ūkininkai

Nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams išmokėta 71,4 mln. eurų. o netrukus bus išmokėta dar beveik 18 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).   Daugiausia – beveik 23 mln. eurų – gavo pieno, galvijų, kiaulių ir daržovių augintojai bei galvijienos, paukštienos ir kiaušinių gamybos įmonės ir ūkiai. 18 mln. eurų išmokėta pieno gamintojams. Šią savaitę pastariesiems bus pradėta mokėti dar viena kompensacijos dalis. 17,8 mln.

Siekiant sumažinti taršą Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) finansiškai skatins ūkininkus naudoti mažiau taršias technologijas ir ūkininkavimo metodus, sako aplinkos eurokomisaras. Pasak Virginijaus Sinkevičiaus, parama galės būti skiriama iš žemės ūkio fondo ir naujosios ES finansinės perspektyvos, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti. „Labai svarbu padėti ūkininkams pereiti prie švaresnių, tvaresnių sprendimų.

Laukuose užderėjusias daržoves ūkininkai pardavinėja įvairias būdais – vieni nedideliais kiekiais daržoves pristato klientams į namus, o kiti kviečia žmones atvykti į ūkį ir patiems jas išsirinkti. O dar kiti daržoves augina patys, o jų perteklių tiesiog palieka pakelėse, o kas nori, tas ir pasiima. Štai Biržų rajone gyvenanti Nijolė pasakoja, kad kiekvieną rytą automobiliu vyksta į darbą ir pastebi pakelėje išrikiuotas rudens gėrybes.

Nors Lietuvoje jau skelbiama antroji Covid-19 susirgimų banga, bent jau kol kas šalies ekonomika pamažu atsigauna. Pinigų jau buvo skirta ieškantiems darbo, pensininkams, kitoms gyventojų grupėms. Eilės sulaukė ir dirbantys žemės ūkyje – papildomų pinigų gali tikėtis tūkstančiai. Šią savaitę Žemės ūkio ministerija registravo įsakymo projektą, kuriuo būtų tvirtinamos paramos taisyklės ūkininkams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos sukeltos krizės.

Lietuvos daržininkus užklupo nemalonumai už laukų laistymą vandeniu, kuriuo buvo plautos daržovės.  ES aktyviai ragina tausoti išteklius ir pakartotinai naudoti vandenį, o pas mus už tai baudžiama. Daržovių augintojai piktinasi, kad „žaliosios“ ambicijos pranoksta sveiką protą ir pasiekia vis naują absurdo lygį.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl dyzelino lengvatos žemdirbiams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo koreguoti tokio dyzelino įsigijimo normas, pagal kurias valstybės biudžeto netektys sumažėtų kiek daugiau nei 6 proc., tačiau mažiau, nei buvo nurodžiusi Vyriausybė.  Vyriausybė dar pernai buvo nurodžiusi ministerijai iki šių metų birželio vidurio patikslinti lengvatinio žemdirbių dyzelino įsigijimo normas, kad būtų užtikrintas 15 proc.

Gausi lietuviško derliaus pasiūla Lietuvos prekybininkus verčia mažinti populiarių daržovių kainas parduotuvėse. Skelbiama, kad lietuviškos produkcijos kaina krito kone perpus. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė tikina, kad šių metų derlius išties gausus, todėl tai koreguoja ir lietuviškos produkcijos kainas skirtinguose prekybos tinkluose.

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas teigia, kad javapjūtė nesibaigė, todėl skaičiuoti derlių dar per anksti.

Žemės ūkio ministras žada rugsėjį pateikti galutinę viziją, kaip Lietuvos ūkininkams 2021-2027 metais bus mokamos Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos – iš viso 4,1 mlrd. eurų.   Andrius Palionis sako, kad šis perskirstymas gali duoti didesnį efektą, negu išmokų lubos, nes ES valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.  „Dėl pačio (tiesioginių išmokų – BNS) perskirstymo nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl negali priimti sprendimo ir dėl lubų.

Statistikos departamentas trečiadienį pradeda visuotinį žemės ūkio surašymą, kuris leis nustatyti kiek Lietuvoje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama.  Ūkininkai iki rugsėjo 9 dienos duomenis galės pateikti internetu per sistemą e.statistika gyventojams.

Javapjūtei įpusėjus šalies grūdų augintojai sako, kad derlius šiemet bus gerokai gausesnis negu pernai ar užpernai, bet prastesnės kokybės. Labiausiai laukuose žalos padarė liūtys.   Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus prognozuoja, kad šiemet grūdų derlius bus trečdaliu didesnis nei pernai. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas prognozuoja, kad bus prikulta mažiausiai apie milijoną tonų daugiau nei pernai.

Lietuvos žemdirbių atstovai turi pastabų valdžios koridoriuose brandinamiems planams nustatyti lubas iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto gaunamoms tiesioginėms išmokoms ir įvesti progresinį jų apmokestinimą. Stambieji ūkininkai sako, kad apribojimai dar labiau sumažins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą Europoje, nes kitų šalių ūkininkai gauna didesnę paramą. Smulkieji ūkininkai luboms pritaria, tačiau nori kartelę nuleisti dar žemiau – nuo siūlomų 100 tūkst. iki 60 tūkst. eurų.

Vėl baimę sėja ūkininkų gyvulius puldinėjantys vilkai. Neseniai Rokiškio rajone vilkai buvo užpuolę pieninę karvę, Panevėžio rajone plėšrūnai papjovė aštuonias veislines avis, perkandę joms gerkles, o vieną suėdė, palikę tik įsagą. Specialistai neabejoja: vilkai mokė jauniklius medžioti, ir tokių atvejų gali tik daugėti, nes įsidrąsinusi vilkų populiacija ėdesio vis dažniau ieško ne miške, o ūkininkų laukuose.

Grūdų augintojai, supirkėjai ir perdirbėjai prognozuoja, kad šiemet derlius gali būti gausiausias per pastaruosius trejus metus, tačiau baiminamasi, kad pritrūks lėšų iš ūkininkų derlių supirkti. Verslas nori ilgesnių atsiskaitymo su ūkininkais terminų bei valstybės garantijų už paskolas apyvartinėms lėšoms, tačiau Finansų ministerija tvirtina, kad valstybės suteikiamų garantijų limitai jau yra išsemti.

 Tiesioginių Europos Sąjungos (ES) išmokų lubos Lietuvos žemdirbiams 2021-2027 metais turėtų siekti 100 tūkst. eurų, sako žemės ūkio ministras. Pasak Andriaus Palionio, jos bus 50 tūkst. eurų mažesnės nei šioje finansinėje perspektyvoje. „Jeigu šitam finansiniam laikotarpyje lubos siekė 150 tūkst. eurų, tai naujame laikotarpyje sieks 100 tūkst. eurų.

Nuo praėjusios savaitės ėmė plaukti žinios apie vilkų papjautus gyvulius. Biržų rajone vilkai papjovė 4 avis, 1 telyčaitę. Ko gero, pilkiai sudraskė ir du ožiukus, nors dar abejojama, ar tai ne šunų darbas. Išgąsdintos avys išlaužė aptvarą Vilkų aukomis tapo avys Pačeriaukštės seniūnijos Dvargalių kaimo ganykloje. Tris žvėrių papjautas švelniavilnes praėjusio pirmadienio rytą rado avis auginantys Milišiūnai.

Liūtys išguldė ūkininkų pasėlius – kai kurie skaičiuoja praradę net 90 procentų derliaus. Kenčia ir daržovių augintojai. Ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad nuostoliai – dešimtys milijonų eurų. Kurių daržovių, vaisių ar  produktų kainos gali šoktelti, o kurių gali pristigti, pasakoja ekspertai.  Išguldytą javų lauką rodantis pakaunės ūkininkas Juozas Staliūnas sako patyręs šoką, lietus ir audra taip kone su žeme sulygino 120 hektarų kviečių.

Apie 40 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių smulkių ūkininkų gaus 200 eurų išmokas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tokias paramos dalybas vadina priešrinkiminiu pasitaškymu pinigais – esą paramą gaus ir tie ūkininkai, kuriems jos išvis nereikia. Ekologiškas braškes Vilkaviškio rajone Gižų kaime auginantis Evaldas Samuolis džiaugiasi, kad smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į 200 eurų išmoką.

Seimas apsispręs dėl paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Maždaug 30 tūkst. ūkininkų, kurie neturi pajamų iš darbo santykių arba yra užregistravę bedarbiais, siūloma mokėti vienkartinę 200 eurų išmoką. Už visus tris karantino mėnesius po 200 eurų subsidijas siūloma skirti 9 tūkst. ūkininkų, kurie turi darbą ir gauna pajamų, bet ne daugiau kaip minimalią algą.

Alytaus rajono ūkininkams, ūkininkavusiems įmonės „Ekologistika“ padangų gaisro paveiktose teritorijose leista atnaujinti gyvulių bandas, o mokėta kompensacinė išmoka už nesupirktą pieną nuo liepos nutraukiama, praneša alytausgidas.lt. Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stasio Supranavičiaus teigimu, ūkininkai buvo asmeniškai informuoti, kad gali atkurti gyvulių bandas. Tačiau tai padarė du ūkininkai iš 18.   „Kiti kol kas nežada pirkti gyvulių.

Seime skinasi kelią valdančiųjų siekis skirti paramą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams – ir dirbantiems, ir bedarbiams. Tam biudžete reikės rasti apie 12 mln. eurų.  Seimas penktadienį po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms: už balsavo 64 Seimo nariai, o susilaikė septyni.

Valdantieji nusiteikę beveik per pusę sumažinti siūlomą paramą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Jeigu Seimas priims naująsias Užimtumo įstatymo įstatymo pataisas, biudžete ūkininkams reikės rasti apie 12 mln. eurų, o ne 20 mln. eurų, kaip buvo planuojama anksčiau. Šiems siūlymams ketvirtadienį pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Dabar maždaug 30 tūkst.

Daugelis pamena, kaip birželio viduryje prasidėjus oro balionų čempionatui dėl smarkios audros kai kuriems jų teko staigiai leistis ant žemės avariniu būdu, kur tik pavyksta. Oro balionų krepšiai stipriai trenkėsi į žemę, vilkosi po kelis šimtus metrų ir net buvo sužalota moteris. Čempionato dalyviai leidosi bet kur: nežiūrėjo, ar ten javai, ar bulvės, ar laukai. Tačiau draudikai teigia, kad už patirtus nuostolius ūkininkai iš organizatorių gali išsireikalauti pinigų.

Apie 40 tūkst. nedidelių ūkininkų gali tikėtis 200 eurų per mėnesį valstybės kompensacijų. Už penkis mėnesius – tris karantino ir du po jo – jiems iš viso būtų išdalinta apie 20 mln. eurų.  Seimas šią savaitę ėmėsi svarstyti tokį siūlymą. Užimtumo įstatymo pataisas teikiantis Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad parama pasiektų smulkius ūkius, kurių šalies žemės ūkyje yra dauguma.  „Tai nėra labai maži ūkiai.

Prasidėjus kalendorinei vasarai įsibėgėjo ir smidrų sezonas. O lietuvišką daržovę, smidrus, ryžtasi auginti vis daugiau šalies ūkininkų. Trečius metus šparagus auginanti ir vietos restoranėliams ūglius tiekianti jauna anykštėnų šeima džiaugiasi neblogu derliumi. Tiesa, smidrų sezonas gana trumpas, vos pusantro mėnesio, tad virtuvės virtuozai gurmanus ragina nesnausti ir mėgautis smidrais kiek tik telpa.

Įprastai tokiu metu jau mėgavęsi šviežiomis lietuviškomis bulvėmis, šiemet jų mėgėjams dar teks palaukti. Turguje kol kas siūlomos įvežtinės arba pernykštės mūsiškės. Ankstyviausiu derliumi pirkėjus lepinusių ūkininkų laukus šiemet nusiaubė vienadienė gegužės žiema. Dėl išlaužytų bulvienojų pirmosios bulvės bus nedidelės ir jų gerokai mažiau. „Aš tas viriau jau penkis kartus“, – taip apie atvežtas iš užsienio šviežias bulves kalba pirkėjai ir turguje.

Klaipėdos rajone nestabdomi siautėja vilkai. Vietiniai ūkininkai skundžiasi, jog pilkiai kasmet išpjauna nemažai galvijų. Štai ir šiemet vienas ūkininkas jau neteko 3 karvių ir telyčių. Žmonės bijo, kad išdrąsėję vilkai rudenį pradės puldinėti grybautojus. Tačiau dabar ne vilkų medžiojimo sezonas, tad net medžiotojai padėti negali. O štai naktinio matymo priemonėmis šiuos pilkius nufilmavę gamtininkai sako, kad nieko neįprasto tokiame vilkų elgesyje nėra.

Dėl Covid-19 plitimo Lenkijai uždarius sienas paaiškėjo, kad Lietuvos žemę dirba daugiau nei 100 Lenkijos ūkininkų. O plotai gali siekti tūkstantį hektarų. Nors seniai žinoma, kad pasienio ruože esančius laukus ir ganyklas dirba ne lietuviai, tikslesnis skaičius išaiškėjo tik dabar. Kai lenkų ūkininkai pradėjo šauktis pagalbos, jog negali įvažiuoti į Lietuvą laukų dirbti. O štai lietuviai šaiposi patys iš savęs.

Kavinių ir valgyklų duris užvėręs karantinas įkalino šimtus tonų lietuviškų daržovių. Ūkininkai nerealizuotą derlių verčia dūmais, kompostuoja ar atiduoda veltui labdarai. Paradoksas, bet net ir už tokius gerus darbus ūkininkams tenka susimokėti iš savo kišenės. O vyriausybė ramina, esą sandėliuose pūnančias daržoves nebeišmanantiems kur padėti ūkininkams bus skirta parama. Šakių rajono ūkininkas Linas rodo kalnus burokėlių. Daržovių augintojas sako, kad šiuose sandėliuose guli net 1,5 tūkst.

Trijose Indijos valstijose įsisuko ūkininkų siaubas – skėriai. Vabzdžių būriai jau sunaikino tūkstančius hektarų pasėlių, kurie galėjo išmaitinti milijonus žmonių. Šiaurės ir Centrinės Indijos valstijose dabar didžiausią siaubą kelia ne koronavirusas, o būriai dykumų skėrių, kurie naikina visą jų kelyje pasitaikiusią augaliją ir derlių. Dažniausiai jie taikosi į grūdines kultūras: ryžius, kukurūzus, kviečius.

Jau ilgą laiką netyla ginčai dėl pesticidų ir trąšų naudojimo žemės ūkyje. Juos spręsti ėmėsi Europos Komisija (EK), kuri siūlo sumažinti 50 proc. pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą. Tačiau Lietuvos ūkininkus toks siūlymas pykdo. Esą jie ir taip mažai tręšia laukus, palyginti su kitais Europos ūkininkais. Tačiau, kad šie EK siūlymai įsigaliotų reikia, kad juos patvirtintų Europos Parlamentas ir Taryba. Bet ekologinių sprendimų siūloma ir daugiau.

Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius – spalvinga asmenybė. Kelerius metus buvęs kartu ir muzikantas, ir ūkininkas, vis tik nusprendė rinktis ūkininko kelią. Tačiau chorvedžio ir vargonininko patirtis privertė „diriguojant“ bendraminčių kooperatyvui ir žemės ūkio technikai. R. Juknevičius neslepia, kad ūkininkavimas niekada nebuvo jo svajonė.

Iš ūkininkų superkamo pieno kaina jau kurį laiką mažėja, bet parduotuvėse pieno produktų kainos lieka stabilios arba keičiasi tik labai nežymiai. Nors prognozuojama, kad žaliavos supirkimo kaina dar kris, mažesnių pieno produktų kainų parduotuvėse nereikėtų tikėtis. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius tikina, kad pieno supirkimo kainos pradėjo kristi nuo balandžio pradžios, o gegužės pradžioje kaina dar sumažėjo.

Grūdų augintojai dėl veiklos sezoniškumo kol kas nepajuto koronaviruso krizės įtakos, tačiau tam reikia ruoštis, sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas.  „Koronaviruso poveikis grūdų sektoriui nepasireiškė dėl sezoniškumo. Pinigai pradės judėti tik rudenį“, – praėjusią savaitę parlamentiniame Kaimo reikalų komitete, kur diskutuota apie koronaviruso įtaką atskiriems žemės ūkio sektoriams, tvirtino Ignas Jankauskas.

Kai daugelis džiaugiasi saulėtu ir šiltu balandžio mėnesiu, ūkininkai ima nerimauti. Pastarieji baiminasi sausros ir jos atneštų nuostolių. Anot ūkininkų, apsisaugoti nuo sausros beveik neįmanoma, o apsidrausti neapsimoka. Tad pasikliauti belieka tik gamta. Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais. Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.

Dėl koronaviruso sustojęs Lietuvos verslas skundžiasi, kad vis dar negauna taip skambiai išreklamuotos paramos iš valstybės. Verslininkai piktinasi, kad sąžiningai dirbantiems žmonėms atėjus sunkmečiui valdžia tiesiog atsuka nugarą. Tačiau premjeras atkerta, kad verslininkai patys kalti, jei sugeba kalbėti tik apie besiartinantį bankrotą. Ekonomistai tvirtina, kad tai tik iliustruoja netinkamą valdžios požiūrį į verslą, nuo kurio didžiąja dalimi ir priklauso ekonomikos stabilumas.

Koronavirusas paralyžiavo darbuotojų judėjimą, todėl baiminamasi, kad Europa gali likti be šparagų, braškių ir kitų daržovių, uogų ar vaisių. Esą masiškai trūkstant darbuotojų šių metų derlius gali supūti laukuose. Kai kurios šalys bando mobilizuoti bedarbius ir studentus, o kai kurios britų įmonės spjovė į koronaviruso apribojimus ir jau pradėjo į šalį skraidinti darbuotojus iš Rumunijos ar kitų Rytų Europos šalių.

Molėtų rajono įmonės „Takažolė” kiaulių fermoje nustačius pirmąjį šiemet afrikinį kiaulių maro (AKM) protrūkį, sunaikinta per 8,5 tūkst. kiaulių. Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Dariaus Remeikos, pirminiais duomenimis, ūkyje liga nustatyta ankstyvojoje stadijoje. „Siekiame, kad ligos židinys būtų kuo greičiau likviduotas ir pašalinta grėsmė virusui išplisti.

Pakaunės ūkininkų laukus niokoja motociklais ir keturračiais iš dyko buvimo čia šėliojantis jaunimas. Ūkininkai sako, pasėliuose išvažinėtas naujas provėžas randantys kone kasdien, žala skaičiuojama tūkstančiais. Už galvos griebiasi ir paveldo specialistai, mat keturračių trasos driekiasi ir per piliakalnius, kurie lietui palijus ima slinkti žemyn. O  taip siaučiančius ir milžinišką žalą darančius jaunuolius pričiupt itin sudėtinga.

Lietuvoje mažėjant pieno supirkimo kainoms, ūkininkai sako, kad perdirbėjai kainas sumažino nepaisydami galiojančių sutarčių. Pieno gamintojai sako ketinantys  mažinti pieno gamybą, tuo metu kai kurie Seimo nariai perspėja pieno perdirbėjus nesitikėti valstybės paramos.  Žemės ūkio ministras Andrius Palionis kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisarą Janušą Vojciechovskį dėl skubių rinkos organizavimo priemonių Lietuvai labai aktualiuose pieno ir paukštienos sektoriuose.

Kėdainių rajone tikras darbymetis. Čia, vos pradžiuvus žemei, pradėtas bulviasodis. Ūkininkai pasakoja, kad ankstyvosios bulvės reikalauja ypatingo dėmesio ir daug investicijų. Tačiau tapti pionieriais skatina ne tik noras lepinti šviežiena vartotojus, bet ir didelė konkurencija. Kėdainių pašonėje plytinčiuose laukuose štai burzgia traktoriai. Nors dar tik kovo pradžia, čia intensyviai vyksta bulviasodis – ūkininkas Rimantas Žebarauskas jau sodina ankstyvąsias bulves.

Pastaruoju metu sudegusio biokuro pelenais savo laukus tręšia vis mažiau ūkininkų. Tačiau jie labiau bijo ne radioaktyvių dalelių koncentracijos pelenuose, o sunkiųjų metalų likučių, nes šie per dirvą, juose augančias kultūras gali patekti į maistą. Baimė, kad, išaugus medienos ir durpių kuro paklausai, į Lietuvą iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos atvežamas radioaktyvus kuras, kurio pelenai gali nuodyti dirvą, pamažu slopsta.

Rudenį Lietuvoje pasėti augalai paprastai žiemą „užmiega“ – lapai guli ant žemės, jų spalva neryškiai žalsva, lengvai papilkėjusi. Pavasarį atšilus, pasėlių augimas tęsiasi, prasideda žydėjimas, galiausiai sulaukiama derliaus. Tačiau Vilkaviškio rajone daugiau nei 25-erius metus ūkininkaujančios Alvytės Valuckienės kviečių, rapsų pasėliai šiemet žiemą nepailsėjo – vasario mėnesį jų lapai sultingi, žaliuoja.  „Ši žiema tikrai išskirtinė – visiškai nebuvo užmigdyti augalai, nebuvo šalčio.

Ūkininkai su Vyriausybe susikirto dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žemdirbiai į šuns dienas deda Vyriausybės užmojus skubiai priversti juos į aplinką skleisti mažiau tokių dujų. Ūkininkai piktinasi, kad Lietuva šioje srityje siekia būti pirmūne tarp kitų ES šalių, nors ekologiškiau ūkininkauti esą nebeapsimokės. Žemdirbiams grasinant protestais, Vyriausybė jau žada derėtis.

Siekiant apsaugoti Lietuvos ūkius nuo paukščių gripo, ūkiams ir mažesniems ūkininkams nuo antradienio draudžiama leisti paukščius prie vandens telkinių – jie turės būti uždaryti, teigia žemės ūkio ministras. Andrius Palionis sako, jog taip nutarta pasitarus su Lietuvos paukštininkystės asociacija, ministerijos specialistais, norint sumažinti paukščių gripo riziką.

Lietuvą stebina neįprastai šilta žiema. Kol meteorologai prognozuoja šilumos rekordus, ūkininkai ir daržovių augintojai baiminasi, kas laukia jų produkcijos. Ir nors dalis gyventojų džiaugiasi šiltesniu oru, pasėliams ir daržovėms jis pragaištingas, nes derlių kamuoja drėgmė ir kenkėjai. Gerų produkcijos saugyklų neturintys daržovių augintojai šią žiemą priversti sukti galvą, kaip atvėsinti savo daržoves, kad šioms nebūtų per šilta.

Rasa Rasimaitė – 30-metė ūkininkė, kuri svajoja, kad vieną dieną sės prie traktoriaus vairo ir kartu su kitais darbininkais nuo ankstyvo ryto iki pat saulės laidos praleis dirbdama žemę. Nors nuo ūkininkavimo ją bandė atkalbėti mokytojai, o vyrai išsigąsta moters meilės traktoriams, tačiau dėl to Rasa nė kiek nenusimena. Ūkio darbus Rasa matė nuo mažens, mat jos tėtis ūkininkauja jau daugiau nei 20 metų.

Turbūt daugelis girdėjote įvairių kalbų apie tai, neva didelėse fermose auginamos vištos gali būti prišeriamos antibiotikų ar augimą skatinančių hormonų. Arba, kad antibiotikais nuolat gausiai šeriamos ir Norvegijos fermose auginamos lašišos, kurias vėliau perkame.

Mūsų prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje uždainavo „Ant kalno mūrai“… Tiesa, ne solo partiją – Nausėda prieš svarbų Europos biudžeto ir klimato programos svarstymą susitiko su Bendrijos sostinėje protestuojančiais lietuvių ūkininkais, siekiančiais vienodų europinių išmokų su vakariečiais. Prezidentas kritikuoja siūloma Bendrijos biudžetą, esą jame mūsų ūkininkai ir vėl būtų nuskriausti.