vakcinos

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įsigyti vakcinų iš jas kuriančių farmacijos kompanijų „Valneva“ ir „Novavax“. Su šiomis kompanijomis Europos Komisija dar nėra sudariusi išankstinio įsigijimo sutarčių, tačiau baigė žvalgomąsias derybas. Pagal numatomą sutartį su „Novavax“, visoms ES valstybėms narėms būtų suteikta galimybė įsigyti 100 mln. dozių ir jos galėtų papildomai pirkti dar iki 100 mln. dozių.

Lietuvą jau kitą savaitę turėtų pasiekti pirmoji ,,AstraZeneca“ vakcinos siunta, tačiau Europos Vaistų Agentūra rekomenduoja šia vakcina neskiepyti vyresnių nei  55-erių metų amžiaus žmonių. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad dėl to gali tekti koreguoti ir skiepų strategiją, mat jau vasarį vakcinuotis turėtų pedagogai ir senjorai.

ES policijos agentūra pirmadienį perspėjo keliautojus saugotis organizuotų nusikalstamų grupuočių, pardavinėjančių padirbtas neigiamų COVID-19 testų pažymas oro uostuose, kartais net ir už 300 eurų. Šį perspėjimą Europolas paskelbė policijai suėmus keletą įtariamųjų, pardavinėjusių neigiamų COVID-19 testų pažymas Britanijos ir Prancūzijos oro uostuose, internetu ir per mobiliųjų telefonų pokalbių programėles Ispanijoje ir Nyderlanduose.

Vilniuje vakcina nuo COVID-19 jau pradedami skiepyti ir vaistininkai. Pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ sostinės regiono vadovė vaistininkė Laura Gogienė sako, kad jau šiandien bus paskiepyti 6 vaistinių darbuotojai, rašoma pranešime.  „Labai laukėme, kada bus skiepijami ir specialistai Vilniuje. Buvome informuoti, kad Šeškinės poliklinikoje šiandien po pietų skiepys šešių mūsų filialų darbuotojus“, – sako Laura Gogienė.

Latvijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą vakcinacijos nuo COVID-19 planą, pagal kurį numatoma paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų. Kaip pranešama, buvusios sveikatos apsaugos ministrės Ilzės Vinkelės vadovaujama ministerija jau anksčiau buvo paruošusi panašų planą, tačiau ministras pirmininkas Krišjanis Karinis jį sukritikavo kaip turintį trūkumų, ir vyriausybė jam nepritarė.

Koronaviruso vakcinų tiekimas Lietuvai artimiausiais mėnesiais augs eksponentiškai, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, jau vasarį Lietuva gaus apie 200 tūkst. koronaviruso vakcinų dozių. Jo teigimu, tiekimas išaugs Europos medicinos agentūrai patvirtinus kompanijos „AstraZeneca“ sukurtą vakciną. Planuojama, kad sprendimas bus priimtas penktadienį. „Tai bus jau trečiasis gamintojas, kuris tieks vakcinas į visas ES šalis.

Vis iš naujo aptarinėjant skiepų paskyrimo prioritetų sąrašą, buvęs Sveikatos apsaugos ministras siūlo mokytojus įtraukti ir skiepyti ankščiau nei vyresnio amžiaus piliečius, o dėl Lietuvos nepasiekiančių vakcinos siuntų kaltina pinigus. Jo nuomone, šiuo metu vakcinų gamintojai elgiasi nesąžiningai.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ambicingu, bet pasiekiamu tikslu vadina šalies vadovo iškeltą siekį iki vasaros vidurio Lietuvoje įgyti kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso, paskiepijant 70 proc. šalies gyventojų. Simono Krėpštos teigimu, vakcinų tiekimas turėtų įsibėgėti antrąjį ketvirtį, todėl būtina ruoštis masiniam skiepijimui, planuoti logistiką ir masinio vakcinavimo centrų įrengimą.

Nuo pirmadienio atnaujintas prioritetinių grupių dėl COVID-19 vakcinos sąrašas, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos teigimu, per pirmąjį šių metų ketvirtį galimybę vakcinuotis nuo COVID-19 turės ne tik visi gydymo įstaigų darbuotojai, bet ir valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas jose teikiantys kitų juridinių asmenų darbuotojai, turintys sąlytį su pacientais arba būnantys patalpose, kur lankosi pacientai.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ pranešė planuojanti 2021 metais pagaminti 2 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių ir įsipareigojo skurdžioms ir vidutinių pajamų šalims skirti iki 40 mln.

Pirmadienį, 8 val. ryto, į Lietuvą lėktuvu iš Belgijos buvo pristatyta šeštoji dviejų farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) siunta su 25740 vakcinos dozių. Dalis šių vakcinų bus paskirstyta jau paskiepytų medicinos darbuotojų revakcinacijai, dalis vakcinos bus skirta socialinių įstaigų darbuotojų skiepijimui ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) darbuotojų, kurie tiesiogiai nedirba su COVID-19 liga sergančiais asmenimis, vakcinacijai.

Prasidėjus vakcinavimui nuo koronaviruso kyla problemų ne tik dėl bandymo skiepytis be eilės. Skiepų atsisakantys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai rizikuoja ne tik savo, bet ir kolegų sveikata. Nesiskiepija greitosios medicinos pagalbos vairuotojai Kol vieni kariauja už teisęs ir galimybę skiepytis, kiti skiepus ignoruoja. Nesiliauja žinios apie nustatomus naujus COVID-19 ligos atvejus Biržų ligoninėje ir poliklinikoje.

Laikinai sustabdžius sutartį su bendrove „Sotus derlius“ dėl COVID-19 vakcinos išvežimo šalies gydymo įstaigoms, skiepų išvežimu nuo šiol rūpinsis kita įmonė – „Armila“. Apie tai trečiadienį BNS informavo Ekstremalių sveikatai situacijų centras(ESSC). Jo teigimu, sutartis su kita įmone sudaryta norint užtikrinti kokybišką ir sklandų vakcinos pristatymą, ji sudaryta įvertinus aplinkybes ir laikantis teisės aktų reikalavimų. 12 tūkst.

Lietuva gavo atnaujintus „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų pristatymų grafikus, pagal kuriuos šaliai bus tiekiama daugiau skiepų, nei buvo numatyta anksčiau. „Gavome atnaujintus grafikus tik likusiam sausio, vasario mėnesiui. Kovo mėnesio pristatymų grafiko dar nėra, nors buvo žadėta iki kovo pabaigos pateikti.

Lietuvai kovojant su koronavirusu, prezidentas Gitanas Nausėda kelia tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti du milijonus gyventojų, kad susiformuotų „bandos imunitetas“. Tiesa, norint pasiekti tokius ambicingus skaičius, skiepijimo tempą reikia didinti kone šešis kartus. Dalis ekspertų mano, kad tai įmanoma, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija atkerta – su tokiais vakcinų kiekiais, kuriuos dabar gauna Lietuva, paskiepyti daugiau žmonių galimybių nėra.

Viena labiausiai koronaviruso paveiktų šalių – Brazilija – pagaliau pradėjo skiepyti žmones. Tiesa, vakcina kurta kinų ir tik maždaug 50-ies procentų efektyvumo. Tuo metu Portugalija fiksuoja mirčių antirekordus ir sako, kad šalies medicinos sistema parklupdyta, o Prancūzijoje į ligonines patenka vis daugiau koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Prancūzijos Le Mano miesto ligoninėje intensyviosios terapijos skyriuje gydomi patys sunkiausi koronaviruso ligoniai.

Kai kuriose Lenkijos ligoninėse buvo sustabdytas skiepijimas nuo COVID-19, įstaigoms negavus lauktų „Pfizer“ vakcinos dozių. Skiepijimo procesą prižiūrintis vyriausybės pareigūnas Michalas Dworczykas pirmadienį sakė, kad naujausia, savaitgalį gauta siunta buvo bent 50 proc. mažesnė nei tikėtasi ir kad vyriausybė turi keisti nacionalinį gruodžio pabaigoje pradėto skiepijimo grafiką. Iš maždaug 1,5 mln.

Lietuvą pirmadienį pasiekė penktoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 siunta, joje – per 14 tūkst. dozių. Apie tai BNS informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. „Dalis dozių bus palikta sandėliuose, kol gausime ateinančių siuntų tikslius grafikus, kita dalis bus išgabenta į Panevėžį revakcinacijai“, – sakė ministro atstovė. Jos teigimu, kompanijos pažadėjo artimiausiomis dienomis patikslinti vakcinos pristatymo grafikus ir kiekius.

Skiepijimo nuo koronaviruso (COVID-19) planas kol kas aiškus iki kovo pabaigos, o didžiuosius vakcinų kiekius gamintojai žada tik trečią–ketvirtą metų ketvirtį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šiandien didesnį aiškumą, kad ir pasipykdami su Europos Komisija (EK), turime iki kovo pabaigos. Maždaug per savaitę skelbsime visų metų grafiką, koks jis prognozuojamas.

„BioNTech“ ir „Pfizer“ penktadienio vakarą pranešė, kad atstatys įprastą COVID-19 vakcinų tiekimą Europai pradedant nuo sausio 25-osios. Vis dėlto žinutėje Lietuvai šios farmacijos bendrovės neatskleidžia konkrečių būsimų vakcinų kiekių ir pristatymo grafiko, BNS tvirtino sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos skyrius ketvirtadienį pranešė, kad 95 proc. viso pasaulio vakcinų nuo COVID-19 dozių lig šiol buvo suleistos tik 10-yje šalių, ragindamas užtikrinti teisingesnį skiepų paskirstymą. Pagal bendrą suleistų dozių skaičių šiuo metu pirmauja JAV, Kinija, Jungtinė Karalystė, Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai, Italija, Rusija, Vokietija, Ispanija ir Kanada.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis rizikų dėl vakcinacijos nuo koronaviruso proceso skaidrumo, o pastarosiomis dienomis priimtus sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimus vadina žingsniais teisinga linkme.

Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ragina sveikatos priežiūros įstaigas neskiepyti antru koronaviruso (COVID-19) skiepu žmonių, neturėjusių teisės į pirmąjį. Frakcija antradienį paskelbė griežtai vertinanti paaiškėjusius piktnaudžiavimo atvejus, kai gydymo įstaigose buvo paskiepyti piliečiai, kuriems vakcina šiuo metu pagal nustatytą prioritetų tvarką nepriklausė.

Visos Europos Sąjungos šalys gavo pirmąsias vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 partijas, šeštadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Šiandien pradedame versti naują puslapį po sunkių metų. #COVID19 vakcina pristatyta visoms ES šalims. Vakcinavimas prasidės rytoj visoje ES. #EUvakcinavimodienos yra jaudinamas vienybės momentas. Skiepijimas yra tvarus kelias išeiti iš pandemijos“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame U. von der Leyen pranešime.

Vakcinoms ir testams nuo sausio bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM).  Seimas antradienį priėmė tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, trys susilaikė.   „Tai leis atpiginti testus privačiame sektoriuje, nes vakcina ir taip nemokama“, – tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) informuoja, kad esame pasirengę priimti pirmąsias vakcinas nuo koronaviruso (COVID-19). Jau paruošti specialūs šaldikliai, taip pat įsigytos reikalingos priemonės, būtinos užtikrinti sklandžią žmonių vakcinaciją nuo šio klastingo viruso.

Ligonių kasos ragina visus rizikos grupei priklausančius asmenis, kurie iki šiol nepasiskiepijo nuo gripo, neatidėlioti ir tai kuo greičiau padaryti. Šiuo metu gydymo įstaigos turi pakankamai nepanaudotos gripo vakcinos, todėl pasiskiepyti galima greitai ir saugiai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kad gruodžio pirmąją savaitę į Lietuvą atkeliavo trečioji paskutinė šio sezono gripo vakcinos siunta – 37 tūkst. dozių.

Pirmosios į Lietuvą atkeliausiančios vakcinos nuo koronaviruso užteks vos 5000 žmonių. Jau aišku, kad po Naujųjų Lietuvą pasieks pirmoji siunta su mažiau nei 10 tūkst. dozių. Tiesa, Prezidentūra sako, kad bėda ne vakcinų skaičius, o sklandus skiepijimo užtikrinimas. Tačiau ne visi prioritetą skiepytis turintys žmonės vakcinų laukia – yra abejojančių ir medikų, ir globos namų darbuotojų.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų sausio vakcinų ir testų neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).  Nulinis tarifas galiotų dvejus metus, iki 2022 metų gruodžio pabaigos.  Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą registravęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad Europos Sąjungos (ES) direktyva leidžia taikyti tokią lengvatą.

Vakcinavimui nuo COVID-19 ekspertai siūlo įkurti naują koordinuojančią struktūrą, kuri dirbtų vien tik su skiepijimo kampanija. „Ekspertų taryba siūlo įkurti koordinuojančią struktūrą – arba egzistuojančių institucijų pagrindu, arba struktūrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vilniaus universiteto profesorė Edita Sužiedėlienė. „Bet labai dedikuotą centrą, kuris organizuotų būtent skiepijimo kampaniją“, – teigė ji.

JAV biotechnologijų bendrovė „Moderna“ pirmąjį 2021 metų ketvirtį planuoja pagaminti 100–125 mln. vakcinos nuo COVID-19 dozių, kurių didžioji dalis bus skirta Jungtinėms Valstijoms, ketvirtadienį pranešė gamintoja. Jungtinėse Valstijose gyventojams bus paskirstyta 85–100 mln. dozių vakcinos, o likusios 15–25 mln. vakcinos dozių bus skirtos kitoms šalims, pažymėjo bendrovė. „Moderna“ taip pat patvirtino, kad tikisi iki šių metų pabaigos Jungtinėse Valstijose spėti pagaminti 20 mln.

Buvę JAV prezidentai Barackas Obama, Billas Clintonas ir George'as W. Bushas dalyvaus televizijos laidoje, kurioje ragins amerikiečius skiepytis nuo koronavirusinės infekcijos, pranešė televizija CNN.    „Galų gale galiu pasisakyti eteryje arba nufilmuoti vakcinacijos procesą, kad žmonės žinotų, kad aš pasitikiu mokslu“, – sakė B. Obama.

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paskelbus, kad sausio mėnesį būtų realu gauti pirmąsias Covid-19 vakcinų dozes, tuo suabejojo profesorius Vytautas Usonis. Jis teigė, kad pakels taurę šampano, jei tik vakcina sausį atkeliaus. Jo manymu, kitų metų rudenį būtų galima pradėti plataus mąsto skiepijimo kampaniją, o Covid-19 vakcina pas mus neturėtų būti privaloma.

Europos Sąjunga gali jau iki ateinančio mėnesio pabaigos patvirtinti dvi vakcinas nuo naujojo koronaviruso, šiuo metu bandomas bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“, ketvirtadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. EK vadovė sakė, kad Europos vaistų agentūra (EVA) gali suteikti „sąlyginį leidimą platinti.

Norintys pagal vaikų skiepijimo kalendorių paskiepyti savo atžalas nemokama vakcina dalis tėvų susiduria su biurokratiniu absurdu. Pediatrai skundžiasi, kad ministro Aurelijaus Verygos priimti sprendimai surišo jiems rankas teikti pacientams valstybės kompensuojamą būtiną paslaugą. Vaikų ligų srityje besispecializuojančios įstaigos ir kitur antriniame lygyje dirbantys pediatrai sulaukė Sveikatos apsaugos ministerijos akibrokšto.

Valstiečiams nepavyko sukurti valstybinių vaistinių, tačiau gali pavykti sumažinti privačių vaistinių kiekį, ir ypač šalies regionuose. Jau nuo sausio kiekvienoje vaistinėje turės dirbti po diplomuotą vaistininką, o jų trūksta. Be jo vaistinė tiesiog turės būti uždaryta. Be to, pasikeitimų sulaukė ir privačios klinikos, dabar vaikus skiepyti gali ne visos.

Nors pats sergamumo gripu pikas pastebimas žiemos mėnesiais, jo aktyvumas gali prasidėti jau ankstyvą spalį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio. Sostinės savivaldybės įstaigos „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuro“ (Biuras) specialistai dėl virusų mutacijos rekomenduoja nuo gripo skiepytis kiekvienais metais, o tai geriausiai padaryti – spalio–gruodžio mėnesiais. Kasmet 20 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu.

Vyriausybė apsisprendė: Lietuva pirks septynių užsienio gamintojų kuriamas vakcinas nuo Covid-19. Jų kaina gali būti dar didesnė nei skelbta vakar – ne šimtas, o 125 milijonai eurų. Visų amžiaus grupių gyventojai Lietuvoje skiepytis galėtų nemokamai. Tiesa, ekspertams kelia abejonių užmojis, kad vakcinuotis norės net 70 procentų lietuvių – būtent tiek skiepų dozių ruošiamasi pirkti.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino, kad vakcinas nuo Covid-19 Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis iš septynių potencialių tiekėjų. Dar iki Vyriausybės posėdžio Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisija antradienį paskelbė priėmusi sprendimą dėl vakcinų įsigijimo.  „Dar liepos 29 dieną Vyriausybės pasitarime buvo apsispręsta pagal medikų grupės rekomendacijas numatyti įsigyti tokį kiekį vakcinos, kad būtų galima paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų.

Lietuvai atėjo metas apsispręsti – kiek ir iš kokių užsienio kompanijų pirkti vakcinų nuo Covid-19. Jos dar net neišrastos, tačiau aiškėja, kad Lietuvai pirkinys gali kainuoti apie šimtą milijonų eurų. O apsisprendimas – tikra loterija. Teks rinktis, ar sutartis pasirašyti su septyniomis skiepus kuriančiomis užsienio kompanijomis, ar rizikuoti tik su keletu iš jų ir galimai likti visai be vakcinų. Koronavirusas neapleidžia gydymo įstaigų.

Tas, kuris turės skiepą, jam bus visiškai kitos keliavimo, bendravimo ar verslo sąlygos, negu tas, kuris bus rizikos grupės. Taip po Koalicijos tarybos posėdžio Seime teigė premjeras Saulius Skvernelis. Jis atskleidė ir kiek gali kainuoti vakcinos, kurios bus perkamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Į šalies gydymo įstaigas jau pradedamos tiekti gripo vakcinos. Šią savaitę bus paskirstyta net trečdalis visų šiam sezonui nupirktų vakcinų dozių – maždaug 80 tūkst., įsigytų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiemet, kaip ir anksčiau, ligonių kasų kompensuojamomis gripo vakcinomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą nevengti atsakomybės dėl COVID-19 vakcinų pirkimo. Pasak prezidentūros, būtent jis yra atsakingas už vakcinų įsigijimą. „COVID-19 vakcinos pirkimo proceso organizavimas yra itin svarbus visuomenės sveikatos užtikrinimo klausimas, už kurį yra tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas Sveikatos apsaugos ministras.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo džiugia žinia. Anot jo, Lietuva sudarė pirmąją sutartį dėl koronaviruso vakcinų įsigijimo. Sutartyje numatoma, kad Lietuvai teks apie 1,8 mln. dozių. „Pagaliau! Sudaryta pirmoji sutartis dėl vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) įsigijimo! Pagal ją, Lietuvai numatoma patiekti kiek daugiau nei 1,8 milijono vakcinų dozių.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį išreiškė viltį, kad jai bus suteikta galimybė įvertinti Rusijoje sukurtos potencialios vakcinos nuo naujojo koronaviruso klinikinius tyrimus. Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį paskelbė, kad Rusija pirmoji pasaulyje sukūrė tokią vakciną, nors galutiniai bandymai su daugiau nei 2 tūkst. žmonių turėtų prasidėti tik trečiadienį.

Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva sieks įsigyti vakcinų nuo koronaviruso 70 proc. šalies populiacijos. Lietuva vakcinas planuoja pirkti drauge su kitomis Europos Sąjungos šalimis. „Lietuvos nieks neriboja, sprendžiame patys. Valstybių praktika yra įvairi. Nuo 20 iki 100 procentų populiacijos.

Kalbų apie vakcinose esančias žmogaus organizmui tokias kenksmingas medžiagas kaip aliuminis ar gyvsidabris nestinga jau netrumpą laiką. Tai stipriai mažina dalies visuomenės pasitikėjimą skiepų nauda.  Ar yra šiuose teiginiuose tiesos, teiraujamės VU Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės. Esama nuomonės, kad net mažiausias aliuminio kiekis smegenims yra labai kenksmingas ir gali atsiliepti įvairiems neurologiniams susirgimams.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Jungtinių Tautų vaikų fondo (angl. UNICEF), Pasaulio vakcinacijos ir imunizacijos aljanso (angl. GAVI) ir  Sabin vakcinų instituto (angl. Sabin Vaccine Institute) surinktais duomenimis, dėl nepalankios epidemiologinės situacijos pasaulyje, įprastinės imunizacijos paslaugų teikimas sutriko mažiausiai 68 šalyse ir tai kelią nerimą, nes manoma, kad ši situacija gali paveikti apie 80 milijonų vaikų iki 1 metų sveikatą.

Šiuo metu pasaulyje vystoma apie 120 vakcinų nuo koronaviruso SARS-CoV-2 kūrimo projektų, iš jų maždaug dešimt yra pasiekę klinikinių tyrimų stadiją, rodo Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos kaupiami duomenys. Tarp bene toliausiai pažengusių projektų – Honkongo kompanijos „CanSino“ ir Oksfordo universiteto mokslininkų sukurtos vakcinos.