ūkininkai

Besipiktinantys rekordiškai nukritusiomis pieno supirkimo kainomis ūkininkai pagaliau prisbeldė iki Prezidentūros – susirinko ir žemdirbiai, ir prekybininkai, ir perdirbėjai. O pieno krizėje įklimpusiam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui kritikos pažėrė prezidentas. Ministrą jis ragina greičiau padėti ūkininkams išgyventi žemų pieno supirkimo kainų krizę. Tačiau Navickas toliau ragina ūkininkus kooperuotis ir laukti europinių pinigų.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir Lietuvos pieno gamintojams prašant skubios valstybės pagalbos Europos Komisija (EK) neketina skirti paramos, kaip to prašė žemės ūkio ministras.

Daržovių augintojams, kaip ir kitiems verslą vystantiems po atviru dangumi, iššūkių pastaraisiais metais netrūksta. Reikia prisitaikyti ne tik prie gamtinių pokyčių, laukinės gamtos, bet ir prie geopolitinių sąlygų bei prie iš viso to kylančių pasekmių. Iš didžiausios daržininkų ir vaisių augintojų parodos „Fruit Logistika“ daržovių augintojai sugrįžo išgirdę, kad ant jų pečių guls dar daugiau aplinkosauginių reikalavimų.

Keletas šimtų ūkininkų iš visos Lietuvos suvažiavo į mitingą prie Žemės ūkio ministerijos reikalaudami didesnių pieno supirkimo kainų ir apsaugoti juos nuo galimų bankrotų. Iš pienovežio jie miestiečiams dalijo ir nemokamą pieną. Tuo metu pačioje ministerijoje ministras Navickas su pieno sektoriaus dalyviais tarėsi, kaip kartu įveikti besitęsiančią pieno krizę. O štai iš susitikimo ūkininkai išėjo nusivylę net nesulaukę pabaigos.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir ūkininkams baiminantis bankrotų bei prašant skubios valstybės paramos, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, jog tiesioginė valstybės parama neišvengiama, nes dabartinių pagalbos priemonių, ūkininkų teigimu, nepakanka.    Pieno gamintojai sako nematantys perspektyvų toliau ūkininkauti, o derybose penktadienį, anot jų, nepavyko pasiekti sutarimo dėl greitų sprendimų krizei įveikti.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį susitinka su pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybos įmonių, Konkurencijos tarybos ir Vyriausybės atstovais aptarti situaciją pieno rinkoje. K. Navickas yra sakęs, kad  smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms didžiausias smūgis tenka silpniausiems gamintojams, tačiau našta turi dalintis ir perdirbėjai.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir ūkininkams baiminantis bankrotų bei prašant skubios valstybės paramos, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pirmiausia reikia susitarti, kad ūkininkai jungtųsi į stambesnius ūkius ir turėtų didesnę derybinę galią, o tuomet valstybė galėtų suteikti dotacijas ar paramą iš Europos Sąjungos krizių rezervo.

Didesnių pieno supirkimo kainų reikalaujantys ūkininkai sukėlė šurmulį po Žemės ūkio ministerijos langais. Ten jie atsigabeno 3 tonas pieno ir ėmė tiesiog dalinti vilniečiams. Tačiau protestuojantys ūkininkai žemės ūkio ministro neišvydo – jis komandiruotėje pas arabus, o pas protestuotojus atėjęs viceministras palinkėjo palaukti, kol Europoje pieno rinka nurims ir kainos pačios pakils.

Ūkininkai nenuilsta ir trečią savaitę protestuoja dėl rekordiškai žemų pieno supirkimo kainų ir toliau nemokamai dalija pieną gyventojams. Peikdami Lietuvos banko tyrimą apie maisto kainas Lietuvoje, ūkininkai skelbia savo duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje pieno supirkimo kaina atsilieka nuo ES vidurkio ir infliacijos. Šią savaitę ūkininkai grasina didžiuliais protestais Vilniuje.

Dėl šalyje rekordiškai pabrangusio maisto Lietuvos bankas prekybininkų ir perdirbėjų kaltės nemato. Maisto kainos esą pakilo daugiausia dėl Kremliaus sukelto energetinio šoko, o verslininkai prekes brangino tiek pat, kiek jiems patiems pabrango energetika ir darbo sąnaudos. O žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai esą savo produkciją išbrangino žymiai labiau už sąnaudas. Žemės ūkio rūmų vadovas su tokiomis išvadomis nesutinka.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas netrukus tikisi rasti sprendimą, kaip suvaldyti situaciją pieno rinkoje. Ministro teigimu, smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms didžiausias smūgis tenka silpniausiems gamintojams, tačiau našta turi dalintis ir perdirbėjai. Todėl ministerija siekia stiprinti mažųjų pieno gamintojų derybines galias, kooperaciją. „Turime situaciją, kuri mūsų toliau niekur neveda.

Vyriausybės siūlomas reguliavimas, kada ūkininkams būtų leista gaminti ir prekiauti alkoholiu, gali iškraipyti konkurenciją bei pažeisti valstybės pagalbos taisykles, teigia Konkurencijos taryba. Seimo nariai siūlo keisti Alkoholio kontrolės įstatymą įteisinant išimtį ūkininkams ir leidžiant per metus gaminti iki 1 tūkst. litrų ne didesnės kaip 65 proc. etilo alkoholio koncentracijos gėrimų – jiems reikėtų gauti tik vieną licenciją, kuri suteiktų teisę ir prekiauti gėrimais.

Ūkininkas Aivaras Jonutis laikosi savo pozicijos ir toliau protestuoja prieš ūkininkams nepalankias pieno supirkimo kainas, o prie jo jungiasi ir daugiau ūkininkų, kurie verčiau atiduos pieną veltui, nei jį parduos už nuostolingus centus. Anot ūkininko, šis protestas gali padėti, jei visi ūkininkai bus vieningi ir pasipriešins supirkėjų patyčioms. Ateinančiomis dienomis ūkininkas planuoja aplankyti daugiau Kauno mikrorajonų ir išdalinti kauniečiams šviežią pieną.

Streikuojantys ūkininkai visą šią savaitę nemokamai dalija pieną gyventojams. Jie pastebėjo, kad dėl to sujudo ir prekybininkai. Jie daugeliui pieno produktų pradėjo taikyti nuolaidas. Tačiau prekybos tinklų atstovai tikina, kad nuolaidas pirkėjams siūlo nuolat. Tuo metu ūkininkų atstovai prognozuoja, kad lietuviško pieno gamintojų gali ir visai nelikti. Ūkininkai socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kuriuose miestuose galima nemokamai pasiimti pieno.

Žemiau savikainos nukritusiomis pieno supirkimo kainomis besiskundžiantys ūkininkai įvairiuose šalies miestuose toliau dykai dalija savo pieną. Jie toliau koneveikia žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir reikalauja susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte. Tačiau ministras žada susitvarkyti pats ir saugo premjerę nuo konflikto su ūkininkais. Jis jau prašo skubios Europos komisijos paramos Lietuvos ūkininkams. Tiesa, nežinia, kada jie sulauks šios paramos ir aš iš viso ją gaus.

Pieną išpilantys ar nemokamai išdalinantys ūkininkai tokiu savo elgesiu nieko nepasieks, įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Valionis.  „Pieną turime parduoti, o ne atiduoti. Sako: išpilsime, padalinsime... Nieko iš to nebus. Kažkada prie Seimo vežėme... Mums reikia gauti pajamas, gauti kainą, kad padengtume savo išlaidas“, – penktadienį Socialdemokratų partijos diskusijoje su pieno rinkos atstovais teigė J. Valionis.

Sumažėjus paklausai eksporto ir vidaus rinkose ir Lietuvos pieno ūkininkams dėl didelių gamybos kaštų patiriant sunkumų žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas prašo Europos Komisijos suteikti skubią paramą jiems iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo.

Kaune jaunasis ūkininkas Aivaras Jonutis iš Stakliškių ir toliau dalina pieną. Šį kartą eilė nutįso prie Jono Basanavičiaus gimnazijos. Susirinko apie 300 žmonių. Anot ūkininko, žmonės ima po 3-5 litrus, kad visiems užtektų. 50 karvių auginantis ūkininkas per tris dienas vien Kaune jau bus išdalinęs apie 3 tonas pieno. Nors daugelyje Lietuvos miestų skelbiama, kad pienas dalijamas nemokamai, pas Aivarą atėję žmonės aukoja vidutiniškai po 50 centų už litrą.

Ženkliai kritusiomis pieno supirkimo kainomis pasipiktinę ūkininkai sako, kad kilo grėsmė ūkių išlikimui ir pradėjo stichiškas protesto akcijas. Supirkimo kainai nukritus tiek, kad ūkininkams jo pardavinėti tiesiog neapsimoka, vieni jį tiesiog išpila laukuose, o štai, penktadienio rytą iš Radviliškio rajono į Panevėžį atvykusi ūkininkė Gabija Kiaunienė norėjo padaryti gerą darbą ir pieną savo iniciatyva žmonėms dalino nemokamai, skelbia naujienų portalas JP.

Lietuvoje ir toliau pienas liejasi laisvai. Per šią savaitę ūkininkai jau išdalijo ar į laukus išpylė mažiausiai 100 tūkstančių tonų pieno. Štai prie nemokamo pieno Telšiuose nusidriekė tautiečių eilės. Kas po kelis litrus, o kas po keliasdešimt tempė į namus. Žmonės sako palaikantys ūkininkus ir keikiantys perdirbėjus. Tad dėkingumą ūkininkams gyventojai išreiškia jiems palikdami kelis centus ar eurus.

Daugelį metų smūgį po smūgio patiriantys pieno gamintojai – pratrūko. Paskutiniu lašu kantrybės taurėje buvo beveik du kartus mažinamos pieno kainos. Ūkininkai sujudo visoje Lietuvoje, o prie Tauragės susirinkę protestuotojai pievoje išlaistė 10 tonų pieno. Ar sukilę ūkininkai išsiderės, kad daugiau mokėtų už pieną? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.

Pirmadienį dėl pieno supirkimo kainų protestuodami žemdirbiai prie pagrindinių perdirbėjų ir prekybininkų administracijos pastatų statė žalius kryžius. O štai antradienį Kaune surengta dar viena akcija – gyventojams nemokamai dalijamas pienas. „Dėl neadekvačių pieno supirkimo kainų ūkininkas skelbia akciją ir dalins kauniečiams nemokamai pieną“, – apie planuojamą akciją pirmadienį pranešė į redakciją paskambinęs vyras. Kaip tarė, taip ir padarė.

Per Lietuvą vilnija ūkininkų protestai. Perdirbėjams perpus sumažinus žaliavinio pieno kainą, žemdirbiai toliau pieną pila laukuose ir dalija gyventojams. Prie perdirbimo gamyklų ir prekybos tinklų būstinių ūkininkai pristatė medinių kryžių. Gaudami kone dešimt kartų mažesnę kainą už pieną negu jis kainuoja parduotuvėse, žemdirbiai prekybininkus ir perdirbėjus kaltina godumu ir reikalauja derybų.

Daugelį metų smūgį po smūgio patiriantys pieno gamintojai – pratrūko. Paskutiniu lašu kantrybės taurėje buvo beveik du kartus mažinamos pieno kainos. Ūkininkai sujudo visoje Lietuvoje, o prie Tauragės susirinkę protestuotojai pievoje išlaistė 10 tonų pieno. Ūkininkas Ignas sako, kad dabar pinigų lieka susimokėti paskolas, tačiau vyrui kelia nerimą tai, kas laukia ateityje.  „Netenkina pieno kaina, neina galo su galu sudurti.

Dėl smarkiai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų susidariusi padėtis pieno sektoriuje sukėlė ūkininkų pasipiktinimą. Telšiuose prie „Žemaitijos pieno“ gamyklos būrys žmonių susirinko į protestą: rankose laiko plakatus, dalija pieną. Protestuojantis Daivaras sako, kad protestas judės toliau, kita numatoma stotelė „Lidl“ parduotuvė.  „Esam Telšiuose, prie „Žemaitijos pieno“ gamyklos. Susirinkę žmonės: žemdirbiai, pieno gamintojai ir ne tik.

Prasidėjus metams prekybos tinklai vienas po kito ėmė siūlyti nuolaidas maisto produktams. Jie tikina, kad padeda pirkėjams kovoti su infliacija, augančiomis kainomis. Tačiau ekonomistas pastebi, kad nuolaidas tenka taikyti, nes pirkėjai ėmė jau taupyti ir maistui. Be to, nuolaidas taikyti tapo įmanoma sumažėjus dujų ir elektros kainoms. Tačiau Lietuvos ūkininkai skundžiasi, kad yra stumiami iš rinkos ir tikina, kad didžiąją pelno dalį susižeria būtent prekybininkai.

Pastaruosius mėnesius smarkiai mažėjant žaliavinio pieno supirkimo kainoms, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, jog bus siekiama didesnių derybinių galių ūkininkams. Anot jo, sprendžiant pieno supirkimo kainų problemą būtina peržiūrėti pieno gamintojų ir perdirbėjų sutartis, ypač priedus už kokybę.  „Pagrindinis siekis yra, kad mes turėtume labiau stabilesnes rinkas ir labiau valdomas rizikas kalbant apie pieno sektorių, nes esame labai stipriai veikiami regione kaimyninių šalių.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.   „Mano įsitikinimu, tikrai nepakankamai išnaudojame smulkiųjų ūkininkų ir prekybininkų potencialą.

Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą prarado daugiau nei pusę žemdirbių – jų valdas perėmė stambieji žemės ūkio verslai. Tokią statistiką skelbia šalies Šeimos ūkininkų sąjunga, kuri tikina, kad smulkesniųjų ūkininkų nykimas vyksta neatlaikant konkurencijos su stambiaisiais. O pastarieji apeina įstatymą, kuris leidžia turėti ribotą dirbamos žemės hektarų skaičių, užgrobdami vis daugiau žemių per dukterines įmones.

Karvių augintojai ir melžėjai grasina išpjauti melžiamas karves, mat jų esą laikyti neapsimoka sumažėjus pieno supirkimo kainoms. Europoje pienas taip pat jau pinga. Lietuvos pirkėjai parduotuvių lentynose to nemato ir piktinasi išbrangusiais pieno produktais. Visgi pieno kainos jau nustojo kilti, o prie sienos remiami prekybininkai pripažįsta – jau teks piginti ir jo produktus. „Nieko nėra, nei papildų, nieko, tik šienas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga prašo dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams ir ūkiams, o Europos Sąjungos tiesioginių išmokų bazinei daliai nustatyti 60 tūkst. eurų ribą.  Šie reikalavimai numatyti organizacijos kreipimesi į šalies vadovus prašant imtis veiksmų. Jame taip pat prašoma užtikrinti paramą kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas kooperatyvams realizuoti produkciją.

Suvalkijos ūkininkai Aplinkos ministrui pastaruoju metu turi itin daug priekaištų. Jie kratosi naujai atgimusio projekto – Suvalkijos nacionalinio parko.  Žemdirbiai bijo, kad bus apribotas ūkininkavimas ir sako, kad nenori saugomų gėlių, nori dirbti žemę. Apie nacionalinį parką buvo kalbama ir prieš 15 metų. Tuomet niekas neįvyko, Vyriausybė bando dabar. Ministras ūkininkus ramina, kad ir toliau galės ūkininkauti.

Šiandieną pranešta, kad Anapilin iškeliavo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos narys Henrikas Žebarauskas, Rimanto Žebarausko tėvas. Norintieji atsisveikinti su H. Žebarausku kviečiami tą padaryti jau rytoj, sausio 18 dieną, nuo 16:00 val. Kėdainiuose, Skongalio g. 1, „Gedulo saloje“. Laidotuvės vyks sausio 19 d. 13 val. Pagerbti prašoma vienu baltu žiedu.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame  plane (toliau – Strateginis planas) už dalyvavimą  savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose) ūkininkams numatyta  atlyginti papildomai.

Ūkininkai skundžiasi, kad iš jų pienas superkamas vis pigiau, tuo metu parduotuvėse pieno produktai brangsta. Ūkininkai įtaria, kad perdirbėjai yra susitarę dėl kainų. Tačiau šie kaltina situaciją užsienio rinkose ir skaičiuoja, kad užsienyje jų produkcija pinga, todėl jie priversti kainas mažinti ir ūkininkams. Tuo metu konkurencijos taryba skatina viešojoje erdvėje mažiau spekuliuoti apie susitarimus, o turint įrodymų iš karto kreiptis ir juos pateikti.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai parduotuvėse brangsta beveik kas savaitę. Iš viso per metus maistas pabrango daugiau nei 30 proc. Žmonės nerimauja, kad, jeigu kainos nesustos augti ir kitais metais, pinigų nebeužteks kitoms išlaidoms.  Tačiau prekybininkai vardija produktus, kurių kaina kitais metais mažės. Tuo metu gamintojai ir ekonomistai su tokiomis prognozėmis nesutinka. Anot jų, pirmąjį metų ketvirtį matysime maisto produktų brangimą.

Jaunieji Lietuvos ūkininkai lieja pyktį – Seimo nariai įvedė griežtesnes taisykles ūkininko sodyboms statyti. Tiesa, vienintelė viltis yra prezidentas Gitanas Nausėda, kuris vetavo Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, sugriežtinusias  sodybų statybas.

Šiemet Lietuvoje grūdų derlius buvo 0,8 proc. didesnis nei pernai, o jų supirkimo kainos aukštesnės, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Ūkininkai nuostolių nepatyrė. Metai buvo tikrai neblogi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Jo teigimu, karas Ukrainoje ir nestabilumas žaliavų rinkose sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad šiemet grūdai bus itin brangūs, tačiau taip neatsitiko.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina lapkritį po dviejų mėnesių augimo sumažėjo – ji siekė 546,4 euro už toną ir buvo 1,2 proc. mažesnė nei spalį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 1,7 proc. iki 410,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 36,5 proc. didesnė.

Paaiškėjo, kad lietuviško pieno mąžtą, dabar jis labai dažnai superkamas iš Estijos, Latvijos ir Lenkijos. „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad pagrindinė priežastis – žaliavinis pienas pigesnis. Kodėl Lietuvoje mažėja ūkininkų? Ar galime tikėti dar vieno pieno produktų kainų šuolio? P. Čepkausko, sako, kad priežastis, kodėl pienas superkamas iš svetur, nėra vien pigumo klausimas. Anot jo, ūkiams sunku, o gal net ir neįmanoma išsilaikyti.

 Valstybė 2023 metų pradžioje skirs 67 mln. eurų paramos įsirengti nuosavą ar įsigyti nutolusią saulės jėgainę, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas. Anot Virgilijaus Poderio, parama bus skiriama energetinėms bendrijoms, ūkininkams, smulkiesiems verslams. „Paramos gavėjai – mažieji juridiniai asmenys, mažas ir super mažas verslas, energetinės bendrijos.

Vilniuje prie Žemės ūkio ministerijos protestuoti prieš ministrą Navicką susirinko pusantro šimto ūkininkų. Jie tvirtina, kad Lietuvai nereikia pelkių ministro ir kad Navicko vykdoma ekologinė politika žlugdo žemdirbystę. Išklausyti jų pretenzijų ir atsakyti į klausimus atėjo ir pats Navickas. Prie scenos, kurioje vyko pokalbis, ūkininkai atėjusiems siūlė pasivaišinti ne tik karšta grikių koše su jautiena, bet ir pelkių sriuba.

Kaip pažymima Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) šalyje didinant gamybos intensyvumą ir dažnėjant ekstremaliems reiškiniams blogėjo paviršinio vandens kokybė. Įvertinus vandens telkinių būklę nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų kategorijų vandens telkinių priskirti rizikos vandens telkiniams ir neatitinka geros būklės kriterijų.

Ūkininkai pačiame sostinės centre – priešais Žemės ūkio ministeriją – iškėlė kryžių su kelmais ir akmenimis. Esą tokių veiksmų jie ėmėsi dėl to, kad nebegali kęsti žemės ūkio žlugdymo ir ministro Navicko politikos. Žemės ūkio ministerija atšauna neturinti, ką pasakyti, nes esą nežino, kas tokie yra nepatenkinti. Ūkininkų organizacijos tikina problemų pastebinčios, bet kryžių statymo šiandien nesupranta. O kas kryžių iškėlė, taip ir lieka neaišku.

„Swedbank“ bankas pradeda teikti ūkininkams paskolas, kurių sąlygos priklausys nuo ūkio tvarumo rodiklių, penktadienį pranešė bankas.  Tokią galimybę bankas pasiūlė pradėjęs bendradarbiauti su klimato technologijų startuoliu „eAgronom“. Nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys ūkininkai turės galimybę gauti specialų sertifikatą, kuris taps pagrindu geresnėms finansavimo sąlygoms suteikti.

Daugėjant asmenų, kurie stokoja maisto, „Maisto bankas“ prašo ūkininkų pagalbos daržovėmis, trečiadienį pranešė organizacija.  „Mes remiame daugybę organizacijų, kurios nepasiturintiems dalina jau pagamintą šiltą maistą. Būtent joms aukojame daugiausiai išgelbėtų daržovių ir vaisių. Įprastai didžiausioms maitinančioms organizacijoms paaukodavome toną maisto per dieną, o aną savaitę buvo dienų, kai joms galėdavome skirti vos 80 kilogramų.

Palankūs orai ir prasidėjusios šalnos ūkininkus skubina baigti kiek vėluojančią žieminių rapsų ir kviečių rudens sėją. Žemdirbiai sako, kad darbai vėluoja ir dėl klimato, ir dėl technikos trūkumo, ir dėl išaugusių sėklų, trąšų, kuro kainų.   Kitąmet, prognozuojama, mažiau bus auginama rapsų – dėl išdžiūvusių dirvų kai kur nebuvo įmanoma jų pasėti, todėl vietoj jų pasodinti žieminiai kviečiai.

Vilkams kaimuose toliau draskant ūkininkų gyvūnus ir net puolant pačius ūkininkus, aiškėja, kad ateinantį vilkų medžioklės sezoną medžiotojams bus leista pilkių sumedžioti daugiau. Aplinkos ministerija siūlo didinti leidžiamą sumedžioti vilkų skaičių kone perpus, mat jų populiacija per daug išaugo. Vilkų gynėjai tvirtina: nereikia gyventi iliuzija, kad plėšrūs gyvūnai nedarys jokios žalos, ir klausia, ar tikrai reikia šaudyti šimtus vilkų. „Ant manęs šoko – ranka daviau.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, jog daugiamečių pievų atkūrimo sąlygos ūkininkams turėtų paaiškėti artimiausiu metu.  „Tvirto pažado iš Europos Komisijos negavome, bet pateikėme siūlymus dėl skaičiavimo, techninio vertinimo pievų ir ganyklų atkūrimui. Tikimės, kad iki savaitės pabaigos gausime, toks pažadas buvo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ministras.