vokietija

Buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui gresia tyrimas dėl jo glaudžių ryšių su Rusijos vyriausybe, antradienį pranešė vokiečių prokuratūra. Šalies šiaurėje esančio Hanoverio prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino perdavusi federaliniam prokurorui Karlsrūhėje, kur įsikūręs Vokietijos Konstitucinis Teismas, prašymą ištirti skundą dėl kelių asmenų, įskaitant G. Schroederį. Karlsrūhė turės nuspręsti, ar pradėti tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų lyderiai pirmadienį perspėjo įvedant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą staiga neuždrausti energijos importo iš Rusijos ir sakė, kad kol kas nėra alternatyvių tiekimo galimybių. Toks pareiškimas pasirodė Jungtinėms Valstijoms sekmadienį paskelbus, kad jos „aktyviai diskutuoja“ su Europos šalimis apie naftos importo iš Rusijos nutraukimą kaip tolesnę ekonominę sankciją dėl Maskvos agresijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį turi surengti vaizdo konferenciją su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais, kad aptartų „naujausius įvykius, susijusius su Rusija ir Ukraina“, pranešė Baltieji rūmai. Pokalbis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir JK ministru pirmininku Borisu Johnsonu prasidės 10 val. 30 min. Vašingtono (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, Vakarams taikant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad tai gali kelti pavojų Europos energetiniam saugumui. „Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakoma O. Scholzo pranešime. „Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei.

Vokietijos finansų ir užsienio reikalų ministrai sekmadienį pasisakė prieš Rusijos energijos išteklių importo draudimą, Vakarams ieškant būdų padidinti spaudimą Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.   Ukrainai antrą savaitę grumiantis dėl išlikimo, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkes imtis papildomų sankcijų prieš Maskvą, įskaitant jos naftos ir dujų sektoriaus boikotą.

Vyriausybė ruošiasi skirti per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Tai Vyriausybė svarstys penktadienį rengiamame posėdyje. Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. „Nutarimo projekto tikslas – skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai teikti“, – rašoma Finansų ministerijos teikime Vyriausybei.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorė „Nord Stream AG“, kurios vienintelis faktinis akcininkas – Rusijos „Gazprom“, neigia Vakarų žiniasklaidos pranešimus, jog ji ketina skelbtis bankrotą, praneša Lenkijos radijas, cituodamas „Nord Stream AG“. Agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais, šios savaitės skelbė, jog ši Šveicarijoje registruota bendrovė tariasi su finansiniu konsultantu, kad galėtų padengti dalį savo savo įsipareigojimų ir jau šią savait...

Vokietija padidins savo karinę pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai ir į konflikto zoną nusiųs 2 700 priešlėktuvinių raketų, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vokiečių vyriausybės šaltinis. Vyriausybė „pritarė tolesnei pagalbai Ukrainai“, įskaitant sovietinių STRELA tipo priešlėktuvinių raketų, kurias anksčiau naudojo komunistinės Rytų Vokietijos kariuomenė, pristatymą, sakė šaltinis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad galimybės sudaryti naują susitarimą dėl Irano branduolinės programos „nebegalima atidėlioti“. Tokį pareiškimą jis padarė besilankydamas Izraelyje, aršiai besipriešinančiam pastangoms atgaivinti šį paktą. „Norėtume, kad susitarimas būtų pasiektas Vienoje“, – žurnalistams sakė O. Scholzas, stovėdamas šalia Izraelio ministro pirmininko Naftali Bennetto, negailinčio kritikos tarptautinėms deryboms Austrijos sostinėje.

Tai buvo toks įtemptas momentas, kurį numalšinti gimė Wolfgangas Ischingeris. Vokietijos diplomatas veteranas ir kasmetinės Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas surengė Balkanų šalių lyderių ir aukšto rango Europos bei Amerikos diplomatų susitikimą, kai kilo pyktis dėl lėtos regiono šalių pažangos stojimo į Europos Sąjungą. „Turite mums pasakyti, ar norite mūsų, ar ne, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius.

Vokietija skiria 100 mlrd. eurų specialiajam savo ginkluotųjų pajėgų fondui ir tokiu būdu didina savo išlaidas gynybai iki daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sekmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Vokietija uždraus Rusijos oro linijoms naudotis savo oro erdve, šeštadienį pranešė šalies transporto ministerija, Vakarams griežtinant sankcijas prieš Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą. Transporto ministras Volkeris Wissingas „rekomenduoja uždaryti Vokietijos oro erdvę Rusijos orlaiviams“, – pranešė ministerijos atstovė. „Buvo duotas nurodymas tam pasirengti“, – pridūrė ji.

Vokietija šeštadienį nutarė pasiųsti 400 prieštankinių raketų Ukrainai, kovojančiai su Rusijos karine invazija, pranešė vienas šaltinis vyriausybėje. Šis žingsnis rodo, kad Berlynas atsisako ilgalaikės politikos netiekti ginkluotės konfliktų zonoms. „Atsižvelgdama į Rusijos puolimą prieš Ukrainą, vyriausybė pasiruošusi pasiųsti labai reikalingų atsargų Ukrainos gynybai“, – sakė vyriausybės šaltinis.

Jungtinės Valstijos pasiųs į Europą dar 7 000 karių, kurie bus įkurdinti Vokietijoje, atsakant į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Pentagonas. „Jie bus dislokuoti Vokietijoje siekiant padrąsinti NATO sąjungininkes, atgrasyti Rusijos agresiją ir būti pasiruošusiems palaikyti įvairius poreikius regione“, – sakė vienas JAV Gynybos departamento pareigūnas.

Ketvirtadienį Rusija užpuolė Ukrainą. Dėl jos pradėto karo jau pranešta apie dešimtis karių ir civilių žūčių. Europos Sąjungos šalių vadovai ketvirtadienį renkasi į specialų Europos Tarybos posėdį, kuriame spręs, kokių veiksmų imtis agresorės atžvilgiu. Tačiau, panašu, kad kai kurios valstybės yra linkusios nuolaidžiauti.

Vokietijos kariuomenė gali nedaug prisidėti, kad palaikytų atsaką į Rusijos surengtą invaziją, ketvirtadienį pripažino buvusi šalies gynybos ministrė, pasak kurios, Berlynas padarė istorinę klaidą nestiprindamas savo kariuomenės.

Vokietijos ekonomikos ministras, vicekancleris Robertas Habeckas pareiškė, jog antrasis Rusijos eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą išvis neturėjo būti tiesiamas. „Protingiau būtų buvę išvis netiesti „Nord Stream 2“, nes Europai reikia diversifikuoto energetinio kraštovaizdžio, o ne rizikų sankaupų Baltijos jūroje“, – ADR televizijos eteryje kalbėjo jis.

Vokietijos federalinės Meklenburgo-Pomeranijos žemės klimato apsaugos fondas neberems Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietiją projekto „Nord Stream 2“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos karinė operacija Ukrainoje yra „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“ visai Europai „tamsią dieną“.   „Vokietija griežčiausiai smerkia šį prezidento [Vladimiro] Putino beprincipį aktą. Solidarizuojamės su Ukraina ir jos žmonėmis“, – nurodė kancleris išplatintame pranešime.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Vokietija svarstys, kokias rizikas Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ kelia Vokietijos ir visos Europos aprūpinimui energijos ištekliais, ir priims galutinį sprendimą dėl šio projekto, pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, vicekancleris Robertas Habeckas.

Vokietijai stabdant dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokio sprendimo poveikis dujų kainai priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties bei galimų Kremliaus manipuliacijų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pranešė stabdantis dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti, reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus. O. Scholzas pranešė paprašęs sustabdyti Vokietijos reguliavimo institucijos atliekamą dujotiekio peržiūros procesą.

Rusija išsižada savo įsipareigojimų tarptautinei bendrijai, pripažinusi Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pati 2014 ir 2015 metais pasirašė Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta sureguliuoti ginkluotą konfliktą tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Ukrainos rytuose.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo Maskvą, jog ji vienašališkai pažeistų 2015 metų Minsko taikos susitarimus, jeigu pripažintų Rytų Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėliau pirmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir toliau sieks mažinti įtampą dėl Ukrainos, paskelbė vokiečių vyriausybės atstovas. Steffenas Hebestreitas sakė, kad „šią popietę“ planuojamas pokalbis buvo „kruopščiai derinamas“ su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Šis su V. Putinu kalbėjosi sekmadienį.

Tvyrant įtampai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvoje artimiausiomis dienomis viešės Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, europarlamentarai, JAV kongresmenai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Vokietijos kolege antradienį susitiks Jonavos rajone, Rukloje, kur tarnauja tarptautiniam NATO batalionui vadovaujantys vokiečių kariai.

Kancleris Olafas Scholzas nepasakys, kad dujotiekio nebus, jei Rusija puls Ukrainą, nepaisant stipraus sąjungininkų spaudimo. Daugeliui Vokietijos sąjungininkų kanclerio Olafo Scholzo atsisakymas aiškiai pasakyti tai, kas atrodo akivaizdu – kad Rusija netektų naujo dujotiekio į Vokietiją, jei įsiveržtų į Ukrainą – yra visiškai gluminantis, rašo politico.eu. Net kai kurie jo paties valdančiosios koalicijos nariai yra sutrikę.

Vokietija šeštadienį paragino savo piliečių „skubiai“ išvykti iš Ukrainos, stiprėjant nerimui, kad artimiausiomis dienomis Rusija gali įsiveržti į savo kaimynę. „Vokietijos piliečių dabar skubiai prašoma išvykti iš šalies“, – sakoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje pateiktoje atnaujintoje kelionių rekomendacijoje.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai šeštadienį Miunchene surengs derybas dėl Ukrainos krizės, trečiadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerija. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock derybas organizuoja Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, nurodė jos atstovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad per derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu šalys susitarė ieškoti išeities iš konfliktinės situacijos, susijusios su televizijos kanalo RT veiklos uždraudimu Vokietijoje ir atsakomaisiais veiksmais prieš visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) biurą Rusijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį Maskvoje sakė, kad, jo nuomone, diplomatinės galimybės deeskaluoti padėtį Europoje dar nėra išnaudotos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „per mūsų derybas pasakojo apie savo konsultacijas su užsienio reikalų ministru ir gynybos ministru“, sakė O. Scholzas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje pareiškė, jog stabilus saugumas Europoje neįmanomas be Rusijos įsitraukimo, o dabartinė situacija, kad ir kokia būtų sudėtinga, nėra beviltiška. „Vokiečiams ir visiems europiečiams visiškai aišku, kad stabilaus saugumo negalima kurti prieš Rusiją – [jį galima užtikrinti] tik su Rusija“, – sakė O. Scholzas spaudos konferencijoje po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos pranešimą, kad dalis prie Ukrainos sienų dislokuotų karių grįžta į bazes, „turi lydėti veiksmai“, antradienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock „Kiekvienas realus žingsnis deeskalavimo link suteiktų vilties. Kol kas yra tik pranešimai, o juos turi lydėti veiksmai“, – spaudos konferencijoje Madride po susitikimo su Ispanijos kolega kalbėjo A. Baerbock.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atvyksta į Maskvą ieškoti diplomatinio sprendinio karui Ukrainoje išvengti, Vakarams ir Rusijai išreiškus nedrąsią viltį dėl galimybės sušvelninti didžiulę priešpriešą. O. Scholzo derybos su Vladimiru Putinu yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas įtikinti Rusijos prezidentą nepulti kaimyninės Ukrainos.

Ukrainos narystės NATO klausimas šiuo metu nėra aktualus, pirmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Kijevo dėl ukrainiečių provakarietiškų ambicijų. „Kalbant apie narystę Aljanse, šiuo metu tai neaktualu. Todėl atrodo keista, kad Rusijos vyriausybė padarė įtemptų politinių diskusijų tema klausimą, kuris šiuo metu nėra įtrauktas į darbotvarkę“, – po derybų Kijeve su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per spaudos konferenciją sakė O. Scholzas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį lankydamasis Kijeve pareiškė, kad Vakarai gali bet kurią dieną priimti sprendimą įvesti sankcijas Rusijai. „Tiesa, mes labai intensyviai rengiame sankcijų paketą. Galime veikti bet kurią akimirką. Mes tai išsamiai aptarėme su savo draugais JAV, su amerikiečių prezidentu, Europos Sąjungoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis suteikia Ukrainai 150 mln. eurų kreditą. „Džiaugiuosi, kad šiandien galiu paskelbti apie greitą 150 mln. eurų išmokėjimą iš esamo nesusieto finansinio kredito ir galiu paskelbti naują nesusietą finansinį kreditą“, – pirmadienį po Kijeve įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengtoje spaudos konferencijoje sakė O. Scholzas.

Mažėjant užsikrėtimo COVID-19 atvejų Vokietija kovo mėnesį panaikins daugumą kovai su koronaviruso pandemija vyriausybės įvestų apribojimų, rodo oficialaus plano projektas, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Suvaržymai bus pradėti švelninti praėjus dvejiems metams nuo pandemijos protrūkio Vokietijoje pradžios.

Kremliui gresia „neatidėliotinos“ sankcijos iš Vakarų sąjungininkų, jei Rusijos pajėgos įsiverš į Ukrainą, sekmadienį savo vizito į Kijevą ir Maskvą išvakarėse pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Šolcas. „Karinė agresija prieš Ukrainą lems griežtas sankcijas, kurias mes kruopščiai paruošėme ir kurias galime nedelsiant įgyvendinti kartu su savo sąjungininkais NATO ir Europoje“, – sakė O. Šolcas.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris sekmadienį buvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai šiame daugiausia reprezentaciniame poste, paskelbė šalies parlamento pirmininkė Baerbel Bas. Nuo 2017 metų prezidento poste dirbantį 66 metų socialdemokratą F.-W. Steinmeierį parėmė didžioji dauguma specialaus Federalinio Susirinkimo delegatų. 1,5 tūkst.

Vokietija šeštadienį paprašė savo piliečių, kurių buvimas Ukrainoje nėra „būtinas“, išvykti iš šalies, teigdama, kad didėjant geopolitinei įtampai „negalima atmesti karinio konflikto galimybės“. „Pastarosiomis dienomis įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos vėl išaugo dėl rusų karinių dalinių masinių manevrų prie Ukrainos sienos“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija Berlyne. „Jei šiuo metu esate Ukrainoje, įsitikinkite, kad jūsų buvimas yra būtinas.

Vokietijoje gyvūnų mylėtojų širdis tirpdo miniatiūrinis jautukas. Dėl genetinio defekto šeimininkai jį norėjo atiduoti skerdyklai, tačiau gerokai mažesnį nei įprastą gyvūną išgelbėjo aktyvistai. Dabar jis Bavarijoje esančios gyvūnų prieglaudos numylėtinis, kasdien įrodinėjantis, kad dydis – dar ne viskas. Napoleonas – miniatiūrinis jautukas, kurį šeimininkai dėl netradicinio dydžio norėjo pasiųsti tiesiai į skerdyklą.

Darbo vizitą Vokietijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog reikia sudaryti tokias sąlygas, kad karinė agresija prieš Ukrainą kainuotų per brangiai. Ketvirtadienio vakarą saugumo situaciją regione G. Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Girtas kaip pėdas vilkiko vairuotojas Vokietijoje nusiaubė nedidelį Bavarijos miestą. Lėkdamas gatvėmis jis sudaužė daugiau nei 30 automobilių ir sukėlė didžiulį gaisrą gyvenamajame name. Fiurto miesto gyventojas filmuoja karo zoną primenančią įprastai ramią savo miestelio gatvę. Ten liepsnoja bent keletas gatvėje pastatytų automobilių.

Vokietijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako teigiamai vertinantis Vokietijoje kylančią diskusiją dėl paramos Ukrainai ir besitikintis „daugiau supratimo tarpusavyje“ šiuo klausimu. Apie tai prezidentas ketvirtadienį kalbėjosi su Vokietijos kolega Franku Walteriu Steinmeieriu. Pasak šalies vadovo, jeigu Vokietijoje ši diskusija būtų vykusi anksčiau, dabar, regione tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų prie Ukrainos, Vokietijos politikams būtų lengviau priimti sprendimus.

Lietuva vertina Vokietiją kaip patikimą strateginę partnerę, ketvirtadienį Berlyne susitikęs su šios šalies vadovu Franku Walteriu Steinmeieriu sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimo metu G. Nausėda dėkojo už Vokietijos indėlį į rytinio NATO flango saugumą.