vokietija

Rusiškų dujų tiekimo Vokietijai nutraukimas didžiausiai Europos ekonomikai 2022 metais atsieis 1,5 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), trečiadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). 2023 metais neigiamas poveikis būtų dar didesnis ir sudarytų 2,7 proc. BVP, o 2024-aisiais siektų 0,4 proc., nurodoma TVF paskelbtose prognozėse, kuriose daroma prielaida, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas birželio 1 dieną.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Rusija naudoja remontui išsiųstos turbinos nebuvimą kaip „pasiteisinimą“ apriboti dujų tiekimą pagrindiniu dujotiekiu, kuris šią savaitę turėtų vėl būti prijungtas prie tinklo.

Vokietijos dienraštis „Die Welt“ skelbia, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sumažino karinę paramą Ukrainai, nepaisydamas pažadų ją padidinti. Birželio 21 dieną federalinė Vokietijos vyriausybė paskelbė ginklų sąrašą Ukrainai, tačiau nuo tada jis buvo tris kartus atnaujintas ir papildytas naujomis prekėmis. „Die Welt“ duomenimis, per pastarąsias tris savaites Ukraina iš Vokietijos gavo dvi siuntas: 42 000 sausųjų davinių ir 102 nešarvuotus automobilius.

Vokietijoje – rungtynės, kurios vyksta jau daugiau nei pusę tūkstančio metų. Dalyviams tenka rimtai pasigrumti su irklais – tiesa, nugalėtoju tampa tik tas vienintelis, kuriam pavyksta išstovėti valtyje. Vos 40 kilometrų nuo Miuncheno – Starnbergo ežere – mūsų akiai neįprastas vaizdas. Stovėdami valtelėse žmonės irklais bando vienas kitą išstumti į vandenį. Ši kova – žūtbūtinė, mat išstūmus visus varžovus paskutinis stovintis valtyje tampa tradicinių varžybų nugalėtoju.

Už litrą alaus bare – litras saulėgrąžų aliejaus. Skamba keistai, tačiau tai realybė viename bare Miunchene, Vokietijoje. Aludės šeimininkai sugalvojo tokį būdą apsirūpinti aliejumi, mat Rusijai pradėjus karą Ukrainoje – šnicelių kepimui būtino aliejaus Vokietijos parduotuvėse ėmė stigti. Tą galima vadinti barteriu ar natūriniais mainais – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Svarbiausia tai, kad idėja kilusi Miuncheno Giesingerio alaus daryklos ir aludės šeimininkams, pasiteisino su kaupu.

Klimato kaitos sukeltos stichinės nelaimės Vokietijai nuo 2018 metų jau atsiėjo mažiausiai 80 mlrd. eurų, sakoma pirmadienį paskelbtoje „nerimą keliančioje“ ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad nelaimių dažnis ir mastas tik didėja. Ekonomikos ir aplinkos ministerijų užsakymu parengtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad sausrų, potvynių ir ekstremalių karščių padariniai Vokietijai nuo 2000 iki 2021 metų atsiėjo beveik 145 mlrd. eurų (147 mlrd.

Siekiant mažinti COVID-19 viruso plitimą, vokiečiai uždarose viešose erdvėse netrukus vėl turės dėvėti apsaugines kaukes. Tačiau, kaip teigė Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas, prie karantinų, mokyklų uždarymo ar komendanto valandos įvedimo grįžtama nebus, rašo „Politico“. Kalbėdamas su nacionaliniu laikraščiu „Morgen Post“, valdančiojoje koalicijoje esančios liberalios ir prieš karantinus nusistačiusios partijos „Laisvi demokratai“ narys M. Buschmannas teigė, kad nors vasar...

Pirmadienį prasidėjus dujotiekio „Nord Stream 1“ priežiūros darbams, Vokietija ruošiasi galimam visiškam rusiškų dujų srauto sustabdymui. Šis per Baltijos jūrą nutiestas dujotiekis aprūpina didžiausią Europos ekonomiką kuru, rašo „The Guardian“. 1 220 km ilgio dujotiekio priežiūros darbai vyksta kasmet. Jų metu dujų čiaupai yra uždaromi 10–14 dienų. Tačiau dabar, pirmą kartą per visą šio dujotiekio istoriją, Vokietija rimtai nerimauja, ar šįkart dujų srautas bus atnaujintas.

Vokietijos teismas penktadienį skyrė pusšeštų metų įkalinimo bausmę buvusiam kariui, kuris planavo surengti išpuolį prieš aukšto rango politikus, apsimetęs pabėgėliu iš Sirijos. Ilgai atidėliotas teismas atkreipė dėmesį į palankumo neonaciams apraiškas Vokietijos kariuomenėje ir abejotiną saugumo tarnybų veiksmingumą užkardant ultradešiniųjų ekstremizmą, kurį vidaus reikalų ministras yra pavadinęs didžiausia grėsme šaliai.

Vokietija priskyrė brigadą Lietuvai, kuri esant poreikiui būtų dislokuota šalyje, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Visų pirma, yra jau paskirta arba skirta brigada, kuri, esant būtinybei, turėtų būti aktyvuota ir atvykti pas mus. Jau yra tokia brigada numatyta, tai yra pirmos tankų divizijos 41-oji tankų brigada“, – nacionaliniam transliuotojui LRT ketvirtadienį sakė generolas leitenantas.

Vokietijoje investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika liepą krito, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimo tyrimo duomenys, pramonei nerimaujant dėl ​​galimo rusiškų dujų tiekimo sustabdymo poveikio didžiausiai Europos ekonomikai. Manheime įsikūrusio Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) ekonominių lūkesčių indeksas, palyginti su birželio mėnesiu, nukrito 25,8 punkto iki minus 53,8 punkto. Tai yra žemiausias lygis nuo 2011-ųjų.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pirmadienį pradeda 10 dienų truksiančius dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus. Vis dėlto Vokietija ir kitos Europos šalys su įtampa laukia, ar po to dujos vėl bus pradėtos tiekti, rašo „Reuters“. Šie darbai buvo suplanuoti iš anksto, tačiau Europa baiminasi, kad Rusijos ir Vakarų santykiams suprastėjus, „Gazprom“ gali pasinaudoti proga ir paprasčiausiai užsukti dujų sklendes.

Ginklų pristatymas į Ukrainą sumažėjo, palyginti su ankstesniais mėnesiais, skelbia Kylio pasaulio ekonomikos institutas. Ukrainai žadėtų ginklų tiekimo lyderė yra Lenkija. Kylio pasaulio ekonomikos instituto mokslininkai nustatė, kad ginklų tiekimas Ukrainai mažėja.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį sukritikavo Maskvą dėl dialogo su tarptautiniais partneriais blokavimo, diplomatams pranešus, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas penktadienį per jos kalbą išėjo iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ministrų susitikimo Indonezijoje.

Dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo į Vokietiją atkeliauja didžioji dalis rusiškų dujų, nuo pirmadienio bus uždarytas suplanuotai techninei priežiūrai, tuo metu Vokietijoje stiprėja nerimas, kad tiekimas gali nutrūkti visam laikui. Šalis jau jaučia karo Ukrainoje sukeltą energijos trūkumą, verčiantį daugelį namų ūkių ir įmonių išjungti kondicionierius arba sumažinti apšvietimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kalbėdamas Bundestage, vėl aiškino, kad vėlavimas siųsti seniai žadėtą ginkluotę Ukrainai esą nėra vien Vokietijos sprendimas. Tai esą sutarta tarp sąjungininkų. Kaip yra iš tiesų ir kas vyksta tarptautiniuose karo frontuose? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ diskutavo „Deutsche Welle“ žurnalistas ir žinomas publicistas Konstantinas Eggertas.

Vokietijos federalinė vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris leistų jai padėti energetikos bendrovėms, susiduriančioms su dideliais sunkumais dėl gamtinių dujų kainų šuolio, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Padarysime viską, ką galime, kad žiemą būtų užtikrintas tiekimas ir energijos rinkos veikimas, nepaisant kylančių kainų ir rizikų sustiprėjimo“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Šveicarijoje įsikūręs konsorciumas „Nord Stream“, kurio 51 proc. priklauso Rusijos naftos milžinei „Gazprom“, planuoja liepos 11–21 dienomis išjungti abi dujotiekio „Nord Stream 1“ linijas, kad galėtų atlikti kasmetinius suplanuotos priežiūros darbus, pranešė įmonė. Pasak bendrovės, techninės priežiūros grafikas nustatytas jį glaudžiai koordinuojant ir suderinant su tiekėjais ir partneriais.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas karui Ukrainoje ruošėsi maždaug metus ir prognozuoja, kad Rusija dar ilgą laiką tęs savo puolimą. Taip Vokietijos lyderis kalbėjo duodamas interviu „CBS News“. Paklaustas, kiek ilgai Rusija dar galės tęsti puolimą, kol išeikvos savo resursus, O. Scholzas atsakė, kad niekas iki galo to nežino, tačiau tai gali tęstis itin ilgai. „Jis tam ruošėsi labai ilgai.

Vokietijos regionų ministrai penktadienį pareiškė norintys, kad reklamos kūrėjai ir nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose ženklintų visas nuotraukas, kuriose panaudoti vadinamieji grožio filtrai. Kritikai teigia, kad filtrai, kuriais galima lengvai koreguoti nuotraukas ir pašalinti tariamus trūkumus, propaguoja nerealius grožio standartus, ypač tarp moterų ir mergaičių.

Vokietijos pramonės grupė „Siemens“ nurašo 2,8 mlrd. eurų, smarkiai kritus  energetikos padalinio akcijų kursui. Sumažėjus „Siemens Energy“ vertei, patronuojančiai bendrovei priklausantis 35 proc. akcijų paketas „gerokai pigesnis  už buhalterinę vertę“, pranešė „Siemens“. Turbinų gamintojos, kuri 2020-aisiais tapo atskira nuo „Siemens“ bendrove, akcijos Frankfurto vertybinių popierių biržoje nuo metų pradžios atpigo beveik 40 procento.

Vokietija pasmerkė Maskvos raketų smūgį gyvenamajam namui ir poilsio centrui Ukrainos pietiniame Odesos regione sakydama, kad atėjo laikas ir Rusijos gyventojams pripažinti tiesą apie „žiaurius“ jų vyriausybės veiksmus. „Tas žiaurumas, su kuriuo agresorė Rusija žudo civilius gyventojus ir vėl kalba apie atsitiktines civilių aukas, yra nežmoniškas ir ciniškas“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.

Vokietijai kalbant apie specialias taisykles Rusijos tranzitui į Kaliningradą, Lietuvos susisiekimo ministras sako nematantis pokyčių pačios Rusijos elgesyje. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po NATO viršūnių susitikimo Madride pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos rusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą turėtų būti taikomos pagal specialias taisykles, taip sumažinant įtampą su Rusija.

Vokietijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė planus supaprastinti teisinę procedūrą, pagal kurią translyčiai asmenys gali oficialiai pakeisti savo vardą ir lytį, pripažinusi, kad esami teisės aktai yra pasenę ir „žeminami“. „Teisė gyventi savo paties pasirinktą gyvenimą yra fundamentali visiems žmonėms“, – per spaudos konferenciją Berlyne sakė šeimos reikalų ministrė Lisa Paus.

Bendrovė „Uniper“ tapo pirmąja didžiąja Vokietijos energijos tiekėja, kuri konflikto su Rusija sąlygomis paskelbė atsidūrusi krizinėje situacijoje ir paprašė valstybės pagalbos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos ekonomikos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad su Diuseldorfe įsikūrusia bendrove deramasi dėl priemonių jos finansinei padėčiai stabilizuoti. „Derybos tęsiamos.

Ketvirtadienį Į Lietuvą atvykusi Vokietijos kariuomenės atstovų delegacija vertino naujos brigados štabo steigimo sąlygas. Vizito tikslas – aptarti preliminarų dislokavimo tvarkaraštį, priimančios šalies paramos bei valdymo, vadovavimo ir koordinavimo klausimus, pranešė Lietuvos kariuomenė.

NATO viršūnių susitikimo sprendimai palengvins Vokietijos politikų pozicijas motyvuojant, kodėl reikalinga stiprinti karinį buvimą Lietuvoje iki brigados dydžio, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Žinome Vokietijos, sakyčiau, šiek tiek kitas politines patirtis, kurios buvo iki karo Ukrainoje ir kai kurie dalykai sunkiau skindavosi šioje šalyje kelią.

NATO viršūnių susitikimo sprendimai – įrodymas, kad nuoseklus darbas duoda rezultatų, feisbuke rašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. L. Kasčiūno teigimu, Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime pasiekti sutarimai Lietuvai indikuoja bent keletą pozityvių ir svarbių pasiekimų. Pirmiausia, anot jo, daug kartų kartotiems žodžiams apie NATO priešakinių pajėgų augimą bent iki brigados lygmens, buvo pritarta.

Vokietijoje metų infliacija birželį šiek tiek sulėtėjo, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, įsigaliojus vyriausybės priemonėms, skirtomis sumažinti kylančių kainų vartotojams daromą spaudimą. Remiantis federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, birželį infliacija siekė 7,6 procento. Rodiklis vis dar gerokai viršijo centrinių bankų nustatytą 2 proc. tikslą, tačiau sumenko palyginti su gegužę fiksuotu 7,9 proc. vartotojų kainų augimu.

Vokietija planuoja nuo 2023 metų grįžti prie vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės, ribojančios sumą, kurią gali skolintis vyriausybė, trečiadienį pranešė šaltiniai iš Finansų ministerijos. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ši taisyklė buvo sustabdytas trejiems metams, kad šalis galėtų įveikti pandemijos padarinius.  Laikydamasi konstitucijoje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią Vokietijos vyriausybė per metus gali pasiskolinti sumą, neviršijančią 0,35 proc.

Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO finansuotoja Europoje, antradienį pažadėjo kancleris Olafas Scholzas. Kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija „aiškiai daro didžiausią indėlį“ NATO biudžetui, duodamas interviu transliuotojui ARD sakė O. Scholzas.

Vokietijos teismas antradienį skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę 101-erių buvusiam nacių koncentracijos stovyklos sargybiniui – iki šiol seniausiam asmeniui, teistam už nacių nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais. Josefas Schuetzas kaltinamas padėjęs nužudyti 3 518 kalinių Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge 1942–1945 metais, paskelbė teismo pirmininkas Udo Lechtermannas.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pažadėjo grupės viršūnių susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kaip G-7 narės vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, dėkodamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jo kreipimąsi į pasaulio lyderius vaizdo ryšiu.

Pietų Vokietijoje peiliu ginkluotas užpuolikas subadė mažiausiai šešis žmones, iš jų vieną – mirtinai viename prieglobsčio prašytojų centre, pirmadienį pranešė naujienų agentūra DPA. Užpuolikas – kaip pranešama, šios įstaigos Kresbrone prie Konstancos ežero gyventojas – sekmadienį pasibeldė į pastato duris. Kai gyventojai atidarė, vyras puolė juos peiliu, sakoma DPA pranešime. Vienas vyras mirė nuo sužalojimų įvykio vietoje, o kitas, sunkiai sužeistas, buvo išskraidintas į ligoninę.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Vakarai turi išlikti vieningi Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. „Turime laikytis kartu“, – sakė J. Bidenas O. Scholzui per derybas, surengtas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijos Alpėse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, kad „NATO ir G-7 kaip nors suskils, bet mes nesusiskaldėme ir nesiruošiame to daryti“, kalbėjo J. Bidenas.

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio plano dėl apsirūpinimo gamtinėmis dujomis etapas, ketvirtadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pirmasis šio plano etapas – ankstyvasis perspėjimas – Vokietijoje buvo paskelbtas kovo pabaigoje.

Vokietija trečiadienį įspėjo Rusiją nesiimti atsakomųjų veiksmų prieš Lietuvą, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Kaliningrado sritį. Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas per spaudos konferenciją sakė, kad Vokietija „griežtai atmeta“ Rusijos grasinimus apie „rimtas pasekmes“ dėl tranzito apribojimų. „Raginame Rusiją nesiimti jokių priemonių, pažeidžiančių tarptautinę teisę“, – pridūrė jis.

Briuselis ir nevyriausybinės organizacijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kelios ES šalys, įskaitant Vokietiją, grįžta prie anglių naudojimo elektros energijos gamybai, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą mažėjant energijos tiekimui. „Turime užtikrinti, kad pasinaudotume šia krize judėjimui į priekį ir kad negrįžtume prie nešvaraus iškastinio kuro“, – kelioms Europos žiniasklaidoms priemonėms duotame interviu teigė Europos Komisijos vadovė Ursula von del Leyen.

Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad Kremliaus kontroliuojamo gamtinių dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti tiekimą Europai yra „Maskvos ataka prieš mus“. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka“, – pabrėžė Robertas Habeckas (Robertas Habekas), antradienį sakydamas kalbą Vokietijos pramonininkų konferencijoje.

Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą Europai yra Maskvos „ataka prieš mus“, antradienį sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka prieš mus“, – sakydamas kalbą pabrėžė R. Habeckas.

Ukraina antradienį pranešė, kad „pagaliau“ dislokavo pažangią Vokietijos artilerijos sistemą, sulaukusi seniai prašytos ilgojo nuotolio ir tikslaus nutaikymo ginklų siuntos. „Panzerhaubitze 2000“ pagaliau tapo Ukrainos artilerijos 155 mm haubicų arsenalo dalimi“, – socialiniame tinkle parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis taip pat padėkojo Vokietijos kolegei Christine Lambrecht.

Pirmosios vokiečių savaeigės haubicos „Panzerhaubitze2000“ jau yra fronte, teigia Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, rašo UNIAN. „Ukrainos artilerijos gretose atsirado vokiečių „Panzerhaubitze2000“ su apmokytomis ukrainiečių įgulomis“, – teigė jis. Anot O. Reznikovo, tai jau šeštoji 155 mm kalibro artilerijos rūšis, skirta Ukrainos gynybai sustiprinti.

Vokietijos konkurencijos priežiūrostarnyba antradienį pranešė pradėjusi tyrimą „Google Maps“ atžvilgiu dėl apribojimų, kurie, kaip manoma, skirti suteikti platformai nesąžiningą pranašumą prieš konkurentus. „Tyrimo metu bus išnagrinėti galimi antikonkurenciniai apribojimai, kuriuos „Google Maps Platform“ nustatė alternatyvių žemėlapių paslaugų teikėjų nenaudai“, – sakoma Federalinės kartelių tarnybos pranešime.

Europos Sąjunga pasižadėjo kuo greičiau atsisakyti Rusijos gamtinių dujų, tačiau Europos Komisija smarkiai atsilieka nuo užsibrėžtų tikslų, o tai jau šią žiemą gali turėti rimtų pasekmių, rašo „Spiegel International“.  Klausui Mulleriui patinka pranešinėti geras naujienas. Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas apie situaciją dujų rinkoje savo „Twitter“ paskyroje rašo kasdien, o pastaruoju metu jo pranešami skaičiai apie kuro saugyklų užpildymo lygmenį auga.

Ispanijos ir Vokietijos ugniagesiai sekmadienį grūmėsi su miškų gaisrais, Vakarų Europą užklupus karščio bangai. Didžiausią žalą Ispanijoje patyrė šiaurės vakarinė Samoros provincija, kur ugnis nusiaubė didesnę nei 30 tūkst. ha teritoriją, informavo regiono tarnybos. Tuo metu Vokietijos pareigūnai pranešė, kad trijų netoli Berlyno esančių kaimų gyventojams liepta palikti namus dėl sekmadienį artėjusio gaisro.

Sumažėjus rusiškų dujų tiekimui, Vokietija imsis skubių priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų tenkinami šalies energijos poreikiai, sekmadienį pareiškė vyriausybė.  „Siekiant mažinti dujų vartojimą, turi būti naudojama mažiau dujų elektros energijos gamybai“, – rašoma ekonomikos ministerijos paskelbtame pranešime. „Vietoj to reikės intensyviau naudoti anglimis kūrenamas elektrines“, – pažymėjo ministerija.

Rusija yra fašistinė, atvirai genocido kalba kalbanti valstybė, kurios radikalizavimosi ir imperinių planų nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti didžiosios Europos kaimynės, ypatingai Vokietija.  Na, o vokiečiai liko nejautrūs Ukrainai todėl, kad vis dar gydosi istorines žaizdas ir jaučią amžiną kaltę prieš rusus, akademinėje diskusijoje apie Rusijos praeitį ir dabartį sakė Jeilio universiteto profesorius ir žinomas istorikas Timothy Snyderis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį sakė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina“ kalbėtis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Pasak O. Scholzo, ir jis, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas toliau tai darys. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną O. Scholzas ir E. Macronas atskirai ir drauge surengė kelis pokalbius telefonu su V. Putinu, bet kai kas šiuos kontaktus kritikavo.

Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“. „Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.