turgus

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį sostinėje prasideda visą savaitgalį truksianti, jau 411 kartą rengiama Kaziuko mugė. Svarbiausias šių metų Kaziuko mugės priesakas − „Derėkis ir lauk magaryčių!“. Visą savaitgalį tradicinėje Kaziuko mugėje sostinės gyventojai ir svečiai galės įsigyti rankdarbių, paragauti įvairių Lietuvos regionų valgių. Organizatorių teigimu, šventinės Kaziuko mugės svečių šiemet lauks dar daugiau naujovių, atrakcijų ir pramogų.

Patrauklios, šiuolaikiškai įrengtos vietos prekeiviams, daugiau paslaugų ir patogumo pirkėjams, galimybė sėkmingai konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais ir kitomis turgavietėmis – urbanistai įsitikinę, kad Klaipėdos senasis turgus gali atgimti naujam gyvenimui, o tuo pačiu išjudinti ir visą senamiestį. Geri pokyčiai neatsiejami nuo investicijų šioje teritorijoje ir skurdžios infrastruktūros atnaujinimo.

Prieš metus atsidariusi gėlių parduotuvė, kurią lengviausia rasti internete adresu www.geliuturgelis.lt, kitaip dar pagarsėjusi kaip Sostinės gėlių turgelis, šiais metais prieš Valentino dieną pristato unikalią naujieną – tai puokštės iš daržovių. Kadangi Valentino diena yra penktadienis šiais metais, Sostinės gėlių turgelis rekomenduoja užsisakyti Vasario 13 dieną. Gauti gėles pristatytas ketvirtadienį kaip PRE-Valentino diena – staigmena.

Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 277,1 mln. litų ir, palyginti su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 15,4 procento to meto kainomis. Prekybos maisto prekėmis apyvarta padidėjo 5,9 procento, ne maisto – 24,8 procento, o augalais ir gyvūnais sumažėjo 5,2 procento.

Rūta Juozaponytė Augustinas Žemaitis, tinklaraščio augustinas.net autorius, net nebando slėpti, kad kelionės jam – daugiau nei pomėgis, tad kiekvienai iš jų vaikinas ruošiasi labai kruopščiai. Ne išimtis ir kelionė į Iraną: noro nukeliauti į persų civilizacijos tėvynę nenuslopino net plačiai paplitę stereotipai apie Iraną. Vakarietiškų oazių nėra „Tikrovė pranoko mano lūkesčius, o keliauti po šalį gana paprasta. Tiesa, būnant Irane nerasite vakarietiškų oazių, kuriose viskas būtų kaip namie.

Gruzija Lietuvoje yra žinoma ir mėgstama šalis. Legendos sklinda apie gruzinų vaišingumą, puikų vyną ir svetingus žmones. Be to, su Gruzija palaikomi šilti politiniai ryšiai – tai viena iš aktyvių Rytų partnerystės iniciatyvos dalyvių, kurią Lietuvą palaikė Rožių revoliucijos metu, konflikto su Rusijos Respublika metu, o dabar ir siekiant Europos Sąjungos prielankumo.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus kelioms dienoms iki didžiųjų metų švenčių, gyventojai iš parduotuvių ir turgaus šluoja paukščius. Pastebima, kad šiemet žmonės labiau atveria pinigines ir pageidauja didesnių paukščių. Paklausa, kaip ir pasiūla, įvairi: antys, žąsys, kalakutai. Tačiau šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, prekystaliai lūžta nuo žąsienos gausos.

Edita Karklelienė Pirkti automobilį, ypač nenaują, tas pats, kas pirkti katę maiše. Ne vienerius metus automobiliais prekiaujantis šiaulietis Julius šitą seną gražų posakį papildo iš savo varpinės. Anot jo, parduoti nenaują automobilį tas pats, kas parduoti nežinant, ar maiše tikrai katė. Vis dėlto kai ką, anot Juliaus, galima pamatyti į nužiūrėtą automobilį vien užmetus akį, nes pirkinys siunčia signalus, tik ne visi juos pastebi.

Zenonas Gipiškis, LRT radijas, LRT.lt Lietuviai turguose ėmė pirkti mažiau bulvių, bet daugiau uogų, gerokai ūgtelėjo prekyba namų ūkio reikmenimis. Pusėje apskričių turgaus prekyba per metus išaugo maždaug dešimtadaliu. Tokius duomenis skelbia Statistikos departamentas. Apyvarta Lietuvos turgavietėse trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė daugiau kaip 285 mln. litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai – daugiau kaip 60 proc.

 Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2013 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 285,7 mln. litų ir, palyginti su 2012 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 2,8 proc. to meto kainomis. Prekybos maisto prekėmis apyvarta padidėjo 1,5 proc., ne maisto – 3,7 proc., augalais ir gyvūnais – 4,5 procento. Labiausiai augo prekyba indais ir namų ūkio reikmenimis – 61,7 proc., drabužiais – 18 proc., sumažėjo prekyba elektriniais buitiniais aparatais ir prietaisais – 35,8 proc.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, nuo 2008 m. turgaviečių ir turgelių šalyje padaugėjo 2,5 karto. Šiuo metu Lietuvoje veikia 242 turgavietės, iš jų 76 – laikinos prekyvietės. Iš viso yra užregistruota beveik 5 tūkst. (4 920) asmenų, kurie gali turgavietėse prekiauti maisto produktais. Per tris šių metų ketvirčius VMVT inspektoriai patikrino 71 proc. visų registruotų turgaviečių.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Kauniečiai pamėgo turgelius, kuriuose ūkininkai siūlo savo produkcijos. Pirkėjų nebaido ir kiek didesnės nei parduotuvėse kainos: sako, jei taupiai valgai, kainų skirtumas ne taip kišenę ir tuština. Patenkinti ir ūkininkai – nuolatiniams klientams jie ir nuolaidų negaili. Šeštadienio rytas aikštelėje prie Kauno pilies kvepia rūkytomis dešromis ir žuvimi, čia pat kepami sūriai, ūkininkai siūlo daržovių, vaisių, pieno, duonos.

Rūta JANKUVIENĖ Šiaulių miesto savivaldybė užsimojo išvyti smulkiuosius prekeivius iš centrinio turgaus prieigų. Siūloma persikelti į privatininko valdomą turgaus aikštę, kur vietos „auksinės“, arba į nemokamą turgaus užkampį. Kliūva ir blusų turgus Kaštonų alėjoje. Smulkiųjų prekiautojų nepakvietė Savivaldybėje sudaryta darbo grupė prekybos viešosiose vietose taisyklėms keisti. Darbo grupei vadovauja Auksė Tutkutė, Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėja.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžiai vis labiau primena ne rimtų sprendimų svarstymo ir priėmimo vietą, o šurmuliuojančią turgaus aikštę. Susidaro įspūdis, kad darbo patirties nestokojantys politikai teoriškai žino, ko susirenka kartą per mėnesį, bet praktikoje tai įgyvendinti jiems sekasi sunkiai. Matyt, tokiu būdu politikai „ruošiasi“ artėjantiems savivaldos rinkimams, nes posėdžių salėje rodomi šou tiesiogiai transliuojami internetu.

Lietuviai išties yra keliauti mėgstanti tauta, o norėdami geriau pažinti lankomas šalis nevengia apsilankyti ir tų kraštų turguose. Gražiausios maisto turgaus nuotraukos konkurso rengėjai sulaukė fotografijų, kurių dauguma darytos svečiose šalyse – tarp jų Prancūzija, Ispanija ir netgi egzotiškoji Indija. Konkurso dalyviai nustebino organizatorius siųsdami nuotraukose įamžintas akimirkas ne iš Lietuvos, bet iš užsienio maisto turgų.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Šiaulių AVMI) informuoja, kad mokesčių inspektoriai vizituos, bet neskubės bausti Šiaulių apskrities turgavietėse prekiaujančių verslininkų. Tačiau prekybininkams, neatsižvelgusiems į Mokesčių inspekcijos specialistų patarimus ir savanoriškai nepašalinusiems veiklos trūkumų, grės nauji patikrinimai ir baudos. Šia Šiaulių AVMI iniciatyva siekiama turgavietėse prekiaujančius verslininkus paskatinti veiklą vykdyti skaidriai ir legaliai.

Kalendorinė 2013-ųjų vasara grėsmingai artėja prie savo saulėlydžio. Ypač tas aktualu nevaržoma laisve besimėgaujantiems moksleiviams. Bet visiškai netrukus prasivers mokyklų durys ir tūkstančiai moksleivių grįš į devynis mėnesius truksiančią kasdienybę. Artėjanti rugsėjo 1-oji yra itin palankus metas prekybininkams, kurie vilioja moksleivius ir jų tėvelius įsigyti mokyklinių prekių. Balsas.

Prekybos šalies turgavietėse apyvarta 2013 metų antrąjį ketvirtį sudarė 282,3 mln. litų ir, palyginti su 2012 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 7,8 procento to meto kainomis. Prekybos maisto prekėmis apyvarta padidėjo 7,4 procento, ne maisto – 9,3 procento, augalais ir gyvūnais – sumažėjo 0,9 procento.

Taip tikina turgaus prekiautoja, į savąjį kvadratinį metrą atsinešanti visko – nuo gėlių iki daigų. Galbūt įmanoma ir tiems, kurie šlaistosi gatvėmis kaulydami pinigų, užsidirbti būtent tokiu būdu? Juk ne veltui sakoma: norėk ir viską parduosi. Toliau – apie du nesusijusius, bet sietinus dalykus.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad mokesčių inspektoriai vizituos, bet neskubės bausti „Gariūnuose“ ir kitose Vilniaus apskrities turgavietėse prekiaujančių verslininkų. Tačiau prekybininkams, neatsižvelgusiems į Mokesčių inspekcijos specialistų patarimus ir savanoriškai nepašalinusiems veiklos trūkumų, grės nauji patikrinimai ir baudos.

Visuomenės nuomonių apklausų viršūnėse besilaikantis premjeras Algirdas Butkevičius, mano galva, tėra eilinis pažadukas. Kiek jis blaškėsi, kiek peikė Andrių Kubilių už 2009-ųjų pabaigoje nurėžtas pensijas, tais pačiais metais sumažintą bazinį algos dydį valstybės tarnautojams (nuo 490 iki 450 litų), bet šiandien nėra niekuo geresnis už savo pirmtaką. Kalba, kaip nori Visai neseniai premjeras pareiškė, kad kalbos apie pensijų sugrąžinimą nuo 2014 metų yra populistinės.

Vasara – puikus metas užsidirbti papildomą litą. Šią galimybę išnaudoja turgaus prekeiviai, siūlantys ukmergiškiams miško, sodo ir daržo gėrybių.   Ant prekystalių – ne tik daržovės bei uogos, bet ir vaistažolių ryšulėliai, agurkų rauginimui skirtos žalumynų „puokštės“, grybai. Mėlynių litras Ukmergės turgavietėje kainuoja 10 litų. Už tokį patį kiekį aviečių prašo 10–12 litų. Prekeiviai tikina, kad tai ne sodo, o labiau vertinamos miško avietės.

Kas nėra girdėjęs apie Stambulo Didįjį turgų, šurmuliuojantį tūkstančiais balsų, kvepiantį egzotiškais produktais, mirgantį įvairiausiomis spalvomis ir raštais. Daugiau nei penkerius metus Stambule gyvenanti Jolita dalijasi patarimais, kurie pravers apsilankius Grand Bazare bei Egipto turguje, rašo kelioniumanija.lt. Paėjėję toliau nuo Bazilikos cisternų bei žymiosios Haya Sofija mečetės arba pavažiavę dvi stoteles tramvajumi, atsirasite Grand Bazare, arba Didžiajame turguje.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šviežia žuvimi Klaipėdoje, Danės upės krantinėje, prekiaujantys žvejai liepos pradžioje tikėjosi persikelti į naujus tam skirtus paviljonus. Deja, jų statybos projektą atsisakė derinti paveldosaugininkai. Įsikišus miesto valdžiai kompromisą rasti pavyko, tačiau šią vasarą žvejai ir pirkėjai patogesnių sąlygų greičiausiai nebesulauks.

Klaipėdos savivaldybės įpareigojimą Pilies uosto koncesininkui įrengti žuvų turgų Danės krantinėje baigia numarinti paveldo teritorijos statusas ir nebaigtos vietos paieškos. „Lietuvos žinios“ rašo, kad dėl netesybų pradėta skaičiuoti delspinigius. Pilies uostą valdančios Klaipėdos laivų remonto bendrovės vadovas Alvydas Butkus teigia, jog dėl neįrengto žuvų turgelio jaučiasi tarsi būtų patekęs tarp girnų. Įmonė pagal koncesijos sutarties terminus investuoti į objektą maždaug 250 tūkst.

Klaipėdos savivaldybės įpareigojimą Pilies uosto koncesininkui įrengti žuvų turgų Danės krantinėje baigia numarinti paveldo teritorijos statusas ir nebaigtos vietos paieškos. „Lietuvos žinios“ rašo, kad dėl netesybų pradėti skaičiuoti delspinigiai. Pilies uostą valdančios Klaipėdos laivų remonto bendrovės vadovas Alvydas Butkus teigia, jog dėl neįrengto žuvų turgelio jaučiasi tarsi būtų patekęs tarp girnų. Įmonė pagal koncesijos sutarties terminus investuoti į objektą maždaug 250 tūkst.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) pranešė, kad močiutės ir kiti asmenys, parduodantys pačių užaugintas uogas, gali būti ramūs – mokesčių inspektoriai jų netikrins. „Prievolė mokėti mokesčius atsiranda tik tiems pardavėjams, kurių savų braškių pardavimas viršija 155 tūkst. litų ribą.

Į Panevėžio centrinę turgavietę rengiasi griovėjai. Teismo sprendimu iki ateinančių metų sausio vidurio nuo žemės turi būti nušluotos prieš keletą metų suręstos stoginės – spalvotieji takai. Kodėl ne vienerius metus nuo bjauraus oro saugojusios konstrukcijos pripažintos nelegaliais statiniais? Įpareigojo nugriauti Į Panevėžio centrinę turgavietę rengiasi buldozeriai. Iki ateinančių metų sausio vidurio nuo žemės turi būti nušluotos prieš keletą metų suręstos stoginės – spalvotieji takai.

Tik įsivaizduokite, jeigu šeštadienį ar sekmadienį nedirbtų maisto prekių parduotuvės! Juk lietuviams nebeliktų vienos mėgstamiausių ir „turiningiausių“ laisvalaikio pramogų. Tačiau kai kuriose šalyse dėl to problemų nekyla, o kada nekils mums? Šįkart visuomenės nariai prakalbo apie kitą bėdą – šeštadieniais nedirba bankai. Laisvadieniais – į turgų Šeštadienis Dzūkijos sostinėje – turgaus diena.

Nors Lietuvą jau lepina vasariška šiluma, dar negalime mėgautis lietuviškomis daržovėmis ar uogomis. Pasak turgaus prekybininkų, šiemet visos gėrybės pasirodys šiek tiek vėliau ir trumpesniam laikui – dėl to kaltas užsitęsęs pavasaris. Dėl mažesnio nei įprastai derliaus daržovės ir uogos šiemet bus ir kiek brangesnės. „Kalbama, kad šiemet ypatingai bus brangios lietuviškos braškės. Kol kas dar nežinome, kiek tiksliai jos kainuos, bet tikrai bus brangesnės nei pernai.

Kaune kas mėnesį vykusio Bagažinių turgaus organizatoriai nusprendė šiltuoju metų laiku šiuos susibūrimus rengti dvigubai dažniau, nes gerokai pagausėjo norinčiųjų čia prekiauti. „Šiltuoju metų laiku visada pagausėdavo norinčiųjų išparduoti sandėliukuose ar spintose susikaupusį „turtą“, tačiau šiemet aktyvumas ypač didelis. Iki šiol registruodavosi 200–300 prekiautojų, o dabar sulaukiame daugiau kaip 400 registracijų“, – sako Jonas Plenta, vienas iš Bagažinių turgaus organizatorių.

Šiandien CIDO arenoje šurmuliavo pirmasis Panevėžio mamyčių turgelis, kuriame mamos pirko, pardavinėjo bei mainėsi „išaugtais“ mažylių daiktais. Turgelį, kuris pritraukė apie tris šimtus tėvelių, organizavo portalas Musumazyliai.lt kartu su panevėžietėmis. „Jau kurį laiką panevėžietės mamos teiravosi, kada gi turgelis atkeliaus ir į jų miestą – negalėjome neatsiliepti į mamų prašymus“, - sako renginio organizatorė Karolina Bareikaitė.

Turint ribotą pinigų sumą, nusipirkti tinkamą automobilį gali būti sunkus uždavinys. Pasiūlymų yra įvairiausių, o kiekvienas automobilių ekspertas perša savo mėgstamiausią modelį. Kaip išsirinkti geriausią variantą?

Jei išvykti į britų pamėgtą Ispaniją per ilgąjį savaitgalį nepavyks, nusiminti neverta - Ispanijos karščio, kultūros ir maisto paragauti galima festivalyje „Streets of Spain“ Londone. Keturias dienas Londono „Southbank Centre“ lankytojų lauks moderniosios Ispanijos kultūros festivalis - su puikiais vynais, maistu, menu ir muzika.

Prekybos šalies turgavietėse apyvarta 2013 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 226 mln. litų, palyginti su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,4 proc. Palyginti su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, prekybos apyvarta turgavietėse sumažėjo 5,8 procento. Prekyba maisto prekėmis sumažėjo 13,2 procento, ne maisto prekėmis – augo 2,5 procento, augalais ir gyvūnais – sumažėjo 33,7 procento.

Vienakojis balandis, stipinėjantis po turgavietę, nelinksmas kaip ir turgaus prekeiviai. Šiaulių centrinėje turgavietėje savo užauginta ir pagaminta produkcija prekiaujantys pensininkai palaiko senojo turgaus dvasią, kurią pamažu pasiglemžia prekybos centrai. Produktų kainos – panašios į parduotuvių. Turgus konkuruoja ekologiškumu. Pusmetris prekystalio – 7 litai „Nupirkau kolegei dovanų – inkilą, iš ražų surištą šluotą ir medinę kėdę. Fantastika!“ – pirkiniais iš turgaus džiaugėsi šiaulietis.

Provokuojančiai apsirengę romų merginos, svaiginančiai besisukančios grojant čigoniškai muzikai, stengiasi patraukti raumenis aptempiančiais marškinėliais ir odiniais švarkeliais apsirengusių vaikinų dėmesį. Susirinkimo aplinka asketiška, labai primena automobilių pardavimo aikštelę, o aprangos kodas asocijuojasi su pigiu naktiniu klubu. Nenuostabu, kad tokius surinkimus vietiniai pakrikštijo „nuotakų turgumi“, straipsnio įžangoje rašo Dailymail.co.uk.

Ir šiemet kovo 1–3 d. vyksiančioje Kaziuko mugėje galima bus nusipirkti tikrų tikriausias klumpes, šiaudinę skrybėlę, paragauti tikro lietuviško sūrio, medaus ar „pagauti“ pagal senas lietuviškas tradicijas išrūkytą žuvį... Čia papramogauti galės ir dideli, ir maži. Jau daugiau nei 400 metų pirmasis pavasario pranašas – Kaziuko mugė, kurios nuotaikingas šurmulys išsklaido žiemiškas nuotaikas, o amatininkų, kulinarų ir liaudies muzikos kolektyvų gausa sukuria išskirtinę šventę.

 Senąjį turgų vilniečiai verslininkai turi tvarkyti pagal Biržų rajono savivaldybės iškeltas sąlygas. Todėl į turgavietę grąžinami pavieniai skardiniai statiniai kelia abejonių, ar tokią urbanistikos paminklo zoną nori matyti miesto įvaizdžiu privalančios rūpintis savivaldybės institucijos. Turguje vėl dygsta pavieniai prekiautojų paviljonai.

Teismo posėdžiuose, kuriuose gvildenami ne tik atskiriems piliečiams, bet sykiu ir visai Biržų senamiesčio plėtrai itin aktualūs klausimai, rajono savivaldybė kartais net nesiteikia dalyvauti. O štai į sostinės verslininkų norus aptarti turgaus sklypo reikalus, regis, stengiamasi atsižvelgti.

Kad pabrango elektra, pirmos pastebėjo kaimo vištos. Alytaus turgavietėse dešimtis kaimiškų vištinių kiaušinių kainuoja kaip per didžiausias šventes - 7 litai, jauniklių vištaičių - 6 litai. Vištai elektra - kaip ir arkliui botagas, tik nežinai žmogus, iš kurios pusės šviesti, kad geriau dėtų kiaušinius. Tiesa ta, kad kiaušinių nebus be kviečių, arkliui stiprybės - be avižų. Tad grūdų kainos negalėjo lemti kiaušinių brangimo.

Savaitgaliu Kauno senamiestyje, buvusioje Turgaus aikštėje, o dabar - Steigiamojo Seimo aikštėje, laikinai įsikūrė ūkininkai, siūlantys kauniečiams šventiniam stalui įvairių gėrybių. Kažkada, prieš šimtus metų, čia veikė aikštei pavadinimą suteikęs turgus. Jo neliko, 20-ojo amžiaus antroje pusėje pertvarkant šalimais buvusią sankryžą. Senoji aikštė tapo poilsio zona: joje sužaliavo pasodintos eglės, įrengtas fontanas.

Turgaus prekiautojai sako, kad nors pasiruošti šventėms šiemet laiko sočiai, šventinė prekyba jau vyksta. Dalis pirkėjų vaišių stalui reikalingų produktų skuba nusipirkti, vengdami eilių, dalis – baimindamiesi, kad vėliau neliks norimų prekių. Klaipėdos žuvų turguje žmonės šurmuliuoja nuo pat ryto. Vieni žvalgosi į prieš šventes gerokai pagausėjusį ir įvairesnį asortimentą, kainas, kiti – perka ilgai nedelsdami. Gausiau žmonių prekiautojos sako sulaukusios nuo vakar.

Turgūs turi savo ilgaamžę istoriją – visada buvo ir tebėra perkančių ir parduodančių. Dar prieš mūsų erą keltų gyvenvietės prie brastų, tiltų, pasieniuose turėjo pastovias turgavietes. Kai XII–XIII a. Europos miestams buvo suteikiamos Magdeburgo teisės, kartu su kitomis privilegijomis suteikdavo teisę rengti pastovų skaičių turgų ir jomarkų per metus.

Pastaruoju metu naršant internete vis dažniau galima rasti siūlymų įsigyti įvairiausių rūšių ginklų. Lietuvoje daugėja apiplėšimų, vagysčių, sukčiavimo atvejų. Kuriasi naujos nusikalstamos grupuotės. Didžiausią įtaką didėjančiam nusikalstamumui daro augantis nedarbas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Turgaus demokratai“. Įprasta manyti, kad Gariūnų verslo parkas, kurį tauta vadina tiesiog turgumi, yra išskirtinai kairiųjų politinių jėgų rėmėjas. Premjero Andriaus Kubiliaus partijos gerbėjai tuo įsitikinę. Formuojant valdančiąją koaliciją dabar net šalies vadovė Dalia Grybauskaitė mėgsta grakščiai mojuoti moralinių principų vėliava.

Ne maisto gaminiais dengtose prekyvietėse prekiaujantiems gyventojams bus dengiama iki 100 procentų kasos aparato įsigijimo išlaidų. Kompensacijos bus pradėtos mokėti šiemet ir baigtos kitų metų pradžioje. Jos nepriklausys kartą jas jau gavusiems gyventojams ir kartą jau kompensuotiems kasos aparatams. Tą numato Finansų ministerijos parengti Vyriausybės nutarimo ir juo tvirtinamos Kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo gyventojams programos projektai.

Artėjant Vėlinėms, vieni šturmuoja prekybos centrus, kiti savo ruožtu apsilanko turguje. Čia, žinoma, pirkėjai tikisi mažesnių kainų, tačiau – ne tik. Atvykus į Kalvarijų turgų Vilniuje tampa akivaizdu, kad šiltą ir patogų prekybos centrą į turgų žmonės iškeičia ir dėl išskirtinių prekių pasiūlos. Be įprastų žvakių plastikinėse ir stiklinėse žvakidėse bei gyvų chrizantemų vazonuose, Kalvarijų turgaus prekystaliai lūžta nuo įvairiausiam skoniui įtiksiančių dirbtinių gėlių ir žvakių.

Autoservisų meistrai vieningai teigia, kad aklai pirkti naudotą automobilį ir pasitikėti saldžiai kalbančiais pardavėjais jokiais būdais negalima. Jau seniai įprasta naudotis automobilius išmanančio specialisto, kuris padeda pirkėjui pastebėti įvairius pirkinio trūkumus, paslaugomis. Žinoma, būna ir sąžiningų pardavėjų, kurie automobilio defektų neslepia, tačiau daugumos tikslas – „prastumti“ pirkinį kuo brangiau, nutylint trūkumus ar net gedimus.