ūkininkai

Žemės ūkio taryba ragina trauktis iš pareigų Žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Kaltina jį nekompetencija, melu, ir šalies žemės ūkio naikinimu, taip pat dalis žemdirbių kritikuoja ministerijos parengtą Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Savo ruožtu ministras atšauna, kad priežasčių trauktis neturi, o planas su ūkininkais esą buvo derinamas. Štai vienas Tauragės rajono gyventojas Eigirdas darbuojasi savo šeimos pienininkystės ūkyje su maždaug 140 galvijų.

12 kilometrų nuo Druskininkų šurmulio nutolęs Didžiasalio kaimas jau daugiau nei dešimtmetį džiugina gardžiais ir lietuviškam skoniui egzotiškais naminiais sūriais. Ūkio savininkė ir sūrių gamintoja Gražina Auguvienė sako, kad išmokti gaminti kažką naujo yra paprasta, o išmokti iš savo veiklos pragyventi – tikras menas. Gražina Auguvienė su vyru maždaug prieš 20 metų ūkį pradėjo kurti Druskininkų pakraštyje, ramioje kaimo vietovėje.

Apie 30 tūkst. šalies ūkininkų gali tekti atkurti daugiametes pievas, suartas per pastaruosius dvejus metus. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją ir laukia jos sprendimo, ar atsiras tokia prievolė. Ar ūkininkai privalės atkurti pievas, paaiškės iki kitų metų vasario pabaigos, pranešė ministerija.

Pasauliui ieškant būdų, kaip sumažinti oro taršą, norvegai sugalvojo pakratyti galvijų mėšlą žaibais. Skamba keistai, bet tai ne juokas – norvegai sukūrė aparatą, kuris karvių srutas krečia milžiniškos galios plazmos iškrova ir dar pripildo azotu. Srutos tampa nekenksmingos aplinkai ir net naudingos – jomis galima tręšti laukus. Galvijų fermos – tai ne tik pienas ir mėsa, bet ir milžiniška aplinkos tarša.

Aplinkosaugos aktyvistai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus reikalaudami nustoti remti taršų ūkininkavimą. Pasak aktyvistų, dėl ūkininkavimo pusė Lietuvos upių ir ežerų yra blogos būklės, vyksta dirvožemio erozija. Aplinkosaugininkai sako, kad jei politikai nepakeis žemės ūkio ir kaimo plėtros plano, Lietuvą ištiks žemės ūkio krizė. Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad aplinkosauginių reikalavimų ir taip užtenka.

Ūkininkams spalį ir lapkritį išmokėta beveik 365 mln. eurų tiesioginių išmokų avansų, o iki Kalėdų planuojama išmokėti dar 160 mln. eurų šių išmokų. Likusi dalis – daugiau kaip 40 mln. eurų – žemdirbius pasieks iki kitų metų birželio pabaigos, pranešė Žemės ūkio ministerija. Ji patvirtino 2021 metų tiesioginių išmokų už plotus dydžius – bus mokama 76,16 euro už hektarą pagrindinė tiesioginė išmoka – 11 proc.

Parduotuvių lentynose šiemet už kai kurias daržoves tenka mokėti kone dvigubai daugiau nei pernai tokiu pačiu metu. Daržovių augintojai tikina, kad tokį kainų šuolį lėmė mažesnis derlius. O žiemą, pasak jų, daržovių gali imti trūkti, tad, tikėtina, kad jų kainos dar didės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai tokiu pačiu metu už bene populiariausių Lietuvoje daržovių bulvių kilogramą mokėjome 0,29 euro, o šiemet jau beveik dvigubai daugiau – 0,57 euro.

Nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veikla, ūkininkai toliau spaudžia jį atsistatydinti. Tačiau jį gina premjerė Ingrida Šimonytė. O pats ministras sako jaučiantis ir prezidento Gitano Nausėdos palaikymą, tad trauktis neketina. Matydami, kad šieno rulonai ministrui įspūdžio nepadarė, ūkininkai jau grasina važiuoti į Vilnių protestuoti tūkstančiais, ir su traktoriais. Ūkininkai po Žemės ūkio ministerijos langais atvežė šieno rulonų.

Ūkininkai skaičiuoja, kad kiekvienais metais Lietuvoje mažėja kiaulių ūkių. Anot jų, smulkiųjų kiaulių augintojų jau nebeliko, netrukus gali nelikti ir stambiųjų. Ūkininkų teigimu, kiaulieną tenka parduoti už mažesnę kainą, nei siekia jos savikaina. Anot jų, patirdami nuostolius ūkininkai negalės ilgai išsilaikyti rinkoje. Apie kiaulininkystės sektoriaus padėtį Lietuvoje lapkričio 3 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje diskutavo kiaulių augintojai ir Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Šiuo metu rekordiškai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai skaičiuoja, kad kitas derlius bus gerokai mažesnis. Anot jų, ims trūkti maisto žaliavų, jos gali tapti brangesnės. Tai paveiks ir maisto kainas parduotuvėse, jos ims didėti. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad pabrangus trąšoms ūkininkai naudos jų tik tiek, kiek ekonomiškai dar apsimokės jas pirkti ir naudoti.

Lietuvos ūkininkai pasipiktinę – žemės ūkio ministerija liepė atsėti dalį jau užartų pievų. Neišgyvenantys iš gyvulių auginimo, ūkininkai sako jau anksčiau juos pardavę, o galvijams skirtas ganyklas užsėjo grūdinėmis kultūromis. Bet šiemet sužinojo, kad greičiausiai derlių praras, mat pievas teks atkurti.  Ministras tikina, kad saugoti pievas įsipareigojo Europos Sąjungai, o ūkininkai klausia, kodėl ministerija atsibudo tik dabar ir negalėjo jų įspėti anksčiau.

Daugiau kaip 113 tūkst. ūkininkų jau gavo beveik 254 mln. eurų tiesioginių išmokų avanso už dirbamą žemę. Planuojama, kad iki gruodžio 1 dienos žemdirbius pasieks 369 mln. eurų avansinių tiesioginių išmokų.   Vidutiniškai vienas išmokų gavėjas turėjo gauti apie 2,6 tūkst. eurų. Be to, avansines kompensacines išmokas jau gavo ir ūkininkaujantys vietovėse, kur yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių – 45 tūkst. ūkininkų išmokėta 32,4 mln.

Žemės ūkio ministro atsistatydinimo reikalaujantys ūkininkai ketvirtadienį paskutinį kartą bandė pasikalbėti su Kęstučiu Navicku. Tačiau atmosfera kaip reikiant kaito, kol ūkininkai konstatavo, kad ministro atsakymais liko nepatenkinti, tad ir toliau sieks jį nuversti, kitaip grasina protestais. O pats K. Navickas įsitikinęs, kad visas šurmulys yra dėl Europos žaliojo kurso politikos ir trauktis neketina.

Dalis šalies ūkininkų, per pastaruosius dvejus metus suarusių daugiametes ganyklas ir pievas, privalės jas atkurti. Kitaip jiems bus taikomos finansinės sankcijos, rašoma pranešime spaudai. Lietuva, Europos Sąjungai įsipareigojusi išsaugoti pievas, šio įsipareigojimo nesilaikė – daugiamečių ganyklų ir pievų plotai šalyje, palyginti su 2012 metais, sumažėjo daugiau nei 5 proc.

Jungtinės Karalystės ūkininkai griebiasi už galvos, mat dėl darbuotojų stygiaus stringa skerdyklų darbas, tad ūkiuose gyvūnai tiesiog tunka. Ūkininkai sako, kad artimiausiu metu gali tekti sunaikinti net apie 150 tūkstančių kiaulių. Savo ruožtu iš didžiausio britų uosto nėra kam išvežioti čia atplukdytų krovinių, tad uostas nebepriima laivų. Kuro stygius britų degalinėse gali būti tik problemų ledkalnio viršūnė.

Bosnijoje ir Hercegovinoje laukiniai arkliai tapo vienų pagrindinių turistų traukos centru, tačiau didelis jų kiekis kenkia ūkininkų galvijams, kurie ganosi tose pačiose teritorijose. Nepaisant to, arklių ganimosi vietas siekiama apsaugoti ir paversti nacionaliniu parku.  Naminiais buvę gyvuliai dabar laisvai laksto per atšiaurius kalnus vakarų Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje iš Kaimo plėtros programos turėtų siekti pusę milijardo eurų, o vien šiemet ir kitąmet – 227,6 mln. eurų. Parama augs vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams ir pienininkams, tačiau mažės grūdininkams ir mėsinės galvijininkystės sektoriui.

Dabar Edmundo ir Aistės Leonaičių kieme – ūkis, kurio gėrybėmis kviečia pasivaišinti visus. Nors iš pradžių ieškojo tik sodybos, kurioje galėtų gyventi, vienas gyvenimo įvykis paskubino paieškas, o gausus derlius pametėjo idėją pradėti ūkininkauti. Abu užaugę Kauno rajone, Edmundas ir Aistė vis kartas nuo karto žvalgėsi sodybos užmiestyje, nes, kaip abu šypsodamiesi sako, visada žinojo, kad gyvens užmiestyje.

Lietuviai pristato neįprastą traktorių – jis varomas metano dujoms, kurios išgaunamos iš mėšlo ar įvairių atliekų. Tokia technika pristatyta parodoje Kaune. O atvykę lietuviai ūkininkai dairosi naujų technologijų, bet sako jas įpirkti sunku – viskas pabrangę.  Nors sakoma, kad iš mėšlo vaško neišspausi, bet degalus pagaminti galima, ir tokiais degalais – biometano dujomis varomas traktorius.

Rusija šiemet prikuls 118,7 mln. tonų grūdų, iš jų 74,7 mln. tonų sudarys kviečiai, prognozuoja „Rusagrotrans“ ekspertai. Palyginti su 2020-aisiais, bendras grūdų derlius būtų 11 proc. kuklesnis, o vien tik kviečių – 13 proc. menkesnis. Prognozuojama, jog miežių derlius sumažės beveik 15 proc. iki 17,8 mln. tonų, tačiau kukurūzų – padidės beveik 1 proc. iki 14 mln. tonų. „Galbūt galutiniai „Rosstat“ derliaus rodikliai bus didesni 1–1,5 mln. tonų.

Sodininkai ir obuolių sulčių spaudėjai skundžiasi, kad tokių prastų metų dar nematė. Jų teigimu, obuolių beveik nėra arba jie tokie maži, kad neapsimoka rinkti. Anot sulčių spaudėjų, sezonas turbūt taip ir pasibaigs, nė neprasidėjęs. Taip pat ir kainų augimas neaplenkė spaudyklų, dėl pandemijos pabrangusios žaliavos pakėlė ir sulčių spaudimo kainas. Sulčių spaudyklos Vievyje atstovas Romas sakė, kad ko gero šiemet sulčių spaudimo sezonas taip ir neprasidės. „Šiemet nėra obuolių.

Nedidelė dalis pasėlių vis dar yra laukuose, tačiau ūkininkai ir draudimo bendrovės pastebi, kad nepalankūs orai šiemet pridarė daugiau žalos negu pernai. Jų teigimu, labiausiai kentėjo rapsai ir pupos.  Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika teigia, kad šiemet išmokos žalą patyrusiems ūkininkams bus vienos didžiausių per visą draudimo laikotarpį. Pernai bendrovė išmokėjo apie 8,5 mln. eurų.

Laukuose – pats bulviakasis, bet su kiekviena nukasta vaga ūkininkų nuotaika bjursta. Derlius perpus prastesnis nei pernai, o dar ir bulvės tik vos didesnės už žirnius. Specialistai nerimauja, kad šiemet ne tik teks mokėti daugiau už lietuvių itin mėgiamas bulves, bet pavasarį jų gali ir pritrūkti.  Penkerius metus Kėdainių pašonėje bulves auginantis jaunasis ūkininkas Gytis tokių prastų metų nepamena – bulvės šiemet itin mažytės.

Šylantis klimatas ir drauge su juo kur kas dažniau pasireiškiantys permainingi orai kasmet sukelia vis daugiau nuostolių Lietuvos ūkininkams. Šiemet jų pasėlius niokojo stichinės sausros ir ne kartą kilusios audros bei liūtys su kruša. Pasak draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojo Deivido Juodžio, nuo audrų ir liūčių labiausiai kentėjo kviečiai, rapsai bei pupos.

Lietuvos grūdininkystės sektorius, perspektyviausia žemės ūkio šaka, dažnai valstybės institucijų buvo kritikuojamas, kad eksportuoja žaliavą bet ne perdirbtą produktą, rašoma pranešime spaudai.

Įsivaizduokite – lietuvių ūkininkų laukuose traktorius pakeis dronai. Anot mokslininkų, šie ne tik tausoja žemės išteklius, bet ir žemdirbių piniginę. Pasitelkę skraidykles ūkininkai taupo trąšas, vandenį, gali užsėti sunkiai pasiekiamas vietas ir taip gauti didesnį derlių. O žiemą – ir keliukus pasibarstyti. Tiesa, tokiam dronų naudojimui – dar daug biurokratinių kliūčių, mat jie prilyginami… lėktuvams.

Alytaus rajono ūkininkai netveria pykčiu – Poteronių kaime vilkai įsisuko į avių bandą. Per naktį viena ūkininkų šeima neteko penkių avių, dalį gyvūnų vilkai sužeidė. Ūkininkai vėl piktinasi, kad vilkų populiacijos Lietuvoje niekas  neskuba mažinti. „Baltijos vilko“ atstovai atkerta – vilkai yra, buvo ir bus, o avimis turi labiau pasirūpinti ūkininkai.  Prie pat namų kraujo klane gulėjo penkios avys.

Vieno didžiausių šalyje komercinio banko „Swedbank“ ūkininkas šių metų pirmąjį pusmetį suteiktų paskolų suma, palyginti su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu, išaugo apie 2 kartus iki 34 mln. eurų.  Dėl finansavimo vis dažniau kreipiasi jaunesnio amžiaus ūkininkai, valdantys santykinai didesnius ūkius, teigiama „Swedbank“ pranešime.

Šalies ūkininkai dėl sausros ir kaitros šiemet sako bulvių prikasiantys mažiau nei pernai, be to, jos bus smulkesnės.  Ankstyvųjų bulvių derlius jau aiškus – jis perpus mažesnis, o vėlyvosios mažesnės nei turėtų būti tokiu metu, nors lietus jas dar gali kiek paauginti. Be kita ko, bulvių šiemet pasodinta maždaug tūkstančiu hektarų mažau nei anstesniais metais.

Įprasta manyti, kad regionuose sunku susirasti darbą, o algos ten kur kas mažesnės nei didmiesčiuose. Tačiau kai kurios žemės ūkio bendrovės rodo priešingą pavyzdį – vienoje jų atlyginimai perkopia ir 2 tūkst. eurų ribą. Specialistai pastebi, kad sezono metu darbuotojų žemės ūkyje reikia čia ir dabar, todėl juos bandoma prisivilioti įvairiais būdais – didele alga ar gyvenamuoju plotu.

Kviečių supirkimo kaina prasidėjus javapjūtei, liepos antroje pusėje, sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 19–25 dienomis kviečių supirkimo kaina, palyginti su kaina, buvusia prieš savaite, sumažėjo 13,1 proc. iki 177,8 euro už toną. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, kaina buvo 6,7 proc. mažesnė.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę augo 4,4 proc. iki 166,5 euro, o kvietrugiai buvo superkami 3,6 proc.

Prieš vos daugiau nei dvejus metus vilnietė Kristina Milkeraitytė kartu su vyru, perujiečiu Diego Guillermo Valencia Lopez bei 2 metų sūnumi Feliksu Vyčiu iš Belgijos grįžo gyventi į Lietuvos sostinę Vilnių ir čia išpildė seniai turėtą svajonę – vos už 20 kilometrų nuo miesto įkūrė savo ūkį, kurį meiliai pavadino „Heart Made Farm“. Tačiau apie viską nuo pradžių – Kristinos ir Diego draugystė prasidėjo 2011 metais Peru sostinėje Limoje, kur Kristina keliavo savanori...

Sausra ir rekordiniai karščiai pateikė siurprizų šiųmetiniam kviečių derliui – iki šiol plačiausiai auginami minkštieji kviečiai savo kokybe vietą užleido kietagrūdžiams. „Malsenos“ agronomai tikina, kad daugelis kviečių kultūrų šiemet „iškepė“, o šiltesniam klimatui būdingi kietagrūdžiai užderėjo puikiai – jų prikulta 50 tonų. Prognozuojama, kad klimato sąlygoms sparčiai besikeičiant, Lietuvos ūkininkams gali tekti prisijaukinti šią kultūrą, rašoma pranešime spaudai.

Pirmosios šių metų Lietuvos grūdų derliaus partijos jau kraunamos į laivus ir netrukus bus išplukdytos. Grūdai jau keletą savaičių vežami į Klaipėdos uostą, kur jie kaupiami terminalų sandėliuose.   Antroje rugpjūčio pusėje laukiama „Panamax“ tipo laivų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  „Uosto terminalų sandėliai yra sparčiai užpildomi grūdais. Dabar daugiausiai per uostą vežami rapsai, dalis kitų kultūrų, kurios kraunamos į mažesnius laivus.

Žvelgdami į išaugusį ekologiškų produktų poreikį rinkoje, Lietuvos ūkininkai plečia pasiūlą, kuria verslus ir džiaugiasi, jog sklandų jų vystymą skatina Europos Sąjungos teikiamos paramos iniciatyvos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių ūkiuose kaimyninėse valstybėse daugėja ir ragina šalies ūkininkus ypač atsakingai ir toliau laikytis biologinio saugumo, rašoma pranešime spaudai. Nauji šios virusinės ligos atvejai fiksuojami kiekvieną savaitę įvairaus dydžio Lenkijos kiaulininkystės ūkiuose.  Lenkijoje šiais metais užregistruoti jau 35 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose.

Žemės ūkio produkcijos augintojai ir gamintojai įspėja, kad vasaros karštis tampa nebepakeliamas ne tik žmonėms, bet ir augalams, ir gyvuliams. Ūkininkai jau dabar skaičiuoja nuostolius ir tikina, kad tai netrukus gali atsispindėti ir produktų kainose – jos kils. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė įsitikinusi, kad Lietuvoje dėl karščio jau reikėtų skelbti ekstremalią situaciją. „Esant tokiam karščiui, virš 30 laipsnių jau niekas nebeauga.

Mūsų šalį kamuojantys ekstremalūs gamtos reiškiniai pridaro vis daugiau žalos ūkininkams. Pasėliai ypač nukenčia nuo krušos. Tad mokslininkai stebi, kaip į įvairias gamtos šėliones reaguoja augalai, ar įstengia net ir pažeistisubrandinti derlių. Specialistai pataria, ir kada geriau sėti grūdines ar aliejines kultūras, kad jos kuo mažiau nukentėtų ir būtų atsparesnės ligoms ir gamtos išbandymams. Žemdirbiai sako, kad klimato kaitos padarinius jie jaučia jau keletą metų.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų turi daugiau ar mažiau žemės ūkio paskirties žemės. Kasmet daugelis už ją gali gauti tiesioginių išmokų, kurių dydis priklauso nuo to, ką su žeme darai. Vis dėlto norint gauti pinigų už paprasčiausią lauką, kuriame savaime auga žolė, reikia atlikti vieną darbą, kuris gali sukelti nemažai rūpesčių. Pievų deklaravimas ir šienavimas tapo galvos skausmu tiek ūkininkams, tiek pievų savininkams, kurie deklaravo pievą, tačiau neturi kur dėti žolės ir bijo netekti pinigų.

Nepaisant įvairių iššūkių, pandemijos laikotarpiu Lietuvos žemės ūkio ir maisto produkcijos eksportas toliau augo. Tačiau iki šiol didelę dalį jo užima gana nedidelės pridėtinės vertės produkcijos išvežimas. Siekiant pakeisti šias tendencijas, valdžia ir verslas imasi naujų veiksmų. Žemės ūkis ir maisto pramonė yra gana svarbi Lietuvos ūkinės veiklos sritis. Nors joje sugeneruojama tik kiek daugiau nei 3 proc.

Keičiasi lietuvių mėsos valgymo įpročiai, jie vis dažniau renkasi jautieną. Tačiau ne visada lieka patenkinti jos kokybe. Specialistai sako, kad atsirinkti tikrai kokybišką mėsą eiliniam vartotojui sunku. Reikia ieškoti patikimų ūkininkų, kurie ir bandą formuoja tik iš geriausių galvijų, ir mėsą tiria mokslinėse laboratorijose, kad pasiūlytų vertingiausią produkciją. Steiką reikia vos po kelias minutes apkepti iš abiejų pusių. Virtuvės šefas sako, kad ir lietuvių įpročiai keičiasi.

Mokslininkai seniausiai įrodė, kad visapusiškai vaikų raidai svarbi ne tik saugi, lavinanti aplinka, bet ir visavertė subalansuota mityba. Tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių ne visi tėvai turi galimybių ja visada pasirūpinti. Vis dėlto vis daugiau mažųjų, lankančių darželius, galės maitintis sveikatai palankiu maistu, gaudami vietinių ūkininkų produkciją.

Reikšmingą dalį žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių pajamų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse sudaro bendrijos skiriama parama – tiek tiesioginės išmokos, tiek daugelio svarbių pokyčių finansavimas. Visa tai apima Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), dėl kurios galutinai sutarė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai. Pasiektą susitarimą formaliai dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba, tačiau pranešama, kad iš esmės BŽŪP nebus keičiama.

Pandemija ir su ja susiję ribojimai pamažu atsitraukia, tačiau per pastaruosius metus dėl jų nukentėjo ne tik apgyvendinimo ar viešojo maitinimo įstaigos. Nuostolių taip pat patyrė bene populiariausios Lietuvoje mėsos augintojai. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad kiaulių kiekis mūsų šalyje ir toliau mažėja. Šių metų pradžioje apie 10 tūkst. šalies augintojų turėjo kiek daugiau nei 550 tūkst. kiaulių – tai yra per 20 tūkst. mažiau nei ankstesniais metais.

Per Jonines praūžus audrai su kruša, ūkininkai skaičiuoja žalą. Laukuose vieniems išguldyti javai, rapsai, kitiems – burokėliai, česnakai ar kukurūzai. Žemdirbiai vien dangaus valia nebesikliauja, keičiantis klimatui gręžiamasi į draudikus. Apžiūrėti praūžusios audros padarinių į ūkininkų Matijošaičių burokėlių lauką Vilkaviškio rajone atvykę žalų skaičiavimo ekspertai vertina, kaip kruša pažeidė burokėlių lapus, pro akis draudikams nepraslysta ir kiekvienas nulaužtas kotas.

Aiškėja, kad 20 milijonų eurų europinės žemės ūkio paramos susižėrė pusketvirto tūkstančio Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose dirbančių valdininkų ir jų giminių. Specialiųjų tyrimų tarnyba perspėja, kad tai panašu į korupciją. Žemės ūkio ministras skelbia kovosiąs su vadinamaisiais sofos ūkininkais, kurie žemės nedirba, tik susirenka europinę paramą. „Mama turi žemės, kurią nuomoja. Nuomoja bendrovei, o bendrovė deklaruoja pajamas paramai gauti.

Jauni žmonės vis dažniau pasirenka kurti savo ateitį gamtos apsuptyje ir užsiimti žemės ūkio vystymu. Naujas požiūris ir motyvacija padidinti seno tėvų ūkio našumą jaunąją ūkininkę Rūtą Pečiulienę paskatino pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) teikiamą paramą, o ją gavus – įsigyti naujos technikos, padėjusios sumažinti darbą rankomis ir sulaukti geresnių ūkininkavimo rezultatų.

Po lietingo ir vėsaus pavasario Lietuvos ūkininkai nuogąstavo, jog negalės įvažiuoti į laukus ir laiku pasirūpinti pasėlių tręšimu ir purškimu nuo grybinių infekcijų, o nesibaigiantys lietūs sutrukdys šienapjūtei, rašoma pranešime žiniasklaidai. Su didžiausiais iššūkiais susiduria ūkininkai, kurių laukuose neįrengtos ar nesutvarkytos drenažo sistemos ir tie, kurie neturi pajėgios technikos, su kuria būtų galima greitai atlikti būtiniausius darbus, vos pasitaikius palankioms oro sąlygoms.

Ūkininkai vis dažniau atsisako produktus parduoti perpardavinėtojams. Jų gaminama produkcija keliauja tiesiai ant pirkėjų stalo. Pastebima, kad tiesioginis bendravimas su pirkėju naudingas abiem pusėms. Gyventojai žino, kad perka tikrai šviežius ir kokybiškus produktus, o ūkininkai greičiau ir paprasčiau realizuoja savo produkciją. Sutrumpinti maisto tiekimo grandinę padeda Europos Sąjungos (ES) parama.