ūkininkai

Pirmosios šių metų Lietuvos grūdų derliaus partijos jau kraunamos į laivus ir netrukus bus išplukdytos. Grūdai jau keletą savaičių vežami į Klaipėdos uostą, kur jie kaupiami terminalų sandėliuose.   Antroje rugpjūčio pusėje laukiama „Panamax“ tipo laivų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  „Uosto terminalų sandėliai yra sparčiai užpildomi grūdais. Dabar daugiausiai per uostą vežami rapsai, dalis kitų kultūrų, kurios kraunamos į mažesnius laivus.

Žvelgdami į išaugusį ekologiškų produktų poreikį rinkoje, Lietuvos ūkininkai plečia pasiūlą, kuria verslus ir džiaugiasi, jog sklandų jų vystymą skatina Europos Sąjungos teikiamos paramos iniciatyvos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių ūkiuose kaimyninėse valstybėse daugėja ir ragina šalies ūkininkus ypač atsakingai ir toliau laikytis biologinio saugumo, rašoma pranešime spaudai. Nauji šios virusinės ligos atvejai fiksuojami kiekvieną savaitę įvairaus dydžio Lenkijos kiaulininkystės ūkiuose.  Lenkijoje šiais metais užregistruoti jau 35 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose.

Žemės ūkio produkcijos augintojai ir gamintojai įspėja, kad vasaros karštis tampa nebepakeliamas ne tik žmonėms, bet ir augalams, ir gyvuliams. Ūkininkai jau dabar skaičiuoja nuostolius ir tikina, kad tai netrukus gali atsispindėti ir produktų kainose – jos kils. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė įsitikinusi, kad Lietuvoje dėl karščio jau reikėtų skelbti ekstremalią situaciją. „Esant tokiam karščiui, virš 30 laipsnių jau niekas nebeauga.

Mūsų šalį kamuojantys ekstremalūs gamtos reiškiniai pridaro vis daugiau žalos ūkininkams. Pasėliai ypač nukenčia nuo krušos. Tad mokslininkai stebi, kaip į įvairias gamtos šėliones reaguoja augalai, ar įstengia net ir pažeistisubrandinti derlių. Specialistai pataria, ir kada geriau sėti grūdines ar aliejines kultūras, kad jos kuo mažiau nukentėtų ir būtų atsparesnės ligoms ir gamtos išbandymams. Žemdirbiai sako, kad klimato kaitos padarinius jie jaučia jau keletą metų.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų turi daugiau ar mažiau žemės ūkio paskirties žemės. Kasmet daugelis už ją gali gauti tiesioginių išmokų, kurių dydis priklauso nuo to, ką su žeme darai. Vis dėlto norint gauti pinigų už paprasčiausią lauką, kuriame savaime auga žolė, reikia atlikti vieną darbą, kuris gali sukelti nemažai rūpesčių. Pievų deklaravimas ir šienavimas tapo galvos skausmu tiek ūkininkams, tiek pievų savininkams, kurie deklaravo pievą, tačiau neturi kur dėti žolės ir bijo netekti pinigų.

Nepaisant įvairių iššūkių, pandemijos laikotarpiu Lietuvos žemės ūkio ir maisto produkcijos eksportas toliau augo. Tačiau iki šiol didelę dalį jo užima gana nedidelės pridėtinės vertės produkcijos išvežimas. Siekiant pakeisti šias tendencijas, valdžia ir verslas imasi naujų veiksmų. Žemės ūkis ir maisto pramonė yra gana svarbi Lietuvos ūkinės veiklos sritis. Nors joje sugeneruojama tik kiek daugiau nei 3 proc.

Keičiasi lietuvių mėsos valgymo įpročiai, jie vis dažniau renkasi jautieną. Tačiau ne visada lieka patenkinti jos kokybe. Specialistai sako, kad atsirinkti tikrai kokybišką mėsą eiliniam vartotojui sunku. Reikia ieškoti patikimų ūkininkų, kurie ir bandą formuoja tik iš geriausių galvijų, ir mėsą tiria mokslinėse laboratorijose, kad pasiūlytų vertingiausią produkciją. Steiką reikia vos po kelias minutes apkepti iš abiejų pusių. Virtuvės šefas sako, kad ir lietuvių įpročiai keičiasi.

Mokslininkai seniausiai įrodė, kad visapusiškai vaikų raidai svarbi ne tik saugi, lavinanti aplinka, bet ir visavertė subalansuota mityba. Tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių ne visi tėvai turi galimybių ja visada pasirūpinti. Vis dėlto vis daugiau mažųjų, lankančių darželius, galės maitintis sveikatai palankiu maistu, gaudami vietinių ūkininkų produkciją.

Reikšmingą dalį žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių pajamų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse sudaro bendrijos skiriama parama – tiek tiesioginės išmokos, tiek daugelio svarbių pokyčių finansavimas. Visa tai apima Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), dėl kurios galutinai sutarė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai. Pasiektą susitarimą formaliai dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba, tačiau pranešama, kad iš esmės BŽŪP nebus keičiama.

Pandemija ir su ja susiję ribojimai pamažu atsitraukia, tačiau per pastaruosius metus dėl jų nukentėjo ne tik apgyvendinimo ar viešojo maitinimo įstaigos. Nuostolių taip pat patyrė bene populiariausios Lietuvoje mėsos augintojai. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad kiaulių kiekis mūsų šalyje ir toliau mažėja. Šių metų pradžioje apie 10 tūkst. šalies augintojų turėjo kiek daugiau nei 550 tūkst. kiaulių – tai yra per 20 tūkst. mažiau nei ankstesniais metais.

Per Jonines praūžus audrai su kruša, ūkininkai skaičiuoja žalą. Laukuose vieniems išguldyti javai, rapsai, kitiems – burokėliai, česnakai ar kukurūzai. Žemdirbiai vien dangaus valia nebesikliauja, keičiantis klimatui gręžiamasi į draudikus. Apžiūrėti praūžusios audros padarinių į ūkininkų Matijošaičių burokėlių lauką Vilkaviškio rajone atvykę žalų skaičiavimo ekspertai vertina, kaip kruša pažeidė burokėlių lapus, pro akis draudikams nepraslysta ir kiekvienas nulaužtas kotas.

Aiškėja, kad 20 milijonų eurų europinės žemės ūkio paramos susižėrė pusketvirto tūkstančio Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose dirbančių valdininkų ir jų giminių. Specialiųjų tyrimų tarnyba perspėja, kad tai panašu į korupciją. Žemės ūkio ministras skelbia kovosiąs su vadinamaisiais sofos ūkininkais, kurie žemės nedirba, tik susirenka europinę paramą. „Mama turi žemės, kurią nuomoja. Nuomoja bendrovei, o bendrovė deklaruoja pajamas paramai gauti.

Jauni žmonės vis dažniau pasirenka kurti savo ateitį gamtos apsuptyje ir užsiimti žemės ūkio vystymu. Naujas požiūris ir motyvacija padidinti seno tėvų ūkio našumą jaunąją ūkininkę Rūtą Pečiulienę paskatino pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) teikiamą paramą, o ją gavus – įsigyti naujos technikos, padėjusios sumažinti darbą rankomis ir sulaukti geresnių ūkininkavimo rezultatų.

Po lietingo ir vėsaus pavasario Lietuvos ūkininkai nuogąstavo, jog negalės įvažiuoti į laukus ir laiku pasirūpinti pasėlių tręšimu ir purškimu nuo grybinių infekcijų, o nesibaigiantys lietūs sutrukdys šienapjūtei, rašoma pranešime žiniasklaidai. Su didžiausiais iššūkiais susiduria ūkininkai, kurių laukuose neįrengtos ar nesutvarkytos drenažo sistemos ir tie, kurie neturi pajėgios technikos, su kuria būtų galima greitai atlikti būtiniausius darbus, vos pasitaikius palankioms oro sąlygoms.

Ūkininkai vis dažniau atsisako produktus parduoti perpardavinėtojams. Jų gaminama produkcija keliauja tiesiai ant pirkėjų stalo. Pastebima, kad tiesioginis bendravimas su pirkėju naudingas abiem pusėms. Gyventojai žino, kad perka tikrai šviežius ir kokybiškus produktus, o ūkininkai greičiau ir paprasčiau realizuoja savo produkciją. Sutrumpinti maisto tiekimo grandinę padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Žuvininkystės sektoriui pernai ne karantinas kėlė daugiausiai rūpesčių, bet prekybininkų sprendimas nebeprekiauti gyva žuvimi. Tačiau kai kurie žuvų augintojai nenuleido rankų, atidarė perdirbimo cechą, priėmė daugiau darbuotojų ir dabar džiaugiasi parduodantys daugiau žuvies. Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, įsikūrusių „Birvėtos tvenkinių“ direktorė Edita Brukštuvienė pasakojo, kad pernai buvo sudėtingi metai ir visai ne dėl koronaviruso pandemijos.

Lietuvoje siūloma apriboti piktžoles naikinančio glifosato – populiaraus herbicido raundapo veikliosios medžiagos – naudojimą. Jį nuo 2022-ųjų liepos siūloma drausti purkšti tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomas teritorijas. Išimtys būtų taikomos tik žemės ūkyje ir naikinant kenksmingus žmogui invazinius augalus. Seimas pradėjo svarstyti tai numatančias Augalų apsaugos įstatymo pataisas.

Ūkininkai iš savo sandėlių netrukus į laukus išpils ir supūdys milžiniškus kiekius daržovių – bulvių, svogūnų, burokėlių. Dėl uždarytų valgyklų, restoranų, barų, mokyklų žemdirbiai neturėjo kur dėti savo produkcijos. Tūkstančiai tonų įvairiausių daržovių keliaus į kompostą. 24-erių metų Vilkaviškio rajono ūkininkė Greta pirkėją informuoja, kad bulvių turi ir žmogus gali atvažiuoti nusipirkti. Bet net į namus važiuojantys pirkėjai ūkininkės iš prastos situacijos nebeišgelbės.

Dar emigracijoje Rimvydas Šimkus ėmė kurti limuzinų veislės galvijų ūkio viziją. Grįžęs ją įgyvendino ir net minčių neturėjo savo pagamintus produktus patikėti perpardavinėtojams. Jis tikino, kad pats tapęs pardavėju yra laisvas ir nepriklausomas. O pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja kokybiškus, šviežius produktus už gerą kainą. 80 limuzinų veislės galvijų ūkio savininkas Rimvydas Šimkus pasakojo, kad su šeima 6 metus praleido emigracijoje.

Šiemet pavasaris oru nelepino. Ūkininkai pastebi, kad pasėliai auga lėčiau, todėl rekordinio javų derliaus nebeprognozuoja. Tačiau sutinka, kad derlius vis tik turėtų būti geras, nes pavyko išvengti ankstyvosios sausros. Tuo metu daržovių augintojai tikina, kad derlius bus toks pat, tačiau viskas vėluos. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad nepaisant vėsesnio pavasario šiemet badas negresia. „Kol kas gamtos reiškiniai nėra pavojingi žemės ūkiui.

Nuo krizės nukentėjusiems daržovių augintojams, negalėjusiems patiekti produkcijos neveikusioms maitinimo įstaigoms ir dėl to patyrusiems nuostolių, šiemet bus skirta apie 1,5 mln. eurų valstybės paramos. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas praėjusią savaitę Seime pranešė, kad priemonės notifikavimo procesas jau vyksta. Žemės ūkio ministerija BNS nurodė, kad valstybės pagalba šiemet sieks 1,5 mln. eurų, nes pernai daržovių augintojams buvo numatyta 2 mln. eurų, o panaudota tik pusė.

Švieži kaimiški kiaušiniai, nešaldyta mėsa ar tik ką iš jūros ištraukta žuvis. Tokiu maistu mėgaujasi klaipėdiečiai net neiškeldami kojos iš namų. Uostamiestyje pradėjo veikti išmanioji programėlė, kuria galima užsisakyti maistą tiesiai nuo ūkininkų prekystalių turgavietėje. Klaipėdietis Ramūnas yra kurjeris.

Daugeliui ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių nemažą dalį pajamų sudaro Europos Sąjungos tiesioginės išmokos. Tačiau kad siekiant jas gauti nekiltų keblumų, būtina tinkamai ir laiku deklaruoti žemės naudmenas ir pasėlius.

Pandemija ir karantinas privertė dalį ūkininkų, daugiausia smulkių ir vidutinių, persiorientuoti į elektroninę prekybą – ūkininkų gaminamos produkcijos įsigyti internetu buvo galima ir anksčiau, tačiau dėl pandemijos ištuštėjus prekyvietėms, turgeliams, nevykstant mugėms ir kitiems renginiams, prekyba internetu išaugo kelis kartus, rašo portalas valstietis.lt.  „Ūkininkai vis daugiau informacijos apie savo produkciją skelbia internete. Internetinė prekyba žymiai pagyvėjo.

Jau skinamas pirmas ankstyvas lietuviškų pomidorų derlius. Trūksta tik šiek tiek daugiau saulės ir Anykščių šiltnamiuose pomidorai ims nokti ne dienomis, o valandomis. Tiesa, kol kas visas pirmas šviežias derlius keliauja į didžiųjų prekybos tinklų lentynas. Pomidorai – vienos mėgstamiausių lietuvių daržovių. Su šiltesniais orais jie jau noksta stikliniuose Anykščių šiltnamiuose. O juose vaisių kekėmis aplipę ir į viršų stiebiasi kelių rūšių ankstyvos veislės.

Paprastai daugelis įsivaizduoja, kad tiesiai iš ūkininkų Lietuvoje galima nusipirkti tik bulvių, morkų, kitų daržovių, pieno produktų ar mėsos gaminių. Tačiau tiesiai vartotojams pristatomos ir apdorotos sraigės, kuriomis gali mėgautis ne tik gurmanai ar mėgstantys svečiuotis užsienio šalyse. Nedidelio Panevėžio rajono Trakiškio kaimo gyventoja Janina Krištaponienė sraiges augina jau seniai – dabar jų turi per 200 tūkst.

Šalies ūkininkai vis dažniau ima ne tik auginti ir gaminti naujus maisto produktus, bet ir juos sertifikuoti pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą. Produktų sertifikavimas naudingas tiek ūkininkams, tiek pirkėjams. Šie įsigyja sveikatai palankesnius ir aplinką tausojančius produktus, kurių gamyba nuolat kontroliuojama, o ūkininkai turi pranašumą rinkoje, nes užtikrina produkcijos kokybę. Kėdainių rajono ūkininkas Arnas Kvedaras augina daržoves – morkas ir kopūstus.

Vos nutirpo sniegas Kėdainių ūkininkai suskubo sodinti bulves. Lyderių pozicijų šioje srityje kėdainiškiai užleisti neketina, nors ankstyviausių buvių sodinimo kaštai labai dideli, reikia daug rankų darbo ir didelių investicijų derliaus apsaugai.  Kėdainių pašonėje intensyvus darbymetis – kėdainiškiai ūkininkai tradiciškai patys pirmieji jau sodina ankstyviausias bulves, jos į dirvą keliauja jau sudaigintos.

Pavasarį geltonai nusidažantys laukai džiugina akis, bet liūdina gamtininkus: ūkininkai kasmet vis didesnius žemės plotus užsėja rapsais, kurie paukščiams – lyg Sacharos smėlynai, įžvalgomis apie šių augalų paplitimą šalies žemės ūkyje dalijasi Statistikos departamentas (SD). Gamtininkų teigimu, paukščiams grėsmę kelia tiek rapsų, tiek kukurūzų masyvai – jais užsėjus laukus, krūmynuose gyvenantiems paukščiams mažėja buveinių ir maisto šaltinių.

Pieno žaliavos kaina, mokama Lietuvos stambiesiems ūkiams, užkopė į rekordines aukštumas, aplenkdamos Europos Sąjungos (ES) kainų vidurkį.  Pasak tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves – „Pieno žvaigždes“, Vilkyškių pieninę ir „Rokiškio sūrį“ – vienijančios asociacijos Pieno centras vadovo Egidijaus Simonio, net ir negaliojant vadinamajam Pieno įstatymui, pernai ūkininkams už pieną buvo mokama aukšta kaina ištisus metus.

Lietuvos ūkininkų atstovai tikina, kad jiems susirasti darbuotojų sunku, ypač sezoniniams darbams. Tad prašo valdžios leisti darbuotojus įsivežti iš užsienio supaprastinta tvarka. Vis dėlto įdarbinimo specialistai teigė, kad įdarbinimo tvarkos keisti nereikia. Užsieniečiai esą ir dabar įdarbinami greitai ir paprastai.

Siūloma pratęsti žemės ūkiui draudimo nuo sausros rėmimą 2021-iesiems.  Vyriausybė trečiadienį svarstys Žemės ūkio ministerijos siūlymą tęsti įgyvendinamos valstybės pagalbos priemonės galiojimą, patikslinant perdraudimo koeficientą dėl išmokamų kompensacijų draudimo įmonėms.  Siūloma nustatyti 2021 metais taikomą 6,0 perdraudimo koeficientą.

Lietuvoje siūloma panaikinti lengvatas degalams, kuriuos naudoja ūkininkai. Tačiau kitos Europos Sąjungos šalys kol kas to nesiima daryti. Tad ekonomistas siūlo ir Lietuvai irgi neskubėti naikinti lengvatų ūkininkams. Socialiniame tinkle „Facebook“ SEB ekonomistas Tadas Povilauskas klausia ir atsako: „Ar reikia visiškai panaikinti lengvatinį akcizo tarifą žemės ūkyje sunaudojamiems degalams Lietuvoje per 3 metus? Ne, jeigu kitos Europos Sąjungos (ES) šalys to irgi nedarys.

Europos Komisija siūlo visoje bendrijoje iki 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą. Šis siekis Lietuvoje kelia daug diskusiją. Specialistai tikina, kad lietuvių ūkininkai pesticidų ir taip naudoja mažiau negu kitos šalys. Tad siūlė atkreipti dėmesį į nelegaliai platinamus pesticidus ir maisto švaistymą. Apie pesticidų, kuriais laukuose naikinamos nepageidaujami organizmai, naudojimą šią savaitę diskutuota ir Lietuvos verslo forume.

Didžiųjų miestų darželiuose vaikai nemaitinami ekologiška vietos ūkininkų užauginta produkcija, rašo „Vakarų ekspresas“.   Pasak Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio, Žemės ūkio ministerijos nuo 2019 metų vykdomoje programoje, pagal kurią vietos ūkininkų užaugintą produkciją vartojantys darželiai gali pretenduoti į finansavimą, šiemet dalyvauja tik po iš vieną Vilniaus ir Kauno rajono darželį.

Mokestinės permainos artėja ir prie dabartinės kelių mokesčio sistemos. Žadami pakeitimai palies ne tik prekybininkų, vežėjų pinigines, bet ir dalies ūkininkų. Tiesa, jau dabar kalbama, kad numatyti pokyčiai yra netinkami, o valstybė dėl to gali prarasti milijonus eurų.  Praeitoje Seimo kadencijoje politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, kurios vertė – apie 90 mln. eurų.

Kiaules ir vištas auginantys stambieji ūkininkai pandemijos laikotarpiu teigia esantys užmiršti, gyvulių fermos tuščios. Užsidarius Lietuvos ir užsienio restoranams, jų produkcija tapo niekam nebereikalinga. Visiškai veiklą sustabdė jau penki paukštininkystės ūkiai. Gyvulių augintojai baiminasi, kad po pandemijos gali jau nebeatsitiesti, todėl lietuviams teks valgyti lenkišką produkciją, o lietuviški mėsos ūkiai žlugs. „Augindavome broilerius.

Jauniesiems ūkininkams pradėti savo veiklą nuo nulio sudėtinga. Dažnam trūksta ne tik žinių, praktinių įgūdžių, bet ir pinigų nuosavam žemės sklypui. Žemės ūkio ministerija ėmėsi šią problemą spręsti. Ketinama įkurti buvusiose žemės ūkio mokyklose jaunųjų ūkininkų inkubatorius, kuriuose jie galėtų pasisemti patirties, žinių ir lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės.

Valstybės pagalbos nesulaukiantys paukštynai teigia skaičiuojantys milijoninius nuostolius, todėl mažina gamybą. Vieną jų – Kaišiadorių paukštyną – svarstoma uždaryti.  Tautvydo Barščio kontroliuojama grupė „KG group“ pranešė, kad jos valdomi Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai ketvirtadienį informavo Lietuvos ūkininkus, iš kurių superka mėsinius viščiukus, jog nuo gegužės nutraukia sutartis ir stabdo paukščių supirkimą.

2020 m. NMA buvo pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – 386 606 paraiškos paramai gauti. Ūkininkus, kaimo verslininkus ir kitus paramos gavėjus pasiekė beveik 1 mlrd. (963 377 284) Eur paramos. Tai antra didžiausia NMA istorijoje per metus išmokėta paramos suma. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) administravimas tęsiasi, tačiau jau dabar patvirtinta 87 proc. programai įgyvendinti skirtų paramos lėšų.

Parduotuvėse pieno ir miltų produktus perkanti marijampoliečių šeima pastebėjo, kad ėmė kilti kainos. Kad tai vyksta, pastebi ir ekspertai, kurie jau vardija, kokios prekės artimiausiu metu turėtų brangti. Plačiau apie šią situaciją Lietuvoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.  Marijampolėje gyvenanti Jolitos ir Tado Žukelių šeima kylančias kainas sako pirmiausia pastebėjusi pirkdama degalus automobiliams.

Skirtingą produkciją gaminantys ūkininkai veikdami bendrai gali išlošti restoranams, mokykloms ar darželiams pristatyti šviežius ir ekologiškus maisto produktus. Ūkininkai tikina, kad šis būdas naudingas abiem pusėms – vartotojai greitai gauna kokybiškus produktus, o ūkininkams nereikia ieškoti tarpininkų ar patiems atskirai pristatyti produktus pirkėjams.

Po karinio perversmo Mianmare – didžiausi protestai per dešimtmetį ir nacionalinis streikas. Šalies sostinėje žmones kariškiai vaiko vandens patrankomis. Mianmarą ir toliau drebina protestai, kurie šalyje įsiplieskė po praėjusią savaitę įtakingų generolų įvykdyto karinio perversmo. Dešimtys tūkstančių žmonių protestuoja jau trečią dieną iš eilės. Tai – didžiausia nepasitenkinimo banga Mianmare per daugiau nei dešimtmetį.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios žemės ūkio ir žuvininkystės įmonės ir ūkininkai vėl gali gauti lengvatinių paskolų – jiems papildomai skirta 44,8 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) administruojamą priemonę pernai suteikta 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų beveik 700 augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, akvakultūros, daržininkystės, pienininkystės ūkių bei ūkininkų, mišrių ūkių, kailinių žvėrelių augintojų.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei prabilus apie mokestinių lengvatų peržiūrą ir naikinimą, akiratyje atsidūrė ir lengvatos ūkininkams. Panaikinus lengvatą ūkininkų naudojamam dyzelinui į valstybės biudžetą kasmet būtų papildomai surenkama 115 mln. eurų. Bet dalis ūkininkų dėl to griebiasi už galvų ir jau kalba apie bankrotą. TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad daugelis ūkininkams skirtų lengvatų yra problemiškos.

Lietuvos žemės ūkio įmonės ir ūkininkai jau dabar naudoja modernias sistemas ar įrankius, kurie ne tik padeda pagaminti daugiau produkcijos, bet ir sutaupyti pinigų. Tačiau žemės ūkio specialistai pastebi, kad kol kas nuošalyje lieka smulkieji ūkiai. Tad reikia sukurti galimybes, kad ir jie galėtų įpirkti žaliąsias technologijas.

Prezidentui, premjerei ir finansų ministrei prakalbus apie mokestinių lengvatų naikinimą, visų akys pakrypo į ūkininkams skirtą dyzelinį kurą. Mat užraukus šią privilegiją, kasmet biudžete susitaupytų po 115 milijonų eurų. Bet Lietuvos ūkininkai savo verslams jau rašo nekrologus. Apie tai plačiau domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Man širdis gali sustoti... Jeigu ūkininkams suvienodins dyzelį jau ir kolonėlėje, tai čia tragedija“, – baiminasi ūkininkas Juozas Beinorius.

Septynerius metus trukusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo pratęsta dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, kol bus patvirtintos naujos bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo kryptys. Paramos ir toliau bus alima kreiptis šiais metais – kaip tik patvirtintas šiemetinis paraiškų atskiroms priemonėms teikimo grafikas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad šiemet, pratęsus KPP įgyvendinimo laikotarpį, ūkininkams bus pasiūlyta daugiau paramos lėšų.