ūkininkai

2020 m. NMA buvo pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – 386 606 paraiškos paramai gauti. Ūkininkus, kaimo verslininkus ir kitus paramos gavėjus pasiekė beveik 1 mlrd. (963 377 284) Eur paramos. Tai antra didžiausia NMA istorijoje per metus išmokėta paramos suma. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) administravimas tęsiasi, tačiau jau dabar patvirtinta 87 proc. programai įgyvendinti skirtų paramos lėšų.

Parduotuvėse pieno ir miltų produktus perkanti marijampoliečių šeima pastebėjo, kad ėmė kilti kainos. Kad tai vyksta, pastebi ir ekspertai, kurie jau vardija, kokios prekės artimiausiu metu turėtų brangti. Plačiau apie šią situaciją Lietuvoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.  Marijampolėje gyvenanti Jolitos ir Tado Žukelių šeima kylančias kainas sako pirmiausia pastebėjusi pirkdama degalus automobiliams.

Skirtingą produkciją gaminantys ūkininkai veikdami bendrai gali išlošti restoranams, mokykloms ar darželiams pristatyti šviežius ir ekologiškus maisto produktus. Ūkininkai tikina, kad šis būdas naudingas abiem pusėms – vartotojai greitai gauna kokybiškus produktus, o ūkininkams nereikia ieškoti tarpininkų ar patiems atskirai pristatyti produktus pirkėjams.

Po karinio perversmo Mianmare – didžiausi protestai per dešimtmetį ir nacionalinis streikas. Šalies sostinėje žmones kariškiai vaiko vandens patrankomis. Mianmarą ir toliau drebina protestai, kurie šalyje įsiplieskė po praėjusią savaitę įtakingų generolų įvykdyto karinio perversmo. Dešimtys tūkstančių žmonių protestuoja jau trečią dieną iš eilės. Tai – didžiausia nepasitenkinimo banga Mianmare per daugiau nei dešimtmetį.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios žemės ūkio ir žuvininkystės įmonės ir ūkininkai vėl gali gauti lengvatinių paskolų – jiems papildomai skirta 44,8 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) administruojamą priemonę pernai suteikta 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų beveik 700 augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, akvakultūros, daržininkystės, pienininkystės ūkių bei ūkininkų, mišrių ūkių, kailinių žvėrelių augintojų.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei prabilus apie mokestinių lengvatų peržiūrą ir naikinimą, akiratyje atsidūrė ir lengvatos ūkininkams. Panaikinus lengvatą ūkininkų naudojamam dyzelinui į valstybės biudžetą kasmet būtų papildomai surenkama 115 mln. eurų. Bet dalis ūkininkų dėl to griebiasi už galvų ir jau kalba apie bankrotą. TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad daugelis ūkininkams skirtų lengvatų yra problemiškos.

Lietuvos žemės ūkio įmonės ir ūkininkai jau dabar naudoja modernias sistemas ar įrankius, kurie ne tik padeda pagaminti daugiau produkcijos, bet ir sutaupyti pinigų. Tačiau žemės ūkio specialistai pastebi, kad kol kas nuošalyje lieka smulkieji ūkiai. Tad reikia sukurti galimybes, kad ir jie galėtų įpirkti žaliąsias technologijas.

Prezidentui, premjerei ir finansų ministrei prakalbus apie mokestinių lengvatų naikinimą, visų akys pakrypo į ūkininkams skirtą dyzelinį kurą. Mat užraukus šią privilegiją, kasmet biudžete susitaupytų po 115 milijonų eurų. Bet Lietuvos ūkininkai savo verslams jau rašo nekrologus. Apie tai plačiau domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Man širdis gali sustoti... Jeigu ūkininkams suvienodins dyzelį jau ir kolonėlėje, tai čia tragedija“, – baiminasi ūkininkas Juozas Beinorius.

Septynerius metus trukusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo pratęsta dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, kol bus patvirtintos naujos bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo kryptys. Paramos ir toliau bus alima kreiptis šiais metais – kaip tik patvirtintas šiemetinis paraiškų atskiroms priemonėms teikimo grafikas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad šiemet, pratęsus KPP įgyvendinimo laikotarpį, ūkininkams bus pasiūlyta daugiau paramos lėšų.

Žemė nuklota sniegu ir spaudžiantis šaltukas netrukdo žaliuoti daržovėms. O jas skinantys gyventojai džiaugiasi šviežiu derliumi. Kokioms daržovėms nekenkia sniegas ir šaltis? Ir nors Lietuvoje beveik viskas padengta baltu puriu sniegu, moteris iš pusnies traukia daržoves ir džiaugiasi šviežiu derliumi. Išlindę iš po sniego lysvėse žaliuoja porai ir svogūnų laiškai, vis dar matyti maži brokolių žiedynai, stiebiasi ir salierai.

Akmenuotoje vietoje niekaip ūkininkauti negalėjęs biržietis surinko akmenis ir  sumanė įkurti netradicinį energetinį labirintą. Spiralės formos objektas skirtas nuraminti sielą, protą ir atgauti jėgų pusiausvyrą. Visgi, psichologai sako – visos bėdos galvoje gimsta dėl streso ir įtampos.

Nepaisant karantino, pasiruošimas šventėms įgauna pagreitį. Gyventojai jau perka tiek maisto produktus šventiniam stalui, tiek dovanas. Žmonės tikina, kad šviežių, o kartais ir pigesnių maisto produktų randa ūkininkų turgeliuose, kurie šiuo metu persikėlė į internetą.

Jau seniai dalis žmonių maisto produktus perka tiesiai iš ūkininkų. Vieni lankosi turguose, kiti ūkininkų elektroninėse parduotuvėse. Karantino metu jų kiekis dar labiau išaugo. O iniciatyva „Kaimas į namus“ padeda ūkininkams ir pirkėjams greičiau vienas kitą surasti elektroninėje erdvėje.

Gruodis – paskutinis mėnuo, kai smulkiesiems ūkininkams skiriamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios turėtų bent iš dalies kompensuoti pirmojo karantino laikotarpiu – nuo kovo iki birželio – prarastas pajamas. Dar šiemet išmokas gaus tie ūkininkai, kurie prašymą suskubs pateikti šią savaitę. „Sodra“ primena, kad kreiptis dėl paramos gali smulkieji ūkininkai, taip pat ir sulaukę pensinio amžiaus, kurių žemės ūkio valdos ar ekonominis ūkio dydis pernai buvo iki 4 EDV.

Šalyje negerėjanti epidemiologinė situacija verčia griežtinti prevencines priemones bei kontrolę dėl karantino sąlygų laikymosi. Prekybai taikomi vis didesni ribojimai bei reikalavimai paliečia uždarų parduotuvių veiklą, bet neretai aplenkia viešosiose erdvėse vykstančius ir daug pirkėjų sutraukiančius turgelius.

Daugeliui kaimas asocijuojasi su žemės ūkio darbais, tačiau čia autoservisą ir medinių terasų gamybos įmonę atidarę verslininkai bando šį mitą paneigti. Anot jų, kaimo gyventojams trūksta įvairių paslaugų, todėl pragyventi galima ne tik verčiantis gyvulininkyste ar augalininkyste. O verslo pradžiai pritrūkus pinigų gali padėti Europos Sąjungos (ES) parama.

Nuosavas miškas gali ne tik džiuginti, bet ir kelti rūpesčių. Ypač jeigu jis netvarkingas, o jo priežiūrai savininkas neturi nei laiko, nei pinigų. Tokiais atvejais Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama ir mišką sutvarkyti. ŽŪM specialistai pastebi, kad tokiu būdu miško savininkas ne tik atkurti ir išsaugoti tiek seną, tiek jauną mišką, bet ir padidinti jo vertę.

Verslininkas supranta, kad perėjus pradinė verslo etapą, svarbu nesustoti ir toliau į jį investuoti, kad būtų pasiekta dar geresnių rezultatų. Ne išimtis – ir žemės ūkio verslas. Ilgainiui daugelis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių įsitikina, kad esamų pajėgumų nepakanka, tad būtina ūkį modernizuoti.

Nors ukrainiečių ir baltarusų įdarbinimas Lietuvoje šiek tiek mažėjo, situacija darbo rinkoje vis tiek išlieka paradoksali – oficialus nedarbas siekia beveik 15 proc., bet darbdaviai darbuotojų neranda. Štai ūkininkai sako, kad kaime pilna nekvalifikuotos darbo jėgos, bet dalis vietinių dėl gaunamų pašalpų dirbti nesiveržia, todėl mielai daržų ravėti ar bulvių kasti įdarbintų užsieniečius.

Pirkdami maisto produktus tiesiai iš ūkininkų gerokai sutrumpiname maisto tiekimo grandinę. Ūkininkai pastebi, kad tiesioginis bendravimas su pirkėju naudingas abiem pusėms. Gyventojai žino, kad perka tikrai šviežius ir kokybiškus produktus, o ūkininkai greičiau ir paprasčiau realizuoja savo produkciją. Sutrumpinti maisto tiekimo grandinę padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Didžiąją dalį pieno gamybos sektoriaus sudaro smulkūs ūkiai. Metai iš metų mažėja ne tik jų skaičius, tiek laikomų galvijų kiekis. Šimtai smulkių ūkininkų, kurie laiko melžiamas karves šiemet gaus papildomos paramos. Tačiau ar tai pakeis vyraujančias tendencijas? Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė pripažįsta, kad situacija jau ilgą laiką yra gana sudėtinga.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas nėra tik nekalta trąša, o reikalavimai, kaip tinkamai laikyti, saugoti ir tręšti mėšlą, nurodyti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, rašoma pranešime spaudai. Be to, aplinkosaugininkai pabrėžia, kad laukus tręšti mėšlu ar srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., nebent, atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas, atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip.

Vis daugiau jaunų žmonių iš miesto keliasi gyventi į kaimą. Čia dažnam iššūkiu tampa darbo paieškos. Vieni darbo mieste nepalieka ir dirba nuotoliniu būdu, kiti įsidarbina aplinkinių rajonų įmonėse, o dar kita dalis jaunų žmonių kuria savo verslus, gana dažnai žemės ūkio srityje – gamina, apdoroja ar perdirba žemės ūkio produktus. Jauniesiems ūkininkams sukurti ūkį jau ne vienerius metus padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Rietavo rajone gyvenantys ūkininkai nebeatsigina nuo vilkų. Per šiuos metus jie papjovė kelias dešimtis telyčių, avių bei ožkų. Naujausias pilkių išpuolis netoli Tverų. Čia vilkai papjovė 11 avių, dar kelias dėl patirtų sužalojimų teko užmigdyti pačiam ūkininkui. Nuo pilkių neapsaugojo net ganyklą juosiantis elektrinis piemuo. „Tvenkinyje buvo 6, ten dvi, čia trys, vieną iš vis prie fermos radau, ten pas mus parbėgo, greičiausiai atsivijo“, – sako avių augintojas Mikas Jusys.

Europos parlamentas apsisprendė griežtinti reikalavimus ūkininkams dėl aplinkosaugos – penktadienį jie numatė, jog bent 30 proc. Europos Sąjungos (ES) ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų turi būti numatyta kovai su klimato kaita. Po balsavimo penktadienį Europos parlamentas galės pradėti derybas su ES šalių ministrais, kurie šią savaitę apsisprendė aplinkosaugai skirti 20 proc. tiesioginių išmokų.

Kviečių kaina tarptautinėje rinkoje taip šoktelėjo aukštyn, kad šią savaitę pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius šešerius metus. Kviečių, pristatomų gruodį, ateities sandorių kaina „Euronext“ biržoje perlipo 210 eurų, kai prieš metus ji buvo daugiau negu 20 eurų kuklesnė. Tai geros naujienos grūdų augintojams Lietuvoje, kurie dar nėra pardavę šių metų derliaus, nes tiek, kiek padidėjo kviečių kaina biržoje, panašiai paaugo ir kviečių supirkimo kaina mūsų šalyje.

Europos ūkininkai siekia prastumti draudimą vadinti bemėsius produktus „mėsainiais“ ar „dešrelėmis“, nes tokie pavadinimai esą klaidina vartotojus ir verčia manyti, kad juose yra mėsos. Ūkininkų reikalavimas atsispindi pirmadienį Europos Parlamentui pateiktame teisės akto pasiūlyme, dėl kurio parlamentarai turėtų balsuoti vėliau šią savaitę Briuselyje. Toks reikalavimas pasigirdo pastaruoju metu prekyboje populiarėjant vegetariškiems „mėsainiams“, savo skoniu labai primenantiems mėsą.

Nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams išmokėta 71,4 mln. eurų. o netrukus bus išmokėta dar beveik 18 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).   Daugiausia – beveik 23 mln. eurų – gavo pieno, galvijų, kiaulių ir daržovių augintojai bei galvijienos, paukštienos ir kiaušinių gamybos įmonės ir ūkiai. 18 mln. eurų išmokėta pieno gamintojams. Šią savaitę pastariesiems bus pradėta mokėti dar viena kompensacijos dalis. 17,8 mln.

Siekiant sumažinti taršą Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) finansiškai skatins ūkininkus naudoti mažiau taršias technologijas ir ūkininkavimo metodus, sako aplinkos eurokomisaras. Pasak Virginijaus Sinkevičiaus, parama galės būti skiriama iš žemės ūkio fondo ir naujosios ES finansinės perspektyvos, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti. „Labai svarbu padėti ūkininkams pereiti prie švaresnių, tvaresnių sprendimų.

Laukuose užderėjusias daržoves ūkininkai pardavinėja įvairias būdais – vieni nedideliais kiekiais daržoves pristato klientams į namus, o kiti kviečia žmones atvykti į ūkį ir patiems jas išsirinkti. O dar kiti daržoves augina patys, o jų perteklių tiesiog palieka pakelėse, o kas nori, tas ir pasiima. Štai Biržų rajone gyvenanti Nijolė pasakoja, kad kiekvieną rytą automobiliu vyksta į darbą ir pastebi pakelėje išrikiuotas rudens gėrybes.

Nors Lietuvoje jau skelbiama antroji Covid-19 susirgimų banga, bent jau kol kas šalies ekonomika pamažu atsigauna. Pinigų jau buvo skirta ieškantiems darbo, pensininkams, kitoms gyventojų grupėms. Eilės sulaukė ir dirbantys žemės ūkyje – papildomų pinigų gali tikėtis tūkstančiai. Šią savaitę Žemės ūkio ministerija registravo įsakymo projektą, kuriuo būtų tvirtinamos paramos taisyklės ūkininkams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos sukeltos krizės.

Lietuvos daržininkus užklupo nemalonumai už laukų laistymą vandeniu, kuriuo buvo plautos daržovės.  ES aktyviai ragina tausoti išteklius ir pakartotinai naudoti vandenį, o pas mus už tai baudžiama. Daržovių augintojai piktinasi, kad „žaliosios“ ambicijos pranoksta sveiką protą ir pasiekia vis naują absurdo lygį.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl dyzelino lengvatos žemdirbiams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo koreguoti tokio dyzelino įsigijimo normas, pagal kurias valstybės biudžeto netektys sumažėtų kiek daugiau nei 6 proc., tačiau mažiau, nei buvo nurodžiusi Vyriausybė.  Vyriausybė dar pernai buvo nurodžiusi ministerijai iki šių metų birželio vidurio patikslinti lengvatinio žemdirbių dyzelino įsigijimo normas, kad būtų užtikrintas 15 proc.

Gausi lietuviško derliaus pasiūla Lietuvos prekybininkus verčia mažinti populiarių daržovių kainas parduotuvėse. Skelbiama, kad lietuviškos produkcijos kaina krito kone perpus. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė tikina, kad šių metų derlius išties gausus, todėl tai koreguoja ir lietuviškos produkcijos kainas skirtinguose prekybos tinkluose.

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas teigia, kad javapjūtė nesibaigė, todėl skaičiuoti derlių dar per anksti.

Žemės ūkio ministras žada rugsėjį pateikti galutinę viziją, kaip Lietuvos ūkininkams 2021-2027 metais bus mokamos Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos – iš viso 4,1 mlrd. eurų.   Andrius Palionis sako, kad šis perskirstymas gali duoti didesnį efektą, negu išmokų lubos, nes ES valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.  „Dėl pačio (tiesioginių išmokų – BNS) perskirstymo nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl negali priimti sprendimo ir dėl lubų.

Statistikos departamentas trečiadienį pradeda visuotinį žemės ūkio surašymą, kuris leis nustatyti kiek Lietuvoje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama.  Ūkininkai iki rugsėjo 9 dienos duomenis galės pateikti internetu per sistemą e.statistika gyventojams.

Javapjūtei įpusėjus šalies grūdų augintojai sako, kad derlius šiemet bus gerokai gausesnis negu pernai ar užpernai, bet prastesnės kokybės. Labiausiai laukuose žalos padarė liūtys.   Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus prognozuoja, kad šiemet grūdų derlius bus trečdaliu didesnis nei pernai. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas prognozuoja, kad bus prikulta mažiausiai apie milijoną tonų daugiau nei pernai.

Lietuvos žemdirbių atstovai turi pastabų valdžios koridoriuose brandinamiems planams nustatyti lubas iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto gaunamoms tiesioginėms išmokoms ir įvesti progresinį jų apmokestinimą. Stambieji ūkininkai sako, kad apribojimai dar labiau sumažins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą Europoje, nes kitų šalių ūkininkai gauna didesnę paramą. Smulkieji ūkininkai luboms pritaria, tačiau nori kartelę nuleisti dar žemiau – nuo siūlomų 100 tūkst. iki 60 tūkst. eurų.

Vėl baimę sėja ūkininkų gyvulius puldinėjantys vilkai. Neseniai Rokiškio rajone vilkai buvo užpuolę pieninę karvę, Panevėžio rajone plėšrūnai papjovė aštuonias veislines avis, perkandę joms gerkles, o vieną suėdė, palikę tik įsagą. Specialistai neabejoja: vilkai mokė jauniklius medžioti, ir tokių atvejų gali tik daugėti, nes įsidrąsinusi vilkų populiacija ėdesio vis dažniau ieško ne miške, o ūkininkų laukuose.

Grūdų augintojai, supirkėjai ir perdirbėjai prognozuoja, kad šiemet derlius gali būti gausiausias per pastaruosius trejus metus, tačiau baiminamasi, kad pritrūks lėšų iš ūkininkų derlių supirkti. Verslas nori ilgesnių atsiskaitymo su ūkininkais terminų bei valstybės garantijų už paskolas apyvartinėms lėšoms, tačiau Finansų ministerija tvirtina, kad valstybės suteikiamų garantijų limitai jau yra išsemti.

 Tiesioginių Europos Sąjungos (ES) išmokų lubos Lietuvos žemdirbiams 2021-2027 metais turėtų siekti 100 tūkst. eurų, sako žemės ūkio ministras. Pasak Andriaus Palionio, jos bus 50 tūkst. eurų mažesnės nei šioje finansinėje perspektyvoje. „Jeigu šitam finansiniam laikotarpyje lubos siekė 150 tūkst. eurų, tai naujame laikotarpyje sieks 100 tūkst. eurų.

Nuo praėjusios savaitės ėmė plaukti žinios apie vilkų papjautus gyvulius. Biržų rajone vilkai papjovė 4 avis, 1 telyčaitę. Ko gero, pilkiai sudraskė ir du ožiukus, nors dar abejojama, ar tai ne šunų darbas. Išgąsdintos avys išlaužė aptvarą Vilkų aukomis tapo avys Pačeriaukštės seniūnijos Dvargalių kaimo ganykloje. Tris žvėrių papjautas švelniavilnes praėjusio pirmadienio rytą rado avis auginantys Milišiūnai.

Liūtys išguldė ūkininkų pasėlius – kai kurie skaičiuoja praradę net 90 procentų derliaus. Kenčia ir daržovių augintojai. Ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad nuostoliai – dešimtys milijonų eurų. Kurių daržovių, vaisių ar  produktų kainos gali šoktelti, o kurių gali pristigti, pasakoja ekspertai.  Išguldytą javų lauką rodantis pakaunės ūkininkas Juozas Staliūnas sako patyręs šoką, lietus ir audra taip kone su žeme sulygino 120 hektarų kviečių.

Apie 40 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių smulkių ūkininkų gaus 200 eurų išmokas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tokias paramos dalybas vadina priešrinkiminiu pasitaškymu pinigais – esą paramą gaus ir tie ūkininkai, kuriems jos išvis nereikia. Ekologiškas braškes Vilkaviškio rajone Gižų kaime auginantis Evaldas Samuolis džiaugiasi, kad smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į 200 eurų išmoką.

Seimas apsispręs dėl paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Maždaug 30 tūkst. ūkininkų, kurie neturi pajamų iš darbo santykių arba yra užregistravę bedarbiais, siūloma mokėti vienkartinę 200 eurų išmoką. Už visus tris karantino mėnesius po 200 eurų subsidijas siūloma skirti 9 tūkst. ūkininkų, kurie turi darbą ir gauna pajamų, bet ne daugiau kaip minimalią algą.

Alytaus rajono ūkininkams, ūkininkavusiems įmonės „Ekologistika“ padangų gaisro paveiktose teritorijose leista atnaujinti gyvulių bandas, o mokėta kompensacinė išmoka už nesupirktą pieną nuo liepos nutraukiama, praneša alytausgidas.lt. Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stasio Supranavičiaus teigimu, ūkininkai buvo asmeniškai informuoti, kad gali atkurti gyvulių bandas. Tačiau tai padarė du ūkininkai iš 18.   „Kiti kol kas nežada pirkti gyvulių.

Seime skinasi kelią valdančiųjų siekis skirti paramą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams – ir dirbantiems, ir bedarbiams. Tam biudžete reikės rasti apie 12 mln. eurų.  Seimas penktadienį po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms: už balsavo 64 Seimo nariai, o susilaikė septyni.

Valdantieji nusiteikę beveik per pusę sumažinti siūlomą paramą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Jeigu Seimas priims naująsias Užimtumo įstatymo įstatymo pataisas, biudžete ūkininkams reikės rasti apie 12 mln. eurų, o ne 20 mln. eurų, kaip buvo planuojama anksčiau. Šiems siūlymams ketvirtadienį pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Dabar maždaug 30 tūkst.