ūkininkai

Tūkstančius moliūgų užauginę pakaunės ūkininkai atidarė moliūgų kiemą. Šiemet lankytojų laukia įvairūs labirintai ir net pasakiška moliūginė pelenės karieta. O užsukusieji gali ne tik įsigyti šių oranžinių daržo gėrybių, bet ir paskanauti šviežių, keptų ar raugintų moliūgų.  Būrys pradinukų krykštauja iš moliūgų dėliodami labirintą. Toks sujudimas Astromskų ūkyje Bubių kaime pakaunėje. Ūkininkai čia atidaro moliūgų kiemą, sako norintys populiarinti šią daržovę.

Garsusis virtuvės šefas su TV3 laidos „La maistas“ komanda apsilankė Kėdainiuose pas bazilikų karaliene tituluojamą Rositą, kuri savo malonumui augina daugiau nei 40 rūšių bazilikų. Moteris atskleidė, kad abu su vyru jie turi po atskirą ūkį. Vyras augina svogūnų laiškus, petražoles ir krapus, o ji savo malonumui bazilikus – ūkyje jie karaliauja jau 30 metų. Nenuostabu, kad Rosita tituluojama bazilikų karaliene ir savo žiniomis bei tuo, kaip panaudoja bazilikus, nustebino net patį Gian Luca.

Panevėžio rajone yra išskirtinė vieta, kur sodo ir daržo gėrybėmis galima pasivaišinti nemokamai. Pažagienių kaimo moterys, padedamos vyrų, šį rudenį pastatė palapinę, kurioje kasdien stalas nukraunamas daržovėmis ir vaisiais. Moterys pasakoja, kad nauda dviguba, mat tie, kurie turi savų rudens gėrybių perteklių – jų neišmeta, o neturintys daržo ar sodo – ateina pasirinkti vietinių užauginto derliaus. Trečiokas Ridas iš namų ateina nešinas pomidorais.

Augančios elektros kainos paveikė visus verslo sektorius, taip pat ir žemės ūkį. Tiek pavieniai ūkininkai, tiek  žemės ūkio bendrovės, kad vos pajėgia apmokėti sąskaitas. Nesulaukę valdžios pagalbos, jie žada nutraukti veiklą ir atleisti darbuotojus.  Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas kalbėjo, kad pasigenda aiškesnio Žemės ūkio ministerijos veiksmų plano.  „Girdime tik kalbas.

Šiemet grūdų derlius šiek tiek prastesnis nei pernai, tačiau jo supirkimo kaina – didesnė. Nors tai lengvinanti aplinkybė žemdirbiams, tačiau jie sako šiemet grūdų parduoti neskubantys.  Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas teigė, jog dėl šių metų grūdų kokybės sudėtinga vykdyti maistinių grūdų kontraktus pardavimui. Aukšta supirkimo kaina kiek palengvina situaciją, tačiau visų kaštų nekompensuoja.

Nacionalinė mokėjimo agentūra ragina suskubti ankštinių ir baltyminių augalų bei kitų žemės ūkio produktų perdirbėjus. Nuo rugsėjo 1 d. jie gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Paraiškos priimamos iki spalio 31 d. „Tai jau antrasis kvietimas šiais metais, kuriuo siekiama skatinti inovacines ūkio ...

Dėl nuostolių kompensavimo galės kreiptis daugiau ūkininkų – nuo kitų metų bus galima kreiptis dėl kompensacijų ūkio pajamoms nukritus bent 20 proc., o ne 30 proc., kaip yra dabar. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Žemės ūkio ministerijos teigimu, Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimai leis užtikrinti žemės ūkio veiklos stabilumą ir efektyvesnį žemės ūkio veiklos rizikos valdymą ir gauti paramą palankesnėmis sąlygomis.

Lietuvoje šių metų rugpjūčio antroje pusėje kviečių supirkimo kaina sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugpjūčio 15–21 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 299,4 euro už toną – 2 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 61,7 proc. brangiau negu prieš metus. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę mažėjo 1,3 proc., o per metus augo 51 proc. didesnė.

Vėlyvas ir šaltas pavasaris bei lietinga vasara – tikras išbandymas egzotiniams vaisiams ir uogoms lietuviškuose soduose ir daržuose. Sausrą mėgstančias vynuoges užpuolė ligos. Tik kai kur pavyko pasidžiaugti persikais. O arbūzus, anot augintojų, kai kur liūtys tiesiog paskandino. Kam ir pavyko bent kiek išsaugoti, derlius vėluoja kone mėnesį. Arbūzų augintoja ragauja šių metų naujieną savo darže – baltavidurį arbūzą: „Labai skanus, labai saldus, labai skanus, tiesiog.

Kėdainių rajone, Saviečių kaime gyvenantys Eglė ir Julius Stašauskai prieš beveik devynerius metus gyvenimą didmiestyje iškeitė į kaimą ir įkūrė ūkį, kuriame augina natūralias daržo gėrybes, spėjusias užkariauti ne vieno lietuvio širdį. „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“ – taip vadinasi šeimos puoselėjamas verslas.

Uteniškė namo kieme savo telefonu nufilmavo kaip du vilkai nekreipdami dėmesio į žmonių aplinką vaikosi kiškį. Gyvūnai zuikį nusivijo visai greta moters. Drąsi moteris dar bandė gelbėti ilgaausį ir vilkus vijo šalin, tačiau šie net nekreipė dėmesio ir pralėkė pro šalį. Priemiestyje, šalia automobilių aikštelės gerokai po vidurnakčio uteniškė Renata pamatė grobį besivejančius du vilkus apie kuriuos buvo girdėjusi ir ankščiau, neva šie sukinėjasi šalia Utenos. Ir štai jie čia.

Daržininkės iš Panevėžio rajono kolekcijoje – virš 200 veislių pomidorų. Šiltnamiuose svyra įvairiausių formų, spalvų ir skonių pomidorų kekės. Moteris sako, kad jai įdomu kasmet atrasti ir užauginti vis naujų veislių. Tiesa, šiemet, anot daržininkės, metai buvo ypač sunkūs. Pomidorai ir augo, ir noksta vangiau. O kainos muša rekordus. Kai kurie pomidorai miežiškietės šiltnamyje dar noksta, kiti jau tinkami skinti. Ūkininkė dėlioja jau prinokusius pomidorus. Įvairiausių spalvų ir skonių.

Šalies sodininkai skina pirmuosius naujojo sezono obuolius. Vasarinių obuolių augintojų Lietuvoje mažai, tad ir šių obuolių kiekiai menki. O dalį obuolių sodininkai net palieka laukuose pūti, nes dėl išaugusių dujų kainų perdirbėjai neskuba atidaryti gamyklų. Dar vienas smūgis obuolių augintojų laukia rudenį, kai į saugyklas suvažiuos visas derlius. Esą išaugusios elektros kainos kai kuriems bus nebepakeliamos. Tai neabejotinai pajus ir pirkėjai – lietuviški obuoliai tikrai brangs.

Žemės ūkio ministerija prašo Europos Komisijos (EK) taikyti išimtis Lietuvos ūkininkams, kad dėl šalyje esančių nepalankių gamtinių sąlygų ūkininkai galėtų nukrypti nuo Europos Sąjungos nustatyto posėlio išlaikymo termino. Prašoma leisti ūkininkams posėlį išlaikyti trumpiau nei aštuonias savaites, siekiant laiku pasėti žiemkenčius ir pasiruošti kitų metų derliui.

Lietuvą skalbiančios liūtys skandina derlių ir jau pridarė ūkininkams milijoninių nuostolių. Skaičiuojama, kad smarkūs lietūs pažeidė 100 tūkst. hektarų, kur auga javai, rapsai, ankštinės daržovės, o nuostoliai siekia 7 mln. eurų. Stichijų sukeltą košmarą patiria ir daržovių augintojai: lietūs skandino daržovių laukus, o labiausiai nukentėjo kopūstai ir bulvės. Anot daržovių augintojų, šiemet dėl tokių sąlygų kai kurių daržovių gali pritrūkti, į viršų stiebsis ir kainos.

Prieš kelis dešimtmečius bazilikus įsimylėjusi ūkininkė iš Kėdainių rajono stebina ypatingais gaminiais iš šių kvapnių augalų. Moteris savo šeimai verda bazilikų uogienę, kompotą, gamina actą ir įvairiausius pagardus. Ūkininkę pažįstami jau praminė bazilikų karaliene, o vyras juokauja, kad ir gatvę reikėtų pervadinti į bazilikų. Šiuo metu moters šiltnamyje auga per 40 rūšių bazilikų – kvepiančių rožėmis ar karameliniais saldainiais.

Nors ūkininkai prognozuoja, kad šiųmetis daržovių derlius bus panašus kaip pernai, o kai kas užaugs ir geriau, kainos už bulves, morkas, kopūstus, burokėlius jau dabar pasiekė rekordines aukštumas. Nors parduodami daržoves ūkininkai deklaruoja, kad jos ekologiškos, dėl pakilusių kainų kaltina išbrangusias trąšas ir kurą.

Nuo rugpjūčio 1 d. šalies ūkininkai kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Tai jau trečiasis šiais metais paraiškų priėmimo etapas, kuriam žemės ūkio ministro įsakymu skirta daugiau nei 119 mln. eurų.

Šalies augintojai pradėjo skinti pirmąsias šilauoges. Šių uogų derlius Lietuvoje vėluoja maždaug 2-iem savaitėmis, o prekyvietės jau užverstos lenkiškomis šilauogėmis. Tačiau šalies augintojai skaičiuoja, kad anksti prasidėjusios, lenkiškos uogos netrukus baigsis, tuomet ir karaliaus lietuviškos. Ūkininkai prognozuoja, kad šiais metais, nors auginimo sąnaudos ir išaugo, kaina laikysis panaši kaip ir pernai. Panevėžietė Ieva prisiskynė pilną dubenį uogų.

Europos Komisijai (EK) siūlant leisti ūkininkams lanksčiai naudoti turimą ariamą žemę maisto gamybos tikslams ir netaikyti sėjomainos ir bioįvairovės išsaugojimo reikalavimų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) artimiausiu metu planuoja priimti tą numačius sprendimus. EK siūlo 2023 paraiškų teikimo metais leisti netaikyti sėjomainos reikalavimų, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamos žemės skirti negamybinei veiklai. Išimtis siūloma taikyti tik 2023 metais, o vėliau reikalavimai galios.

Analitikai šiemet prognozuoja 12 proc. didesnį grūdų derlių nei pernai – to tikėtis leidžia jau dabar matomas didesnis derlingumas. Nors manoma, kad grūdų supirkimo kainos jau pasiekė piką, visgi jos išliks pakankamai aukštos, o tai neleidžia tikėtis maisto produktų kainų mažėjimo. Tačiau kainų šuolis taip pat neprognozuojamas – jos išliks panašios kaip pernai, o mažėjimo laukiama metų pabaigoje arba kitąmet.

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.

Avių augintojai netveria pykčiu – ėriavedes avis vasarą reikia laikyti tvartuose, mat vos gimusius ėriukus mirtinai užkapoja krankliai. Išgyventi po jų atakų, sako ūkininkai, neįmanoma, paukščiai vos gimusiems ėriukams išlesa akis, prakiurdo pilvus, pridaro didesnės žalos už vilkus. O štai atsikratyti šiais ypač gudriais paukščiais – neįmanoma, mat krankliai saugomi gamtininkų.

Ūkininkų pievos skendi vandenyje, tad beveik mėnesiu vėluoja šienapjūtė. O norint nupjauti peraugusią žolę – dirvoje klimpsta technika. Ūkininkai negali paruošti kokybiškų pašarų galvijams, tad juos teks pirkti ir pieno savikaina kils. Ar dėl to gali brangti pienas vartotojams? Ūkininkai sako, kad čia viskas priklausys nuo perdirbėjų ir prekybininkų.

Lietuvoje šių metų birželio pradžioje padidėjo pašarinių miežių ir avižų supirkimo kainos, bet sumažėjo kviečių, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės pirmą birželio savaitę pašarinius miežius supirko vidutiniškai po 360,7 euro už toną – 5,1 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 2 kartus daugiau negu prieš metus. Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 272,2 euro – atitinkamai 7,7 proc. ir 93,8 proc. brangiau.

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui valdantieji išsaugojo postą. Tiesa, neapsiėjo be intrigų. Kad sužlugdytų opozicijos užmojus ministrą atstatydinti, valdantieji šiandien ankstų rytą skubiai susirinko į specialų Seimo posėdį, apie jį pranešę tik vakar vėlai vakare. Protestuodama prieš tokį valdančiųjų akibrokštą, opozicija paskelbė boikotą – nė vienas balsavime nepasirodė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas aštuntą valandą ryto buvo jau Seime.

Kėdainių ūkininkai jau kasa ankstyviausias bulves ir džiaugiasi, kad ilgai pliaupęs lietus joms mažai tepakenkė. O štai dėl kitų daržovių derliaus ūkininkai sunerimę. Tiesa, šiemet dėl kylančių auginimo kaštų ir mažėjančių plotų už daržoves teks mokėti jau kiek daugiau. Vos po ilgai pliaupusio lietaus laukai kiek pradžiuvo ir juose jau burzgia kasamosios. Kėdainių ūkininkai tradiciškai pirmieji šalyje pradeda bulviakasį.

Lietuvoje plinta neeilinis iššūkis. Norėdami įrodyti, kad ūkininkauja atsakingai ir neteršia, žemdirbiai ryžtasi eksperimentui – geria vandenį tiesiai iš melioracijos griovių. Ir net meta pirštinę Aplinkos ministerijai, kad šios atstovai paragautų išvalytų nuotekų. Bet ministras sako žaidimuose nedalyvaus. O sveikatos specialistai sako, kad tokie iššūkiai gali baigtis rimtais negalavimais.

Marijampolės rajone gyvenantys Genutė ir Juozas – visą gyvenimą mieste valdiškus darbus dirbusi pora. Išėję į pensiją jie nutarė nesėdėti rankų sudėję ir prieš porą metų įkūrė braškių ūkį. Puskepurių kaime esančioje sodyboje viename hektare senjorai pasisodino per 20 tūkst. daigų, o darbo čia daug, nes uogas augina be jokių cheminių preparatų.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad konservatorių deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra praradęs ūkininkų bendruomenės pasitikėjimą, todėl Seime pradedama nepasitikėjimo ministru procedūra – dėsninga, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Bemaž per visą ministro darbo laiką mes matėme, kaip jis nuolat konfliktuoja su ūkininku bendruomene.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi vis labiau augančias maisto, ypač daržovių, kainas. Patys ūkininkai jų tiesiogiai nenustato ir tikina, kad produkcijos nebranginantys. Tačiau pripažįsta, kad jiems brangsta darbo jėga, elektra, šildymas, trąšos net sodinukai ir sėklos. Todėl ūkininkai siūlo išeitį – fiksuoti daržovių kainas. Įgyvendinus tokį pasiūlymą tiek žiemą, tiek vasarą daržovės kainuotų vienodai.

Drastiško maisto brangimo metu Lietuvoje lankosi už žemės ūkį atsakingas Europos komisaras. Kad maisto produktai būtų pigesni, ūkininkai reikalauja didesnės paramos ir kompensacijų už ypač išbrangusias trąšas ir energiją. Tačiau eurokomisaras didesnių išmokų nežada, tik ragina taupyti ir mažiau naudoti trąšų ir degalų maisto vežiojimui. Na, o žemės ūkio ministras Navickas jau užsimena apie paramą ūkininkams, tačiau tik tiems kas jau ant bankrotų slenksčio – paukščių ir kiaulių augintojams.

Išbrangus degalams ir trąšoms ūkininkai perspėja, kad šiemet gali užauginti mažesnį derlių. Negana to, esą juos žlugdys ir europinio žaliojo kurso reikalavimai. Dėl karo Ukrainoje pasauliui gresia maisto trūkumas, tad Lietuvos žemdirbiai reikalauja pirmiausia žiūrėti, kad apsirūpintumėme maistu, o žaliąjį ūkininkavimą atidėti geresniems laikams.

Anykštėnų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios braškės. Šiemet jos pradėtos skinti kone 2-iem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pasak augintojų, jei saulė lepins, derlius pirmųjų braškių planuojamas gausus. Sauja, tai yra 200 gramų dėžutė, pirmųjų braškių prekybos centre kainuoja 3 eurus. Daržininkė nuo svyrančių kekių kruopščiai atrenka ir skina tik prinokusias uogas.

Grūdų supirkimo kainos vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo apie 40 proc., o labiausiai – 71 proc. – brango rapsų supirkimas, rodo Žemės ūkio ir kaimo verslo centro analizė. Anot Žemės ūkio ministerijos, tai yra senojo derliaus grūdų bei rapsų kainos, o naujojo derliaus grūdams augintojai kviečiami sudaryti sutartis gerokai aukštesnėmis kainomis. Augintojai šiuo metu turi galimybę sudaryti su supirkėjais išankstines grūdų bei rapsų pardavimo sutartis.

Pirkėjai pastebi, kad maisto produktai brangsta kone kasdien. Štai vilnietė tikina, kad nė nepastebėjo, kai sviesto pakelis pabrango beveik iki 4 eurų. Pieno gamintojai ir perdirbėjai tikina, kad kainos gali dar augti. O prekybininkai tikina, kad siūlys pirkėjams nuolaidas. Vilnietė, portalo tv3.lt skaitytoja Ilona stebėjosi sparčiai augančiomis sviesto kainomis.  „Dažniausiai sviestą perku, kai jam yra taimoka nuolaida, jeigu jos nėra, tada pergu pigiausią sviestą.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

Žaliavų brangimas turėtų paskatinti ūkininkus investuoti į efektyvesnį trąšų naudojimą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.   „Galvoju kad žemdirbių laukia pakankamai šviesi ateitis, o kai kurių žaliavų brangimas netgi ir paskatins jas taupiau naudoti, kalbu apie trąšas, kurių išaugusios kainos padidins norą investuoti į tokias technologijas, kurios trąšų panaudojimą padarys kur kas efektyvesnį, selektyvesnį, tikslingesnį“, – žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi.

Lietuvoje įsibėgėja sezoninių darbuotojų paieška. Artėjant šiltajam sezonui dažniausiai darbdaviai siūlo dirbti žemės ūkio arba klientų aptarnavimo sektoriuose. Įdarbinimo specialistai tikina, kad gyventojai dažniau renkasi dirbti užsienyje, kur atlyginimai kelis kartus didesni ir gali siekti iki 4 tūkst. eurų.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina vasarį buvo 458,8 euro už toną – 4 proc. didesnė nei sausį ir 43,7 proc. didesnė nei pernai vasarį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,5 proc. ir buvo 353,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės vasarį už pieną mokėjo vidutiniškai 499,1 euro – 3,8 proc. daugiau nei sausį.

Šalies ūkininkai šiais metais galės auginti derlių ekologiškai svarbiose vietovėse ir neprarasti žalinimo išmokų. Taip nusprendė Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į maisto krizę, kylančią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ir pritaikiusi išimtį. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė dėl to keisianti deklaravimo taisykles. Tai planuojama padaryti iki pasėlių deklaravimo pradžios – balandžio 19 dienos. „Svarbu tai, jog pūdymas tebėra ariama žemė ir gali būti iškart naudojama žemės ūkio gamybai.

Netoli Palangos du buvę emigrantai, broliai Vytautas ir Andrius Gedvilai sukūrė iki tol šiuose kraštuose nematytą prieskoninių žolelių ūkį. Entuziastingi emigrantai po dvidešimties darbo metų Norvegijoje turi ypatingą svajonę – atgaivinti savo vaikystės kaimą. Plačiau apie savo užmojus ir tai, kaip jie pradėjo savo verslą nuo nulio, broliai Gedvilai papasakojo TV3 laidai „Svajonių ūkis“. Broliai Gedvilai griauna mitą, kad ūkininko darbas labai sunkus.

ES ūkio ministrai teigia, jog dabar reikia kuo skubiau pasodinti kiek įmanoma daugiau gyvulių pašarų, bet žalieji apstulbę, rašo politico.eu. Konfliktas Ukrainoje paskatino prancūzų siekį paversti ES visiškai savarankiška žemės ūkio galiūne, tačiau tai gali reikšti, kad teks paaukoti žaliuosius ES žemės ūkio siekius.

Kovas – pats darbymetis daržininkams. Tiesa, kol kas sėjama tik tai, kas sušilus orams bus perkelta į šiltnamius. Štai Panevėžio rajono ūkininkų šeima, stebėdama į šalį plūstančius karo pabėgėlius, šiemet didins daržovių plotus, mat valgytojų padaugės. O daržininkė mėgėja pataria pabandyti ir patiems užsiauginti daržovių. Ir tam nebūtina turėti šiltnamį ar daržą. Naujamiestietė Donata jau džiaugiasi puikiai sudygusiais ir žaliuojančiais pomidorų, paprikų daigeliais.

Įsibėgėjant pavasariui ūkininkai jau dairosi darbuotojų sezoniniam darbui. Ir skundžiasi, kad rasti jų vis sunkiau. O ir tie, kurie ateina, anot ūkininkų, dažniausiai ilgai neužsibūna. Esą jiems tai darbas per sunkus, tai užmokestis per mažas. Užimtumo tarnyba skelbia, kad pasitinkant pavasarį sezoninio darbo pasiūlymų paskelbta du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ir didžioji dalis šių vietų vis dar laisvos.

Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų brangs grūdai ir kiti maisto produktai. Anot jų, šiemet derliaus pertekliaus nebus. Todėl ūkininkai pataria gyventojams maisto nešvaistyti, o taupyti.  Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad žemės ūkis turėjo iššūkių dar ir prieš karą Ukrainoje, brango trąšos ir degalai.  „Šiuo metu grūdų kaina palyginti su pernai metais išaugo bveik dvigubai.

Lietuvos kiaulių augintojai skundžiasi, kad netrukus turės bankrutuoti, o pusė milijono kiaulių tiesiog išskersti. Išbrangus energijai ir pašarams, kiaulių auginimas esą tapo nuostolingas. Ūkininkai reikalauja skubios vyriausybės paramos. Be milijoninių subsidijų, esą 90 proc. verslininkų tiesiog bankrutuos. Tačiau vyriausybė pinigų kiaulių augintojams dalinti neskuba ir ketina įdėmiai skaičiuoti, kiek jų skundai pagrįsti.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina pernai gruodį buvo 427,2 euro už toną – 6,7 proc. didesnė nei lapkritį ir 35,2 proc. didesnė nei 2020 metų gruodį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 7,5 proc. ir buvo 321,6 euro, pranešė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 466,6 euro už toną. – 4,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, kokios galimos dyzelino kvotos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.   Komitetas trečiadienį balsuos dėl siūlymo dyzelinui 100 tūkst. litrų lubas įvesti nuo 2026 metų.