vakcinos

Sostinės meras Remigijus Šimašius prašo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) leisti laisviau naudoti vakcinų nuo COVID-19 likučius, kad nereiktų dozių išmesti. „Jau anksčiau neformaliai tartasi, o šiandien Vilniaus miesto meras oficialiai kreipėsi į SAM prašydamas sudaryti galimybę dienos pabaigoje liekančias vakcinas – neatvykus užsiregistravusiems žmonėms – leisti naudoti laisviau, taip išvengiant netekčių“, – BNS antradienį sakė mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Klausimas dėl spartesnio pareigūnų vakcinavimo šiuo metu yra sprendžiamas, tačiau gaunant didelius vakcinų kiekius greitai jis taps mažiau aktualus, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Vienas aktualiausių šiandienos klausimų – vakcinacija. Vieni drąsiai skiepijasi, kiti šiam procesui prieštarauja. Apie skiepų istoriją ir jų šalutinius poveikius domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“.  Šiuolaikinės vakcinacijos pradžia yra siejama su anglų gydytoju Edvardu Dženeriu, kuris XVIII a. pabaigoje pastebėjo panašumą tarp žmonių ir karvių raupų. Gydytojas išdrįso atlikti eksperimentą, kuris pasiteisino. „Paėmė iš karvės šiek tiek raupų pūslelės turinio ir suleido berniukui.

Farmacijos kompanija „AstraZeneca“ penktadienį pristatė į Lietuvą aštuntąją vakcinų nuo koronaviruso siuntą, kurią sudaro 7200 vakcinos dozių. Dalis jų savivaldybes pasieks jau šiandien, kita dalis – pirmadienį. Iki šios dienos Lietuva gavo 120,5 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, gyventojų skiepijimui išnaudota 92,3 tūkst. Skiepijimo šio gamintojo vakcina tempai šalies savivaldybėse skiriasi.

Chloe Kathuria, 18-metė studentė, naktį po pasiskiepijimo „Johnson & Johnson“ vakcina miegojo apsiklojusi net keliomis antklodėmis. „Man buvo labai šalta, – „Insider“ pasakojo mergina, – kelias valandas negalėjau nustoti judėti, nes drebėjau, ir negalėjau įsitaisyti, kadangi man skaudėjo visus raumenis.“ C. Kathuria yra viena iš penkių „Johnson & Johnson“ vakcina pasiskiepijusių žmonių, papasakojusių „Insider“ apie savo patirtus šalutinius vakcinos poveikius.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujino skiepijimo nuo koronaviruso prioritetus. Į juos įtraukti švietimo darbuotojai, moksleiviai, merai, kitos visuomenės grupės. Pagal naująją tvarką, baigus skiepyti 65-erių ir vyresnius gyventojus, toliau bus skiepijami visi asmenys, dirbantys arba teikiantys paslaugas švietimo įstaigose.

Žinomas Santaros klinikų medikas Vytautas Kasiulevičius nusprendė trauktis iš pareigų, kai paaiškėjo, kad jo prašymu nuo koronaviruso su pirmaisiais medikais buvo paskiepyta jo žmona. „Aš pripažįstu savo kaltę ir prisiimu visą atsakomybę už tą skiepų istoriją“, – feisbuke ketvirtadienį parašė V. Kasiulevičius.

Daugiau vakcinų prašanti Vilniaus savivaldybė pradžioje turėtų panaudoti dar turimą vakcinų kiekį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Paskutinį kartą kai tikrinau duomenų bazes, skirtumas tarp išskiepytų vakcinų ir skirtų vakcinų Vilniaus miesto savivaldybei buvo 12 tūkstančių. Tai reiškia, Vilniaus miesto savivaldybei reikėtų padaryti tai, ką ji jau dabar objektyviai gali padaryti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2021- 2022 m. gripo sezonui jau nupirko 257 tūkst. keturvalentės  vakcinos. dozių. Tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims.

Latvija galėtų pradėti fasuoti COVID-19 vakcinas per pusmetį, pirmadienį pareiškė ekonomikos ministras Janis Vitenbergas po pokalbio su Europos Komisijos vidaus rinkos komisaru Thierry Bretonu ir farmacijos įmonių atstovais. Pasak J. Vitenbergo, COVID-19 vakcinų gamyba Latvijoje gali būti pradėta per 12-18 mėnesių. Ministras patvirtino, kad Latvijos vaistų gamintojai pasiūlė ne tik fasuoti pagamintas vakcinas, bet ir jas gaminti.

Vilniuje atidaromas dar vienas vakcinacijos centras skiepijimui nuo COVID-19. Jis įkurtas pačios Savivaldybės patalpose (Konstitucijos pr. 3), kur nuo antradienio kasdien bus galima paskiepyti iki 1800 vilniečių. Bendradarbiaujant su Centro poliklinika, savivaldybėje vakcinacijos paslaugą teiks 25 medicinos darbuotojai,  jiems padės Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Vienu metu bus vakcinuojama iki 10 žmonių.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį paskelbė, kad išnagrinėjusi turimą informaciją daro išvadą, jog Britanijos ir Švedijos bendrovė „AstraZeneca“ vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 yra „saugi ir veiksminga“, nepaisant pranešimų, kad kai kuriems paskiepytiems asmenims susidarė kraujo krešulių.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sako, kad Rusijos vakcinai „Sputnik V“ galioja tokios pačios taisyklės kaip ir kitoms vakcinoms nuo COVID-19, tačiau jis pabrėžia, kad Vokietijai turėtų pakakti iki šiol užsakytų skiepų. „Kalbant apie „Sputnik“, šiai vakcinai galioja tokios pačios taisyklės kaip ir kitoms vakcinoms. Taigi, mes turime sulaukti Europos vaistų agentūros (EVA) išvadų.

Kokios baimės dažniausiai kamuoja svarstančius skiepytis vakcina nuo koronaviruso ir iš kur jos kyla? „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė pastebi, kad įvairiausius nuogąstavimus augina žinių stoka ir skeptikų platinami nepagrįsti gandai. Visgi sveikata besirūpinantiems asmenims derėtų kritiškai atsirinkti tikrą informaciją ir pasistengti įvertinti skiepų teikiamą naudą.

Bendrovė „Facebook“ pradės etiketėmis žymėti pranešimus apie vakcinas, išplėsdama savo kampaniją kovai su bendrovės platformose skelbiama su COVID-19 susijusia dezinformacija. „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas pirmadienį paskelbė pranešimą, kad pranešimai apie vakcinas iš Pasaulio sveikatos organizacijos bus žymimi etiketėmis „patikima informacija“. Jos bus rašomos anglų ir dar penkiomis kalbomis. Daugiau kalbų bus pridėta per artimiausias savaites.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.

Įsibėgėjant vakcinacijai Jungtinėje Karalystėje, gydytojai tvirtina, kad yra normalu po skiepo jaustis prastai. COVID-19 vakcinų nepageidaujami poveikiai yra labai įprasti, teigiama oficialiose gairėse. Jūs galite jausti nuovargį, skausmą ar gripą primenančius simptomus, tačiau medikai tvirtina, jog dėl to nerimauti nereikia.

Didžiosios Europos šalys skuba raminti augantį nerimą dėl „AstraZeneca“ vakcinos. Ja skiepyti uždraudė jau keturios šalys, tačiau Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija sako, kad preparatas visiškai saugus. Neva, nėra duomenų ar tikrai būtent „AstraZeneca“ sukelia kraujo krešulius, apie kuriuos pranešė Danijos medikai. O už Atlanto baigti dar vienos vakcinos bandymai.

Vakarų šalys susimovė reaguodamos į pasaulinę pandemiją. Turtingosios šalys nusipirko 5,4 mlrd. vakcinų nuo koronaviruso dozių iš 7,8 mlrd. iki šiol pagamintų. Daugeliu atvejų jos šio savo laimikio neįstengia veiksmingai paskirstyti savo pačių žmonėms, jau neminint daug didesnių poreikių kitur. Tai atrodo – ir iš tikrųjų yra – godumas ir nekompetencija. Toks elgesys naudinga Kinijai (ir, kiek mažiau – Rusijai). Kinija dabar turi keturias vakcinas. Mokslo požiūriu, jos nėra itin inovatyvios.

Europos vaistų agentūra masiniam naudojimui patvirtino ketvirtą vakciną Europos Sąjungoje. Kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcina, pirmoji, kuriai suleisti užtenka vienos dozės. Tiesa, gamintojai jau dabar įspėja, kad preparto tiekimas vėluos, o pirmosios siuntos Europos šalis pasieks ne ankščiau kaip kitą mėnesį. Tuo metu Lietuvos kaimyninėse šalyse nauji koronaviruso atvejai muša rekordus.

Vyriausybė dar labiau švelnina karantiną. Nuo kitos savaitės į klases galės grįžti dalis pradinukų, kultūros įstaigos vėl lauks lankytojų, galės atsidaryti ir didžiausios ne maisto prekių parduotuvės. Premjerė Ingrida Šimonytė prašo parduotuvių darbuotojų prieš einant į į darbą pasitikrinti, atlikti kornaviruso testą ir įsitikinti, ar neserga COVID-19. Šiaulių Sandoros progimnazijoje šiuo metu pamokos vyksta nuotoliniu būdu.

Skiepijimo nuo COVID-19 procesas išryškino skirtumus savivaldybėse: kai kurių vadovai sako, kad yra bėdų dėl gyventojų nenoro skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, kitų savivaldybių merai teigia, kad procesas sklandus, tačiau pastabų ir pasiūlymų centrinei valdžiai irgi turi. Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas sako pastebintis, kad gyventojams dėl „AstraZeneca“ vakcinos kyla klausimų, kai kurie pasirenka laukti kitos vakcinos.

Panevėžys atidarė naują vakcinavimo centrą ir jau vien šią savaitę ketina paskiepyti beveik 2000 senjorų. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad Lietuvoje vis dar gausu ir skiepų skeptikų. Maždaug ketvirtadalis lietuvių skiepytis neketina. Sociologai sako, kad tai – daugiausia konservatyvūs, menkesnio išsilavinimo 25– 44 metų amžiaus žmonės.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį sakė mananti, kad blokas nuo balandžio kas mėnesį gaus po 100 mln. vakcinų nuo koronaviruso dozių, padėsiančių spartinti stringančią Europos skiepijimo kampaniją. Kadangi gamintojai pažadėjo padidinti tiekimą ir „kadangi netrukus bus patvirtinta daugiau vakcinų“, blokas turėtų gauti daug daugiau skiepų dozių, laikraščiui „Stuttgarter Nachrichten“ sakė U. von der Leyen. ES „antrąjį [šių metų] ketvirtį gaus vidutiniškai 100 mln.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neigia prezidento Gitano Nausėdos žodžius, kad Lietuva dar nepanaudojo 75 tūkst. vakcinos dozių. Premjerės teigimu, 50 tūkst. vakcinos dozių Lietuvą pasiekė tik pastarosiomis dienomis, todėl dar nebūtinai pasiekė savivaldybes. Trečiadienį G. Nausėda teigė, kad tikintis, kad įmanoma pasiekti ambicingų tikslų dėl vakcinavimo, tačiau būtina naudoti jau dabar turimas vakcinas. Šalies vadovo žiniomis, šiuo metu Lietuvoje yra nepanaudota 75 tūkst. vakcinų dozių.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas Gytis Andrulionis sako, kad sumažintos artimiausiais mėnesiais planuojamos pristatyti „AstraZeneca“ vakcinų apimtys dar gali keistis. „Sakyti, kad čia yra absoliutus sumažinimas, kad taip ir liks, tikrai negalima. (...) Tai yra šiai dienai esanti fotografija“, – BNS antradienį sakė G. Andrulionis. Anot jo, pristatomų vakcinų kiekiai nuolat kinta. „Čia nuo pat pradžių tie kiekiai svyruoja – didesni, mažesni.

TV3 Žinių „Dienos komentare“ vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad asmenys, sąmoningai skleidžiantys dezinformaciją, susijusią su Covid-19 vakcinomis, turėtų sulaukti teisinės atsakomybės.  Kokia tai atsakomybė būtų ir kas stebėtų dezinformacijos skleidėjus, A. Bilotaitė pasakojo žurnalistui Vladimirui Laučiui.

Klaipėdoje nuo COVID-19 pasiskiepijo apie ketvirtis vyresnių nei 80 metų senjorų, šiuo metu vakcinuojama 75-erių ir vyresnių žmonių grupė, antradienį pranešė uostamiesčio savivaldybės atstovai. „Iš pedagogų, kurie užsiregistravo į norinčių vakcinuotis sąrašą, neatvyko 21 proc.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad reikėtų pasvarstyti dėl atsakomybės taikymo už neteisingos informacijos apie skiepus skleidimą. Anot jos, būtų galima panagrinėti, ar tokių dalykų nereikėtų prilyginti dezinformacijai. „Aš pati svarstyčiau tokią galimybę. (...) Mes VESK (Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos – BNS) posėdyje tai turėtume apsvarstyti. Tai labai didelė grėsmė, matome abejojančių žmonių.

Dvylikos metų berniukas tapo vienu jauniausių Didžiojoje Britanijoje, gavusių koronaviruso vakciną. Vakcinos kol kas skirstomos taip, kad jas pirmiausia gautų vyresnio amžiaus ir gretutinėmis ligomis sergantys žmonės. Tačiau atsirado grupelė vaikų, panorusių parodyti pavyzdį ir tapti pirmaisiais pasiskiepijusiais ir stabdančiais viruso plitimą.

Lietuva įsigis papildomų vakcinų nuo koronaviruso dozių iš farmacijos kompanijų „Valneva“, „Moderna“, „BioNTech“ ir „Pfizer“. Vyriausybė trečiadienį sutarė, kad iš „BioNTech“ ir „Pfizer“ būtų perkama 620 tūkst. papildomų vakcinos dozių ir 10 tūkst. papildomų dozių iš „Modernos“. Abiejų kompanijų sukurti preparatai naudojami Lietuvoje. Taip pat planuojama įsigyti 185 tūkst. papildomų dozių Europoje dar nepatvirtintos „Valneva“ vakcinos.

Prastėjant epidemiologinei situacijai, ekspertų taryba vienbalsiai siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną. Pasak ekspertų, nerimą kelia nemažėjantys naujų koronaviruso atvejų skaičiai ir vis didėjantis gyventojų judėjimas. Žmonės nepaisydami apribojimų važiuoja pas artimuosius, lanko gimines ir draugus.  Ką tik atsidarę grožio salonai, kirpyklos ir barberinės vieną po kito priima klientus, vos spėja juos rašyti į eilę.

Sklandus vakcinų tiekimas ir nacionalinių skiepijimo strategijų įgyvendinimas yra svarbiausia, todėl būtina šalinti kliūtis visoje vakcinų tiekimo grandinėje, sako užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius. Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos ministrų vaizdo konferencijoje dalyvavęs viceministras taip pat teigė, kad pradėjus masinę vakcinaciją, ypač svarbu sustiprinti komunikaciją ir kovą su dezinformacija apie vakcinos saugumą ir veiksmingumą.

Pasaulinę pandemiją sukėlusio koronaviruso vakcinas transportuojančios biofarmacijos logistikos bendrovės „World Courier“ viceprezidentas Šiaurės, Centrinės Europos bei Baltijos šalims sako, kad įmonė patirtį tokioms itin sudėtingoms logistinėms operacijoms kaupė ir ruošėsi pastaruosius 30 metų.

Pasiskiepijai – tada gali eiti į sporto klubus, pliuškentis baseinuose, apsistoti viešbutyje, keliauti į pramogų vietas ir sporto renginius. Mat nuo šiol Izraelio gyventojai, pasiskiepiję nuo koronaviruso, turi išskirtinių privilegijų. Šalyje pradėjo veikti vadinamoji „Žaliojo leidimo“ sistema. Ji leidžia abu COVID-19 skiepus gavusiems žmonėms ar persirgusiems šia infekcija naudotis paslaugomis, kurios ilgą laiką nebuvo prieinamos.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį sukritikavo turtingąsias šalis, kad šios superka vakcinas nuo COVID-19 ir tuo pačiu trukdo neturtingosioms jų įsigyti. PSO generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso teigimu, kai kurių turtingųjų šalių tiesioginės sutartys su gamintojais reiškė, kad mažiau vakcinų dozių galima paskirstyti neturtingesnėms šalims pagal programą COVAX.

Penktadienį į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį atgabenta farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 siunta. Tai jau trečia ir iki šiol didžiausia šio gamintojo pristatyta vakcinų partija – ją sudaro 24 tūkst. vakcinos dozių. Visos šios vakcinos bus išdalytos savivaldybių vakcinacijos centrams ir bus skirtos senjorų vakcinacijai.

Prezidentūra mato riziką dėl koronaviruso vakcinų kaupimosi sandėliuose, jei skiepijimo tempai Lietuvoje artimiausiu metu nedidės. Šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad praėjusią savaitę gautas vakcinų kiekis – 70 tūkst. dozių – sudaro prielaidas spartinti vakcinavimą ir Lietuva teoriškai jau gali pasiekti 10 tūkst. per dieną paskiepijamų žmonių ribą. Tačiau, anot jo, vakcinavimui nepaspartėjus, kyla rizika, jog vakcinos ims kauptis sandėliuose.

Lietuvos Respublikos Prezidentas TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė, kad 70 procentų Lietuvos gyventojų nuo Covid-19 turėtų būti paskiepyti jau vasaros viduryje. Blogiausiu atveju – pabaigoje. Su žurnalistu Vladimiru Laučiumi Prezidentas taip pat aptarė Europos Sąjungos santykius su Rusija ir savo santykį su naująja Vyriausybe.

Sąmokslo teorijos nėra naujas dalykas. Mes su žmonėmis, kurie jomis tiki, susidūrėme ne kartą per daugelį metų, pradedant tais, kurie nuoširdžiai tiki, kad Žemė yra plokščia ir daro viską, jog tai įrodytų, iki tų, kurie pradėjo sąmokslą, kad dabartinė pandemija yra propaganda ir Billo Gateso galimybė sučipuoti pasaulį.

Šią naktį, lydint policijai, iš Belgijos į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį buvo pristatyta trečioji kompanijos „Moderna“ vakcinos siunta su 6 000 vakcinos dozių. Šiomis „Moderna“ vakcinomis bus tęsiamas švietimo įstaigų darbuotojų, sveikatos sistemos ir socialinių paslaugų darbuotojų skiepijimas. Informacija apie pristatomą vakciną yra reguliariai atnaujinama, atvykus naujoms vakcinos siuntoms į Lietuvą.

Policijos lydimas furgonas ketvirtadienį ryte iš Belgijos į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį pristatė dar vieną kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos siuntą. Tai yra jau antroji šio gamintojo siunta, kurią sudaro 12 600 vakcinos dozių. „AstraZeneca“ vakcinos šiuo metu yra naudojamos švietimo sektoriaus darbuotojų skiepijimui.

Vakcinacijos pasas būtų efektyvus dėl jo sutarus Europos Sąjungos (ES) mastu, ties tuo dirbama, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Vakcinacijos pasas dar turi labai daug karštų diskusijų, tai naujas reiškinys mūsų gyvenime, kaip ir apskritai visa ši pandemija ir krizė mums parodė, kad turime reikalų ne su šiaip krize, o su nauju gyvenimo būdu, ateinančiu į mūsų gyvenimą, tai būtent vakcinacijos pasai turi savo ateitį“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ministras.

Europa turi pagreitinti vakcinų nuo COVID-19 gamybą, kad pasivytų mokslo pasiekimus ir aplenktų atsirandančias naujas koronaviruso atmainas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Mes neįvertinome sunkumų, susijusių su masine gamyba. Paprastai naujos vakcinos gamyba užtrunka nuo penkerių iki 10 metų. Mes tai padarėme per 10 mėnesių.

Pradėjus vakcinaciją nuo COVID-19 Seime pradėtos diskusijos ir dėl galimos žalos po skiepo atlyginimo. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tokios galimybės neatmeta, tačiau įspėja, kad tokiu atveju galėtų atsiverti Pandoros skrynia, mat į eilę žalai atlyginti galėtų rikiuotis ir dėl kitų vakcinų ar vaistų nepageidaujamas reakcijas patyrę asmenys.

Vokietijos biotechnologijų bendrovė „BioNTech“ trečiadienį pranešė pradėjusi vakcinų nuo COVID-19 gamybą naujoje gamykloje Marburge ir tikisi, kad tai žymiai padidins vakcinų prieinamumą Europos Sąjungoje. „Pradėjome pirmąjį vakcinos gamybos etapą savo gamykloje Marburge“, – sakoma bendrovės pranešime. Gamykloje bus gaminama mRNR pagrindo vakcinos, sukurtos kartu su JAV farmacijos milžine „Pfizer“, veiklioji medžiaga.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad Vyriausybėje jau sutarta dėl neaktyvių paslaugų viduje ir aktyvių paslaugų lauke atnaujinimo. Ministras įvardijo, kokios tai paslaugos galėtų būti ir kokie reikalavimai joms turėtų būti keliami.  Jau rytoj Vyriausybė spręs, kokių atlaisvinimų duoti Lietuvai.

Rusijos ambasada užsipuolė premjerę Ingridą Šimonytę, kuri pareiškė, kad Lietuva nepirks „Sputnik V“ vakcinos. Anot jos, vakciną Rusijos prezidentas  siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti. Tuo tarpu Pietų Afrikos Respublika pareiškė, kad neskiepys „AstraZeneca“ vakcina, nes ši esą neefektyvi. Pietų Afrikos Respubliką praėjusią savaitę pasiekęs milijonas „AstraZeneca“ vakcinos dozių gali nueiti perniek. Šalis nusprendė ja savo medikų neskiepyti.

Švedija ketvirtadienį paskelbė pradėsianti kurti skaitmeninių skiepų sertifikatų sistemą, kuri galėtų būti naudojama kelionėms ir, potencialiai, kitokiais tikslais. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po Danijos ankstesnę dieną atlikto panašaus žingsnio.