vokietija

Infliacija Vokietijoje vasarį toliau mažėjo. Vartotojų kainos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, augo tik 2,5 proc., po pirmojo savo įverčio pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Sausį infliacija susitraukė iki 2,9 proc. Agentūros „Reuters“ apklausti ekonomistai prognozavo, kad vasarį kainos gali sumažėti iki 2,6 proc. 2,5 proc. infliacijos lygis yra mažiausias nuo 2021 m. birželio. Mažėjančią infliaciją pirmiausiai lėmė pigesnė energija.

Ketvirtadienio rytą daugybėje Vokietijos žemių prasidėjo dviejų dienų trukmės viešojo transporto darbuotojų streikas. Keleiviai gali tikėtis trikdžių, nes daug kur nebekursuoja autobusai, tramvajai ir požeminiai traukiniai. Profsąjunga „Verdi“ prieš tai buvo paraginusi surengti dviejų dienų streiką, kuris tęsis iki penktadienio. Tarp paveiktų miestų ir žemių – Berlynas, Hamburgas, Žemutinė Saksonija, Saksonija-Anhaltas, Šiaurės Reinas-Vestfalija ir Reino kraštas-Pfalcas.

Bundestago ataskaitoje dėl Vokietijos vyriausybės „civilinės saugos rizikos analizės“ pateikiamas vienas tikėtinas galimo neįvardyto agresoriaus ir NATO konflikto scenarijus, kuriame remiamasi Rusijos karo prieš Ukrainą patirtimi. „Todėl tikėtinas scenarijus yra agresoriaus – hibridinio ir (arba) naudojančio visą šiuolaikinių ginkluotųjų pajėgų arsenalą visais aspektais (sausumos, oro ir (arba) kosmoso, jūrų, kibernetinių ir informacinių) – ataka NATO teritorijoje.

Vokietijos fregata, atsiųsta padėti užtikrinti saugią laivybą Raudonojoje jūroje, sėkmingai atrėmė husių sukilėlių ataką, trečiadienio naktį pranešė karinės pajėgos. Karinio jūrų laivyno fregata „Hesse“ antradienį vakare numušė droną, socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė kariuomenė. „Netrukus po to (prie laivo) priartėjo dar vienas dronas. Įgula ir vėl ėmėsi gynybinių priemonių bei sėkmingai susitvarkė ir su tuo taikiniu“, – paaiškino kariuomenė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį susitiks su Vokietijos teisingumo ministerijos valstybės sekretore Angelika Schlunck. Susitikimo metu numatyta aptarti dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, planuojamą įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reglamentą dėl pavėluotų mokėjimų ir pasitarti, kaip mažinti biurokratiją ES. „Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių ir didžiausia investuotoja mūsų šalyje.

Vokietija atšaukė planus iškeisti Rusijos FSB agentą Vadimą Krasikovą, kuris Vokietijoje nužudė buvusį čečėnų karo lauko vadą ir dabar yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Planai pasikeitė dėl rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties griežto režimo kolonijoje. Jis kartu su dviem amerikiečiais turėjo būti iškeistas į V. Krasikovą.

Lenkijos ūkininkai sekmadienį užblokavo pagrindinį greitkelį į Vokietiją protestuodami prieš Europos Sąjungos (ES) taisykles ir mokesčius. Ūkininkai visoje Europoje jau kelias savaites vykdo protesto akcijas dėl, jų teigimu, pernelyg griežtų aplinkosaugos taisyklių, konkurencijos dėl pigaus importo iš ES nepriklausančių šalių ir mažų pajamų. Sekmadienį Lenkijos ūkininkai užblokavo A2 greitkelį netoli Slubicių, esančių rytiniame pasienyje su Vokietija. „Blokada prasidėjo 14.00 val.

Ukrainoje su vizitu esanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį paskelbė, kad Vokietija Ukrainai papildomai skirs 100 mln. eurų humanitarinę pagalbą. Parama skiriama vandens tiekimo infrastruktūrai gerinti, ligoninėms ir būsto sektoriui. „V. Putino teroras čia tęsiasi kiekvieną dieną“, – sakė A. Baerbock, lankydamasi pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste.

Vokietijos parlamentas penktadienį balsavo už tai, kad nuo balandžio būtų legalizuotas kanapių laikymas ir kontroliuojamas jų auginimas. Pagal naująjį teisės aktą asmeniniam vartojimui skirtų kanapių bus galima gauti reguliuojamose auginimo asociacijose, o namuose bus galima turėti ne daugiau kaip tris kanapių augalus.

Ketvirtadienį per išpuolį Vakarų Vokietijos Vupertalio mieste vienas vidurinės mokyklos mokinys padūrė kelis bendraklasius ir atsuko peilį į save, pranešė policija. Įtariamasis buvo sulaikytas, jis patyrė „gyvybei pavojingų sužalojimų“, naujienų agentūrai AFP sakė Diuseldorfo policijos atstovas. Pasak jo, per ataką buvo sunkiai sužeisti keli mokiniai, tačiau pavojaus jų gyvybėms nėra. Atstovas patvirtino vietos žiniasklaidos skaičiavimus, kad buvo sužeista iki penkių moksleivių.

Vokietijos ir Čekijos vyriausybės siekia sudaryti susitarimą dėl ginkluotės, pagal kurį Ukrainai būtų perduoti senesni, sovietmečiu pagaminti tankai ir kitokia įranga, o vietoje to būtų įsigyti modernūs vokiečių gamybos tankai „Leopard 2A4“ ir kitokios priemonės. Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį vakare pasibaigus ministrų kabineto posėdžiui pranešė, jog tokį pasiūlymą pateikė Berlynas.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) nekilnojamojo turto vystytojai pristatė Vokietijos brigados karių ir jų šeimų apgyvendinimui projektuojamus ar statomus objektus Vilniaus ir Kauno miestuose. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės, nebenaudojama teritorija sostinėje, šalia geležinkelio, galėtų virsti kvartalu vokiečių karių šeimoms.

Ketvirtadienį Vokietijos parlamento – Bundestago – deputatai balsų dauguma nepritarė opozicijos pasiūlymui tiekti Ukrainai raketas „Taurus“. Balsavimas buvo vardinis. Kaip praneša „Ukrinform“, to primygtinai reikalavo pasiūlymo autoriai – CDU/CSU frakcija. Už balsavo 182 deputatai, prieš – 480, o penki parlamentarai susilaikė.

Per ataką vienoje Vakarų Vokietijos Vupertalio miesto mokykloje buvo sužeisti keli mokiniai, ketvirtadienį pranešė policija. Vietos žiniasklaida pranešė, kad užpuolikas buvo peiliu ginkluotas moksleivis. Po išpuolio įtariamasis buvo sulaikytas, pranešė policija, nepatvirtindama nei jo tapatybės, nei panaudoto ginklo tipo. „Esame įvykio vietoje su daugybe pareigūnų.

Lietuvoje ruošiantis priimti Vokietijos karių brigadą, dvišalei Vilniaus ir Berlyno darbo grupei vadovaujantis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis pripažįsta – vis dar yra „tūkstantis ir vienas“ klausimas, kurį reikia išspręsti prieš perkeliant į šalį vokiečių karinį vienetą. Vienas jų – atvyksiančių karių bei jų šeimų apgyvendinimas.

Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas renginyje Hamburge, kuriame dalyvavo ir Estijos premjerė Kaja Kallas, antradienio vakarą pažadėjo Baltijos šalims karinę paramą Rusijos užpuolimo atveju. Vokietija pasirengusi ginti kiekvieną NATO teritorijos metrą, sakė jis, pabrėždamas, kad Estijos ir Baltijos šalių saugumas yra ir Vokietijos saugumas.

Vokietijos oro bendrovės „Lufthansa“ darbuotojų streikas šią savaitę paveiks šešis skrydžius ir iš Lietuvos. Dėl streiko antradienį ir trečiadienį bus atšaukti keturi „Lufthansa“ skrydžiai – iš Vilniaus į Frankfurtą ir atgal. Be to, du skrydžius tarp Vilniaus ir Miuncheno antradienį atšaukė ir Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“, BNS pranešė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Vokietija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties viename Arkties kalėjime praėjusią savaitę, pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai. „Politiškai motyvuoti procesai prieš Aleksejų Navalną ir daugelį kitų Rusijos vyriausybės kritikų bei nežmoniškos kalėjimo sąlygos rodo, kaip žiauriai Rusijos teismai susidoroja su kitaminčiais ir kokiomis priemonėmis prezidentas (Vladimiras) Putinas slopina žodžio laisvę Rusijoje“, – sakė atstovė.

Pirmadienį prasideda pernai netoli garsiosios Noišvanšteino pilies pietų Vokietijoje dvi moteris žiauriai užpuolusio 31-erių JAV piliečio, kuriam pareikšti kaltinimai dėl žmogžudystės, mirtimi pasibaigusio išprievartavimo ir pasikėsinimo nužudyti, teismo procesas.

Vokietijos profesinė sąjunga „Ver.di“ sekmadienį paskelbė, kad šalies oro linijų grupės „Lufthansa“ sausumos darbuotojai kitą savaitę surengs streiką visuose didžiuosiuose Vokietijos oro uostuose. „Ver.di“ pranešime teigiama, kad protestas septyniuose oro uostuose, įskaitant Frankfurto, Miuncheno ir Berlyno, prasidės antradienį 4 val. ryto vietos (3 val. Lietuvos) laiku ir baigsis trečiadienį 7 valandą.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ šeštadienį pranešė su viena Ukrainos bendrove pasirašiusi susitarimą dėl artilerijos šaudmenų gamybos Ukrainoje, kuriai jie itin reikalingi siekiant atremti Rusijos atakas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nepritarė tam, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen užimtų NATO generalinio sekretoriaus postą. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Welt“. Pasak leidinio, pernai JAV valstybės sekretorius Anthony`is Blinkenas prezidentui Joe Bidenui pasiūlė U. von der Leyen kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą. Baltųjų rūmų šeimininkas apie šią idėją papasakojo O. Scholzui, bet šis ją užblokavo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas neatsakė į klausimą apie galimą raketų „Taurus“ perdavimą Ukrainai. Tačiau jis pabrėžė, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis O. Scholzo pareiškimu Miuncheno saugumo konferencijoje. Kancleris pabrėžė, kad Vokietija yra daugiausiai išlaidų gynybai skirianti Europos šalis, ir Berlynas tai darys ir ateityje. „Tai apima viską, ko reikia Ukrainos gynybai.

Su Vokietijos federalinio Parlamento CDU frakcijos nariais Miunchene susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vokietija tampa europiniu Lietuvos saugumo strateginiu ramsčiu. „Vokietija tampa europiniu Lietuvos saugumo strateginiu ramsčiu. Ministro Boriso Pistoriaus pažadas Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą yra istorinis“, – pranešime sakė G. Landsbergis.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, Lietuvos valstybės dienos atkūrimo išvakarėse, susitiko su Lietuvai akredituotais užsienio šalių ambasadoriais. Metiniame susitikime su užsienio šalių diplomatiniu korpusu šalies vadovas pabrėžė, kad Rusija ir toliau išlieka didžiausia ir tiesiogine grėsme euroatlantiniam saugumui. Pasak jo, yra akivaizdu, kad Rusijos elgesys nesikeis, todėl yra būtina stiprinti savo saugumą ir gynybinius pajėgumus, taip pat skirti visapusišką pagalbą Ukrainai.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paprašė suteikti aiškumo po miglotų viešų JAV pranešimų, kad Rusija galbūt padarė pažangą kurdama orbita skriejančius prieš palydovus nukreiptus branduolinius ginklus. „Kiek žinau, šie pranešimai yra labai, labai nauji, bent jau man“, – sakė B. Pistorius ketvirtadienį dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje. Jis pridūrė, kad pranešimai bus aptarti su partneriais.

Japonija, kuriai kadaise buvo pranašaujamas didžiausios pasaulio ekonomikos titulas, pernai smuktelėjo į ketvirtą vietą žemiau Vokietijos, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, nors prognozuojama, kad vėliau šį dešimtmetį abi šias šalis aplenks Indija. Nepaisant to, kad Japonijos nominalusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. išaugo 1,9 proc., jis sudarė 4,2 trln. JAV dolerių, rodo vyriausybės duomenys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį vyks į Vokietiją ir Prancūziją susitikti su šių šalių lyderiais Olafu Scholzu ir Emmanueliu Macronu. Apie tai pranešė jo biuras. Vizitai svarbiose Ukrainą remiančiose Europos šalyse rengiami kritiniu metu. Artėjant antrosioms Rusijos sukelto karo metinėms, Kyjivas siekia gauti prieigą prie milijardinės Vakarų paramos, skirtos padėti jo kariams mūšio lauke.

Aukščiausias Kinijos diplomatas Wang Yi artimiausiomis dienomis lankysis Vokietijoje, kur dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje, ir taip pat nuvyks į Ispaniją bei Prancūziją, ketvirtadienį pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija. „Vasario 16-21 dienomis... užsienio reikalų ministras Wang Yi dalyvaus 60-ojoje Miuncheno saugumo konferencijoje, kurios metu pasakys kalbą“, – pranešime teigė atstovas.

Vokietijoje paauglys ukrainietis nukentėjo kilus konfliktui su nepažįstamu žmogumi restorane. Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi DW. 15-metis ukrainietis patyrė sunkią galvos traumą per konfliktą su nepažįstamu vyru greitojo maisto restorane Metmano mieste Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinėje žemėje, informavo policija. Pažymima, kad paauglys paguldytas į ligoninę, jo gyvybei pavojus negresia. Kaip rašoma policijos pranešime spaudai, incidentas įvyko vasario 10-osios vakarą.

Baltijos jūros dugne rastas neįtikėtinas radinys – akmens amžiaus laikų siena, kuri „gali būti seniausia Europos megastruktūra“. Siena yra beveik kilometro ilgio, jos vieta – prie Vokietijos krantų. Manoma, kad ji anksčiau galėjo stovėti prie ežero. Mokslininkai teigia, kad akmens amžiaus senumo siena, aptikta po vandeniu prie Vokietijos Baltijos jūros pakrantės, gali būti seniausia Europoje žinoma žmonių pastatyta megastruktūra. Baltijos jūroje aptiko 10 tūkst.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku žurnalistams nurodė, kad Lenkijos saugumas reiškia Vokietijos saugumą, ir abi šalys dalijasi atsakomybe už jį. „Šiandien mus vienija taikos, stabilumo ir saugumo Europoje troškimas (...) šiandien labiau nei bet kada anksčiau, nes mūsų šaliai grūmoja Rusijos karas Ukrainoje“, – kalbėjo jis.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pirmadienį pasmerkė Donaldo Trumpo grasinimą neginti NATO narių, gynybai skiriančių nepakankamai lėšų, sakydamas, jog kandidato į JAV prezidentus remarkos yra naudingos Rusijai. „Tokie pareiškimai yra neatsakingi ir padeda Rusijai“, – pirmojo Vokietijos vizito į Kiprą metu Nikosijoje kalbėdamas su žurnalistais sakė F. Steinmeieris.

Vokietijos vyriausybė patvirtino savo tikslą šiais metais ir vidutinės trukmės laikotarpiu laikytis NATO gynybos išlaidų kvotos. Tai pirmadienį pareiškė vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann, tačiau ji nenorėjo tiesiogiai komentuoti Donaldo Trumpo grasinimų pergalės rinkimuose atveju neginti NATO sąjungininkių, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Vokietija šias metais skirs gynybai 2 proc.

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį turi pradėti bendrą iniciatyvą kovai su Rusijos dezinformacijos atakomis, susijusiomis su Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą. Pirmadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas lankysis Prancūzijoje ir Vokietijoje, siekdamas stiprinti šalies santykius su Paryžiumi ir Berlynu.

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės Ukrainoje, jis nesustos ir bandys užgrobti šalis, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, interviu laikraščiui „Rheinische Post“ sakė Miuncheno tarptautinės saugumo konferencijos vadovas Christophas Heusgenas. „Jei V. Putinas nepralaimės karo Ukrainoje, turėtume tikėtis, kad jis sieks Moldovos arba Baltijos šalių“, – interviu sakė Ch. Heusgenas.

Vokietijos mieste Diuseldorfe nužudytas 17-metis krepšininkas iš Ukrainos, jo draugas atsidūrė reanimacijoje, policija atlieka tyrimą. Tai feisbuke pranešė Kyjivo krepšinio federacija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Kyjivo krepšinio federacija ir visa Ukrainos krepšinio bendruomenė reiškia gilią užuojautą mūsų kolegoms Tetjanai Hnatiuk ir Henadijui Jermakovui dėl tragiškos sūnaus mirties.

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos - „Veimaro trikampio“ - užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks netoli Paryžiaus aptarti konfliktų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, penktadienį pranešė vienas prancūzų diplomatinis šaltinis. Susitikimas pilyje „Chateau de la Celle-Saint-Cloud“ į vakarus nuo Prancūzijos sostinės „yra labai svarbus, atsižvelgiant į itin nenuspėjamą ir nestabilų tarptautinį kontekstą, reikalaujantį, kad Europa būtų stipri“, sakė anonimiškumo pageidavęs šaltinis.

Profesinės sąjungos „Verdi“ atstovas trečiadienį Frankfurte patvirtino, kad kai kuriuose Vokietijos oro uostuose prasidėjo oro linijų „Lufthansa“ antžeminių tarnybų darbuotojų streikas. Dėl streiko labiausiai nukentės Frankfurto ir Miuncheno oro uostai. Didžiausios Vokietijoje oro linijos „Lufthansa“ jau atšaukė 80–90 proc. iš maždaug 1 000 trečiadienį turėjusių įvykti skrydžių. Streiką numatoma tęsti iki ketvirtadienio 7.10 val. (6.10 val.

Mongolijoje trečiadienį dviejų dienų valstybinį vizitą pradėjo Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris su žmona Elke Büdenbender. Juos lydi kultūros atstovų delegacija. Trečiadienį Vokietija ir Mongolija ketina užtvirtinti strateginę partnerystę. Taip pat šia kelione pažymimos abiejų šalių diplomatinių santykių užmezgimo 50-osios metinės. Vokietijos prezidentas savo vizitu taip pat nori pasiųsti geopolitinį signalą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitos savaitės pabaigoje antrą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios lankysis Vokietijoje. Anot vokiečių žiniasklaidos, vizitas planuojamas vykstant Miuncheno saugumo konferencijai, kuri numatyta vasario 16–18 dienomis.

Šveicarijos farmacijos milžinė „Novartis“ šią savaitę pranešė sutarusi už 2,7 mlrd. eurų įsigyti vokiečių biotechnologijų firmą „MorphoSys“, tokiu būdu įgydama prieigą prie jos kuriamo naujo kraujo vėžio gydymo būdo. Pagal sandorio sąlygas bus atsiskaitoma tik pinigais, o už vieną bendrovės akciją, kurios vertė šio sandorio belaukiant pastarosiomis dienomis gerokai išaugo, „Novartis“ siūlys 68 eurus.

Vokietijos Bundesvero brigados generolas Christianas Freudingas pasakė, kad Ukraina turi pašaukti daugiau naujų karių, kad galėtų sėkmingai atremti rusų puolimą. „Mūsų manymu, Ukrainai tikrai reikės mobilizuoti daugiau karių, vien jau dėl patiriamų aukų“, – pirmadienį paskelbtuose komentaruose žiniasklaidos organizacijai „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND) teigė gynybos ministerijos padėties Ukrainoje centro vadovas. Ch.

Vokietijos šiaurės vakarų mieste Brėmene sekmadienį vyko tūkstantinės demonstracijos prieš dešinįjį ekstremizmą, savaitgalį visoje šalyje tęsiantis kelias savaites trunkantys protestai. Policijos apskaičiavimais, demonstracijoje dalyvavo apie 16 500 dalyvių, organizatorių teigimu, jų buvo 25 000. Mitingą Brėmene organizavo naujas kairiųjų ir antifašistinių grupių aljansas. Prieš savaitę į panašų protestą Brėmene susirinko apie 45 000 žmonių.

Šį savaitgalį Vokietijoje tęsiasi demonstracijos prieš kraštutinius dešiniuosius. Jos kilo po straipsnių sausio mėnesį apie tai, kad ekstremistai ir kai kurie partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) politikai norėtų priversti milijonus imigrantų „reemigruoti“ iš šalies, praneša „Deutsche Welle“. Tiriamosios žurnalistikos centras „Correctiv“ neseniai paskelbė apie susitikimą, kuriame dalyvavo neonaciai, verslininkai, AfD ir Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) nariai, kurie aptarė slapt...

Vokietijos parlamentas penktadienį pritarė peržiūrėtam 2024 m. biudžetui, kuriuo bus grąžintos griežtos skolos ribos, prieš tai paskelbus šokiruojantį teismo sprendimą, privertusį kanclerį Olafą Scholzą pakeisti savo išlaidų planus. Į 477 mlrd. eurų biudžetą, kuris yra kelis mėnesius trukusių ginčų rezultatas, įtraukta 39 mlrd. eurų naujų paskolų suma.

Vokietijos karių skaičius sumažėjo iki 181 500, nepaisant didelių vyriausybės pastangų siekiant jį didinti, penktadienį agentūrai dpa sakė Gynybos ministerija. Tai reiškia, kad praėjusių metų pabaigoje karinę tarnybą atliekančių laikinųjų bei profesionaliųjų Bundesvero karių ir savanorių buvo maždaug 1 500 mažiau nei metais anksčiau, pranešė ministerija. 2022 metų pabaigoje Bundesveras turėjo 183 050 karių.

Po ilgų valdančiųjų partijų ginčų dėl galutinių detalių ir sveikatos apsaugos priemonių Vokietija planuoja nuo balandžio mėnesio legalizuoti kanapes. „Taigi įstatymas gali įsigalioti balandžio 1 dieną“, – ketvirtadienio vakarą po paskutinio derybų raundo pareiškė parlamento frakcijų vadovų pavaduotojai Dagmar Schmidt iš Socialdemokratų partijos, Maria Klein-Schmeink iš Žaliųjų partijos ir Konstantinas Kuhle iš verslui palankių Laisvųjų demokratų partijos (FDP). „Šios taisyklės yra realus šiuol...

Susituokė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir jo partnerė Julia Schwanholz. Vedybos įvyko prieš kelias savaites, penktadienį pranešė Gynybos ministerijos atstovas spaudai. 63 metų B. Pistorius ir 43 metų politologė – abu valdančiųjų socialdemokratų partijos nariai – ne kartą drauge pasirodė viešumoje.