vakcinos

Sąmokslo teoretikai ir toliau demonstruoja fantaziją. Anksčiau kalbėję, kad vakcinos yra mirtinos, dabar jie skleidžia melą, kad su jomis žmonėms suleidžiamos mikroschemos, kurias galima aptikti mobiliojo telefono pagalba. Alternatyvia realybe įtikėję veikėjai vaikšto po miestų gatves ir neva rodo, kad kiekvienas paskiepytas žmogus jau turi ir tam tikrą elektroninį kodą. O kai kurie net bando aiškinti, kad dūrio vieta rankoje veikia kaip magnetas. Iš tokių absurdų ekspertai gali tik pasijuokti.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nepirkti papildomų 250 tūkst. dozių „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso. Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi iki šiol užsakytus iRNR tipo vakcinų, greičiau pritaikomų revakcinacijai, kiekius, siūlo papildomos vakcinos nepirkti. „Viso Lietuvos rezervuoto iRNR vakcinų dozių kiekio pakanka patenkinti Lietuvos gyventojų revakcinacijos poreikį“, – teigia ministerija.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė, kad jo šalis nupirks šimtus milijonų dozių bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 ir padovanos jas beveik 100-ui neturtingų šalių – bet ne siekdama kokių nors privilegijų ar nuolaidų, o stengdamasi gelbėti gyvybes.

Farmacijos kompanijos „Moderna“ ir „Janssen Pharmaceutica NV“ ketvirtadienį pristatė į Lietuvą naujas vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntas – atitinkamai 18 tūkst. ir 9,4 tūkst. vakcinos dozių.   Naujos vakcinų siuntos bus paskirstytos savivaldybėms atsižvelgiant į nepaskiepytų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą. Taip pat daugiau vakcinų skiriama toms savivaldybėms, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas COVID-19 liga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo Vyriausybei papildomai nebepirkti 616 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių. Sprendimą dėl to planuojama priimti pirmadienį. Pagal parengtą projektą, Lietuvos Vyriausybė nepritartų išankstinėje sutartyje su farmacijos kompanija „Janssen Pharmaceutica NV“ numatytam papildomų vakcinos nuo COVID-19 ligos dozių pirkimui. „Vakcina dėl savo platformos nėra tinkama imunitetui palaikyti“, – teigia SAM. Be to, anot jos, Lietuva jau yra pritarusi 0,7 mln.

Siekiant užtikrinti nepertraukiamą vakcinacijos procesą ir neužlaikyti vakcinų šaldytuvuose, pirmadienį „Vaxzevria“ (anksčiau vadinta „AstraZeneca“) antrąją dozę galės gauti visi norintieji, kurie pirmąją dozę yra gavę bent prieš 4 savaites. Pirmadienį, birželio 7 d., ankstesnei revakcinacijai bus skirta 3200 „Vaxzevria“ dozių, norintys pasinaudoti šia galimybe į „Litexpo“ vakcinacijos centrą nuo 9 val. iki 19 val. galės atvykti be išankstinės registracijos.

Į San Mariną ne tik paatostogauti, bet ir vakcinuotis. Užsieniečiai čia traukia pasiskiepyti Europos Sąjungoje neregistruota rusiška „Sputnik“ vakcina. Kad užsirezervuotų vakciną, turistas privalo užsisakyti viešbutį bent savaitei, taip pat pateikti įrodymus, kad planuoja grįžti antram skiepui. Vakcinos kaina – 50 eurų.  „Bet kuris Italijoje negyvenantis žmogus gali mums paskambinti ar parašyti ir užsiregistruoti.

„Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo koronaviruso gali padidinti riziką jaunų vyrų lengvos formos širdies raumens uždegimo (miokardito) vystymuisi, skelbiama Izraelio mokslininkų tyrime, publikuotame leidinyje „Science“. Europoje yra nustatoma vidutiniškai apie 1 atvejį iš 175 tūkst. paskiepytųjų. Paprastai miokarditas pasireiškia žmogui persirgus virusinėmis arba bakterinėmis infekcijomis, įskaitant ir COVID-19. Tyrimo autoriai patikrino turimus duomenis ir pateikė išvadą, kad vienam iš 3-6 tūkst.

Komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad skiepijimo tempams lėtėjant būtina sustiprinti skiepų viešinimo kampaniją. Dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skiepų kampanija yra neefektyvi, nepritraukia daug žmonių, todėl ją reikia keisti. Tačiau kai kurios savivaldybės, nelaukdamos, kol SAM atkreips dėmesį į ekspertų įžvalgas, pačios pradeda ieško sprendimų – žmones skatins prizais.

Lietuvoje pasiskiepyti nuo koronaviruso jau nuo šios savaitės gali visi vyresni nei 16-os metų amžiaus žmonės. Prasidėjo masinė vakcinacija. O ar Lietuva netolimoje ateityje gali pati pradėti gaminti vakcinas nuo koronaviruso? Ir mūsų šalies mokslininkai, ir valdžia tvirtina, kad taip. Lietuvos biotechnologijų įmones gyrė ir čia apsilankęs už Europos Sąjungos vidaus rinką atsakingas eurokomisaras. Tiesa, ar šie norai gali tapti realybe, lieka daug klaustukų.

Latvijos prokuratūra pradėjo baudžiamąjį procesą dėl galimo valstybės pareigūnų neveiklumo pirmaisiais kartais įsigyjant vakcinų nuo COVID-19, ir jo metu bus vertinama galima ministrų atsakomybė, ketvirtadienį per vyriausybės posėdį informavo generalinis prokuroras Juris Stukanas. Prokuratūros sprendimu panaikinamas Kovos su korupcija biuro (KNAB) sprendimas nepradėti baudžiamojo proceso dėl vakcinų įsigijimo. Medžiaga perduota policijai, ji dabar atliks bylos tyrimą.

Anglijos visuomenės sveikatos tarnybos ekspertų atlikti tyrimai rodo, kad „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinos pakankamai gerai apsaugo nuo COVID-19 „indiškosios“ atmainos. Tarnybos paskelbti tyrimų rezultatai rodo, kad „Pfizer“ vakcinos veiksmingumas prieš Indijoje atsiradusią koronaviruso atmainą praėjus dviem savaitėms po antrosios skiepų dozės siekia 88 proc., o „AstraZeneca“ veiksmingumas – 60 procentų.

Farmacijos kompanija „Janssen Pharmaceutica NV“ ketvirtadienį į Lietuvą pristatė ketvirtąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, ją sudaro 4800 vakcinos dozių. Iki šios dienos Lietuva gavo 16,8 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių, o gyventojams skiepyti sunaudota 3,9 tūkst.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vyriausybės sprendimas skirti 200 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių Rytų partnerystės šalims yra savalaikis – jis rodo Lietuvos solidarumą. „Manau, kad tai yra ir labai geras, ir savalaikis sprendimas pademonstruoti solidarumą su Rytų partnerystės šalimis“, – viešėdamas Kišiniove penktadienį teigė šalies vadovas. Remiantis protokoliniu Vyriausybės nutarimu, 100 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių numatyta skirta Ukrainai, 11 tūkst.

Lietuva tęsia derybas su Danija dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kurios ši šalis nebenaudoja, perėmimo. „Kol kas šia informacija dar negalime dalintis, bet šis klausimas yra nepamirštas ir šiuo klausimu yra kalbamasi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė. Danija balandžio viduryje tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nusprendusia visiškai nebenaudoti „AstraZeneca“ vakcinos.

Neįvardintai 23 metų studentei per klaidą buvo suleistos šešios Covid-19 vakcinos dozės. Mergina 24 valandas praleido ligoninėje, tačiau jai nepasireiškė jokių pašalinių poveikių. Pranešama, kad 23 metų studentei medicinos darbuotoja per klaidą suleido šešis kartus didesnę „Pfizer" vakcinos dozę. Ji buvo 24 valandas stebima Noa ligoninėje Toskanoje, tačiau jokių pašalinių poveikių mergina nepajuto, ligoninės atstovė spaudai Daniella Gianelli  sakė CNN.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose mirė jauna 23 metų mergina. Ukmergiškė koronavirusu užsikrėtė balandžio pradžioje ir ilgą laiką medikai ją gydė Santaros klinikose. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kaip ir kur jauna mergina užsikrėtė COVID-19, kol kas nėra žinoma. Mergina nuo koronaviruso nebuvo paskiepyta. Plintant viruso atmainoms, serga vis jaunesni, o Lietuva jau laukia sprendimo, ar galės „Pfizer" vakcina skiepyti ir paauglius.

Vakciną nuo koronaviruso „įrodančią“ kortelę Jungtinėse Valstijose galima įsigyti tiesiog internete. Jų kaina svyruoja vos nuo vos kelių iki dešimčių dolerių. Tiesa, nors gyventojai nori kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimų ir griebiasi bet kokio šiaudo, tokios kortelės – tik trukdo. Mat jos yra padirbtos ir tampa grėsme tam, kad pandemija būtų suvaldyta. O visai neseniai už tokių kortelių pardavinėjimą Kalifornijos valstijoje buvo areštuotas vienas baro savininkas.

Dėmesio centre vėl „AstraZeneca“ vakcina. Sunaudojus daugiau nei ketvirtį milijono vakcinų užfiksuoti pirmieji, reti kraujo krešėjimo atvejai dviem jauniems – 27 ir 30 metų – žmonėms. Anot vaistų kontrolės tarnybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuva gali pasekti dalies kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir pakeisti šios vakcinos naudojimo strategiją: neskiepyti jauniausių šalies gyventojų, kurie turi didesnę tikimybę sulaukti nepageidaujamų reakcijų po skiepo.

Su koronavirusu gyvename jau antrus metus. Nors dalis klausimų jau atsakyta, vis dar iškyla naujų. Vis sparčiau įsibėgant vakcinacijai, „Eurovaistinės“ vaistininkės Jovita Juodsnukytė ir Jelena Deksnienė atsako į dažniausiai vaistinėje girdimus klientų klausimus, rašoma pranešime spaudai.  Ką būdama vaistininke galite patarti žmonėms abejojantiems, ar skiepytis? J. Deksnienė: Skiepytis ar nesiskiepyti yra kiekvieno asmeniškas pasirinkimas, kiekvienas atsakingas pats už save.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „logiškas žingsnis“ į Europos Sąjungoje (ES) svarstomą vadinamojo žaliojo paso koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas.  „Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos medicinos agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis.

Marijampolė surengė skiepų akciją – „atvežki pensininką – gausi skiepą“. O bet kuriam senjorą skiepytis atlydėjusiam žmogui pažadėta po „Pfizer“ vakciną. Išgirdę tokią naujieną, kai kurie marijampoliečiai leidosi net į pensininkų medžioklę – prie vakcinacijos centro laukė po keletą valandų, kad galėtų mainais už vakciną palydėti senjorą skiepytis. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad Marijampolė ir vėl išsišoko – skiepija ne pagal prioritetą.

Suskiepijus pirmą milijoną vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19), viena arba dviem dozėmis paskiepytų Lietuvos gyventojų dalis pasiekė 25 proc. Pridėjus tuos asmenis, kurie per pastarąjį pusmetį persirgo COVID-19 liga arba turėjo teigiamą serologinio tyrimo rezultatą, imunitetą šiai ligai galimai jau turi kas trečias šalies gyventojas.  310 tūkst. Lietuvos gyventojų jau yra paskiepyti pilnai, kiek daugiau nei 390 tūkst. dar laukia antros injekcijos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Vilniaus savivaldybė pakvietė nuo koronaviruso skiepytis 45 ir vyresnio amžiaus gyventojus, o pastarieji skubėdami registruotis nulaužė sistemą ir iššlavė „Pfizer“ vakcinas. Nors skiepų registracijos sistema lūžta jau nebe pirmą kartą, Sveikatos apsaugos ministerija ramina – palaipsniui ruošiamasi pereiti prie bendros registracijos sistemos. Ją šiuo metu testuoja specialistai, aiškinasi, kokius gyventojų kiekius sistema iš viso gali atlaikyti.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius nemano, kad paskutiniai Vyriausybės karantino atlaisvinimai galėjo prisidėti prie blogėjančios koronaviruso situacijos sostinėje. Meras nesutinka su pasvarstymais, kad Vilniuje galbūt reikėtų pagalvoti apie griežtesnes karantino priemones, nes situacija čia yra labai sudėtinga. „Šiuo atveju, manau, kad tie atlaisvinimai, suvaržymų mažinimai yra daromi logiškai.

Pareigūnai ir praėjusią savaitę buvo aktyviai skiepijami nuo COVID-19 infekcijos. Šiuo metu paskiepyta 7350 pareigūnų arba 49 proc. Taip pat skiepijami asmenys, dirbantys tarnybose. „Šią savaitę turime 49 proc. pareigūnų, paskiepytų pirmąja skiepo doze. Taip pat didėja ir pareigūnų paskiepytų antru skiepu skaičius.

Antradienį Lietuvą pasiekė dvyliktoji „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 4800 vakcinos dozių. Per kelias dienas jos pasieks savivaldybes. Iki šios dienos Lietuva gavo 221,3 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 206,4 tūkst. „Vaxzevria“ vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4–12 savaičių pertrauką.

Visuomenėje netylant diskusijoms apie šalutinį skiepų nuo Covid-19 poveikį, medikai teigia, kad šalutinis poveikis aktualus bet kokius vaistus vartojantiems žmonėms. Tačiau dažnai jis yra nepelnytai sureikšminamas ir net tampa kliūtimi sėkmingam gydymui. „Šalutinis poveikis yra reakcija, kurią gali sukelti bet koks vaistas, arba pacientas galvoja, kad jį sukėlė vaistas.

Šalies savivaldybės kaip reikiant susipešė dėl skiepų. Iš Šiaulių ir Klaipėdos atimtos vakcinos perskirstytos Vilniui. Šiaulių meras Artūras Visockas širsta, mat pusantro tūkstančio „Pfizer“ skiepų negaus vietos gyventojai, jiems atšaukiamos registracijos. O kol merai pykstasi, Vilnius jau ruošiasi masinei vakcinacijai – „Litexpo“ parodų rūmuose įrengta 50 vakcinavimo kabinų, per dieną planuojama paskiepyti tūkstančius žmonių.  Vilniuje duris atvėrė dar vienas vakcinacijos centras.

Premjerė Ingrida Šimonytė toliau keliauja po Lietuvą – ragina skiepytis ir antivakserius, ir senjorus, kurie dvejoja dėl vakcinų. Tiesa, po vizito Trakų rajono savivaldybėje Šimonytė pripažino karčia tiesą – ir čia yra tokių gyventojų kurie vis dar laukia „Sputnik“ vakcinos ar skiepų  bijos labiau nei mirties. O rusiškų skiepų besitikintiems žmonėms premjerė kartoja – Lietuva šios vakcinos nepirks.

Dalis savivaldybių likus vakcinos jau skiepija 55-erių ir vyresnius gyventojus, tokių savivaldybių artimiausiu metu daugės, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. Vilniaus savivaldybė savaitės pabaigoje yra sudariusi galimybę skiepytis šios amžiaus grupės gyventojams. „Natūralu, kad savivaldybės leidžiasi prioritetais žemyn ir tada skiepija šią amžiaus grupę.

Europos Sąjungos skiepijimo nuo koronaviruso programa iki liepos pabaigos užtikrins pakankamai vakcinų dozių, kad būtų galima paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų, penktadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. EK vadovė anksčiau prognozavo, kad tokį tikslą pavyks pasiekti iki rugsėjo pabaigos, bet paskelbė apie naują terminą, apsilankiusi gamybos apimtis išplečiančiame Belgijos fabrike. „Esu tikra, kad jau liepos mėnesį turėsime pakankamai dozių paskiepyti 70 proc.

Kitą savaitę Lietuvą turėtų pasiekti apie 130 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių, tačiau didelė dalis jų bus skirta revakcinacijai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kitą savaitę pirmadienį turėtų būti apie 100 tūkst. „Pfizer“ vakcinų, tačiau turint mintyje, kad kaip tik kitą savaitę sueis trys savaitės rekordinei povelykinei skiepijimo savaitei, tai labai didelė dalis tų vakcinų bus skirta perskiepijimui ir plėtrai vakcinų nebus tiek daug“, – žurnalistams penktadienį sakė premjerė.

Valdantieji konservatoriai nusprendė savaip išsiaiškinti, kas Lietuvoje nori skiepytis nuo koronaviruso, o kas ne. Tėvynės sąjunga užsakė apklausą ir gavo rezultatus, kurių partijų rinkėjai vakcinuotis traukia sparčiausiai, o kurių politinių jėgų gerbėjai skiepų nauda netiki. Atsakymai kaip tyčia palankiausi patiems konservatoriams. Kitos partijos dėl tokios iniciatyvos kraipo galvomis, iš šiltųjų kraštų Landsbergiui riebų atsakymą pasiuntė ir vandeniu gydytis siūlantis Uspaskichas.

Pasiskiepijus pirmąją vakcinos nuo Covid–19 doze negalima atsipalaiduoti, teigė Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius. Vadovas atskleidė, kad po skiepo pirmosios dvi savaites yra labai rizikingos užsikrėsti virusu, todėl žmonėms derėtų pasisaugoti.  Kauno klinikų vadovas tokią mintį išsakė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Laidos metu apie situaciją Vilniuje kalbėjo ir Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius.

Vadinamasis žaliasis pasas dėl vakcinacijos buvo pasiūlytas Europos Sąjungoje siekiant sudaryti sąlygas laisvam piliečių judėjimui Bendrijoje, o dėl atvykstančiųjų iš trečiųjų šalių dar laukia darbas, pareiškė už sveikatos apsaugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides. „Tiems, kas atvyksta iš trečiųjų šalių, situacija kitokia. Tai aspektas, prie kurio reikia dirbti.

Antradienį Lietuvą pasiekė vienuoliktoji „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 19200 vakcinos dozių. Per kelias dienas jos pasieks savivaldybes. Iki šios dienos Lietuva gavo 202,1 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 188,3 tūkst. „Vaxzevria“ vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4–12 savaičių pertrauką.

Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ pradėjo pacientus skiepyti nuo erkinio encefalito. Planuojama, kad vakcinacijos kabinetai bus įrengti kiekvienoje apskrityje, jog regionų gyventojams netektų vykti skiepo į didesnius miestus ar laukti ilgose eilėse. Pirmieji kabinetai darbą jau pradėjo Vilniuje, Kaune, Kauno rajone ir Mažeikiuose.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 16 tūkst. 948 žmonės, antrą – 4861, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 546 tūkst. 300 asmenų, abiem – 204 tūkst. 533. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 58,3 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 36,5 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus.

Lietuva prašo Daniją perleisti „AstraZeneca“ vakciną, kurios ši šalis atsisako ir savo gyventojų skiepyti nežada. Tiesa, kiek Lietuva galėtų gauti iš kaimynų šios vakcinos, ir kiek už tai tektų sumokėti, kol kas nežino ir pats sveikatos apsaugos ministras. Dulkys pareiškė, kad papildomi skiepai Lietuvai atvertų kelią į masinę vakcinaciją. Tiesa, dėl danų išbrokuotos „Vaxzevria“ vakcinos Lietuva konkuruoja su Latvija ir Čekija.

Lietuvos gyventojai į savo mobiliuosius telefonus gauna skubius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento siunčiamus pranešimus.  Juose gyventojams pranešama, kad jau prasidėjo 65 metų ir vyresnių skiepijimas nuo Covid-19.  „Kviečiame 65 m. ir vyresnius asmenis skiepytis nuo Covid-19 ligos. Pasirūpinkime savo ir artimųjų sveikata – vakcinos laukia Jūsų! Kreipkitės į savo savivaldybę – Jums suteiks visą reikalingą informaciją“, – rašoma pranešime.

Kaunas penktadienį pradėjo skiepyti nuo COVID-19 įmones, kuriose dirba per 100 darbuotojų, Vilniuje ir Klaipėdoje tai žadama daryti vėliau. Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybių atstovai tvirtina besivadovaujantys ministro įsakymu, kuriuo pradžioje įpareigojama paskiepyti statutinius pareigūnus, mažmeninės prekybos atstovus ir kitus asmenis, vykdančius gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas ir dirbančius kontaktiniu būdu, nustatytus vadinamajame 1.20 prioritete.

Lietuvoje jau paskiepyta 2,4 tūkst. policijos pareigūnų ir tarnautojų, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla tikisi, kad kitą savaitę skiepijimas vyks gerokai masiškiau. „Vakar buvo apie 2,1 tūkst., tai dabar dar 300, gal ir galima sakyti, kad pajudėjo masiškesnis vakcinavimas. Visada norisi daugiau, bet yra, kaip yra. Tikimės, kad kita savaitė bus ta lūžio savaitė“, – BNS penktadienį sakė šalies policijos vadovas.

Nepaisant ES vadovybės raginimo vieningai atstovauti vakcinacijos politiką, kad būtų sustiprintas visuomenės pasitikėjimas skiepais, šalys renkasi skirtingus kelius. Ypač aiškiai tai matyti po paskutinio EVA pranešimo apie „AstraZeneca“ vakciną. Kai kurių Europos šalių kovos su pandemija politikoje pokyčiai atsirado po kovo 7-osios Europos vaistų agentūros (EVA) pareiškimo apie „galimą ryšį“ tarp vakcinos nuo koronaviruso ir retų kraujo krešumo problemų.

Valdžia lėtinėmis ligomis sergančius žmones ragina eiti skiepytis nuo koronaviruso, tačiau dalis jų registruodamiesi sužino, kad e-sveikatos sistemoje jų liga net neįrašyta. Valdininkai dėl to kaltina ir pačią sistemą, ir šeimos gydytojus, laiku pacientų dokumentuose nepadėjusius varnelės. O Vyriausybė praneša, kada tikisi pradėti masinį vakcinavimą. Tiesa, panašu, kad visi iš karto registruotis skiepui negalės. Vilnietė Izabelė nuo mažens serga bronchine astma.

Kai kuriose savivaldybėse sukaupti didesni „AstraZeneca“ likučiai kol kas neperskirstomi, atsiliekančioms savivaldybėms dar skiriama daugiau laiko jas sunaudoti, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. „Kol kas tokios praktikos SAM dar netaikė vien dėl to, nes šią savaitę gavom labai didelę „AstraZeneca“ siuntą, beveik 65 tūkstančių dozių.

Vakcinų kiekiai, kuriuos Lietuva gaus antrąjį ketvirtį, yra pakankami paskiepyti 70 proc. suaugusių žmonių, todėl objektyvių priežasčių neįgyvendinti šio tikslo nėra, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia sistemą, kuri leistų centralizuotai stebėti, kiek vakcinos dozių šalyje utilizuojama, tačiau leisti gyvų eilių skiepytis nepanaudotais likučiais kol kas neplanuoja.

Švietimo sektoriaus darbuotojai įtraukti į aukštus prioritetus siekiant kuo anksčiau atverti švietimo įstaigas, tačiau kada tai įvyks, priklausys nuo imunizacijos lygio, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.