ūkininkai

Daugelį metų smūgį po smūgio patiriantys pieno gamintojai – pratrūko. Paskutiniu lašu kantrybės taurėje buvo beveik du kartus mažinamos pieno kainos. Ūkininkai sujudo visoje Lietuvoje, o prie Tauragės susirinkę protestuotojai pievoje išlaistė 10 tonų pieno. Ūkininkas Ignas sako, kad dabar pinigų lieka susimokėti paskolas, tačiau vyrui kelia nerimą tai, kas laukia ateityje.  „Netenkina pieno kaina, neina galo su galu sudurti.

Dėl smarkiai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų susidariusi padėtis pieno sektoriuje sukėlė ūkininkų pasipiktinimą. Telšiuose prie „Žemaitijos pieno“ gamyklos būrys žmonių susirinko į protestą: rankose laiko plakatus, dalija pieną. Protestuojantis Daivaras sako, kad protestas judės toliau, kita numatoma stotelė „Lidl“ parduotuvė.  „Esam Telšiuose, prie „Žemaitijos pieno“ gamyklos. Susirinkę žmonės: žemdirbiai, pieno gamintojai ir ne tik.

Prasidėjus metams prekybos tinklai vienas po kito ėmė siūlyti nuolaidas maisto produktams. Jie tikina, kad padeda pirkėjams kovoti su infliacija, augančiomis kainomis. Tačiau ekonomistas pastebi, kad nuolaidas tenka taikyti, nes pirkėjai ėmė jau taupyti ir maistui. Be to, nuolaidas taikyti tapo įmanoma sumažėjus dujų ir elektros kainoms. Tačiau Lietuvos ūkininkai skundžiasi, kad yra stumiami iš rinkos ir tikina, kad didžiąją pelno dalį susižeria būtent prekybininkai.

Pastaruosius mėnesius smarkiai mažėjant žaliavinio pieno supirkimo kainoms, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, jog bus siekiama didesnių derybinių galių ūkininkams. Anot jo, sprendžiant pieno supirkimo kainų problemą būtina peržiūrėti pieno gamintojų ir perdirbėjų sutartis, ypač priedus už kokybę.  „Pagrindinis siekis yra, kad mes turėtume labiau stabilesnes rinkas ir labiau valdomas rizikas kalbant apie pieno sektorių, nes esame labai stipriai veikiami regione kaimyninių šalių.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.   „Mano įsitikinimu, tikrai nepakankamai išnaudojame smulkiųjų ūkininkų ir prekybininkų potencialą.

Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą prarado daugiau nei pusę žemdirbių – jų valdas perėmė stambieji žemės ūkio verslai. Tokią statistiką skelbia šalies Šeimos ūkininkų sąjunga, kuri tikina, kad smulkesniųjų ūkininkų nykimas vyksta neatlaikant konkurencijos su stambiaisiais. O pastarieji apeina įstatymą, kuris leidžia turėti ribotą dirbamos žemės hektarų skaičių, užgrobdami vis daugiau žemių per dukterines įmones.

Karvių augintojai ir melžėjai grasina išpjauti melžiamas karves, mat jų esą laikyti neapsimoka sumažėjus pieno supirkimo kainoms. Europoje pienas taip pat jau pinga. Lietuvos pirkėjai parduotuvių lentynose to nemato ir piktinasi išbrangusiais pieno produktais. Visgi pieno kainos jau nustojo kilti, o prie sienos remiami prekybininkai pripažįsta – jau teks piginti ir jo produktus. „Nieko nėra, nei papildų, nieko, tik šienas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga prašo dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams ir ūkiams, o Europos Sąjungos tiesioginių išmokų bazinei daliai nustatyti 60 tūkst. eurų ribą.  Šie reikalavimai numatyti organizacijos kreipimesi į šalies vadovus prašant imtis veiksmų. Jame taip pat prašoma užtikrinti paramą kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas kooperatyvams realizuoti produkciją.

Suvalkijos ūkininkai Aplinkos ministrui pastaruoju metu turi itin daug priekaištų. Jie kratosi naujai atgimusio projekto – Suvalkijos nacionalinio parko.  Žemdirbiai bijo, kad bus apribotas ūkininkavimas ir sako, kad nenori saugomų gėlių, nori dirbti žemę. Apie nacionalinį parką buvo kalbama ir prieš 15 metų. Tuomet niekas neįvyko, Vyriausybė bando dabar. Ministras ūkininkus ramina, kad ir toliau galės ūkininkauti.

Šiandieną pranešta, kad Anapilin iškeliavo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos narys Henrikas Žebarauskas, Rimanto Žebarausko tėvas. Norintieji atsisveikinti su H. Žebarausku kviečiami tą padaryti jau rytoj, sausio 18 dieną, nuo 16:00 val. Kėdainiuose, Skongalio g. 1, „Gedulo saloje“. Laidotuvės vyks sausio 19 d. 13 val. Pagerbti prašoma vienu baltu žiedu.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame  plane (toliau – Strateginis planas) už dalyvavimą  savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose) ūkininkams numatyta  atlyginti papildomai.

Ūkininkai skundžiasi, kad iš jų pienas superkamas vis pigiau, tuo metu parduotuvėse pieno produktai brangsta. Ūkininkai įtaria, kad perdirbėjai yra susitarę dėl kainų. Tačiau šie kaltina situaciją užsienio rinkose ir skaičiuoja, kad užsienyje jų produkcija pinga, todėl jie priversti kainas mažinti ir ūkininkams. Tuo metu konkurencijos taryba skatina viešojoje erdvėje mažiau spekuliuoti apie susitarimus, o turint įrodymų iš karto kreiptis ir juos pateikti.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai parduotuvėse brangsta beveik kas savaitę. Iš viso per metus maistas pabrango daugiau nei 30 proc. Žmonės nerimauja, kad, jeigu kainos nesustos augti ir kitais metais, pinigų nebeužteks kitoms išlaidoms.  Tačiau prekybininkai vardija produktus, kurių kaina kitais metais mažės. Tuo metu gamintojai ir ekonomistai su tokiomis prognozėmis nesutinka. Anot jų, pirmąjį metų ketvirtį matysime maisto produktų brangimą.

Jaunieji Lietuvos ūkininkai lieja pyktį – Seimo nariai įvedė griežtesnes taisykles ūkininko sodyboms statyti. Tiesa, vienintelė viltis yra prezidentas Gitanas Nausėda, kuris vetavo Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, sugriežtinusias  sodybų statybas.

Šiemet Lietuvoje grūdų derlius buvo 0,8 proc. didesnis nei pernai, o jų supirkimo kainos aukštesnės, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Ūkininkai nuostolių nepatyrė. Metai buvo tikrai neblogi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Jo teigimu, karas Ukrainoje ir nestabilumas žaliavų rinkose sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad šiemet grūdai bus itin brangūs, tačiau taip neatsitiko.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina lapkritį po dviejų mėnesių augimo sumažėjo – ji siekė 546,4 euro už toną ir buvo 1,2 proc. mažesnė nei spalį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 1,7 proc. iki 410,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 36,5 proc. didesnė.

Paaiškėjo, kad lietuviško pieno mąžtą, dabar jis labai dažnai superkamas iš Estijos, Latvijos ir Lenkijos. „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad pagrindinė priežastis – žaliavinis pienas pigesnis. Kodėl Lietuvoje mažėja ūkininkų? Ar galime tikėti dar vieno pieno produktų kainų šuolio? P. Čepkausko, sako, kad priežastis, kodėl pienas superkamas iš svetur, nėra vien pigumo klausimas. Anot jo, ūkiams sunku, o gal net ir neįmanoma išsilaikyti.

 Valstybė 2023 metų pradžioje skirs 67 mln. eurų paramos įsirengti nuosavą ar įsigyti nutolusią saulės jėgainę, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas. Anot Virgilijaus Poderio, parama bus skiriama energetinėms bendrijoms, ūkininkams, smulkiesiems verslams. „Paramos gavėjai – mažieji juridiniai asmenys, mažas ir super mažas verslas, energetinės bendrijos.

Vilniuje prie Žemės ūkio ministerijos protestuoti prieš ministrą Navicką susirinko pusantro šimto ūkininkų. Jie tvirtina, kad Lietuvai nereikia pelkių ministro ir kad Navicko vykdoma ekologinė politika žlugdo žemdirbystę. Išklausyti jų pretenzijų ir atsakyti į klausimus atėjo ir pats Navickas. Prie scenos, kurioje vyko pokalbis, ūkininkai atėjusiems siūlė pasivaišinti ne tik karšta grikių koše su jautiena, bet ir pelkių sriuba.

Kaip pažymima Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) šalyje didinant gamybos intensyvumą ir dažnėjant ekstremaliems reiškiniams blogėjo paviršinio vandens kokybė. Įvertinus vandens telkinių būklę nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų kategorijų vandens telkinių priskirti rizikos vandens telkiniams ir neatitinka geros būklės kriterijų.

Ūkininkai pačiame sostinės centre – priešais Žemės ūkio ministeriją – iškėlė kryžių su kelmais ir akmenimis. Esą tokių veiksmų jie ėmėsi dėl to, kad nebegali kęsti žemės ūkio žlugdymo ir ministro Navicko politikos. Žemės ūkio ministerija atšauna neturinti, ką pasakyti, nes esą nežino, kas tokie yra nepatenkinti. Ūkininkų organizacijos tikina problemų pastebinčios, bet kryžių statymo šiandien nesupranta. O kas kryžių iškėlė, taip ir lieka neaišku.

„Swedbank“ bankas pradeda teikti ūkininkams paskolas, kurių sąlygos priklausys nuo ūkio tvarumo rodiklių, penktadienį pranešė bankas.  Tokią galimybę bankas pasiūlė pradėjęs bendradarbiauti su klimato technologijų startuoliu „eAgronom“. Nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys ūkininkai turės galimybę gauti specialų sertifikatą, kuris taps pagrindu geresnėms finansavimo sąlygoms suteikti.

Daugėjant asmenų, kurie stokoja maisto, „Maisto bankas“ prašo ūkininkų pagalbos daržovėmis, trečiadienį pranešė organizacija.  „Mes remiame daugybę organizacijų, kurios nepasiturintiems dalina jau pagamintą šiltą maistą. Būtent joms aukojame daugiausiai išgelbėtų daržovių ir vaisių. Įprastai didžiausioms maitinančioms organizacijoms paaukodavome toną maisto per dieną, o aną savaitę buvo dienų, kai joms galėdavome skirti vos 80 kilogramų.

Palankūs orai ir prasidėjusios šalnos ūkininkus skubina baigti kiek vėluojančią žieminių rapsų ir kviečių rudens sėją. Žemdirbiai sako, kad darbai vėluoja ir dėl klimato, ir dėl technikos trūkumo, ir dėl išaugusių sėklų, trąšų, kuro kainų.   Kitąmet, prognozuojama, mažiau bus auginama rapsų – dėl išdžiūvusių dirvų kai kur nebuvo įmanoma jų pasėti, todėl vietoj jų pasodinti žieminiai kviečiai.

Vilkams kaimuose toliau draskant ūkininkų gyvūnus ir net puolant pačius ūkininkus, aiškėja, kad ateinantį vilkų medžioklės sezoną medžiotojams bus leista pilkių sumedžioti daugiau. Aplinkos ministerija siūlo didinti leidžiamą sumedžioti vilkų skaičių kone perpus, mat jų populiacija per daug išaugo. Vilkų gynėjai tvirtina: nereikia gyventi iliuzija, kad plėšrūs gyvūnai nedarys jokios žalos, ir klausia, ar tikrai reikia šaudyti šimtus vilkų. „Ant manęs šoko – ranka daviau.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, jog daugiamečių pievų atkūrimo sąlygos ūkininkams turėtų paaiškėti artimiausiu metu.  „Tvirto pažado iš Europos Komisijos negavome, bet pateikėme siūlymus dėl skaičiavimo, techninio vertinimo pievų ir ganyklų atkūrimui. Tikimės, kad iki savaitės pabaigos gausime, toks pažadas buvo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ministras.

Trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrai ragina Europos Komisiją (EK) lanksčiau žiūrėti į reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Toks reikalavimas priverstų ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos. Todėl, ministrų teigimu, lankstumas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste. Tai ministrai pirmadienį Briuselyje aptarė su žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu.

Tūkstančius moliūgų užauginę pakaunės ūkininkai atidarė moliūgų kiemą. Šiemet lankytojų laukia įvairūs labirintai ir net pasakiška moliūginė pelenės karieta. O užsukusieji gali ne tik įsigyti šių oranžinių daržo gėrybių, bet ir paskanauti šviežių, keptų ar raugintų moliūgų.  Būrys pradinukų krykštauja iš moliūgų dėliodami labirintą. Toks sujudimas Astromskų ūkyje Bubių kaime pakaunėje. Ūkininkai čia atidaro moliūgų kiemą, sako norintys populiarinti šią daržovę.

Garsusis virtuvės šefas su TV3 laidos „La maistas“ komanda apsilankė Kėdainiuose pas bazilikų karaliene tituluojamą Rositą, kuri savo malonumui augina daugiau nei 40 rūšių bazilikų. Moteris atskleidė, kad abu su vyru jie turi po atskirą ūkį. Vyras augina svogūnų laiškus, petražoles ir krapus, o ji savo malonumui bazilikus – ūkyje jie karaliauja jau 30 metų. Nenuostabu, kad Rosita tituluojama bazilikų karaliene ir savo žiniomis bei tuo, kaip panaudoja bazilikus, nustebino net patį Gian Luca.

Panevėžio rajone yra išskirtinė vieta, kur sodo ir daržo gėrybėmis galima pasivaišinti nemokamai. Pažagienių kaimo moterys, padedamos vyrų, šį rudenį pastatė palapinę, kurioje kasdien stalas nukraunamas daržovėmis ir vaisiais. Moterys pasakoja, kad nauda dviguba, mat tie, kurie turi savų rudens gėrybių perteklių – jų neišmeta, o neturintys daržo ar sodo – ateina pasirinkti vietinių užauginto derliaus. Trečiokas Ridas iš namų ateina nešinas pomidorais.

Augančios elektros kainos paveikė visus verslo sektorius, taip pat ir žemės ūkį. Tiek pavieniai ūkininkai, tiek  žemės ūkio bendrovės, kad vos pajėgia apmokėti sąskaitas. Nesulaukę valdžios pagalbos, jie žada nutraukti veiklą ir atleisti darbuotojus.  Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas kalbėjo, kad pasigenda aiškesnio Žemės ūkio ministerijos veiksmų plano.  „Girdime tik kalbas.

Šiemet grūdų derlius šiek tiek prastesnis nei pernai, tačiau jo supirkimo kaina – didesnė. Nors tai lengvinanti aplinkybė žemdirbiams, tačiau jie sako šiemet grūdų parduoti neskubantys.  Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas teigė, jog dėl šių metų grūdų kokybės sudėtinga vykdyti maistinių grūdų kontraktus pardavimui. Aukšta supirkimo kaina kiek palengvina situaciją, tačiau visų kaštų nekompensuoja.

Nacionalinė mokėjimo agentūra ragina suskubti ankštinių ir baltyminių augalų bei kitų žemės ūkio produktų perdirbėjus. Nuo rugsėjo 1 d. jie gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Paraiškos priimamos iki spalio 31 d. „Tai jau antrasis kvietimas šiais metais, kuriuo siekiama skatinti inovacines ūkio ...

Dėl nuostolių kompensavimo galės kreiptis daugiau ūkininkų – nuo kitų metų bus galima kreiptis dėl kompensacijų ūkio pajamoms nukritus bent 20 proc., o ne 30 proc., kaip yra dabar. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Žemės ūkio ministerijos teigimu, Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimai leis užtikrinti žemės ūkio veiklos stabilumą ir efektyvesnį žemės ūkio veiklos rizikos valdymą ir gauti paramą palankesnėmis sąlygomis.

Lietuvoje šių metų rugpjūčio antroje pusėje kviečių supirkimo kaina sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugpjūčio 15–21 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 299,4 euro už toną – 2 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 61,7 proc. brangiau negu prieš metus. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę mažėjo 1,3 proc., o per metus augo 51 proc. didesnė.

Vėlyvas ir šaltas pavasaris bei lietinga vasara – tikras išbandymas egzotiniams vaisiams ir uogoms lietuviškuose soduose ir daržuose. Sausrą mėgstančias vynuoges užpuolė ligos. Tik kai kur pavyko pasidžiaugti persikais. O arbūzus, anot augintojų, kai kur liūtys tiesiog paskandino. Kam ir pavyko bent kiek išsaugoti, derlius vėluoja kone mėnesį. Arbūzų augintoja ragauja šių metų naujieną savo darže – baltavidurį arbūzą: „Labai skanus, labai saldus, labai skanus, tiesiog.

Kėdainių rajone, Saviečių kaime gyvenantys Eglė ir Julius Stašauskai prieš beveik devynerius metus gyvenimą didmiestyje iškeitė į kaimą ir įkūrė ūkį, kuriame augina natūralias daržo gėrybes, spėjusias užkariauti ne vieno lietuvio širdį. „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“ – taip vadinasi šeimos puoselėjamas verslas.

Uteniškė namo kieme savo telefonu nufilmavo kaip du vilkai nekreipdami dėmesio į žmonių aplinką vaikosi kiškį. Gyvūnai zuikį nusivijo visai greta moters. Drąsi moteris dar bandė gelbėti ilgaausį ir vilkus vijo šalin, tačiau šie net nekreipė dėmesio ir pralėkė pro šalį. Priemiestyje, šalia automobilių aikštelės gerokai po vidurnakčio uteniškė Renata pamatė grobį besivejančius du vilkus apie kuriuos buvo girdėjusi ir ankščiau, neva šie sukinėjasi šalia Utenos. Ir štai jie čia.

Daržininkės iš Panevėžio rajono kolekcijoje – virš 200 veislių pomidorų. Šiltnamiuose svyra įvairiausių formų, spalvų ir skonių pomidorų kekės. Moteris sako, kad jai įdomu kasmet atrasti ir užauginti vis naujų veislių. Tiesa, šiemet, anot daržininkės, metai buvo ypač sunkūs. Pomidorai ir augo, ir noksta vangiau. O kainos muša rekordus. Kai kurie pomidorai miežiškietės šiltnamyje dar noksta, kiti jau tinkami skinti. Ūkininkė dėlioja jau prinokusius pomidorus. Įvairiausių spalvų ir skonių.

Šalies sodininkai skina pirmuosius naujojo sezono obuolius. Vasarinių obuolių augintojų Lietuvoje mažai, tad ir šių obuolių kiekiai menki. O dalį obuolių sodininkai net palieka laukuose pūti, nes dėl išaugusių dujų kainų perdirbėjai neskuba atidaryti gamyklų. Dar vienas smūgis obuolių augintojų laukia rudenį, kai į saugyklas suvažiuos visas derlius. Esą išaugusios elektros kainos kai kuriems bus nebepakeliamos. Tai neabejotinai pajus ir pirkėjai – lietuviški obuoliai tikrai brangs.

Žemės ūkio ministerija prašo Europos Komisijos (EK) taikyti išimtis Lietuvos ūkininkams, kad dėl šalyje esančių nepalankių gamtinių sąlygų ūkininkai galėtų nukrypti nuo Europos Sąjungos nustatyto posėlio išlaikymo termino. Prašoma leisti ūkininkams posėlį išlaikyti trumpiau nei aštuonias savaites, siekiant laiku pasėti žiemkenčius ir pasiruošti kitų metų derliui.

Lietuvą skalbiančios liūtys skandina derlių ir jau pridarė ūkininkams milijoninių nuostolių. Skaičiuojama, kad smarkūs lietūs pažeidė 100 tūkst. hektarų, kur auga javai, rapsai, ankštinės daržovės, o nuostoliai siekia 7 mln. eurų. Stichijų sukeltą košmarą patiria ir daržovių augintojai: lietūs skandino daržovių laukus, o labiausiai nukentėjo kopūstai ir bulvės. Anot daržovių augintojų, šiemet dėl tokių sąlygų kai kurių daržovių gali pritrūkti, į viršų stiebsis ir kainos.

Prieš kelis dešimtmečius bazilikus įsimylėjusi ūkininkė iš Kėdainių rajono stebina ypatingais gaminiais iš šių kvapnių augalų. Moteris savo šeimai verda bazilikų uogienę, kompotą, gamina actą ir įvairiausius pagardus. Ūkininkę pažįstami jau praminė bazilikų karaliene, o vyras juokauja, kad ir gatvę reikėtų pervadinti į bazilikų. Šiuo metu moters šiltnamyje auga per 40 rūšių bazilikų – kvepiančių rožėmis ar karameliniais saldainiais.

Nors ūkininkai prognozuoja, kad šiųmetis daržovių derlius bus panašus kaip pernai, o kai kas užaugs ir geriau, kainos už bulves, morkas, kopūstus, burokėlius jau dabar pasiekė rekordines aukštumas. Nors parduodami daržoves ūkininkai deklaruoja, kad jos ekologiškos, dėl pakilusių kainų kaltina išbrangusias trąšas ir kurą.

Nuo rugpjūčio 1 d. šalies ūkininkai kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Tai jau trečiasis šiais metais paraiškų priėmimo etapas, kuriam žemės ūkio ministro įsakymu skirta daugiau nei 119 mln. eurų.

Šalies augintojai pradėjo skinti pirmąsias šilauoges. Šių uogų derlius Lietuvoje vėluoja maždaug 2-iem savaitėmis, o prekyvietės jau užverstos lenkiškomis šilauogėmis. Tačiau šalies augintojai skaičiuoja, kad anksti prasidėjusios, lenkiškos uogos netrukus baigsis, tuomet ir karaliaus lietuviškos. Ūkininkai prognozuoja, kad šiais metais, nors auginimo sąnaudos ir išaugo, kaina laikysis panaši kaip ir pernai. Panevėžietė Ieva prisiskynė pilną dubenį uogų.

Europos Komisijai (EK) siūlant leisti ūkininkams lanksčiai naudoti turimą ariamą žemę maisto gamybos tikslams ir netaikyti sėjomainos ir bioįvairovės išsaugojimo reikalavimų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) artimiausiu metu planuoja priimti tą numačius sprendimus. EK siūlo 2023 paraiškų teikimo metais leisti netaikyti sėjomainos reikalavimų, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamos žemės skirti negamybinei veiklai. Išimtis siūloma taikyti tik 2023 metais, o vėliau reikalavimai galios.

Analitikai šiemet prognozuoja 12 proc. didesnį grūdų derlių nei pernai – to tikėtis leidžia jau dabar matomas didesnis derlingumas. Nors manoma, kad grūdų supirkimo kainos jau pasiekė piką, visgi jos išliks pakankamai aukštos, o tai neleidžia tikėtis maisto produktų kainų mažėjimo. Tačiau kainų šuolis taip pat neprognozuojamas – jos išliks panašios kaip pernai, o mažėjimo laukiama metų pabaigoje arba kitąmet.

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.