vokietija

Vokietijos parlamento žemieji rūmai (Bundestagas) pritarė kanclerio Olafo Scholzo planui pratęsti visų trijų šalyje dar veikiančių atominių elektrinių eksploatavimo laikotarpį iki 2023 metų balandžio 15 dienos. Planas patvirtintas 375 balsais „už“, 216 deputatams balsavus „prieš“, o 70 parlamentarų susilaikius.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad dalis Berlyno pažadėtos karinės brigados būtų dislokuojama Lietuvoje, o kita dalis liks gimtinėje. Pasak jos, dėl to birželį sutarė Lietuvos ir Vokietijos vadovai. „Jūsų prezidentas ir mūsų kancleris sutarė dėl to ir tai fiksuota raštu.

Sunkią pergalę Eurolygoje iškovojo Miuncheno „Bayern“ (2-5) krepšininkai. Antrąją pergalę paeiliui pasiekę bavarai šį kartą svečiuose po atkaklios kovos 79:77 (26:15, 19:24, 23:19, 11:19) palaužė Berlyno ALBA (3-4) klubą, kuris pralaimi jau ketvirtas rungtynes iš eilės.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis darbo vizito Berlyne metu susitiko su Vokietijos federalinės pramonės asociacijos (vok. BDI) Valdybos nariais, rašoma pranešime spaudai. „Naujausi duomenys rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją stabiliai auga, o Vokietija išlieka pagrindine investuotoja Lietuvoje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį lankysis Berlyne, kur aptars bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse. Jis planuoja susitikti su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock, Gynybos komiteto pirmininke Marie-Agnes Strack-Zimmermann, Vokietijos kanclerio patarėju užsienio politikai Jensu Plotneriu, Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos frakcijos Bundestage atstovais, pagrindinių Vokietijos politinės minties institutų atsto...

Staiga Europa turi daugiau dujų nei gali jų sunaudoti. Netekusi rusiškų dujų, nuo kurių ilgą laiką priklausė, Europa suskubo importuoti suskystintas dujas iš viso pasaulio, kad galėtų užpildyti savo saugyklas. Dabar dėl neįprastai šilto oro ir sėkmingų sandorių saugyklos yra beveik pilnos dar prieš įjungiant šildymą europiečių namuose. Be to, smarkiai krito ir pačių dujų kaina – dabar ji nesiekia nė trečdalio vasaros piko kainos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad penktadienį vykusiose derybose Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pasakė, jog nori, kad Pekinas pasinaudotų savo „įtaka“ Maskvai, siekiant sustabdyti karą Ukrainoje. „Prezidentui Xi [Jinpingui] pasakiau, kad Kinijai svarbu pasinaudoti savo įtaka Rusijai, – sakė O. Scholzas. – Rusija turi nedelsiant nutraukti atakas, nuo kurių kasdien kenčia civiliai gyventojai, ir pasitraukti iš Ukrainos.

Vokietijoje automobilių pardavimai spalį ūgtelėjo, rodo paskelbti oficialūs duomenys, tačiau analitikai vis dar išliko nusiteikę pesimistiškai, nes sparčiai kylančios kainos ir nuosmukio baimė temdo perspektyvas.  Spalį šalyje buvo užregistruota apie 208 tūkst. naujų automobilių, sakoma federalinės transporto tarnybos KBA pranešime, arba 16,8 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu prieš metus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį priėmė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, atvykusį į Pekiną, abiem šalims siekiant stiprinti ekonominį bendradarbiavimą per vizitą, kuris sukėlė kritikos dėl didėjančios Berlyno priklausomybės nuo galingosios Azijos valstybės. O. Scholzas yra pirmasis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Kinijoje nuo koronaviruso pandemijos, kuri privertė antrąją pasaulio ekonomiką uždaryti sienas, o Xi Jinpingą vengti asmeninės diplomatijos, pradžios.

Tradiciškai neutrali Šveicarija ketvirtadienį uždraudė Vokietijai siųsti į Ukrainą bet kokius Šveicarijoje pagamintus šaudmenis, naudojamus oro gynybos ginkluotėje, kurią Berlynas nori išsiųsti į karo draskomą šalį, kad padėtų atremti Rusijos invaziją.

Vokietija trečiadienį patvirtino energijos kainų lubas – svarbiausią didžiulio 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) paramos paketo, skirto padėti su energetikos krize susidūrusiems namų ūkiams ir įmonėms, priemonę. „Šių pasekmių ir didelių iššūkių šaltinis yra [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karas“, – spaudos konferencijoje pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ penktadienį pranešė, kad jos veiklos atsigavimas Kinijoje spartėja, tačiau perspėjo apie geopolitinę riziką, augant politikų ir visuomenės nerimui dėl Vokietijos priklausomybės nuo Azijos milžinės. Vokietijos koncerno, tarp kurios prekių ženklų yra „Audi“ ir „Skoda“, grynasis pelnas liepos–rugsėjo mėnesiais sumažėjo dėl veiklos Rusijoje sustabdymo ir išlaidų, susijusių su „Porsche“ įtraukimu į biržos sąrašus.

Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP), trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, padidėjo 0,3 proc., skelbia Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Metinis ekonomikos augimas, pakoreguotas įvertinus kalendorinį faktorių, siekė 1,2 procento. Analitikų prognozių vidurkiai buvo pirmojo rodiklio kritimas 0,2 proc., o antrojo – augimas 0,8 proc.

Lietuvių šeimoje – nerimas. Netikėtai Lenkijoje pradingo į Lietuvą iš Vokietijos vykęs 32-ejų Linas Bartkus. Naujienų portalui tv3.lt Lino sesuo Aistė Dubeikaitė sako, kad gyvena laukimu, tačiau nebežino, ko griebtis – galvoje sukasi pačios įvairiausios versijos, tačiau blogiausias mintis stengiasi vyti lauk. Norėjo susisiekti su šeima „Spalio 23 dieną mikroautobusu mano brolis vyko iš Vokietijos link Lietuvos. Apsistojo nedideliame Lenkijos miestelyje, prie „Shell“ degalinės.

Vokietijos koalicinė vyriausybė trečiadienį leido Kinijos įmonei įsigyti mažesnį nei buvo planuota iš pradžių Hamburgo uosto terminalo akcijų paketą, kancleriui Olafui Scholcui atmetus raginimus visiškai uždrausti kontroversišką pardavimą dėl saugumo sumetimų.  Pagal pasirinktą kompromisą, dėl kurio susitarė ministrų kabinetas, Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ bus leista įsigyti „mažiau nei 25 proc.

Vokietija trečiadienį atvėrė kelią įteisinti nedidelio kiekio marihuanos įsigijimą ir laikymą rekreaciniais tikslais, taip pat jos gamybą. „Šiandien federalinis ministrų kabinetas susitarė dėl pagrindinių punktų, susijusių su kontroliuojamu kanapių platinimu suaugusiesiems rekreaciniais tikslais“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas.

Antradienį Ukrainoje viešėjęs Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris buvo priverstas bėgti į slėptuvę, rašo „Sky news“. Pranešama, kad Vokietijos prezidentui kalbant su žiniasklaida Černihivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus. Dėl to tiek prezidentui, tiek kitiems pareigūnams bei žurnalistams teko slėptis. Antradienį jis atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Vokietijoje verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis spalį vėl susilpnėjo, rodo antradienį paskelbti tyrimo duomenys, šaliai artėjant prie recesijos dėl didelės infliacijos ir siaučiančios energetikos krizės. Ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ mėnesinis indeksas, pagrįstas maždaug 9 tūkst. įmonių apklausa, smuko penktą mėnesį iš eilės ir pasiekė 84,3 punkto, palyginti su 84,4 punkto rugsėjį.  Verslo nuotaikos „ir toliau yra niūrios“, sakoma „Ifo“ prezidento Clemenso Fuesto pranešime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad Ukrainos atstatymas yra „kartų užduotis“, kuri turi būti pradėta vykdyti nedelsiant, nors Rusijos invazija tęsiasi. „Ant kortos pastatyta ne kas kita, kaip naujo Marshallo plano XXI amžiui sukūrimas – tai kartų užduotis, kuri turi būti pradėta vykdyti dabar“, – sakė O. Scholzas, Berlyne atidarydamas tarptautinę Ukrainos atstatymo konferenciją.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, patvirtino jo atstovė. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Prezidento nuotrauką Ukrainos sostinės geležinkelio stotyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė jo atstovė spaudai Cerstin Gammelin. „Mūsų solidarumas yra nesunaikinamas ir toks išliks. Federalinis prezidentas Steinmeieris atvyko į Ukrainą“, – rašė ji.

Užsienio reikalų ministras, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis ginčus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje vadina dalykiniu iššūkiu. „Tai turbūt yra tai daugiau dalykinis iššūkis valstybei pačiai, ne tik ministrui“, – LRT radijui antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Bet kokie Kinijos ir Taivano santykių pokyčiai turi vykti taikiai, pirmadienį pareiškė į savarankišką salą atvykęs Vokietijos įstatymų leidėjas, praėjus dviem dienoms po to, kai Kinijos valdančioji komunistų partija savo chartiją papildė potencialios Taivano nepriklausomybės atmetimu. Vokietijos parlamento delegacija, daugiausia akcentuodama žmogaus teises, pirmadienį susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen jos biure.

Europos Komisija (EK) jau prieš kelis mėnesius įspėjo Vokietiją dėl Kinijos investicijų į Hamburgo uostą, šeštadienį naujienų agentūrai AFP teigė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis, kancleriui Olafui Scholcui susilaukus kritikos dėl tariamo pritarimo sandoriui.  Šaltinis patvirtino dienraščio „Handelsblatt“ publikacijoje paskelbtą informaciją, kad EK pavasarį nepritarė Berlyno sprendimui Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ perduoti 35 proc.

 Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija nerodo „jokio noro“ tarpininkauti taikos Ukrainoje deryboms, ir gyrė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasiūlymą surengti derybas. „Ankara laikosi kitokios pozicijos nei Paryžius ir Berlynas... ir pareiškė esanti pasirengusi tęsti tarpininkavimo pastangas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

 Euro zonoje ekonominė veikla spalį toliau traukėsi, tuo metu didžiausia ES ekonomika Vokietija, regis, nenumaldomai artėja prie recesijos, pirmadienį parodė atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.  „S&P Global“ sudaromas Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) spalį nukrito iki 47,1 punkto, palyginti su 48,1 punkto rugsėjį, nes sparčiai auganti infliacija ir aukštos energijos kainos skaudžiai smogė Europai.  Mažesnis nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos susitraukimą.

Vokietijos valdžia neseniai išslaptino „Nord Stream 2“ dujotiekio saugumo vertinimą, atliktą 2021 metais, tai yra likus vos keturiems mėnesiams iki karo Ukrainoje pradžios. Jame teigiama, kad padidėjusi priklausomybė nuo rusiškų dujų nekels pavojaus energijos išteklių atsargoms, rašo „Politico“. 2021 m. spalio 26 d. datuotas dokumentas buvo priimtas paskutinėmis buvusios kanclerės Angelos Merkel valdymo dienomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) siūlomos gamtinių dujų kainų lubos, skirtos pažaboti didėjančias energijos sąnaudas, gali būti veiksmingos tik glaudžiai bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis partnerėmis, tokiomis kaip Pietų Korėja ir Japonija.

Vokietijos energetikos kompanija „Uniper“ pasirinko Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorę „Klaipėdos nafta“ valdyti Šiaurės jūros pakrantėje statomą pirmąjį šalyje Vilhelmshafeno SGD terminalą – jis turėtų pradėti veikti šią žiemą.

Vakarai turi išsaugoti vienybę Rusijos atžvilgiu ir nenuolaidžiauti Maskvai, aneksuojančiai Ukrainos teritorijas, sako Vokietijos eksprezidentas Joachimas Gauckas, trečiadienį tapęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaru. Jis taip pat ragino Lietuvą ir kitas Rytų bei Vidurio Europos šalis garsiau kalbėti ir įtikinti vakarų europiečius. „Putino pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdoje transatlantinė bendrija reagavo vieningai.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo šalies politikams vengti kaltinimų Vokietijai, jog ši kol kas neplanuoja nuolat dislokuoti karinės brigados Lietuvoje, bei ragina „atlikti namų darbus“ sąjungininkės kariams priimti. Anot jos, diskusija dėl to, ar brigada turi būti fiziškai dislokuota Lietuvoje, ar būti pasirengusi atvykti čia per dešimt dienų, yra nekorektiška. „Čia yra nekorektiška diskusija, labai politizuota diskusija.

„Lufthansa“ patronuojamoji įmonė „Eurowings“ antradienį pranešė stabdanti savo plėtros planus Vokietijoje, nes pastarosiomis dienomis patyrė „didžiulę žalą“ dėl pilotų streikų.  Vokietijos pigių skrydžių bendrovė pareiškė „stabdanti planuotą mažiausiai 200 darbo vietų plėtrą“, o 2023 metais sumažins savo lėktuvų parką nuo 81 iki 76 orlaivių.

Vakarų Vokietijoje antradienį per išpuolį panaudojant peilį žuvo du žmonės, pranešė policija ir pridūrė, kad įtariamas nusikaltėlis sulaikytas. Pasak policijos, incidentą, įvykusį Liudvigshafeno mieste, lėmę motyvai kol kas neaiškūs. Prieš sulaikydami įtariamąjį pareigūnai paleido į jį šūvių, sakė policijos atstovė spaudai. Pirmieji pranešimai rodo, kad „asmuo užpuolė kitą asmenį peiliu“, sakoma policijos pareiškime.

Vokietija sukurs „teisinį pagrindą“, būtiną, kad visų trijų šalyje dar veikiančių atominių elektrinių eksploatavimo laikotarpis būtų pratęstas iki ateinančių metų balandžio vidurio, pareiškė kancleris Olafas Scholzas. „Bus sukurtas teisinis pagrindas, kad branduolinės jėgainės „Isar 2“, „Neckarwestheim 2“ ir „Emsland“ galėtų veiktų ir po 2022-ųjų gruodžio 31-osios – iki 2023 metų balandžio 15 dienos“, – laiške ministrų kabineto nariams pranešė kancleris.

Vokietijos pigių skrydžių bendrovės „Eurowings“ pilotai paskelbė trijų dienų streiką šią savaitę, žlugus deryboms dėl darbo sąlygų pagerinimo. Tai bus jau antrasis streikas vežėjos pilotų šį mėnesį.  Pilotai streikuos nuo pirmadienio iki trečiadienio, nepasiekus susitarimo su „Lufthansa“ valdomos įmonės vadovais, pranešė profsąjunga „Cockpit“.  Streikuotojai reikalauja sumažinti darbo krūvį, įskaitant maksimalaus skrydžių laiko apribojimą bei poilsio laikotarpių pailginimą.

Vokietijos Bundesbanko vadovas pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), prisijungęs prie kitų pagrindinių monetarinės politikos formuotojų pasaulyje ir pakėlęs bazines palūkanas infliacijai slopinti, neturėtų sustoti. „Norint vidutiniu laikotarpiu infliaciją euro zonoje sugrąžinti prie 2 proc. lygio, teks toliau didinti bazinių palūkanų normas – manau, kad ne tik spalio pabaigoje vyksiančiame monetarinės pinigų politikos posėdyje“, – sakė Joachimas Nagelis.

Švedijos, Vokietijos ir Danijos bendros tyrimų grupės Rusijos eksporto dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkių priežastims išsiaiškinti nebus, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Švedija, Danija ir Vokietija neformuos planuotos bendros tyrimų grupės „Nord Stream“ incidentams ištirti. Švedija atsisakė joje dalyvauti“, – pranešė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis savais šaltiniais Vokietijos saugumo tarnybose.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reformas ir siekti didesnės karinės bloko autonomijos. Europos socialistų partijos suvažiavime Berlyne kalbėjęs O. Scholzas ragino laipsniškai atsisakyti vienbalsiškumo principo priimant su užsienio politika susijusius sprendimus, taip pat sprendimus kitose srityse, pavyzdžiui, mokesčių politikos. „Žinau, kad šiuo klausimu dar reikės daug įtikinėjimo, – pareiškė kancleris.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė šeštadienį įspėjo, kad, Maskvai siekiant didinti savo „hibridinio karo“ mastą, Rusija galėtų mėginti provokuoti nesutarimus Vakaruose per pabėgėlius. „Šiame kare kariaujama ne tik ginklais, kariaujama taip pat energija ir čia mes esame radę atsakymą. Tačiau taip pat bus kariaujama pasitelkiant baimę ir nesutarimus, ir būtent tam mes turime užkirsti kelią“, – pareiškė Annalena Baerbock Žaliųjų partijos, kuriai ji atstovauja, kongrese.

Vokietija penktadienį pranešė užpildžiusi gamtinių dujų saugyklas 95 proc. greičiau nei tikėtasi, rengdamasi žiemai su gerokai sumažėjusiu energijos tiekimu iš Rusijos. Didžiausia Europos ekonomika pastarąjį dešimtmetį tapo labai priklausoma nuo rusiškų dujų, todėl prasidėjus karui Ukrainoje ir Rusijai užsukus čiaupus, suskubo didinti savo atsargas. „Saugyklų užpildymo lygis šiandien vidutiniškai viršijo 95 procentų lygį“, – sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime.

Vokietija ketvirtadienį priartėjo prie susitarimo nauja priemone pakeisti vasarą pasiūlytą ir gyventojų labai pamėgtą itin pigų – kainavusį vos 9 eurus – viešojo transporto mėnesinį bilietą, kuriuo buvo siekiama pažaboti infliaciją ir sumažinti anglies dioksido išmetimą.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė nemananti, kad jos sprendimas didinti gamtinių dujų pirkimą iš Rusijos yra klaidingas, ir teigė, kad tai buvo tuo metu buvo pelningiau nei suskystintos gamtinės dujos. Savo kalboje Lisabonoje, Portugalijoje, A. Merkel sakė, kad „visada elgiesi tuo metu, kada esi“ ir nesigaili dėl savo sprendimų, buvusią Vokietijos kanclerę cituoja AP.

Europą apėmus Rusijos agresyvumo išprovokuotai energetikos krizei, Prancūzija pradeda tiekti dujas Vokietijai, skelbia „Deutsche Welle“. Pasak Prancūzijos dujotiekių operatorės „GRTGaz“ pranešimo, dujos į Vokietiją nuo spalio 13-osios pumpuojamos per jungtį, esančią netoli Niederheilbacho kaimo Vokietijos Saro federalinėje žemėje.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžiai apie Vokietijos kariuomenę ir merginą atsidūrė vokiečių spaudoje. Apie prezidento pasisakymą rašo vokiečių dienraštis „Frankfurter Rundschau“. Trečiadienį vakare pasirodžiusiame straipsnyje pranešama, kad „Lietuvos prezidentas Bundesverą palygino su „mergaite“ – ir tai sukėlė susierzinimą“. Bundesveras yra Vokietijos ginkluotosios pajėgos.

Vokietijoje ekonominė veikla kitais metais susitrauks 0,4 proc., o infliacija gali siekti 7 proc., šalies vyriausybė trečiadienį paskelbė prognozę, didžiausiai Europos ekonomikai kovojant su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis sumažėjus rusiškų dujų teikimui.

Pasipiktinimą sukėlusiais žodžiais apie Vokietijos kariuomenę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako neturėjęs jokių seksistinių intencijų. Anot šalies vadovo, audra po jo pasisakymo kilo dėl kai kurių politikų siekio „iš diskusijos išplauti turinį“ ir leistis į ginčus. G. Nausėdos palyginimas, kad Vokietijos kariuomenė „nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi“ trečiadienį viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimo laviną.

Trečiadienį kilo pasipiktinimas prezidento Gitano Nausėdos palyginimu, kurį jis panaudojo, duodamas interviu naujienų agentūrai BNS. Pateikiame visą palyginimo tekstą sakinyje. „Vokietijos kariuomenė, žinote, nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prezidento Gitano Nausėdos raginimą vengti dviprasmiškų signalų Vokietijai dėl nuolatinio brigados dislokavimo sako vertinantis ne kaip kritiką, bet ir kaip padrąsinimą. „Nors man skambina ir prašo pakomentuoti kritiką, tačiau aš matau ir padrąsinimą dar ryžtingiau ginti Lietuvos krašto apsaugos interesus. Tą išsakė ir prezidentas G. Nausėda, ir aš dėkingas už palaikymą bei skatinimą būti ryžtingesniu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sukritikavo JAV klimato apsaugos planus, kurie kartu apsaugotų šalies įmones nuo varžovių iš užsienio konkurencijos, sakydamas, kad dėl naujųjų taisyklų gali kilti „didžiulis muitų karas“. Užsienio šalims kelia nerimą JAV prezidento Joe Bideno „Infliacijos mažinimo įstatymas“, numatantis didžiules išlaidas ekologiškos energijos iniciatyvoms ir mokesčių lengvatas amerikiečių elektromobilių bei akumuliatorių gamintojams.

Laurynas Kasčiūnas stebisi bendrapartiečio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicija, kad Lietuvai priimtinas 10 dienų terminas, per kurį į šalį krizės atveju atvyktų Vokietijos karių brigada. L. Kasčiūnas kvies ministrą pasiaiškinti į komiteto posėdį, o opozicijoje esantis Petras Gražulis konservatorių ginčą norėjo išspręsti Seimo salėje.