vakcinos

Elektrėnų marių žuvį mėgęs valgyti žvejas susirgo ypač reta ir nemalonia liga. Per penkerius metus jis tapo vos trečiuoju Lietuvoje, kurio organizme buvo rastas žuvinis kaspinuotis. Epidemiologai sako, kad iki dešimties metrų užgauti galintis parazitas nelaimėlio kūne atsirado suvalgius netinkamai apdorotą žuvį. Vyras džiovindavo ir vytindavo savo paties sugautus karpius bei karšius. Lietuvoje užfiksuotas itin retas susirgimas.

Kiekvienais metais maždaug 50 mln. keliautojų iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos, aplanko atogrąžų regionus. Prieš išvykdami atostogauti daugelis visgi pamiršta, kad net 21-ame amžiuje galima susirgti tropinių kraštų ligomis, kurios, jei nebus gydomos, gali būti mirtinos per pirmas kelias savaites nuo simptomų pradžios. Šeimos gydytoja pasakoja, kokius skiepus prieš išvykstant atostogauti reikėtų pakartoti, rašoma pranešime spaudai.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė jau penki asmenys. Du iš šių atvejų buvo Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje. Dalies jų atveju yra tęsiamas epidemologinis tyrimas. Tuo metu NVSC specialistė Biruta Zdanevičienė perspėja lietuvius kuo greičiau kreiptis į gydytojus, jeigu temperatūros nepavyksta numušti bent tris paras.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM (NVSC) Klaipėdos departamento specialistai informuoja, kad 2019 m. Klaipėdos apskrityje padidėjo vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos populiarumas: valstybės biudžeto lėšomis nuo pneumokokinės infekcijos paskiepyta daugiau nei 2000 asmenų, kai 2018 m. – perpus mažiau – 1000. Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kuri, priklausomai nuo infekcinio proceso lokalizacijos, gali būti sunkių ligų priežastis.

Chaotiškai registruojami šalutiniai skiepų poveikiai, gydytojų nenoras pripažinti vienokias ar kitokias reakcijas po vakcinos, privalomų skiepų atidėjimas – tokias aktualias problemas trečiadienį kėlė į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Dainiaus Kepenio organizuotą konferenciją Seime susibūrę gydytojai ir visuomenininkai.  Anot D. Kepenio, dar prieš 9 mėnesius iškeltos problemos negirdi nei medikai, nei politikai. „Liūdna, kad visuomenė yra nuolatos klaidinama.

Šiandien į Lietuvą pristatyta beveik 24 tūkst. papildomos gripo vakcinos dozių, kurias nupirko Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam papildomai prireikė 141 tūkst. eurų. Išaugus gripo vakcinos poreikiui šalyje, VLK specialistai nedelsiant aiškinosi, kiek tiksliai gydymo įstaigoms reikia papildomų dozių. „Pirmą kartą per gripo vakcinos kompensavimo laikotarpį, beveik visos gydymo įstaigų suplanuotos dozės buvo suskiepytos per rekordiškai trumpą laiką.

Dar net neprasidėjus gripo epidemijai norintiesiems pasiskiepyti nuo šios pavojingos ligos gali tekti kaip reikiant paplušėti. Dauguma didžiųjų miestų poliklinikų jau nebeturi tiek mokamų, tiek nemokamų vakcinų. Nors kai kurios teigė artimiausiu metu dar laukiančios jų papildymo, kitos tik skėsčiojo rankomis ir negalėjo pasakyti, ar jų šiemet beturės. Nors skiepų nuo gripo dar galima rasti privačiose klinikose, pasiskiepyti čia kainuos kur kas brangiau.

Kauno klinikinės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vadovas Darius Varaškevičius kasdien dirba su sergančiais vaikais. Pakankamai dažnai į jo skyrių atvežami ir mažieji pacientai, paliesti žaibinės meningokokinės infekcijos. Vis dėlto medikas tiksliai žino, kad yra būdų užkirsti kelią šiai ligai ir visiems rekomenduoja skiepytis nuo šios infekcijos.

Pagal susirgimų meningokokine B tipo infekcija atvejų skaičių Lietuva pirmauja Europos sąjungoje. Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 80 meningokokinės B tipo infekcijos atvejų.

Diskutuojant apie vakcinas (dažniausiai – „negyvas“) neretai kyla klausimas – ar yra tam tikros sveikatos būklės, predisponuojančios didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką, pavyzdžiui – kepenų ligos, imunosupresija, polinkis į daugelį alergenų ar pan.  „Konkrečios klausime minimos būklės nėra išskiriamos kaip būklės, predisponuojančios didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką.

Meningokokinė infekcija kasmet pareikalauja gyvybių, o dažnai žiniasklaidoje ji vadinama gana kraupiu pavadinimu – vaikų žudike. Kaip pasireiškia ši infekcija, kada sureaguoti vertėtų laiku ir kaip nuo jos apsisaugoti, komentuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas.  Lietuvoje registruojama daugiausiai susirgusių meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių.

Artėjant gripo sezonui vis daugiau žmonių susizgrimba, kad nėra pasiskiepiję ne tik nuo šios ligos, bet galbūt ir seniai gavę tymų vakciną. Kiti gi sumąsto vienu šūviu nušauti kelis zuikius ir „prie progos“ pasiskiepyti nuo, pavyzdžiui, erkinio encefalito ar meningokokinės infekcijos. Teiraujamės medikų, ar tokia praktika yra taikoma. Infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis nuramino, kad vienu metu tikrai galima gauti kelis dūrius.

Rugsėjo mėnesį pradėta šviečiamoji iniciatyva visuomenei „Čia tik lėlė“, skatinanti tėvus ir globėjus kuo daugiau sužinoti apie pavojingą meningokokinę B infekciją, jos padarinius ir naujausias apsaugos galimybes.  Naujausi apklausos duomenys rodo, kad beveik du trečdaliai tėvų, auginančių iki 10 metų vaikus, teigia žinantys nepakankamai, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie meningokokinę B infekciją ir jos keliamą grėsmę.

Pagal susirgimų meningokokine B tipo infekcija atvejų skaičių Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje, o vienintelė patikima priemonė apsisaugoti nuo šios net mirtimi galinčios pasibaigti ligos – skiepai.  Šeimos gydytoja Elena Šukė pasakoja, kad meningokokinė infekcija gali pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo žmogaus amžiaus, imuniteto būklės, esamų lėtinių ligų.

Įsibėgėjant peršalimo ligų ir gripo sezonui, auga ir skiepų nuo gripo viruso paklausa. Tiesa, kasdien su pacientais bendraujantys šeimos gydytojai pastebi, kad vis dar kyla nemažai įvairių dvejonių ir neaiškumų dėl gripo vakcinos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūnienė atsako į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus, rašoma pranešime spaudai.

Jau nuo praėjusios savaitės teisė skiepus ne tik suleisti, bet ir paskirti gydymo įstaigose suteikta tiek slaugytojams, tiek akušeriams. Taip pat svarstoma nuo kitų metų skiepyti leisti ir vaistinėse. Vis dėlto ne visi gydytojai tokias permainas pasitinka su entuziazmu.

Nors gausūs gripo susirgimai šalyje dar nefiksuojami, medikai prognozuoja, kad šiemet gripas gali būti sunkus ir ragina nelaukti, kol virusas šalyje pasklis plačiai ir eiti pasiskiepyti. Nors nuomonės dėl skiepų šalyje vis dar kontraversiškos, anot gydytojų, joks grūdinimasis ar citrinų valgymas užkirsti kelio virusui taip, kaip vakcina, nepadės.

Pirmosios 50 tūkstančių keturvalentės gripo vakcinos dozių, kuriomis nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė Lietuvą. Jos artimiausiu metu bus pradėtos pristatinėti šalies gydymo įstaigoms. „Šiuo metu gauta pirmoji gripo vakcinų dalis jau yra skirstoma po Lietuvos gydymo įstaigas.

Paskelbus oficialią gripo sezono pradžią kilo subruzdimas: nors laukiama itin agresyvus iš Australijos atkeliaujančio viruso, pasirodo, nemokamos gripo vakcinos gydymo įstaigas greičiausiai pasieks tik mėnesio pabaigoje. Tačiau gera žinia yra – daugelį poliklinikų šią savaitę jau pasiekė mokamos vakcinos. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kiek gali šiemet tekti pakloti norint gauti skiepą nuo gripo.

„Net ir agresyviausiems „antivakseriams“ visada sakiau – sėskime prie stalo ir kalbėkimės. Ar mes priešai? Jums rūpi vaikų sveikata, man irgi. Tam skyriau beveik 50 metų savo karjeros, visą sąmoningą savo gyvenimą dirbau vaikų gydytoju, nenubraukite mano patirties ir žinių, o įdarbinkime tai.

Vis dar gajūs būgštavimai dėl vakcinavimo saugumo suskaldė visuomenę: kol vieni mano, kad skiepai yra būtini, kiti gi, įtikėję šalutinių poveikių grėsmėmis, uoliai laikosi priešingos nuomonės. Diskusijos ypač suaktyvėja prasidėjus mokslo metams, kada darželinukai ir moksleiviai grįžta į kolektyvus ir didėja įvairių infekcijų plitimo rizika. Teiraujamės medikų, kiek šios baimės yra pagrįstos. „Ką mes, infektologai, nuolat sakome, bet nebūname išgirsti – vakcinos nėra švęstas vanduo.

Lietuvoje rimstant tymų protrūkiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad svarbu naudotis galimybe ir nemokamai skiepyti vaikus nuo visų užkrečiamųjų ligų pagal vaikų skiepijimų kalendorių, nes gali grįžti arba suaktyvėti ir kitos pavojingos ligos, tokios kaip kokliušas, raudonukė ir kitos, kurios jau seniai nebekėlė problemų.

Tymų epidemijai ir toliau sėjant paniką Lietuvoje, netrūksta medikų ir skeptikų ginčų, kurie verčia žmones tiesiogiai ir netiesiogiai kibti į atlapus. Savo nuomonę nesikuklina skelbti ir valdančiųjų atstovas, kuris ragina imunitetą stiprinti natūraliomis priemonėmis: sportuoti, grūdintis, vengti streso ir dėl skiepų yra skeptiškai nusiteikęs. „Skiepuose, jų gaminimo procese, yra ir žmonių, ir gyvūnų ląstelių. Jos turi savo DNR.

Tymai Lietuvoje plinta vis didesniu greičiu ir jau kėsinasi į silpniausius – mažylius net vaikų darželiuose. Vilniuje valstybiniame darželyje vienoje grupėje net du trimečiai susirgo tymais. Aiškėja, kad jie nebuvo skiepyti, mat tėvai skiepų savo atžaloms tiesiog atsisakė. O iš kur virusas atkeliavo, iki šiol niekas nesupranta. Sveikatos apsaugos ministerija ragina žmones nežaisti su šia pavojinga liga ir skiepyti bent vaikus. Darželio „Puriena“ trimečių vaikų grupėje – tymų protrūkis.

Biotechnologijų pramonė šiandien yra viena iš svarbiausių ir pažangiausių biologijos mokslo sričių pasaulyje. Mokslininkų kuriami inovatyvūs produktai padeda pagerinti sveikatą, apsisaugoti bei pasveikti nuo įvairiausių ligų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, mokslininkai žmonijai sukūrė šimtus biotechnologijomis paremtų vaistų ir vakcinų.

Tikriausiai pasaulyje nėra stipresnio ryšio už mamos ir dukros. Kiekviena mama su savo vaiku trokšta praleisti kuo daugiau įsimintinų akimirkų. Tačiau 42-ejų lentvarietės Anželikos Skripkūnienės ir jos vos dviejų metukų dukters gražią ateitį griauna sunki liga – vėžys. 42-ejų Anželika Skripkūnienė su dviejų metukų dukrele savo namuose Lentvaryje šiandien gyvena dviese. Moteris ilgą laiką prieš tai gyveno su savo sutuoktiniu, tačiau jis prieš aštuonerius metus mirė.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) įsigijo 131,7 tūkst. gripo vakcinos dozių 2018–2019 metų gripo sezonui. Tai yra 10 tūkstančių dozių daugiau nei pernai, pranešė VLK. Sezoninė gripo vakcina į Lietuvą bus pristatyta rugpjūčio pirmosiomis dienomis.

Rugsėjo 8-9 dienomis Vilniuje buvo surengta šešioliktoji Baltijos šalių konferencija, skirta aptarti skiepijimo aktualijas. Tradicija tapęs renginys šiemet subūrė daugybę mokslo ir medicinos sričių specialistų iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos.

Auginu tris vaikus, du iš jų skiepyti visais siūlomais skiepais, trečias – tik nuo tuberkuliozės ir tik todėl, kad nepavyko atsilaikyti prieš visuomenėje suformuotą nuomonę, neva žmogus baltu chalatu yra savo srities profesionalas ir rūpinasi žmonių sveikata. Du mano skiepyti vaikai buvo alergiški, buvau priversta lakstyti pas alergologus, daryti aibes tyrimų, kiekvieną dieną saugoti nuo alergiją galinčių sukelti maisto produktų, kas pusę metų abu sirgdavo ir gerdavo antibiotikus.

Visuomenėje paplitęs įsitikinimas, jog tuberkuliozė yra sutramdyta, tačiau kasmet ši liga nusineša apie 1,5 milijono gyvybių visame pasaulyje – Europoje kas septynias valandas vidutiniškai vienas žmogus miršta nuo šios ligos. Kasmet užfiksuojama 9 milijonai naujų infekcijos atvejų bei atsiranda mutavusių tuberkuliozę sukeliančių bakterijų atmainų. Aukščiausio lygio Europos Sąjungos medicininių tyrimų projektas siekia koordinuoti stipresnės bei ilgiau veikiančios tuberkuliozės vakcinos kūrimą.

Lina ABROMAVIČIENĖ Prasidėjus gripo sezonui sveikatos specialistai skuba informuoti gyventojus apie galimus pavojus sveikatai. Kadangi pati efektyviausia priemonė, kuri saugo nuo gripo, yra skiepai, gyventojai yra raginami skiepytis ir taip apsaugoti save bei savo šeimą nuo gripo protrūkių. Tačiau šiemet situacija kiek sudėtingesnė, nes daugumai sveikatos centrų vėluojama pateikti nemokamas gripo vakcinas.

Atrodo, kai kurie skiepai suteikia dar ir papildomos naudos. Gal jau metas pažvelgti į šį modernios medicinos kertinį akmenį naujoje šviesoje? Pažvelkite į savo kairį petį: jeigu įpusėjote trečią gyvenimo dešimtmetį, beveik užtikrintai ten išvysite apskritą randą. Ar atsimenate, kaip jis ten atsirado? Gal laukėte mokyklos salėje ar šalia mokyklos medicinos kabineto, žiūrėdami, kaip nueinantys draugai trina ranką, su palengvėjimu išgyvenę BCG injekciją.

Latvija, Lietuva ir Estija planuoja kartu pirkti vakcinų 2014-2016 metams, praneša Latvijos nacionalinės sveikatos tarnyba. Šiuo metu Latvijoje parengti ketinimai dėl bendrų pirkimų nusiųsti derinti Lietuvai ir Estijai. Pirmiausia Baltijos šalys planuoja kartu pirkti vakcinas nuo tuberkuliozės ir difterijos. Praėjusių metų gegužės 2 d. Baltijos šalys pasirašė partnerystės sutartį, kurioje numatoma centralizuotai pirkti vaistus ir medicinos prietaisus.

Europoje vis gausėjant susirgimų tymais, ši jau daug dešimtmečių buvusi reta liga pamažu sugrįžta ir į Lietuvą. Per pirmąjį pusmetį registruota tris kartus daugiau susirgimų nei pernai per visus metus. Panevėžio medikai kol kas su šia liga nesusidūrė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Europos regione sparčiai daugėja susirgimų tymais. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius trisdešimtyje Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių užregistruota 26 tūkst. tymų atvejų.

Pernykštės vakcinos nuo kiaulių gripo bus naudojamos šiemet susidariusiam vakcinų deficitui padengti. Apie tokį sprendimą Britanijos valdžia paskelbė sulaukusi pranešimų, kad kai kuriuose rajonuose ima stigti vakcinos, informuoja BBC naujienų tarnyba. Gydytojams imta tiekti vakcinos iš 2009 metų atsargų – 12 mln. vienetų. Tačiau ši vakcina neapsaugo nuo visų šiuo metu plintančių gripo padermių.

Mažiausias sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis registruotas Tauragės regione (21,6 atv./10 000 gyv.), didžiausias – Vilniaus regione (48,4 atv./10 000 gyv.). 45–ąją šių metų savaitę (lapkričio 8–14 d.) padaugėjo sergančiųjų gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis.

Šalyje vis daugėja tėvų, atsisakančių savo vaikus skiepyti nustatytais skiepais. Internete ir per televiziją skelbiama informacija, kad dėl vakcinacijos vaikai tampa alergiški, hiperaktyvūs, o paskiepijus daugiau nei 10 skiepų padidėja rizika susirgti vėžiu. Specialistai teigia, kad prievartos skiepyti vaikus nėra, tačiau patariama labai rimtai įvertinti gresiančių ligų baisumą. "Noriu šaukti "SOS" ir prašau tėvų nedarytų nesąmonių - skiepyti būtina", - teigia imunologė Vanda Burneikienė.

Sveikatos apsaugos miniterija nupirko 27 tūkst. skiepų nuo kiaulių gripo vakcinų, praneša LNK „Žinios“. Norintys pasiskiepyti bus registruojami per šeimos gydytojus. Kaip pasakojo sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas, pirmiausia galimybė skiepytis bus suteikta medikams. Kol kas norą skiepytis pareiškė tik 10 tūkst. gydytojų, tad tikėtina, jog vakcinos liks ir kitems į rizikos grupę patenkantiems asmenims.