vokietija

„Utenos trikotažo“ antrinė įmonė „Aboutwear“ kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės tarnybą dėl Vokietijos drabužių e. prekybininkės „About You GmbH & Co“ prekės ženklo „About You“ pripažinimo negaliojančiu, praneša portalas vz.lt.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi atvykęs į Kyjivą, pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį iš Lenkijos traukiniu išvyko į Kyjivą, pranešė italų ir vokiečių žiniasklaida.  Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF ir Italijos dienraštis „La Repubblica“ pranešė, kad trys lyderiai į Ukrainos sostinę išvyko ketvirtadienį ryte. Naujienų agentūros AFP gautame vaizdo įraše matyti, kaip jie kartu sėdi traukinio kupė.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra tiesiogiai atsakingas už ukrainiečių žūtis, nes nesuteikia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, nors yra pažadėjęs tai padaryti, įsitikinęs Ukrainos politikas. Ukrainos prezidentūros administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kalbėdamas vokiečių „Bild“, pareiškė, kad Ukrainai reikia tolimojo nuotolio artilerijos pabūklų, reaktyvinių raketų paleidimo sistemų, tankų, šarvuočių ir bepiločių. „Jeigu mes jų turėsime pakankamą kiekį, mes laimėsime karą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Vokietija atsisako planų dislokuoti Lietuvoje karius yra interpretacija ir dėl to nereikėtų panikuoti. Antradienį „Financial Times“ pasirodė informacija, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis. L. Kasčiūno teigimu, tai – tik startinės pozicijos.

Vokietija pasiūlė jos laikinai perimtai buvusiai Rusijos dujų milžino „Gazprom“ antrinei įmonei 9-10 mlrd. eurų finansinę paramą „likvidumui užtikrinti bei alternatyvioms dujoms įsigyti“, pranešė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.

Lietuvai reikia laiko, kad pasirengtų priimti vokiečių brigadą, o kariškiai spręs, kur, kokios pajėgos turėtų būti naudojamos, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai pirmadienį Vilniuje rengia šeštąją Baltijos jūros regiono dujų sektoriui skirtą konferenciją.  Renginyje pramonės, politikos, reguliuotojų bei vartotojų atstovai aptars naujausius pokyčius Baltijos šalių dujų rinkoje bei jos ateities perspektyvas.

„Ostpolitik“ dabar yra „Lostpolitik“. Daugelį metų Vokietija buvo neginčijama bloko lyderė bloke, tai yra Europos Sąjungoje. Berlynas buvo Vidurio ir Rytų Europos tautų balsas ir raumenys, vieta kur jie ieškojo globos, patarimų ir kartais aiškių nurodymų, rašo Politico.  Dažnai, kai Briuseliui reikėdavo sukioti rankas, būtent Vokietija įtikindavo Lenkiją, Vengriją ar kitas šalis dalyvauti „programoje“ ir neišsišokti.

Vokietijoje peiliu keturis žmones universiteto miestelyje sužalojęs užpuolikas perkeltas į psichiatrijos kliniką, šeštadienį pranešė prokurorai. Penktadienį įvykusio incidento metu sužeistos trys moterys ir vienas vyras, kol kitiems studentams pavyko sutramdyti užpuoliką Hamo-Lipštato taikomųjų mokslų universitete. Viena moteris dėl savo gyvybės kovoja ligoninėje.

Vokietijoje per išpuolį peiliu vieno universiteto miestelyje penktadienį buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė policija, pridūrusi, kad nusikaltėlis buvo sulaikytas. Policija vykdo „didelę operaciją“ Hamo-Lipštato taikomųjų mokslų universiteto teritorijoje, kur „keli žmonės buvo sužeisti peiliu“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė policija ir paprašė vengti šios teritorijos.

Prasidėjus karui Ukrainai, virš Vakarų Europos šalių pakibo tamsus debesis – ypač stipriai kritikuojami Vokietijos sprendimai.  Tiesa, neigiamai vertinami ne tik dabartinės valdžios, bet ir buvusių Vokietijos vadovų sprendimai. Kritikų taikiklyje – buvusi ilgametė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri palaikė glaudžius ryšius su Maskva. Ar jai derėtų už tai atsiprašyti, komentuoja politologas.

Tyrėjai bando suprasti „painius“ vyro, kuris per galimai tyčinę ataką Berlyne įsirėžė į mokinių grupę, pareiškimus, ketvirtadienį pranešė miesto merė. Per incidentą, įvykusį trečiadienį populiarioje prekybos gatvėje sostinės centre žuvo viena moteris – mokytoja iš Vidurio Vokietijos. Bet to, šeši žmonės patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų, o dar trys buvo sunkiai sužeisti.

Bonos „Telekom Baskets“ komandai su Sauliumi Kulviečiu nepavyko peržengti pusfinalio barjero Vokietijos lygoje. Lietuvio atstovaujamas klubas lemiamose rungtynėse namuose 74:87 (16:24, 28:18, 17:27, 13:18) nusileido Miuncheno „Bayern“ krepšininkams. Bonos ekipa pusfinalio seriją pralaimėjo rezultatu 2-3. S.Kulvietis žaidė 34 minutes, pelnė 12 taškų (2/3 dvit., 1/7 trit., 5/5 baud.), atkovojo 1 atšokusį, perėmė 2 kamuolius, kartą prasižengė ir surinko 8 naudingumo balus.

Vokietijos vyriausybė planuoja leisti dar penkerius metus prašyti kompensacijos asmenims, patrauktiems atsakomybėn ar figūravusiems tyrimuose pagal nacių laikų įstatymą, kriminalizavusiame homoseksualumą ir uoliai taikytą dar ilgai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, trečiadienį pranešė šalies teisingumo ministras.

Pirmą kartą po 16 metų trukusio vadovavimo Vokietijai buvusi ilgametė kanclerė Angela Merkel pripažino, kad, deja, nepavyko apsaugoti Ukrainos nuo Putino puolimo, bet priekaištų sau dėl to sako neturinti. Su Putinu nuolat bendraujanti kanclerė dabar atvirai pasakoja apie jų susitikimo užkulisius, gautas dovanas ir sako pagaliau viešai galinti papasakoti apie jo tikrąjį tikslą. Beveik 1,5 val.

Berlyne šalia bažnyčios automobilis įvažiavo į minią žmonių, praneša CNN. CNN praneša, kad mažiausiai vienas žmogus žuvo, dar 12 žmonių buvo sužaloti. Tačiau galutinai nėra aišku dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų. BNS skelbia, kad žuvo vienas, o dar 8 buvo sužeisti.  Pasak CNN, nelaimė įvyko šalia Kaizerio Vilhelmo bažnyčios. Vokietijos pareigūnai teigia, kad kol kas neaišku, ar incidentas buvo tyčinis, ar nelaimingas atsitikimas.

Antradienį buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad eidama savo pareigas ji labai stengėsi, jog padėtis Ukrainoje nepasikeistų iki dabartinės padėties, rašo „Reuters“. A. Merkel karą Ukrainoje pavadino didele Rusijos klaida ir pridūrė, kad nekaltina savęs dėl to, jog nepakankamai stengėsi dėl to, kad situacija nesieskaluotų. „Labai liūdna, kad tai nepavyko, tačiau nekaltinu savęs dėl to, kad nesistengiau“, – sakė A. Merkel, kalbėdama apie 2014 m. Minsko susitarimą su Rusija.

Vokietija pasirengusi į Lietuvą siųsti bent penkis kartus daugiau karių nei dabar. Vietoje tūkstančio pas mus turėtų atsirasti net penki tūkstančiai vokiečių. Tai atvykęs į Vilnių pranešė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Tiesa, kariai čia neatkeliaus iškart, o sprendimą dar turi palaiminti NATO vadovai.

Vidurio Vokietijoje du žmonės antradienį buvo mirtinai pašauti viename prekybos centre, pranešė policija. Kol kas nebuvo paskelbta išsamesnių detalių apie incidentą, įvykusį po 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku Treizos miestelyje Heseno žemėje. Policija nurodė, kad „pavojaus visuomenei nėra“. Teisėsaugos pranešime sakoma, kad šaudymo motyvai kol kas nežinomi.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Šalies vadovo teigimu, Vokietijos kanclerio pažadas sukurti stiprią brigadą Baltijos šalyse pavertė Lietuvos svajonę sustiprinti rytinio NATO flango gynybą realybe. „Šiandien įvyko istorinis Olafo Scholzo vizitas Lietuvoje.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis teigė, kad Vokietija sieks, kad jos kariuomenė taptų stipriausia Europoje ir viena stipriausių NATO. O. Scholzas taip pat pranešė, kad Vokietija didins karių skaičių Baltijos šalyse ir atmetė kritiką, kad Vokietijos parama Ukrainai yra nepakankama.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Po susitikimo su Vokietijos lyderiu Gitanas Nausėda pabrėžė, kad niekas nebeturi iliuzijų dėl Rusijos, o vienas iš atsako Kremliui priemonių – Baltijos šalių gynybos stiprinimas.

Iš Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo laukiama pozityvių žinių dėl regiono saugumo sustiprinimo, sako Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Manau, kad kancleris, jeigu jau važiuoja į Vilnių, jis atvažiuoja su žinia, jis nevažiuotų šiaip sau“, – LRT radijui antradienį sakė patarėja. „Žinučių laukiame ir iš kanclerio, ir tikiuosi, kad tos žinutės Lietuvai bus labai pozityvios“, – kalbėjo ji.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris kancleris Olafas Scholzas. Per susitikimą, kurį inicijavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, daugiausia dėmesio bus skiriama regiono saugumui ir Aljanso pajėgumų didinimui aptarti.

Augančios degalų kainos siutina ir kaimynus lenkus. Nors lietuviai už kaimynines kainas mielai piltųsi pilnus bakus, būrelis lenkų sugalvojo neįprastą protesto akciją – apsimetė, kad sugedo jų automobiliai ir užblokavo įvažiavimą į degalinę. O Vokietijos eksperimentas leisti žmonėms traukiniais važinėtis vos už devynis eurus per mėnesį baigėsi spūstimis ir nepasitenkinimu, kad kainos ne per didelės, o… per mažos.

Dar 1991 m. buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis siekė sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei užkirsti kelią Ukrainos ir Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimui, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Šios detalės minimos naujai paskelbtose bylose, kurios buvo paimtos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo.

Vokietijos parlamentas, reaguodamas į Rusijos grėsmę, penktadienį balsavimu priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią įsteigti 100 mlrd. eurų vertės fondą šalies gynybai sustiprinti. Bundestago, parlamento žemųjų rūmų, deputatai tokiai priemonei pritarė 567 balsais prieš 96, o 20 įstatymų leidėjų susilaikė. Balsavimas buvo surengtas centro kairiųjų vadovaujamai vyriausybei ir konservatyviajai opozicijai sekmadienį pasiekus susitarimą.

Rusija penktadienį apkaltino Berlyną „remilitarizacija“, pavartodama terminą, primenantį apie Vokietijos nacistinę praeitį. Vokiečių vyriausybė ir konservatyvioji opozicija sekmadienį sudarė susitarimą dėl 100 mlrd. eurų finansavimo savo kariuomenės stiprinimui. Tokiu būdu šalis sureagavo į Maskvos karinę puolimą prieš Ukrainą. „Laikome tai dar vienu patvirtinimu, kad Berlynas eina naujos remilitarizacijos keliu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo minimalus valandinis atlygis padidinamas iki 12 eurų (12,85 JAV dolerio), įgyvendindamas svarbiausią kanclerio Olafo Scholzo pažadą per praėjusių metų rinkimų kampaniją. Už šią priemonę Bundestago žemieji rūmai balsavo didžiąja balsų dauguma, pritarus valdančiajai centro kairės koalicijos ir kraštutinių kairiųjų Kairės partijos nariams. Konservatyvioji CDU ir kraštutinių dešiniųjų AfD susilaikė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda birželio 7 dieną susitiks su į Lietuvą atvykstančiu Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Šalies vadovas su Kancleriu aptars Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir Vokietijos karinių pajėgų didinimą mūsų šalyje.

Olafas Scholzas vis dažniau moko kitus apie istoriją. Tiesa, jis žavisi ne tuo, kuo reiktų, rašo „Politico“. „Aš nesu Kaizeris Vilhelmas!“, – pastarosiomis savaitėmis už uždarų durų kartoja O. Scholzas, omenyje turėdamas Vokietijos imperatorių Vilhelmą II. Tačiau tokie jo pareiškimai dažniausiai lieka nesuprasti ir tik skatina „Wikipedia“ paieškų antplūdį.

Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. „Ateinančią savaitę mus aplankys Vokietijos kancleris“, – žurnalistams Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, sakė G. Nausėda. Šalies vadovas teigė su kancleriu aptarsiantis Vokietijos planus stiprinti savo karines pajėgas Lietuvoje.

Nyderlandai ir Vokietija kartu eksploatuos naują dujų telkinį Šiaurės jūroje, trečiadienį pranešė Nyderlandų vyriausybė, kitą dieną po to, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą šaliai.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pagaliau konkrečiai išsakė savo poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu, nepaisant kritikos jos atžvilgiu dėl jos vadovavimo metu vykusio nuolatinio nuolaidžiavimo Kremliaus įtakai. Prasidėjus ketvirtajam Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją mėnesiui buvusi Vokietijos kanclerė išsakė savo palaikymą Ukrainai.

Vokietija perduos Ukrainai moderniausią turimą oro gynybos sistemą IRIS-T SLM, paskelbė šalies kancleris Olafas Scholzas savo kalbos Bundestage metu. IRIS-T SLM sistemos gali atremti ne tik sparnuotųjų raketų, artilerijos sviedinių ar dronų atakas, bet ir numušti priešo lėktuvus ar sraigtasparnius. Tiesa, „Bild“ duomenimis, ši oro gynybos sistema Ukrainoje galės būti pradėta naudoti tik ne anksčiau nei lapkričio mėnesį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pranešė sudaręs sustarimą su Graikija, kad Atėnai perduos Ukrainai sovietinės gamybos šarvuotųjų mašinų mainais į modernesnę karinę techniką, kurios gaus iš Berlyno. „Parūpinsime vokiškų šarvuotųjų transporterių“, – po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje sakė O. Scholzas. Vokietija jau yra sudariusi panašų susitarimą su Čekija, perdavusia Ukrainai sovietinės gamybos tankų. Be to, analogišką schemą tikimasi įgyvendinti su Lenkija.

Rusijos ir Kinijos ekonominiai ryšiai tampa vis glaudesni – jų tarpusavio prekyba per penkerius metus išaugo 75 proc., Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, bet ne atvirkščiai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama šalies ekonomistus. Vokietijos ekonomikos instituto (IW) atliktų tyrimų duomenimis, 2017-2021 metais Kinijos prekyba su Rusija padidėjo nuo 84 mlrd. iki beveik 147 mlrd.

  Berlynas sušvelnins vizų išdavimo reikalavimus Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės kritikams, kad jie galėtų gyventi ir dirbti Vokietijoje, pirmadienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas. Nauja tvarka galės pasinaudoti Maskvos spaudimą patiriantys žurnalistai, scenaristai, pilietinės visuomenės aktyvistai.

Vokietijos vyriausybė ir konservatorių opozicija sutarė dėl Rusijos keliamos grėsmės skirti 100 mlrd. eurų kariuomenei modernizuoti. Susitarimas buvo pasiektas vėlai sekmadienį. Sutarta įkurti specialų fondą kariuomenės pirkimams, taip pat sudarysiantį sąlygas Berlynui pasiekti NATO tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Per pastarąsias devynias savaites Vokietijos vyriausybė sumažino karinę paramą Ukrainai iki minimumo. Kancleris Olafas Scholzas atsisakė tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus ir šarvuočius, motyvuodamas susitarimais su NATO sąjungininkais. Tačiau nuo kovo pabaigos Vokietija beveik nepristatė lengvųjų ginklų, rašo vokiečių leidinys Welt am Sonntag, remdamasis turimais dokumentais.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį per Karolio Didžiojo apdovanojimo, šiemet skirto trims Baltarusijos opozicijos lyderėms, įteikimo ceremoniją pažadėjo, kad Berlynas „nenurims“, kol Aliaksandro Lukašenkos režimas nenutrauks represijų prieš baltarusius.

NATO šalys neoficialiai susitarė netiekti Ukrainai tam tikrų ginklų – tankų ir karinių lėktuvų, – baimindamosios, kad Rusija šių ginklų tiekimą galėtų palaikyti tiesioginiu įsitraukimu į karą. Apie tai skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA. Naujienų agentūros teigimu, NATO šalys tokį neoficialų susitarimą pasiekė norėdamos sumažinti tiesioginio karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO šalių riziką.

Vokietijos policija trečiadienį sulaikė keletą asmenų, kai vienos mokyklos darbuotojas pranešė pastato rūsyje pastebėjęs jaunuolį, turėjusį šaunamąjį ginklą. Vakariniame Dinslakeno mieste policija pranešimą apie numanomą ginklo įsinešimo atvejį gavo 13 val. 40 min. vietos (14 val. 30 min. Lietuvos) laiku ir išsiuntė pareigūnų į Ernsto Barlacho mokyklą. Pasak asmens, pranešusio apie šį incidentą, jaunuolis pabėgo, pamatęs mokyklos darbuotoją.

Buvęs Vokietijos kancleris Gehardas Schroederis besitęsiančio viešo spaudimo fone pareiškė atsisakantis narystės Kremliaus kontroliuojamo dujų giganto „Gazprom“ stebėtojų taryboje. „Prieš kurį laiką atsisakiau kandidatūros į „Gazprom“ stebėtojų tarybą.

Vokietija antradienį paragino atlikti skaidrų tyrimą dėl „šokiruojančių“ pranešimų apie įtariamus uigūrų mažumos žmogaus teisių pažeidimus Kinijos Sindziango regione, žiniasklaidos konsorciumui paskelbus nutekintus dokumentus, kuriuose, kaip teigiama, buvo kataloguoti teisių pažeidimai.

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“, vėlai pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, bloko narėms sunkiai sekantis pasiekti konsensusą dėl tokio boikoto.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas išvyko į Afrikos žemyną, siekdamas nutraukti Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos ir užmegzti santykius su viena iš valstybių dėl dujų tranzito, rašo „The Guardian“. Teigiama, kad pirmoji O. Scholzo išvykos stotelė – Senegalas, kuris turi milijardus kubinių metrų dujų atsargų. Viliamasi, kad ši šalis galėtų tapti pagrindiniu dujų tiekėju.