris dešimtmečius vyriausybės Bonoje, o paskui – Berlyne, siurbė pigią rusišką energiją, atmesdamos kitų šalių nerimą dėl Kremliaus imperializmo. Šią politiką jos dangstė šventeiviškomis kalbomis apie dialogą ir derybas.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas antradienį pareiškė, kad Varšuva paprašė Vokietijos leidimo siųsti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ į Ukrainą. „Vokiečiai jau gavo mūsų prašymą duoti sutikimą siųsti „Leopard 2“ tankus į Ukrainą. Taip pat raginu Vokietijos pusę prisijungti prie mūsų koalicijos šalių, kurios remia Ukrainą „Leopard 2“ tankais, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė M. Blaszczakas. – Tai mūsų bendras reikalas, nes tai visos Europos saugumo klausimas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys nuo antradienio lankosi Berlyne, kur su Vokietijos kariuomenės vadu  generolu Eberhardu Zornu ir kitais atstovais aptars bendradarbiavimą ir Ukrainos karių mokymą. Trijų dienų vizito Vokietijoje metu V. Rupšys taip pat susitiks su Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadu generolu leitenantu Alfonsu Maisu ir Bundestago Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Lenkija ketina perkelti vokiškus tankus „Leopard 2“ į Ukrainą, nepaisydama kitų šalių priimtų sprendimų. Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau apie tai pranešė žurnalistams Briuselyje. „Mes ketiname siųsti tankus „Leopard 2“ į Ukrainą. Mes palaikysime ryšį su Vokietijos vyriausybe šiuo klausimu. Tačiau nepaisant kitų šalių sprendimo, mes pasiryžę pristatyti šiuos tankus, kaip pažadėta“, – pabrėžė Lenkijos diplomatijos vadovas. Kaip rašo WYBORCZA.

Vokietijos konkurencijos priežiūros tarnyba pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą „PayPal“ atžvilgiu, siekdama išsiaiškinti, ar JAV internetinių mokėjimų milžinė nesinaudoja savo dominuojančia padėtimi konkurencijai apriboti. Vokietijos kartelių tarnybos (vok.

Lenkija paprašys Vokietijos leidimo nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“, pirmadienį sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis. M. Morawieckis nenurodė, kada toks prašymas bus pateiktas. Pasak jo, Lenkija buria šalių, pasirengusių nusiųsti Kyjivui „Leopardų“, koaliciją. Net jei Vokietija neduotų leidimo, Varšuva priimtų savo sprendimus, sakė jis, bet plačiau nepakomentavo. „Prašysime [Vokietijos] leidimo, bet tai antraeilė tema, – sakė M. Morawieckis.

Dėl Berlyno delsimo perduoti Ukrainai tankų Lietuva pateko į Vokietijos spąstus, feisbuke rašo diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška. Vis dėlto išeitis yra, ir tam reikės tvirtos Lietuvos pozicijos. „Pasibaigus paramos Ukrainai grupės Ramšteine susitikimui, pagrindinė žinia, nuskambėjusi viešai per pasaulio žiniasklaida buvo ta, jog Vokietija ne tik nesutiko duoti savo tankų, bet ir nedavė tokio leidimo lenkams.

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad netrukus bus priimtas sprendimas, ar į Ukrainą siųsti Vokietijoje pagamintus tankus. Duodamas interviu Vokietijos televizijai ARD, jis sakė, kad šalies vyriausybė turi atsižvelgti į daugybę veiksnių ir šalis nepriims skuboto sprendimo. Vieni iš veiksnių, kuriuos, ministro teigimu, turi apsvarstyti Vokietija, – pasekmės šalies gyventojų saugumui.

Vokietija yra pasirengusi leisti Lenkijai nusiųsti Ukrainai vokiečių gamybos tankų „Leopard“, jei Varšuva pateiktų tokį prašymą, sekmadienį sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Jei mūsų to paklaustų, mes nekliudytume“, – po Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikimo Paryžiuje televizijai LCI sakė A. Baerbock. „Žinome, kokie svarbūs šie tankai; štai kodėl tai dabar aptarinėjame su savo partnerėmis.

Taivano puslaidininkių milžinė „TSMC“ patvirtino, kad jos planuojama atidaryti pirmoji lustų gamykla Europoje, tikėtina, bus įsteigta Vokietijoje. Pastarajai šaliai tai yra patrauklus, bet geopolitiškai jautrus projektas, rašo „Politico“. Kalbėdamas apie bendrovės praėjusio ketvirčio pelną, „TSMC“ vadovas C. C. Wei užsiminė, kad įmonė bendradarbiauja su klientais ir partneriais Europoje, kad „įvertintų galimybę čia įkurti gamyklą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sekmadienį viešėdamas Prancūzijoje ir minėdamas pokario draugystės tarp abiejų šalių 60-metį, pareiškė, kad jų bendradarbiavimas yra labai svarbus Europos ateičiai. „Ateitis, kaip ir praeitis, remiasi abiejų mūsų šalių bendradarbiavimu, kuris yra vieningos Europos varomoji jėga“, – sakė jis kalboje Sorbonos universitete, kurioje dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Sekmadienį Rusijos pajėgos smogė Charkivo sričiai. Anot vietos pareigūnų, žuvo moteris, apgadinti pastatai, kapinės. Svarbiausi sekmadienio įvykiai: 20:16 | Macronas neatmeta galimybės siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Prancūzija vis dar svarsto galimybę tiekti Ukrainai prancūzų gamybos sunkiuosius tankus „Leclerc“. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, paprašiau Gynybos ministerijos dirbti šiuo klausimu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šalių pozicijos dėl tankų tiekimo Ukrainai keičiasi, taip pat randasi valstybių, ketinančių siųsti Ukrainai vokiškus tankus „Leopard“. „Pokyčiai pozicijose yra. Tai, kad viešai nepaskelbta, nereiškia, kad nėra pokyčio“, – BNS penktadienį telefonu iš Vokietijos sakė A. Anušauskas. Jis dalyvavo Ramšteino formato susirinkime, kur Vakarų šalių lyderiai aptarė tolesnę paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.

Apie 400 žmonių prie Vokietijos ambasados Vilniuje penktadienio vakarą ragina Berlyną perduoti „Leopard“ tankų Rusijos užpultai Ukrainai. Susirinkusieji yra apsigaubę Ukrainos vėliavomis, laiko plakatus su užrašais: „Nustokit krūpčioti ir duokit tankų Ukrainai“, „Tiekite Ukrainai ginkluotę rusų teroristams įveikti dabar“, „Pacifizmas žudo“. „Norime, kad Ukraina kuo greičiau pradėti kontrpuolimą, nes kitaip bus trečiasis Minsko susitarimas ir mes turėsime 2014-ųjų atkartojimą, kai pasaulis nepa...

Sprendimas, ar perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard“, dar nepriimtas, Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį vykstančiame Ukrainos rėmėjų susitikime pareiškė naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Visgi jis pridūrė, kad Vokietijos pareigūnai patikrins turimas šių tankų atsargas tam atvejui, jei būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jų perdavimo.

Naujai paskirtas Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas mano, kad vokiškų tankų „Leopard 2“ tiekimas Ukrainai neturėtų būti susietas su JAV tankų M1 „Abrams“ skyrimu.

Regis, ginčų ir nesusipratimų dėl Vokietijos brigados Lietuvoje galo dar nesimato. Nepriklausomybės akto signataras, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška ragina pažvelgti atidžiau – ar dabar mūsų akyse nevyksta tai, ko labiausiai bijome? Ar JAV pamažu neperduoda Europos gynybos pačiai Europai? Apie tai A. Januška kalbėjo TV3 žinių „Dienos komentare“. Po to, kai pasikeitė Vokietijos gynybos ministrė, pasipylė dar daugiau ginčų ir neaiškumų dė...

Penktadienį vyks Ramšteino formato susitikimas, kuriame tikimasi sulaukti Vokietijos sutikimo Ukrainai perduoti tankus, tačiau atsakyti, ar galime tikėtis reikšmingų sprendimų, vis dar labai sunku. Bet tą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ pabandė padaryti atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir karybos ekspertas Egidijus Papečkys.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Davose Jungtinių Valstijų kongresmenams sakė, kad Vokietija tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, jei juos siųs ir JAV, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė vienas aukšto rango amerikiečių įstatymų leidėjas.

Vokietija nebėra priklausoma nuo energijos išteklių, importuojamų iš Rusijos, interviu britų transliuotojui BBC pareiškė šalies finansų ministras. Christianas Lindneris pažymėjo, kad nuo tada, kai Rusija pernai vasarį pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, Vokietija visiškai diversifikavo savo energetikos infrastruktūrą. Po invazijos Rusija užsuko dujų čiaupus Europai ir tai pakurstė nuogąstavimus dėl galimų energijos tiekimo sutrikimų šią žiemą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos neryžtingumą dėl modernių tankų „Leopard“ tiekimo, žiniasklaidai pranešant, kad Berlynas juos tieks tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos taip pat pasiūlys savo tankus „Abrams“. „Būna atvejų, kai neturėtume dvejoti ar lyginti. Kai kas nors sako: „Aš duosiu tankų, jei kas nors kitas taip pat pasidalins tankais“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Davose kalbėjo V. Zelenskis. – Nemanau, kad tai tinkama strategija.

Vokietijos brigados Lietuvoje klausimas vis dar diskutuojamas. Abi pusės negeba susitarti, kokia ta brigada turėtų būti iš tiesų, lietuviai jos nori čia, o vokiečiai sako, kad brigada čia tik treniruosis. TV3 žinių „Dienos komentare“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atsakė, kaip ketinama pasiekti tikslo, kad brigada čia būtų visą laiką. Šiuo metu esate Vokietijoje ir ten visas dėmesys nukreiptas į naująjį gynybos ministrą.

Lietuvos diplomatas, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais Albinas Januška iškėlė naują idėją, kaip užtikrinti regiono saugumą. A. Januška siūlo kurti naują karinį aljansą tarp Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos, Skandinavijos ir kitų. Pirmoje dalyje A. Januška aptarė Vokietijos ir JAV rotacines pajėgas. Savo apžvalga jis pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“. I dalis.

Policija trečiadienį aiškinasi gaisro, per kurį vėlai antradienį pietų Vokietijoje esančiuose psichikos sveikatos slaugos namuose žuvo trys žmonės, priežastis, pranešė Vokietijos naujienų agentūra „dpa“. Per gaisrą, kilusį antrame namo Roitlingeno mieste aukšte, žuvo 53 metų moteris ir du 73 ir 88 metų vyrai. Pirminiais gelbėtojų duomenimis, jie mirė įkvėpę dūmų, pranešė „dpa“. 57 metų moteris buvo sunkiai sužeista, o 11 žmonių patyrė lengvus sužalojimus.

Per protestą netoli Vokietijos kaimo, kuris griaunamas, kad būtų galima išplėsti anglių kasyklą, antradienį buvo išvežta ir trumpam sulaikyta Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg, pranešė policija. G. Thunberg jau kelios dienos buvo Vokietijoje, kad paremtų protestus prieš Liucerato pastatų, tapusių pasipriešinimo iškastiniam kurui simboliu, nugriovimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad šiemet jo šalis išvengs skausmingos recesijos, ir prognozavo, kad didžiausia Europos ekonomika atsilaikys prieš po Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjusias energijos kainas.

okietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį patvirtino naujuoju šalies gynybos ministru skiriantis socialdemokratų politiką Borisą Pistorius ir pareiškė, kad jis yra tinkamas asmuo šiam darbui itin svarbiu metu.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijai (SPD) priklausantis palyginti nežinomas politikas Borisas Pistoriusas, šiuo metu einantis Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministro pareigas, taps naujuoju Vokietijos gynybos ministru, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė vyriausybės šaltiniai. Tikimasi, kad O. Scholzas paskelbs apie šį paskyrimą vėliau antradienį. Išvakarėse apie atsistatydinimą iš Gynybos ministerijos vadovės pareigų paskelbė Christine Lambrecht.

Vokietijos užsienio reikalų ministrei Annalenai Baerbock išreiškus palaikymą dėl specialaus tribunolo Rusijai, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis antradienį pasveikino tokį Berlyno žingsnį. „Koalicija teisingumui auga“, – užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė „Twitter“ paskyroje. Hagoje kalbėjusi A. Baerbock pirmadienį ragino įsteigti „naujo formato“ teismą, kuris padėtų „patraukti Rusijos vadovus atsakomybėn“, galbūt remdamasis Ukrainos teise.

Maskva pirmadienį pranešė išsiuntusi naikintuvą virš Baltijos jūros palydėti Vokietijos žvalgybinį lėktuvą, kuris, Rusijos gynybos ministerijos teigimu, artėjo prie jos sienos. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai po kelis mėnesius trukusios kritikos dėl neryžtingos Berlyno reakcijos į karą Ukrainoje ir nesėkmių virtinės atsistatydino Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pasitraukimas laikinai pristabdys Vilniaus ir Berlyno diskusijas dėl brigados, tačiau didesnės įtakos neturės, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek“, – BNS pirmadienį sakė politikas. „Nemanau, kad neigiamos įtakos tai galėtų turėti“, – pridūrė A. Anušauskas.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pirmadienį paskelbė apie atsistatydinimą. Tokį žingsnį ji žengė po virtinės nesėkmių tvyrojus vis daugiau abejonių dėl jos gebėjimo vadovauti ministerijai, šaliai gaivinant ilgai pakankamo dėmesio negavusias ginkluotąsias pajėgas tuo metu, kai Rusija tęsia invaziją Ukrainoje. „Šiandien paprašiau kanclerio atleisti mane iš federalinės gynybos ministrės pareigų“, – sakoma Ch. Lambrecht pareiškime.

Vokietija savaitgalį atidarė savo antrąjį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris buvo pastatytas didžiausiai Europos ekonomikai siekiant atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Ceremonijoje Liubmino mieste Baltijos jūros pakrantėje šeštadienį dalyvavo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, prieš mažiau nei mėnesį dalyvavęs pirmojo šalies SGD terminalo šiauriniame Vilhelmshafeno uoste atidarymo ceremonijoje.

Nors Rusija išties kruopščiai pasiruošė energetiniam karui prieš Europą invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau patys blogiausi scenarijai neišsipildė. Europos valstybės nepritrūko dujų, gyventojai nesušalo ir negaudė gatvėse bėgiojančių katinų maistui. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.

Apie 70 policijos pareigūnų buvo sužeisti per aplinkosaugos protestus Vokietijos kaime, kurį norima išvalyti ir nugriauti, kad būtų galima išplėsti anglių kasyklą, sekmadienį pranešė policija.  Trečiadienį pradėta operacija, kurios metu šimtai policijos pareigūnų išvežė aktyvistus iš Vakarų Vokietijoje esančio Liucerato kaimo.  Pasipriešinimo iškastiniam kurui tapusi vieta šeštadienį pritraukė tūkstančius protestuotojų, tarp kurių buvo ir Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg.