turgus

Siekiant mažinti bendruomenės toleranciją šešėliniai ekonomikai, teikti informaciją apie esamas galimybes pranešti apie neskaidrios ekonomikos apraiškas ir stiprinti bendruomenės nepakantumą ekonominiams pažeidimams, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus kartu su Kauno apskr.

Prekybos šalies turgavietėse apyvarta ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo 89,4 mln. eurų - 4,5 proc. daugiau nei 2014 metų spalio-gruodžio mėnesiais. Prekybos maisto prekėmis apyvarta to meto kainomis ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, padidėjo 2,1 proc., ne maisto prekėmis - 6,3 proc., augalais ir gyvūnais – 1,9 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per metus labiausiai padidėjo prekyba pieno produktais (20,3 proc.), mėsa ir mėsos produktais (4,8 proc.

Tarp keturių sienų ir prekystalių lentynų – didžiulė bala. Tokį vaizdą šįryt išvydo į darbą atėję Kaišiadorių turgaus prekeiviai. Žmonės gal nebūtų tokie pikti, jei ne iškalbingas faktas. Turgus atidarytas ką tik – gruodžio viduryje, o skardinio pastato statybos kainavo daugiau nei 350 tūkst. eurų. Beveik visa suma sumokėta iš valstybės biudžeto, dėl to ypač pasistengė Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas, nė neslėpęs, jog darė viską, kad paviljonas išdygtų už biudžeto lėšas.

Ar visada apsipirkdami turguje esate garantuoti, kad įsigijote, tai ko norite ir tiek, kiek norite? Jeigu manote, kad taip, tai kviečiame pažiūrėti šį vaizdo įrašą, kuris jus privers suabejoti. Šiame vaizdo įraše išvysite, kaip Latvijos turgaus pardavėja apgaudinėja pirkėjus. Nors turguose tvarka prižiūrima griežčiau nei bet kada anksčiau, tačiau tokių praktikų išgyvendinti dar niekaip nepavyksta.

Savo išaugintomis ar miške surinktomis gėrybėmis vilniečiai nemokamai galės prekiauti 38 vietose, nustatė sostinės savivaldybė. Šios vietos išdėstytos 19-oje seniūnijų. Pagal nustatytą tvarką, savo sklypuose užaugintų uogų, vaisių, daržovių, gėlių, miške surinktų gėrybių vilniečiai negalės pardavinėti nuo dėžių, atramų, turėklų, grindinio ar žemės, reikės įrengti prekystalius, kurie privalės būti švarūs ir tvarkingi.

Pasaulio sveikatos organizacijos gąsdinimai, kad raudona ir perdirbta mėsa sukelia vėžį, atsisuka prieš turgaus prekiautojus. Pirkėjai ima bodėtis ne tik rūkytų gaminių, bet ir raudonos mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos. Ūkininkai ramina – esą paklausos sumažėjimas trumpalaikis. O prekybininkai tikina, kad gyventojai mėsą valgo taip kaip ir valgę. Tūlas lietuvis vidutiniškai per metus sukerta daugiau kaip 40 kilogramų kiaulienos.

Sudegus vienam sostinės turgui, jo prekeiviai nepasiduoda. Žmonės skundžiasi, kad kitoje vietoje įsikurti sudėtinga, niekas nepageidauja naujų konkurentų. O ir pirkėjai įpratę šalia namų ieško mėgstamų prekių ir pardavėjų. Tad nors po gaisro pirkėjų labai sumažėjo, ūkininkai toliau prekiauja tiesiog ant asfalto. Didžiulis ugnies stulpas sostinės Fabijoniškių ir Pašilaičių dangų buvo nušvietęs prieš dvi savaitės.

 Panevėžietis turgaus prekeivis nuteistas dėl prekybos garsių firmų drabužių padirbiniais. Panevėžio apylinkės prokuroro prašymu teismas šį vyriškį baudžiamuoju įsakymu pripažino kaltu naudojus svetimus prekių ženklus ir nubaudė 451 euro bauda, iš jo paimti beveik 200 vienetų neoriginalių drabužių bus sunaikinti, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Po euro įvedimo žmonės teigia pastebintys įvairių prekių kainų augimą ne tik prekybos centruose, bet ir turgavietėse. Tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad anksčiau į turgų užsukę piliečiai tikėdavosi įsigyti prekių pigiau nei parduotuvėse – dabar nusivilia išvydę kainas. Lietuvos statistikos departamento kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva tikina, kad lyginant pastarųjų devynių mėnesių kainas yra pastebimas aiškus prekių kainų augimas turgavietėse.

Ūkininkas Tadas Gurskas rodo, kas kur stovėjo prieš gaisrą, ir sako negalintis patikėti tuo, kas nutiko savaitgalį - jo šeima patyrė maždaug dešimties tūkstančių eurų nuostolį. Naujos vitrinos, aštuoni šaldytuvai, geriausia produkcija. Vyras sako mėginęs turtą drausti, tačiau nesėkmingai. Mat iš lentų sukaltas medinis pastatas buvo laikinos paskirties, tad ir drausti kas buvo po jo stogu, kaip sako prekybininkas, niekas nesiėmė.

Savo užaugintomis daržovėmis, vaisiais, gėlėmis, taip pat grybais ir uogomis dalis vilniečių galės prekiauti be leidimų. Vilniaus taryba trečiadienį priėmė sprendimą, pagal kurį savivaldybės nustatytose vietose leidimų prekybai minėtomis gėrybėmis nebereikės pensininkams ir neįgaliesiems, Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, moksleiviai ir studentams. Taip pat rinkliava nebus renkama ir iš prekiaujančiųjų sendaikčiais blusų turguje.

Ant prekystalių – tūkstančiai senovinių įdomybių, kurioms rasti vietą namuose ryžtųsi toli gražu ne kiekvienas. Iš kelių šalių suvažiavę antikvarinių daiktų pardavėjai sako, kad žmonės noriai perka viską: nuo paprastų monetų iki brangių, istorinę vertę turinčių meno dirbinių ar baldų. Kaune, prie Urmo bazės, tikras knibždėlynas ne tik žmonių, bet įvairiausių antikvarinių įdomybių.

  Statistiniai duomenys rodo, kad, stebint daržovių ir vaisių kainų pokytį per ilgesnį laikotarpį, per metus, tikrai galima pastebėti labai ženklų kainų padidėjimą, „Žinių radijui“ sakė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. „Tačiau, jeigu žiūrėti kainų pokyčių tendenciją rugpjūčio mėnesio, palyginus su liepa, tai mes turime kaip tik daržovių ir vaisių atpigimą.

Prasidėjus obuolių, arbūzų ar slyvų skynimo metui, žmones vis dažniau atakuoja šių skanumynų mėgėjos – širšės. Kenkėjų naikintojai sako, esą šiemet jos ypač aktyvios, vien apie Vilnių specialistų pagalbos naikinant plėviasparnius žmonės šaukiasi po tris keturis kartus per savaitę. Gamtininkai sako, esą nors širšės aktyvesnės, šiemet jų yra kur kas mažiau palyginti su pernai.

Net ir praėjus pusmečiui po euro įvedimo, gyventojai naujosios valiutos dar neprisijaukino. Atėję į parduotuvę žmonės pirmiausia kainas nužvelgia litais, tuomet pasižiūri, kiek maisto produktai kainuoja eurais. Atsižvelgdami į gyventojų nuogąstavimus, prekybininkai pratęsia kainų nurodymą dvejomis valiutomis. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas atkerta, kad tai meškos paslauga ir pirkėjams, ir visai šalies ekonomikai, mat litas jau praeitis.

Joninių proga panevėžiečiai traukia į turgų. Šiomis dienomis čia giedžiamiausia prekė ąžuolų vainikai, lauko gėlės ir jomis puoštos šiaudinės skrybėlės. Populiariausios vardynos užsakymais užvertė ne tik turgaus prekiautojus, bet ir gėlių salonus. Turguje ąžuolų vainikų kainos įvairios už didesnį prašoma nuo 6 eurų, mažesni euru pigesni. Lauko gėlių puokštelės nuo euro iki 2. Turgaus prekeiviai džiaugiasi, kad pirkėjai šluoja ir lauko gėles.

Sostinės Kalvarijų turguje prie vaisių ir daržovių rikiuojasi eilės žmonių. O pardavėjai trina rankomis, mat šimtais kilogramų skaičiuoja parduodamas braškes, trešnes ir kitas vasaros gėrybes. Dietologai tvirtina, kad vasarą reikia naudotis proga, kai šalyje uždera įvairiausios uogos - ypač miško. Mat jose būna nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kartų daugiau antioksidantų nei vaisiuose. O būtent jie užkertą kelią senėjimui ir padeda apsisaugoti nuo ligų.

Rekordinės turguose pasirodžiusių pirmųjų Lietuvoje užaugintų braškių kainos šį savaitgalį turėtų šiek tiek mažėti. Lietuviškų braškių kainas koreguoja šylantys orai, sparčiai laukuose nokstantis derlius bei itin konkurencingos uogų iš Lenkijos kainos. Šią savaitę kilogramas po danga užaugintų lietuviškų braškių Lietuvos turguose kainavo 5–6 Eurus, lenkiškų – perpus pigiau.

 Šiuo metu turgaus prekeiviams pats darbymetis. Prekystaliai užversti lietuviškomis daržo gėrybėmis. Tačiau panevėžiečiams, traukiantiems į turgų apsipirkti, pastaruoju metu tenka aplankyti ne vieną miesto turgavietę. Nors čia daržovių ir žalumynų apstu, bet šiemet jos brangesnės.   „Krapai, svogūnai, salotos vidutiniškai 0,30 euro centų. O trys pundeliai - už eurą“, - siūlo ūkininkė Marytė. Tokios kainos už nedidelį ryšulėlį žalumynų.

Gegužės 13-oji – Meilės diena, meilės ir laisvės deivės Mildos šventė. Gaivališkos ir kibirkščiuojančios meilės deivė paprastai buvo vaizduojama kaip nuoga moteris su gėlėmis, skriejanti aplink pasaulį oro vežimu, kurį traukia balti balandžiai. Apie šią deivę yra išlikę itin nedaug medžiagos, tačiau apie senovės lietuvių meilę yra ką papasakoti. Milda – ne tik meilės, bet ir piršlybų bei giminės tęstinumo deivė.

 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, gavę informacijos apie prekybą galbūt svetimais prekių ženklais pažymėtais rūbais, gegužės 7 d. 4 val. atliko netikėtą patikrinimą Gariūnų verslo parke, Vilniuje, Gariūnų g. 70.   Patikrinimo metu J. P., gim. 1963 m., veiklos vykdymo ir prekybos vietoje buvo rasta ir paimta 951 vnt.

 Kauno automobilių turguje nuotaikos kur kas geresnės nei metų pradžioje – pavasarį suaktyvėjo naudotų automobilių prekyba. „Pardavimai įsibėgėja, per dieną grįžta vidutiniškai 15 pakrautų autovežių, tai turgelis nėra miręs“, – portalui LRT.lt sako UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis. Kur kas liūdniau turgus atrodė sausį – automobilių aikštelės buvo tuščios, pagrindiniai pirkėjai atostogavo, Vakarų šalyse tuo metu buvo užsidarę garažai.

Velykų karštinė jau atsirito ir iki turgaus prekystalių. Čia karaliauja pavasarį pranašaujantys karklų kačiukai, šviežiai išsprogusios beržų šakos ir naminiai krienai. Nepamiršti ir tinginiai - populiariausia prekė virti ir iš anksto dažyti kiaušiniai. Panevėžietė pensininkė Bronislava sako nuo ankstaus ryto susiruošė į pamiškę, kur priskynė visą glėbį gražuolių kačiukų.

 Zenonas Gipiškis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pernai, palyginti su 2013-aisiais, turgavietėse labiausiai – ketvirtadaliu – paaugo prekyba drabužiais, o prekyba elektriniais buitiniais aparatais bei garso ir vaizdo įranga beveik tiek pat smuko. Taip teigia Statistikos departamento Vidaus prekybos statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Jakubčionienė. Prekyba turgavietėse pernai, palyginti su 2013 m., išaugo maždaug dešimtadaliu.

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Prieš šventes pirkėjų nestigo nei prekybos centruose, nei mažesnėse parduotuvėse, nei turgavietėse. Tačiau kasdienybėje varžytuvės dėl vartotojų, kurių Lietuvoje mažėja, aštrėja. Sunkmečiu išpurtytoms turgavietėms nelengva konkuruoti su prekybos centrais, kuriuose be perstojo sukasi įvairių akcijų pasiutpolkė. Kas joje laimi: prekybininkai ar pirkėjai, iškart nesusigaudysi, tačiau stambiųjų prekybos centrų reklaminis šturmas masina vartotojus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors pirkėjai rečiau lankosi turguje, į jį dažniau užsuka didesnes pajamas turintys žmonės, sako rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ komercijos direktorė Baltijos šalims Inga Ilkytė. „Turguje pirkėjai ieško sveikesnio, namuose užauginto ir pagaminto produkto, todėl net ir patys prekybos centrai pas save sukurtais turgeliais bando pervilioti tokius pirkėjus“, – kalba pašnekovė. Turgaus prekeiviai griebiasi už galvų: jų pirkėjus pervilioja prekybos centrų akcijos.

Jurgis KOCHANSKAS Alytiškė daktarė Gražina Sabeckienė sako, kad šildymą reikia pradėti nuo kojų. Gudruolė atėjo su savo Danieliumi į Rimo Tumino „Maskaradą“ Alytaus kultūros ir komunikacijos centre avėdama aulinukus ir iki širdies gelmių atsidavė Michailo Lermontovo meilės istorijos apžavams.

Nauji metai – nauji ratai, arba – nauja piniginė. Pakeitę litus į eurus tikriausiai dažnas suskubsime keisti ir įpročius: perkantieji taupysime, parduodantieji – keisime kainas. Pasiteiravę turguje arba šalia parduotuvių gatvėje prekiaujančių žmonių, su kokiomis nuotaikomis jie laukia euro įvedimo, išgirdome gana netikėtų minčių. Atrodo, nekyla nė abejonės, kad į eurus versdami savo parduodamų daržovių ar kitų gėrybių kainas prekiautojai jas keis į didžiąją pusę.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai surengė kelis reidus ir tikrino Šiaulių miesto turgavietes. Pabalių prekyvietėje pareigūnų akys užkliuvo už žūklės inventoriumi prekiaujančio vyro darbo vietos. Jų dėmesį atkreipė bučiukai. Buvo iškart matyti, kad jie ženkliai didesni nei numato mėgėjiškos žūklės taisyklė, kurios parašyta, kad bučiukas vėžiams gaudyti – ne ilgesnė kaip 100 cm ir ne platesnė kaip 50 cm gaudyklė.

Jei klausyti prekeivių – visi parduodami automobiliai yra beveik idealūs. Neretai jie taip ir atrodo. Tačiau realybė retai būna tokia pati, kaip visos pasakos.

Sakoma, kad perkant naudotą automobilį (o tokių Lietuvoje – dauguma), daug kas primena loteriją. Pasiseks ar nepasiseks, tarnaus šis pirkinys jums ar taps tik pinigus ryjančia geležies krūva. Į

Birželio 14 d. apie 3 val. Prienuose, Revuonos g., turgaus teritorijoje, kilo gaisras, per kurį apdegė mediniai prekystaliai, medinės grindys ir šiferiu dengtas stogas. Įtariamas padegimas. Turgavietės savininkas ir nuostoliai nustatinėjami.

Parduotuvių lentynose lyg ant mielių augant maisto produktų kainoms, daugelis ieško būdų, kaip pamaloninti skrandį, labai neskriaudžiant piniginės. Vieni „gaudo“ prekybos centrų skelbiamas nuolaidas maistui, kiti užmezga draugiškus santykius su įvairiais prekiautojais, kurie tiesiog į kiemą atveža savo užaugintą produkciją. Tai esą ne tik patogu, bet ir labai sveika, nes Lietuvoje auginti maisto produktai – tai ne chemikaluose išmirkyti užsienietiški.

Žydrūnė Jankauskienė Tauragės prekyvietėse parduodami maisto produktai, pasirodo, ne visada yra saugūs vartoti. Tokių pranešimų sulaukdavo ne tik „Tauragės kurjerio“ redakcija. Prieš daugiau nei savaitę Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, atlikę patikrinimą turgaus maisto produktų prekybos salėje, apstulbo, kai rado tiek daug pažeidimų.

Kauno automobilių turguje nuotaikos panašios kaip ir prieš kelis mėnesius – nėra aktyvios naudotų automobilių prekybos. Pasak, UAB „Varanas“ direktoriaus Valentino Naujanio, guodžia tik tai, kad transporto priemonių, atėjus pavasariui, aktyviau dairosi tautiečiai bei mūsų kaimynai. Pasak V. Naujanio, pirkėjams šis metas – idealus deryboms. LRT kovo pradžioje jau skelbė, jog rekordiškai smukęs rublis stabdo ir prekybą naudotais automobiliais.

Rusų užgrobti Ukrainos miestas Sevastopolis ir Krymas – tai ne tik kurortai su Kregždutės Lizdu, Masandra, paminklais nuskendusiems laivams, bet ir kriminogeninis regionas, kuriame labai didelis nusikaltimų skaičius ir išsikerojusi korupcija. Regione klesti gangsterių grupuotės. Kova dėl valdžios Didžiausia ir labiausiai žinoma pusiasalyje yra studentų kriminalinė grupuotė Bašmakai. Ji susikūrė dar 1980-ųjų pabaigoje. Grupuotės branduolį sudarė Krymo aukštųjų mokyklų studentai.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Trečiadienį prasideda daugiau nei šimtmetį gyvuojančios Vilniaus Kalvarijų turgavietės rekonstrukcija. Sostinės meras Artūras Zuokas sako, kad šios turgavietės laukia tokia pati graži ateitis, kaip ir Halės turgavietės. O dėl pakilsiančių nuomos kainų nuogąstaujančius senbuvius prekeivius ramina – anksčiau sudarę sutartis trejus metus galės išlaikyti tą pačią kainą. „Tik naujai sukurtoms vietoms investuotojai galės taikyti naują kainodarą.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį sostinėje prasideda visą savaitgalį truksianti, jau 411 kartą rengiama Kaziuko mugė. Svarbiausias šių metų Kaziuko mugės priesakas − „Derėkis ir lauk magaryčių!“. Visą savaitgalį tradicinėje Kaziuko mugėje sostinės gyventojai ir svečiai galės įsigyti rankdarbių, paragauti įvairių Lietuvos regionų valgių. Organizatorių teigimu, šventinės Kaziuko mugės svečių šiemet lauks dar daugiau naujovių, atrakcijų ir pramogų.

Patrauklios, šiuolaikiškai įrengtos vietos prekeiviams, daugiau paslaugų ir patogumo pirkėjams, galimybė sėkmingai konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais ir kitomis turgavietėmis – urbanistai įsitikinę, kad Klaipėdos senasis turgus gali atgimti naujam gyvenimui, o tuo pačiu išjudinti ir visą senamiestį. Geri pokyčiai neatsiejami nuo investicijų šioje teritorijoje ir skurdžios infrastruktūros atnaujinimo.

Prieš metus atsidariusi gėlių parduotuvė, kurią lengviausia rasti internete adresu www.geliuturgelis.lt, kitaip dar pagarsėjusi kaip Sostinės gėlių turgelis, šiais metais prieš Valentino dieną pristato unikalią naujieną – tai puokštės iš daržovių. Kadangi Valentino diena yra penktadienis šiais metais, Sostinės gėlių turgelis rekomenduoja užsisakyti Vasario 13 dieną. Gauti gėles pristatytas ketvirtadienį kaip PRE-Valentino diena – staigmena.

Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 277,1 mln. litų ir, palyginti su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 15,4 procento to meto kainomis. Prekybos maisto prekėmis apyvarta padidėjo 5,9 procento, ne maisto – 24,8 procento, o augalais ir gyvūnais sumažėjo 5,2 procento.

Rūta Juozaponytė Augustinas Žemaitis, tinklaraščio augustinas.net autorius, net nebando slėpti, kad kelionės jam – daugiau nei pomėgis, tad kiekvienai iš jų vaikinas ruošiasi labai kruopščiai. Ne išimtis ir kelionė į Iraną: noro nukeliauti į persų civilizacijos tėvynę nenuslopino net plačiai paplitę stereotipai apie Iraną. Vakarietiškų oazių nėra „Tikrovė pranoko mano lūkesčius, o keliauti po šalį gana paprasta. Tiesa, būnant Irane nerasite vakarietiškų oazių, kuriose viskas būtų kaip namie.

Gruzija Lietuvoje yra žinoma ir mėgstama šalis. Legendos sklinda apie gruzinų vaišingumą, puikų vyną ir svetingus žmones. Be to, su Gruzija palaikomi šilti politiniai ryšiai – tai viena iš aktyvių Rytų partnerystės iniciatyvos dalyvių, kurią Lietuvą palaikė Rožių revoliucijos metu, konflikto su Rusijos Respublika metu, o dabar ir siekiant Europos Sąjungos prielankumo.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus kelioms dienoms iki didžiųjų metų švenčių, gyventojai iš parduotuvių ir turgaus šluoja paukščius. Pastebima, kad šiemet žmonės labiau atveria pinigines ir pageidauja didesnių paukščių. Paklausa, kaip ir pasiūla, įvairi: antys, žąsys, kalakutai. Tačiau šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, prekystaliai lūžta nuo žąsienos gausos.

Edita Karklelienė Pirkti automobilį, ypač nenaują, tas pats, kas pirkti katę maiše. Ne vienerius metus automobiliais prekiaujantis šiaulietis Julius šitą seną gražų posakį papildo iš savo varpinės. Anot jo, parduoti nenaują automobilį tas pats, kas parduoti nežinant, ar maiše tikrai katė. Vis dėlto kai ką, anot Juliaus, galima pamatyti į nužiūrėtą automobilį vien užmetus akį, nes pirkinys siunčia signalus, tik ne visi juos pastebi.

Zenonas Gipiškis, LRT radijas, LRT.lt Lietuviai turguose ėmė pirkti mažiau bulvių, bet daugiau uogų, gerokai ūgtelėjo prekyba namų ūkio reikmenimis. Pusėje apskričių turgaus prekyba per metus išaugo maždaug dešimtadaliu. Tokius duomenis skelbia Statistikos departamentas. Apyvarta Lietuvos turgavietėse trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė daugiau kaip 285 mln. litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai – daugiau kaip 60 proc.

 Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2013 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 285,7 mln. litų ir, palyginti su 2012 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 2,8 proc. to meto kainomis. Prekybos maisto prekėmis apyvarta padidėjo 1,5 proc., ne maisto – 3,7 proc., augalais ir gyvūnais – 4,5 procento. Labiausiai augo prekyba indais ir namų ūkio reikmenimis – 61,7 proc., drabužiais – 18 proc., sumažėjo prekyba elektriniais buitiniais aparatais ir prietaisais – 35,8 proc.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, nuo 2008 m. turgaviečių ir turgelių šalyje padaugėjo 2,5 karto. Šiuo metu Lietuvoje veikia 242 turgavietės, iš jų 76 – laikinos prekyvietės. Iš viso yra užregistruota beveik 5 tūkst. (4 920) asmenų, kurie gali turgavietėse prekiauti maisto produktais. Per tris šių metų ketvirčius VMVT inspektoriai patikrino 71 proc. visų registruotų turgaviečių.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Kauniečiai pamėgo turgelius, kuriuose ūkininkai siūlo savo produkcijos. Pirkėjų nebaido ir kiek didesnės nei parduotuvėse kainos: sako, jei taupiai valgai, kainų skirtumas ne taip kišenę ir tuština. Patenkinti ir ūkininkai – nuolatiniams klientams jie ir nuolaidų negaili. Šeštadienio rytas aikštelėje prie Kauno pilies kvepia rūkytomis dešromis ir žuvimi, čia pat kepami sūriai, ūkininkai siūlo daržovių, vaisių, pieno, duonos.