vokietija

Vokietija kitą savaitę nusiųs į Taivaną aukšto rango parlamentinę delegaciją, o vėliau bus surengtas pirmasis po dviejų dešimtmečių pertraukos ministrų lygio vizitas, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė viena parlamentarė ir kiti šaltiniai. Abu šie vizitai neabejotinai padidins įtampą tarp Vokietijos ir Kinijos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį griežtai sukritikavo paliaubas, kurias nurodė paskelbti Ukrainoje Kremliaus šeimininkas, ir pareiškė, kad jei prezidentas Vladimiras Putinas tikrai norėtų taikos, „jis grąžintų savo kareivius namo“. „Vadinamosios paliaubos žmonėms, kurie Rusijos okupacijoje kasdien gyvena baimėje, neatneša nei laisvės, nei saugumo“, – parašė ji tviteryje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį vėl sulaukė raginimų pristatyti Kyjivui tankų „Leopard“, kurių Ukraina jau seniai laukia. Tokie raginimai pasirodė po to, kai Prancūzija pirmoji Vakaruose sutiko karo niokojamai šaliai tiekti lengvuosius tankus. Ukraina ne kartą prašė Vokietijos kovinių tankų ginantis nuo Rusijos invazijos, tačiau Berlynas beda pirštu į kitus Vakarų partnerius, iki šiol nesuteikusius tokios ginkluotės.

Vokietija ir Norvegija susitarė dėl ilgalaikės glaudžios partnerystės energetikos ir klimato apsaugos srityse, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre ketvirtadienį susitiko Osle, susitartų dėl šio strateginio bendradarbiavimo, kurio pagrindinis elementas – vandeniliui skirto vamzdyno nutiesimas į Vokietiją iki 2030 metų.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad prašys atvystančiųjų iš Kinijos pateikti neigiamą COVID-19 testą, nes po staigaus Pekino sprendimo panaikinti griežtus apribojimus šalyje smarkiai padaugėjo koronaviruso atvejų. Sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas pareiškė, kad Vokietija „per trumpą laiką“ pakeis atvykimo į šalį reikalavimus.

Vokietija 2022 metais naudojo daugiau atsinaujinančios energijos nei bet kada, tačiau nepasiekė anglies dioksido išskyrimo mažinimo tikslų, nes Rusijos karas Ukrainoje paskatino grįžti prie didesnio anglių ir naftos naudojimo, pranešė ekspertų grupė.  Didžiausia Europos ekonomika pernai išmetė 761 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tik viena tona mažiau nei 2021 metais, ir viršijo tikslą – 756 mln. tonų, teigiama energetikos ekspertų grupės „Agora Energiewende“ pranešime.

Vieši ginčai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje atrodo nesolidžiai, įsitikinęs buvęs premjeras, partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, susidaro įspūdis, kad Lietuva dėl savo nesusikalbėjimų kaltina Vokietiją, o tai verčia mus atrodyti kaip „klounus“. Apie tai jis antradienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Iš esmės mes dabar savo vidinius įsivaizdavimus bandome aiškintis tarpusavyje kaltindami Vokietiją.

Paskutinėmis 2022-ųjų dienomis pradėjęs veikti pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – antradienį priėmė pirmąjį krovinį iš JAV, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Plaukiojantis išdujinimo laivas „Hoegh Esperanza“ Vilhelmshafeno uoste prisišvartavo gruodžio 15-ąją, o terminalo atidarymo iškilminga ceremija, dalyvaujant kancleriui Olafui Scholzui, įvyko dviem dienomis vėliau.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas palaiko tiesioginius ryšius su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, o kiti ES politikai taip pat palaiko diplomatinius ryšius su Rusija. Tai pirmadienį DW pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann. Apie tai ji kalbėjo leidinio paklausta apie Maskvos derybas su Ukraina. „Būtų klaidinga manyti, kad nėra jokių kontaktų ir pokalbių su Rusija.

Į Ukrainą atėjo žiema, kuria Kremlius taip ilgai gąsdino ukrainiečius. Rusijos propaganda „generolą šaltį“ pristato kaip ištikimą Rusijos kariuomenės sąjungininką, padėjusią jai per karus prieš Napoleoną ir Hitlerį.

Kancleris Olafas Scholzas džiaugiasi Vokietijos pažanga, atsikratant priklausomybės nuo rusiškų dujų, ragina žmones naujaisiais metais toliau taupyti energiją ir žada toliau padėti Ukrainai. Per televiziją rodysimame naujametiniame O. Scholzo pranešime, kurio tekstą prieš transliaciją šeštadienį paskelbė jo biuras, daugiausia dėmesio skirta Rusijos invazijos į Ukrainą padariniams ir jo vyriausybės pastangoms sušvelninti karo poveikį Vokietijos gyventojams.

Paskutinę 2022 metų dieną „Deutsche Post“ (Vokietijos pašto) darbuotojai įteiks adresatams paskutines telegramas, skelbia „Deutsche Welle“. Kita vertus, kaip pažymi visuomeninė transliuotoja, dauguma Vokietijos gyventojų nė neįtarė, kad šia beveik pusantro šimto metų šalyje teikta paslauga buvo galima naudotis iki šiol. Telegramų bumas Vokietijoje užfiksuotas 1978-aisiais – tais metais jų buvo išsiųsta maždaug 13 milijonų.

Vokietijoje suimtas rusų dvigubas agentas turėjo itin jautrios informacijos susijusios su Ukraina. Vakarų pareigūnų teigimu, aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnas, turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir žinių apie tai, kaip ją rinko JAV ir jų sąjungininkai.

Lietuvoje kuriasi Vokietijos energetikos milžinės RWE atsinaujinančios energetikos kompanijos „RWE Renewables“ padalinys. Registro centro duomenimis, bendrovės „RWE Renewables Lithuania“ ir „RWE Wind Services Lithuania“ įregistruotos gruodžio 21-ąją. Įmonių vadovė Anu Eslas-Paat (Anu Eslas Pat) BNS patvirtino, kad abi bendrovės yra „RWE Renewables“ antrinės įmonės.

Vokietija trečiadienį nesureikšmino Rusijos draudimo parduoti naftą šalims ir įmonėms, kurios laikosi Vakarų sąjungininkų sutartos kainų viršutinės ribos, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“. „Nenorėčiau sakyti, kad tai nesvarbu, bet tai neturi praktinės reikšmės“, – teigė Ekonomikos ministerijos atstovė ir pridūrė, kad Vokietija jau nuo vasaros pradžios rengėsi apsieiti be rusiškos naftos.

97-erių buvusi nacių stovyklos sekretorė pateikė apeliacinį skundą dėl nuosprendžio, kuriuo ji buvo nuteista už bendrininkavimą nužudant daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, trečiadienį pranešė Vokietijos teismas.  Irmgard Furchner buvo pirmoji moteris, per kelis dešimtmečius teisiama Vokietijoje už nacių laikų nusikaltimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam nesuvokiamas kai kurių politikų elgesys, viešoje diskusijoje keliant abejones, ar Vokietija vykdys savo įsipareigojimus dėl brigados dislokavimo. „Prisišaudėme į kojas tiek, kad šiandien jau patys nebežinome, kokioje situacijoje atsidūrėme“, – trečiadienį LRT paskelbtame interviu situaciją komentuoja prezidentas.

Politikai kaltina vieni kitus dėl pažadėtos vokiečių brigados, kurios Lietuvoje galime ir nesulaukti, o neišlaikęs kaltinimų pažėrė net Vokietijos ambasadorius. Dar sunkiau Lietuvai pasiekiamos atrodo oro gynybos sistemos. Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad tai ne tik mūsų, bet ir visų sąjungininkų problema, nes daugelis tikisi, kad ukrainiečiai nusilpnins Rusijos pajėgas, todėl neskuba atstatyti savų pajėgumų.

Neįtikėtina atomazga po didžiausios visų laikų brangenybių vagystės. Vokietijos pareigūnams pavyko susigrąžinti prieš trejus metus iš Dresdeno pavogtus istorinius brangakmenius, kurių vertė net 113 milijonų eurų. Prieš trejus metus Dresdeno muziejuje plėšikai įvykdė amžiaus vagyste vadinamą nusikaltimą – pagrobė istorinių brangenybių už maždaug 113 milijonų eurų.

Aistros dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje vis dar verda. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus susitarimą dėl brigados paaiškinti, o prezidentūra atrėžė, kad siūlymas peržiūrėti šį komunikatą yra neatsakingas. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jei susitarime kyla neaiškumų, abi pusės turi dar kartą sėsti prie derybų stalo – tik šį kartą vyriausybiniu lygiu.

Iš Krašto apsaugos ministerijos viceministro pareigų neseniai pasitraukęs konservatorius Vilnius Semeška socialiniame tinkle paskelbė, kad Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo komunikatas dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados yra paprasčiausias pranešimas spaudai, o ne dvišalis pasirašytas susitarimas.

Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio pasirašyto komunikato dėl brigados kvestionavimas yra neatsakingas, teigia Prezidentūra.  „Užsienio reikalų ministras šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo, viešai kvestionuodamas Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio bendro komunikato dėl brigados Lietuvoje dislokavimo tekstą, elgiasi mažų mažiausiai neatsakingai“,  – teigiama BNS atsiųstame Prezidentūros komentare.

Pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – trečiadienį priėmė pirmąjį krovinį. Visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ pažymi, kad per rekordiškai trumpą laiką pastatytas ir pradėjęs veikti SGD terminalas simbolizuoja Vokietijos siekį atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos, į kurią labai ilgą laiką nebuvo kreipiama deramo dėmesio.

Vokietija išsiuntė „BioNTech-Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 partiją į Kiniją, kur ja bus skiepijami šalyje gyvenantys vokiečiai. Kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas sakė, kad vakcinos buvo išsiųstos lėktuvu, kuris trečiadienį turėjo nusileisti Kinijoje. Jis nurodė, kad Kinijos vyriausybė diplomatine nota oficialiai informavo Berlyną, kad Vokietijos piliečiai gali būti skiepijami vakcina, kurios oficialiai nėra leista naudoti Kinijoje.

Klimato aktyvistai trečiadienį pranešė, kad nupjovė kalėdinės eglutės, stovinčios priešais Berlyno Brandenburgo vartus, viršūnę. Aktyvistai iš grupės „Paskutinė karta“ (Last Generation) teigė, kad du jos nariai pasinaudodami hidrauliniu keltuvu ir rankiniu pjūklu nupjovė du metrus nuo 15 m aukščio medžio ir pakabino plakatą su užrašu: „Tai tik Kalėdų eglutės viršūnė“. Vokietijos policija patvirtino įvykus tokį incidentą.

Lietuvoje šią savaitę lankysis Vokietijos kariuomenės vadas, pranešė kariuomenė. Į šalį generolas Eberhardas Zornas atvyksta trečiadienį, ketvirtadienį įvyks dvišalis Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio ir Vokietijos kariuomenės vado susitikimas.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje piktinosi mūsų šalyje reiškiamomis abejonėmis dėl Berlyno pasiryžimo steigti Lietuvoje brigadą ir, prireikus, ginti Lietuvą. Ar toks Vokietijos įsižeidimas pagrįstas? Apie Lietuvos ir pasaulio įvykius tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ diskutuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Vokietijos federalinis bankas (Bundesbankas) prognozuoja, jog šalies ekonomika ateinančiais metais trauksis, infliacija išliks didelė, o palaipsnio ekonominės padėties gerėjimo galima tikėtis tik antrąjį pusmetį, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas iš pradžių mažės, tačiau nuo antrojo pusmečio tikimės laipsniško gerėjimo“, – sakė Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis, pristatydamas naują Vokietijos federalinio banko prognozę.

Vokietijos teismas antradienį skyrė dvejų metų lygtinę bausmę 97-erių buvusiai nacių koncentracijos stovyklos sekretorei už bendrininkavimą nužudant daugiau kaip 10 000 žmonių. Besibaigiant vienam iš paskutinių tokio pobūdžio teismo procesų, pirmininkaujantis teisėjas Dominikas Grossas perskaitė nuosprendį kaltinamajai Irmgard Furchner dėl bendrininkavimo 1943–1945 metais, pasak prokurorų, „žiauriai ir piktavališkai nužudant“ per 10 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad diskusijas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje pakeis konkretūs planavimo darbai. „Brigada nėra nei mėnesio, nei dviejų mėnesių, nei pusės metų klausimas. Vyriausybė dirba savo darbą, susiplanavo lėšas kariniam mobilumui, priimančios šalies paramai ir darys viską, kad čia galėtų priimti kuo daugiau sąjungininkų karių. Tikiuosi, kad diskusijos pasibaigs ir pereisim prie konkrečių planavimo dalykų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad laikinai sustabdys naujų šarvuotųjų pėstininkų kovos mašinų „Puma“ pirkimą po to, kai per pratybas įvyko masinis gedimas, ir apgailestavo dėl „skaudžios nesėkmės“, Berlynui siekiant atnaujinti savo kariuomenę. Šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, kurios turėjo būti Vokietijos įnašo į NATO pajėgas dalis, susidūrė su problemomis, dėl kurių visos 18 pratybose dalyvavusių transporto priemonių tapo netinkamos operacijoms.

Kancleris Olafas Scholzas šeštadienį iškilmingai atidarė pirmąjį Vokietijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, pareiškęs, jog tai, kaip greitai buvo įgyvendintas šis projektas, yra ženklas, kad didžiausia Europos ekonomika tebebus stipri.

Vokietijos sostinėje Berlyne esančiame „Radisson Collection“ viešbutyje penktadienio rytą įvyko nelaimė – sprogo net milijoną litrų vandens talpinęs akvariumas.  Pasak vietos policijos, mažiausiai du žmones sužeidė akvariumo stiklo šukės. Policija tikino, kad vanduo tekėjo net į gatvę, o vairuotojams teko vengti viešbučio prieigų. Akvariume buvo net milijonas litrų vandens ir tai buvo vienas „didžiausių, cilindrinių, laisvai pastatomų“ akvariumų pasaulyje.

Vokietija penktadienį iškėlė susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės po to, kai „Twitter“ sustabdė kelių žurnalistų, kritiškai rašiusių apie bendrovę ir jos naująjį savininką Eloną Muską (Iloną Maską), paskyras.

Berlynui pradedant leisti didžiules lėšas savo kariuomenei stiprinti, Vokietijos įstatymų leidėjai pritarė keliems viešųjų pirkimų gynybos srityje projektams, įskaitant „Lockheed Martin“ naikintuvų F-35 pirkimą. Kovo viduryje Vokietija paskelbė apie planus senstančius bombonešius „Tornado“ pakeisti 35 naikintuvais „F-35A Lightning II“, galinčiais nešti branduolinius ginklus. Tai buvo vienas iš daugelio projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 13 mlrd.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa yra suinteresuoti, jog likusios Balkanų šalys taip pat įstotų į Europos Sąjungą. O. Scholzas, kalbėdamas parlamente prieš vienos dienos 27 šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, palankiai įvertino tai, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujintos stojimo į ES derybos su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis.

Kraštutinių dešinųjų pažiūrų užpuolikas, 2019 metais įvykdęs gyvybių pareikalavusį išpuolį Vokietijoje, trumpam paėmė įkaitais du kalėjimo, kuriame atlieka laisvės atėmimo bausmę ir iš kurio bandė pabėgti, pareigūnus, antradienį pranešė Teisingumo ministerijos atstovas. 30-metis Stephanas Ballietas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad per didžiausią žydų religinę metų šventę Jom Kipurą bandė įsibrauti į sinagogą rytiniame Halės mieste ir nužudė du žmones.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniam archyvui grąžino Vasario 16-osios Aktą. Tarnyba pranešė gruodžio pradžioje įvykdžiusi 2017 metų spalio 5 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio ir tuomečio Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pasirašytos sutarties sąlygas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį, kai Teheranas viešai pakorė sulaikytąjį, pareiškė, kad Irano vykdomos egzekucijos yra bandymas įbauginti protestuotojus.  „Šios egzekucijos yra akivaizdus bandymas įbauginti žmones ne dėl to, kad jie daro nusikaltimus, o tik dėl to, kad jie reiškia savo nuomonę gatvėse ir nori gyventi laisvai“, – prieš pat Briuselyje prasidedant Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimui sakė A. Baerbock.

Vokietijai ieškant būdų pakeisti dujotiekiu anksčiau tiektas rusiškas dujas, šalis rengiasi pasitikti savo pirmąjį plaukiojantį dujų terminalą. Laivas „Hoegh Esperanza“, atgabensiantis pradinį suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį, šiauriniame Vilhelmshafeno uoste prisišvartuos artimiausiomis dienomis, penktadienį pareiškė vyriausybės atstovė spaudai.

Vokietijos Drezdeno miesto policija šeštadienį pranešė, kad vyras, kuris, kaip įtariama, nužudė savo motiną, o vėliau paėmė du žmones įkaitais, mirė nuo sužalojimų, patirtų per įkaitų išlaisvinimo operaciją. Kol policija vykdė operaciją, miesto valdžia žmonėms buvo nurodžiusi nevykti į miesto centrą ir liepusi uždaryti Drezdeno kalėdinę mugę. Iš pradžių policija skelbė, jog kalbasi su įtariamuoju, tačiau netrukus po vidurdienio pranešė, kad įkaitų drama baigėsi.

Vokietijos policija pranešė, kad šeštadienio rytą gavus pranešimų apie šūvius rytiniame Drezdeno mieste baigėsi įkaitų padėtis. Policija ragino žmones vengti miesto centro ir nurodė uždaryti Drezdeno kalėdinę mugę, vykstant operacijai. Netrukus po vidurdienio policija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad įkaitų padėtis baigėsi. „Du išoriškai nesužeisti žmonės yra mūsų priežiūroje“, – pridūrė pareigūnai. Iš karto nebuvo aišku, ar įtariamasis buvo suimtas.

Ukrainiečių karo ekspertas Antonas Miknenko sako, kad Vokietija bijo perduoti sunkiąją ginkluotę Ukrainai dėl galimos neigiamos Rusijos reakcijos, rašo UNIAN. „Pirmiausiai, egzistuoja politinis aspektas. Vokietija vis dar bijo perduoti sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, „Lepoard 2“ tankus, Ukrainai, nes suvokia, kad tarsi bus iškelta vėliava Rusijos Federacijai, visam pasauliui, jog čia bus NATO tankai, kurie apsaugos Ukrainą ir visą NATO“, – teigė jis.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis teigia, kad Vokietija siekia dominuoti Europoje, ir perspėja, kad lenkai gali atsidurti po „Vokietijos padu“. Jis atmetė kaimyninės šalies pasiūlymą perduoti Lenkijai priešraketinių sistemų – nors Varšuva galiausiai jas priėmė – ir nepraleido progos pasisakyti prieš Vokietiją.

Po pirmosios žinomos egzekucijos Irane dėl ten vykstančių protestų Vokietija ketvirtadienį išsikvietė šiitiškos respublikos ambasadorių, pranešė vienas diplomatinis šaltinis. Šaltinis nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie iškvietimą.

Klimato aktyvistai ketvirtadienį ryte prisiklijavo prie lėktuvų kilimo ir tūpimo tako Miuncheno oro uoste, be to, sugebėjo įsiveržti ant kilimo ir tūpimo tako Berlyno Brandenburgo oro uoste, pranešė pareigūnai. Miunchene keturi protestuotojai maždaug 45 minutes buvo prisiklijavę prie oro uosto šiaurinio tako, kol galiausiai buvo areštuoti, sakė oro uosto atstovas. „Sugebėjome aptarnauti atskrendančius ir išskrendančius lėktuvus naudodamiesi pietiniu taku.

Vokietijoje ketvirtadienį prasidėjo teismas dėl „Wirecard“ sukčiavimo. Kaltinamųjų suole – buvęs kadaise šlovintos skaitmeninių mokėjimų bendrovės generalinis direktorius Markusas Braunas ir dar du buvę aukšto rango vadovai, teisiami dėl savo vaidmens didžiausiame šalies istorijoje apskaitos skandale. Teismo procesas Miunchene prasidėjo praėjus pustrečių metų po to, kai „Wirecard“ įspūdingai žlugo pripažinusi, kad jos balanse trūkstami 1,9 mlrd. eurų greičiausiai visai neegzistuoja.

Vokietijoje ketvirtadienį prasidėjo teismas dėl „Wirecard“ sukčiavimo. Kaltinamųjų suole – buvęs kadaise šlovintos skaitmeninių mokėjimų bendrovės generalinis direktorius Markusas Braunas ir dar du buvę aukšto rango vadovai, teisiami dėl savo vaidmens didžiausiame šalies istorijoje apskaitos skandale. Teismo procesas Miunchene prasidėjo praėjus pustrečių metų po to, kai „Wirecard“ įspūdingai žlugo pripažinusi, kad jos balanse trūkstami 1,9 mlrd. eurų greičiausiai visai neegzistuoja.