ūkininkai

Ūkininkai tikisi, kad naujai išrinktas Seimas bei Vyriausybė skirs daugiau dėmesio biurokratijos mažinimui. Jie pažymi, jog šiuo metu dokumentacijos kiekis yra per didelis ir dažnai sunkiai suprantamas, o tikrintojai, stokodami praktinės ūkininkavimo patirties, neretai, anot jų, skiria nepagrįstas baudas, užuot padėję susitvarkyti su dokumentais ir procesais.

Lazdijų rajone įsikūręs Rūtos Cimakauskienės ūkis gamina nacionalines maisto kokybės produktų (NKP) sertifikatą turinčius kaušinius, kurie ženklinami ženklu „Kokybė“. R. Cimakauskienė pasakoja, kad ūkio veikla sutapo su kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ organizuojamais mobiliais turgeliais, kur ūkininkai į įvairias Lietuvos vietas kasdien atveža šviežiausią produkciją, šio kooperatyvo vadovas Mindaugas Maciulevičius sako, kad nacionalinės maisto kokybės produktų arba kitaip NKP sertifikatą t...

Tie, kuriems neteko susidurti su gyvulininkyste, veikiausiai nėra pagalvoję, kad šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) išskiria ne tik gamyklos ar automobiliai – orą teršia ir gyvuliai, o šaltinis – jų mėšlas ir „bezdalai“. Tad, pvz., Danijoje, buvo sugalvota juos apmokestinti. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, Danija bus pirmoji šalis, kuri nuo 2030 m. apmokestins karvių, avių ir kiaulių augintojus.

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja sveikas, natūralus ūkininkų užaugintas maistas – tai mėsos, pieno produktai, duonos ir pyrago gaminiai, kiaušiniai, vaisiai, medus. Daugelis šių produktų išsiskiria savo skoniu, maistingumu. O taip pat turi nacionalinės maisto kokybės produktų (NKP) sertifikatą. Vienas iš tokių sveiko ir vertingo maisto augintojų yra Kauno rajone įsikūręs Audrius Banionio ūkis, išsiskiriantis užaugintos ir perdirbtos produkcijos gausa.

Anykščių rajono ūkininkas Vitalijus Petronis, valdantis vieną didžiausių Aukštaitijoje vaisių (50 ha) ir uogų (virš 100 ha) ūkių, neslepia pastaraisiais metais susiduriantis su vis didėjančiais iššūkiais. Beveik 25 metų sodininkystės ir uogininkystės patirtį turintis ūkininkas pripažįsta – ūkį valdyti niekada nebuvo lengva, tačiau pastarieji ketveri metai, sako, tikrai buvo sudėtingi: „Kai 2000-aisiais pasodinau pirmuosius serbentus ir obelis, tikėjausi, kad viskas bus gerai.

Nuo spalio 7 d. ūkininkai, investuojantys į žemės ūkio valdas, paraiškas paramai gauti galės teikti supaprastinta tvarka. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, papildomas kvietimas galios iki lapkričio 4 d. Nurodoma, kad kvietimams skirtos lėšos bus paskirstytos pagal atskirus žemės ūkio sektorius: 13,5 mln. eurų bus išdalinta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, dar 40 mln.

Viena po kitos dygstančios vėjo jėgainės kelia didžiules aistras. Kelmės rajono ūkininkai nepatenkinti, kad žaliosios energijos tiekėjai lenda į jų laukus, niokoja kelius, pradeda statybas, o tik paskui apie jas diskutuoja su vietiniais. Vėjo jėgaines statančios bendrovės atšauna, kad visus leidimus statyboms turi, o padarytą žalą pasirengę kompensuoti.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kelmės rajono ūkininkas Martynas skundžiasi, kad vėjo jėgaines statanti bendrovė elgiasi įžūliai.

Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės šį rudenį vėl galės supaprastinta tvarka gauti paramą ūkiams modernizuoti. Pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus skirta 40 mln. eurų, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija. Planuojama skirti po 10 mln. eurų paramos kiekvienam iš keturių sektorių – pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės, įskaitant avių, ožkų, triušių, kiaulių, paukščių, kiaušinių gamybos, taip pat sodų, daržų, uogų bei kitiems ūkiams.

Spalio pradžioje Žemės ūkio ministerija skelbs 13,5 mln. eurų paramos kvietimą visiems žemės ūkio sektoriams stiprinti. Anot ministerijos, pieninės galvijininkystės, mėsinės gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės bei kitiems augalininkystės sektoriams bus skiriama po 3,375 mln. eurų paramos lėšų. Į paramą galės pretenduoti tie ūkininkai, kurių valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. eurų.

Pieno ūkiai Lietuvoje sparčiai nyksta. Ūkininkai skundžiasi, kad pragyventi iš pieno nebeįmanoma, o valdžia jiems ne padeda, o tik žlugdo. Karves išparduoda ir smulkūs, ir stambūs ūkininkai. Dažniausiai jos iškeliauja į Lenkiją. Į žemės ūkio ministro kėdę sėdęs Kazys Starkevičius žada pokyčius, tik vargu ar daug jų pavyks įgyvendinti per kelis mėnesius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“. Savidraudos fondas teigia, kad gavo 1700 žemdirbių pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus – daugiau kaip 70 tūkst. hektarų. Skaičiuojama, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų.

Kauno rajono ūkininkai skaičiuoja stumbrų padarytą žalą. Jų skaičius Lietuvoje šiuo metu siekia per 300. Valdžia žada nuostolius kompensuoti, tačiau ilgalaikių sprendimų, ką daryti su šia problema, neranda. Kokių priemonių reiktų imtis dėl stumbrų populiacijos kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ su aplinkos viceministru Kęstučiu Šetkumi ir ūkininku iš Kauno rajono Nikolajumi Dubnikovu.

Konfliktas tarp ūkininkų ir „Via Lietuvos“ įsismarkauja. Dėl per arti kelio krašto pasėtų pupų žemdirbiui gresia kelių šimtų eurų bauda. Tačiau šis atkerta, kad jokios žalos keliui nepadarė, o „Via Lietuvos“, nepjaunamos piktžolės kelkraščiuose kelia daugiau grėsmės nei javai ar pupos. Daugiau apie tai  – TV3 žiniose.

Nuo liepos 1 d. jaunieji ūkininkai gali teikti paraiškas dėl lengvatinės paskolos gavimo  pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Paraiškos bus priimamos iki pat metų galo – gruodžio 31 d., arba iki kol bus pasiekta paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.

Seimo Ekonomikos komiteto patobulintą pieno įstatymo projektą sukritikavo žemės ūkio ir perdirbimo įmonių atstovai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vertinimu, įstatymo projektas nesprendžia įsisenėjusių problemų pieno sektoriuje, o esminė spraga – į projektą nėra įtraukta prekybos grandis.  Asociacija tokią poziciją savo rašte pateikė Ekonomikos komitetui, kuriam siūlo taisyti įstatymo projektą.

Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol kas nuimamos pirmosios javų kultūros – žieminiai miežiai ir kviečiai.  Vieni ūkininkai sako, kad dėl gerų oro sąlygų ir palankių trąšų kainų šiemet galima laukti rekordinio grūdų derliaus, kiti sako esantys atsargesni.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Seimo priimtame Gynybos fonde įtrauktus akcizus kurui ūkininkai gali vertinti kaip Vyriausybės duotų pažadų laužymą ir nuspręsti tęsti šių metų pradžioje vykusius protestus. „Jeigu (Vyriausybė – ELTA) vėl pradės juos (pažadus – ELTA) laužyti, ūkininkai tikrai atvažiuos, net neabejoju. Tik pabaigs savo darbus.

Šlapynių atkūrimas – vienas efektyviausių būdų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkio sektoriuje suvaldyti. Siekiant ŠESD išmetimų sumažinimo iš nusausintų pažeistų žemės ūkyje naudojamų durpžemių, čia atkuriant pelkėdaros procesus, Lietuvoje jau netrukus bus pradėta įgyvendinti nauja pažangos veikla „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“. Ūkininkai paraiškas galės teikti jau nuo birželio 17 d. iki rugpjūčio 19 d. ir nuo rugs...

Birželio pradžioje kai kuriuose Suvalkijos regiono ūkiuose bulvių laukai žaliuoja kaip rūtos, o tokius vaizdus matantys tikina, kad po kiekvienu krūmu – daug primegzta bulvių. Tuo gali įsitikinti ankstyvųjų bulvių augintojai, turgavietėse jau pardavinėjantys pirmąjį šių metų derlių. Anot jų, derlius užderėjo beveik dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai ir yra gan neblogas.  Antanavo krašto (Kazlų Rūdos sav.

Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad siūlymas didinti akcizus ir skirti šias lėšas gynybos finansavimui yra gali pabloginti sektoriaus konkurencingumą. Anot jo, „užtektų nedidelės kibirkšties“, kad žemdirbiai vėl imtųsi protestų, taip pat ūkininkai norėtų, jog dabartinį žemės ūkio ministrą pakeistų Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. „Mes dabar mokame 60 eurų akcizą. Tai mums dabar dvigubėja.

Antradienį sunkvežimių vairuotojai, mėginantys išvažiuoti iš Lenkijos į Ukrainą per Hrebenę, susidurs su sunkumais, pranešė rytų Lenkijos Tomašovo Lubelskio policijos nuovados atstovė Monika Ryczek. Antradienį 10 val. ryto Lenkijos ūkininkai pradėjo blokadą priešais Hrebenės perėją, solidarizuodamiesi su Europos ūkininkais, kurie tą pačią dieną Briuselyje surengė protesto akciją prieš „Žaliojo kurso“ įvedimą.

Jau šiandien prasideda vasariškiausias ir romantiškiausias TV3 vasaros projektas „Ūkininkai ieško meilės“. Du ūkininkai ir dvi ūkininkės pasiryžę atverti ne tik savo namų duris, bet ir savo širdis. Kad ir koks puikus gyvenimas bebūtų, be meilės jis niekuomet nebus pilnavertis. Projekto dalyviai, nepaisant skaudžių praeities išgyvenimų, yra pasiruošę karščiausiais jausmais patikėti ir vėl.

Žemės ūkio ministerija nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas tiems ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams. Tai padaryta įvertinus, kad 2023-ieji buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose.

Gegužę prasidėjus vienam svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir naudmenų deklaravimui – ūkininkai baiminasi nespėsiantys supildyti visų dokumentų, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia stebinti dar lėtesnį pasėlių deklaravimą nei pernai. „Mes matome dviejų-trijų dienų atsilikimą nuo pernai metų.

Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. Skelbiama, kad šių metų sausį vykusio kvietimo šioms technologijoms įsigyti metu vien vos per savaitę buvo sulaukta 119 paraiškų bei panaudota visa Modernizavimo fondo priemonės 2024 metams skirta 8 mln. eurų suma.

Išbrangus trąšoms, aplinkos ministras ragina ūkininkus laukus tręšti nemokamai dalinamu nuotekų dumblu. Tačiau daug ūkininkų į šias trąšas žvelgia įtariai dėl galinčių jame būti sunkiųjų metalų, mikroplastiko, bakterijų, vaistų ar narkotikų. Žemdirbių atstovai piktinasi, kad Vyriausybė sunkina sąlygas laukus tręšti gyvulių mėšlu, o štai abejones keliančiam nuotekų dumblui, atvirkščiai – lengvina. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos braškių augintojai jau pradėjo skinti pirmąsias prinokusias uogas. Jos netrukus keliaus ant prekystalių ir pasieks pirkėjus. Tiesa, pirmosios braškės noksta šiltnamiuose, o kol pradės nokti uogos, auginamos atvirame grunte, dar turėsime palaukti. Viešvilietis Vaidas Rimkus – gerai žinomas ankstyvųjų braškių augintojas ne tik Jurbarko, bet ir Tauragės, kitų aplinkinių rajonų uogų valgytojams.

Finansų ministerijai pasiūlius gynybos finansavimą didinti, be kita ko, keliant akcizus visų rūšių kurui, įskaitant žaliąjį ūkininkų dyzeliną, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog žemdirbiai į tokį pokytį reaguotų neigiamai. „Žemdirbių bendruomenė tą žinią sutiktų priešiškai ir žemdirbiai visada jautriai į tą reaguoja, į norus didinti akcizą kurui, būtent dėl to pačio principo, dėl teisingumo principo.

Smidrų augintojai tikina tokių metų nepamenantys – itin anksti – balandžio pabaigoje – išsistiebę smidrai netrukus buvo paslėpti sniego, vėliau dar apkandžiojo šalnos. Tad dalį derliaus tiesiog teko išpjauti ir išmesti. Dabar Anykščių rajone smidrus auginantys ūkininkai tvirtina pradėję pjauti tarsi naują šio sezono derlių. Ir viliasi, kad gamta daugiau pokštų nebeiškrės.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Atšilus orui, vis daugiau ūkininkų ėmė ieškoti darbuotojų. Gyventojams siūlomi, tiek sezoniniai, tiek nuolatiniai darbai. Atlygis į rankas, dažnai viršija 1 tūkst. eurų. Tačiau ūkininkų skelbimai sulaukia ne tik potencialių darbuotojų susidomėjimo, bet ir pašaipų. Štai melžėjos socialiniame tinkle ieškojusi ūkininkė sulaukė ne tik norinčių dirbti, bet ir pašaipių komentarų. Žmonės piktinosi, kad siūlomas darbas per sunkus, be to, esą neturi apibrėžtų darbo valandų.

Praėjusios savaitės pradžioje šiam metų laikui kiek neįprasta sniego danga užklojo nemenką dalį Lietuvos. Šiauriniuose rajonuose jos storis siekė keliolika centimetrų. Ant medžių, laidų, šiltnamių ir kitų statinių formavosi šlapio sniego apdraba. Lūžo ir linko medžių šakos, dalis gyventojų liko be elektros. Kai kuriuose rajonuose keliai buvo sunkiai išvažiuojami. Laukus apžiūrėję ūkininkai jau kalba apie galimus nuostolius.

Lenkų ūkininkai nutraukė blokadas prie visų sienos su Ukraina perėjų, pirmadienį pranešė mokesčių pareigūnai. Tuo baigėsi du mėnesius trukęs protestas dėl žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos į Europos Sąjungai priklausančią Lenkiją. „Eismas per visas sienos [su Ukraina] perėjas galimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos Mokesčių administracijos rūmų Liubline atstovas Michalas Derusas. Pranešimas pasirodė ūkininkams nutraukus paskutinę blokadą prie Hrebenės punkto.

Netikėtai savaitės pradžioje atšalę orai ir dalyje Lietuvos iškritęs gausus sniegas reikšmingos žalos pasėliams nepadarė, sako žemės ūkio rinkos dalyviai. Ūkininkų atstovai sako, kad labiau nukentėjo vaisių, uogų augintojai. Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika sako, kad pasėliai dar nėra pakankamai paaugę, kad būtų paveikti staigiai atšalusių orų. Anot jo, „VH Lietuva“ detalesnę šalnų žalą turėtų apskaičiuoti kitą savaitę.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 10,2 proc. mažesnė nei pernai kovą – 428,7 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (kovą, palyginti su vasariu) kainos pakilo 0,5 procento. Supirkimo apimtys per mėnesį išaugo 8 proc., per metus – 5,2 proc. iki 78,8 tūkst. tonų. Vien tik aukščiausios rūšies pieno supirkta 66,2 tūkst. tonų – 7,8 proc. daugiau nei pernai kovą. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc.

Ūkininko profesija – ką mes žinome apie ją? O ką žino mūsų vaikai? Kviečiame paklausyti vaikų pasikalbėjimo šios profesijos tema ir paklausyti VDU kanclerės pasakojimo apie ūkininko profesijas, kurios tapo vienos moderniausios, kadangi šiuolaikiniai ūkininkai savo verslus jau valdo telefonais ir planšetėmis.  www.pienasvaisiai.lt    www.facebook.

Artėjant vasarai ūkininkai neskuba ieškoti sezoninių darbuotojų. Dalis jų tikina, kad bandys išsiversti be papildomų darbo rankų. Tai lemia kelios priežastys, vieni ūkininkai neslepia, kad neturi pakankamai lėšų mokėti darbuotojams atlyginimus. Kiti tikina, kad kaimo žmonės nenori dirbti, vietoje atlyginimų jie renkasi pašalpas. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad praėjusieji metai ūkininkams buvo sunkūs, jie pakankamai neuždirbo.

Su netikėtomis kliūtimis susidūrė Kelmės rajono ūkininkai. Pagrindinę miestelio gatvę kelininkai taip susiaurino, kad ūkininkų technika neturi jokių galimybių ja važiuoti. Kelių direkcijos, dabar vadinamos „Via Lietuva“, atstovai aiškina, kad tokie saugumo salelių standartai galioja visoje šalyje, tad ūkininkams važiuojant teks užvažiuoti ant salelių. Tiesa, šie bijo, jog juos nubaus už taisyklių pažeidimą, ir piktinasi, kad susiaurintas kelias tik trukdo eismui.

Socialiniuose tinkluose ūkininkas išplatino siaubingą įrašą – jo avis naktį dvi valandas draskė ir tampė vilkas. Ūkininkas pasipiktino, kad vilkų didėjanti populiacija nėra tinkamai reguliuojama, o ministerija atkerta, jog nors ir situacija liūdna, tačiau tokių situacijų būdavo visada, o pašaliniai žmonės samprotauja neobjektyviai ir skuba bausti vilkus.

 Lenkijos protestuotojai toliau blokuoja krovininio transporto eismą trijuose pasienio su Ukraina kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive. Atitinkamą pareiškimą Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka padarė per nacionalinį naujienų telemaratoną. „Sienos blokada vykdoma trijuose kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive.

Lietuvos ūkininkai grasina sekti protestavusių lenkų ūkininkų pavyzdžiu. Jie vyriausybei priekaištauja, kad ši daugiau kaip metus vilkina žemų pieno supirkimo kainų klausimą. Žemės ūkio ministerijoje ūkininkai dar kartą buvo susitikę su ministru Navicku, tačiau išsiskirstė niūrios nuotaikos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Ginkūnų agrofirmos ūkyje Šiaulių rajone yra apie 600 melžiamų karvių.

Vilniaus valdžia neteisėtai draudė ūkininkams į kovo pradžioje planuotą protestą dėl mėšlo tvarkymo atvažiuoti traktoriais su priekabomis, galutinai nusprendė teismas. Anot savivaldybės, su priekabomis į miesto centrą galėjo būti atvežtas ir išpiltas mėšlas bei srutos, nors ūkininkai tai neigė. Vis dėlto kovo 14 dieną planuotas protestas galiausiai neįvyko.

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis produkcijos patekimo į Lietuvą. Anot jo, būtina kontroliuoti grūdus judančius per Lietuvos-Latvijos sieną bei drausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje (ES). „Sugriežtinta kontrolė visiškai neužkirs kelio rusiškiems grūdams patekti į Lietuvą, bet tai yra geriau nei nieko.

Magistralėje Via Baltica už Lietuvos sienos formavosi spūstys. Protestuojantys visoje Lenkijoje, šios šalies ūkininkai užblokavo kelią ir Lietuvos pasienyje. Vairuotojai skundžiasi spūstyje stovintys pusvalandį, Lietuvos pareigūnai kol kas veiksmų nesiima, tačiau jei spūstys didės, žada dar Lietuvoje automobilius į Lenkiją nukreipti kitu keliu. Lenkijos ūkininkams pradėjus kelių blokadas visoje Lenkijoje ir grasinant jas tęsti apie savaitę.

Visoje Lenkijoje trečiadienį vėl vyksta ūkininkų protestai, į kuriuos sukvietė ūkininkų profsąjunga „Solidarnosc“. Daugelyje vietų kilo spūstys ir eismo trikdžiai, nes ūkininkai savo traktoriais blokavo kelius ir žiedines sankryžas, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP. Lenkijos policijos duomenimis, protesto akcijos numatytos 580 vietų. Jose turėtų dalyvauti iki 70 000 dalyvių.

ES nenori viešai daug kalbėti apie naujų narių priėmimą, nes visame žemyne pastaruoju metu vyksta smurtiniai protestai, kuriuos rengia pikti ūkininkai, rašoma „Politico“. Tačiau pasirengiamieji darbai vyksta jau dabar, nepaisant nepalankių tam sąlygų – artėjančių Europos Parlamento rinkimų. Ūkininkai sako, kad jiems tenka pralaimėti konkurencinę kovą su pigiais importuojamais produktais už bloko ribų, daugeliu atvejų tai yra Ukraina.

Dėl Lenkijoje vykstančių ūkininkų protestų sekmadienį rytų Vokietijoje, netoli pasienio miesto Frankfurto prie Oderio, gali būti blokuojamas automobilių eismas, pranešė policijos atstovas. Lenkijos ūkininkai planuoja blokuoti greitkelį nuo Swiecko sankryžos iki Vokietijos sienos, pranešė greitkelio operatorius. Jų protestas turėtų baigtis trečiadienį 22 val. Nuo 13 val. vairuotojai bus nukreipiami kitais keliais, penktadienį sakė policijos atstovas.

Vilniuje vėl protestavo ūkininkai. Prie ministerijų jie buvo atsigabenę karutį su mėšlu ir talpyklų su srutomis. Taip jie reikalavo Vyriausybę tesėti pažadus sumažinti ribojimus tręšti laukus. Išvydę mėšlą po savo langais, valdininkai priėmė protestuotojus derybų ir jau artimiausiomis dienomis žada padaryti nuolaidų. Ūkininkas iš Telšių rajono Dainius Dargis į Vilnių iš savo ūkio atgabeno karutį, pilną mėšlo.

Lenkijos Dorohusko pasienio kontrolės punktą blokuojantys lenkų ūkininkai trečiadienį sakė, kad leis sunkvežimiams važiuoti į Ukrainą, bet ir toliau trukdys vežti krovinius į Lenkiją. Ūkininkai pasienio kontrolės punktus prie sienos su Ukraina blokuoja daugiau kaip mėnesį, protestuodami prieš ukrainietiškos produkcijos įvežimą į Lenkiją. Jie skundžiasi, kad dėl ukrainietiškos produkcijos rinkoje mažėja kainos, o tuo pačiu – ir jų uždarbiai.

Diferencijavus paramą už mėsinius galvijus, dalis ūkininkų gavo mažesnes išmokas, nes tinkamai nesuvedė kergimo duomenų, sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovė. „Dalis ūkininkų nebuvo susivedę visų reikiamų kergimo duomenų, dėl to tėvinė informacija nepateko apie tokius galvijus. Dėl to jie (ūkininkai – BNS) gavo mažesnę išmoką“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) teigė ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.