turgus

Švieži kaimiški kiaušiniai, nešaldyta mėsa ar tik ką iš jūros ištraukta žuvis. Tokiu maistu mėgaujasi klaipėdiečiai net neiškeldami kojos iš namų. Uostamiestyje pradėjo veikti išmanioji programėlė, kuria galima užsisakyti maistą tiesiai nuo ūkininkų prekystalių turgavietėje. Klaipėdietis Ramūnas yra kurjeris.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog daugiau nei 2,6 tūkst. gyventojų per Mano VMI gavo pranešimus apie teigiamą sprendimą jiems skirti negrąžintinas 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijas, rašoma pranešime spaudai.  Turgaviečių prekiautojų sąskaitas per tris darbo dienas iš viso papildys apie 788 tūkst. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog nuo šiandien turgaus prekiautojai, kurie prekiauja ne maisto produktais ir atitinka LR Vyriausybės nustatytus kriterijus, gali pateikti paraišką negrąžintinai 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijai gauti. Norėdami gauti kompensaciją, jie iki š. m. birželio 1 d. turi pateikti supaprastintos formos paraišką per Mano VMI. „Kaip ir pernai, taip ir šiemet, paraiškų teikimo procesas nesudėtingas.

Vyriausybė mėgina eurais nuraminti ir nepatenkintus turgaus prekeivius. Kiekvienam žada skirti po 300 eurų turgavietės mokesčiui kompensuoti. Tiesa, išmokas skirs tik tiems, kas prekiauja ne maistu. Tai išgirdę turgaus prekeiviai priekaištauja, kad išmokos dažnam per mažos ir reikalauja verčiau skubiai panaikinti trečią mėnesį tebesitęsiančius prekybos ribojimus. Panevėžio turguje nuotaikos labai slogios.

Turgavietės mokesčio kompensacijas, kurioms numatyta 2 mln. eurų, galės gauti beveik 7 tūkst. prekybininkų, o į jas bus galima pretenduoti jau nuo kitos savaitės.  Vyriausybė, anksčiau patvirtinusi šių kompensacijų koncepciją, trečiadienį pritarė ir jų tvarkos aprašui. Parama vienam ne maisto prekėmis prekiaujančiam žmogui siektų iki 300 eurų. „Svarbi informacija, jog nuo kovo 8 dienos bus galima pateikti paraiškas Mokesčių inspekcijos svetainėje.

Pirmos savaitės po atsidarymo kirpykloms grožio salonams ir parduotuvėms kelia džiaugsmą, bet ne smulkiesiems turgaus prekybininkams. Šie piktinasi, kad dėl atlaisvintų ne iki galo karantino suvaržymų dirbti gali kaip kokiame gūdžiame sovietmetyje – traukti prekes tenka iš lauko paviljonų ant stelažų ar dėžių. O ir pirkėjų bumo nėra. Panevėžietis Egidijus prasidėjus dienai skuba iš paviljono traukti lentyną su prekėmis.

Du šių metų karantinai paspartino elektroninės prekybos plėtrą Lietuvoje. Nuošalyje neliko ir šalies turgavietės – maisto produktų iš turgaus į namus jau galima užsisakyti Vilniuje ir Kaune, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vieniems tai būdas atsikratyti senų baldų, įvairių buities prietaisų ar drabužių, kitiems gi puiki nemokama stotelė įsigyti daiktams ar neišleidžiant nė cento nemokamai apsirengti. Įdomiausia, kad tarp panaudotų daiktų galima rasti tikrai unikalių dalykų, pavyzdžiui, visiškai naują sovietinio tipo dulkių siurblį ar elektrinį ledų gaminimo aparatą. Panevėžietės Birutės rankose yra net kelis dešimtmečius rūsyje dūlėjusi dėžė, kurioje taip niekada ir nepanaudotas ledų gaminimo aparatas.

Nuo trečiadienio turgavietėse leidžiant prekiauti tik maisto produktais, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybos suvaržymai turgavietėse yra diskriminaciniai.    Pasak jos, neteisinga ir nesąžininga, jeigu prekybos tinklų parduotuvėse galima prekiauti ne tik maistu, bet kitomis prekėmis, o turgavietėse palikta prekyba tik maistu.

Pirkėjų sumažėjo kone perpus, o ir atėjusieji į turgų perka gerokai mažiau, nei iki karantino. Prekybininkai senbuviai skėsčioja rankomis, nežinodami, ką daryti toliau, o kai kurie ir iš viso palieka prekystalius ir pildo bedarbių gretas. Tiesa, taip yra ne visur. Blogiau tose miesto vietose, kur daugiau senjorų.  Trisdešimt metų Justiniškių turguje prekiaujanti Staselė neprisimena nė vienų metų, kad taip smuktų prekyba bene populiariausia daržove – pomidorais.

Per Vėlines, kaip įprasta, retai į kapines keliaujame tuščiomis. Nusinešti žvakutę ar gėlių tapo kiekvienam suprantama. Pamiršusiems ar iš toliau atvažiavusiems žvakių ir gėlių prie pat kapinių parduos čia įsikūrę prekeiviai. Tačiau šie metai prekybininkams skausmingi – jie sakosi dar nematę tokio blogo sezono. Sėdame į automobilį ir važiuojame į vienas populiariausių bei didžiausių amžinojo poilsio vietų Vilniuje – Rokantiškių kapines.

Artėjant Vėlinėms auga susidomėjimas kapų žvakėmis ir gėlėmis. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai domisi naujovėmis, pavyzdžiui, vietoje įprastų žvakių perka elektronines. Taip pat populiariąsias kapų gėles chrizantemas vis dažniau iškeičia į viržius. O puošti kapams tautiečiai skiria nuo kelių iki kelių dešimčių eurų.

Nors atrodo, kad prasidėjus rudeniškų gėrybių sezonui, produktai turgavietėse turėtų pigti, tačiau rugsėjo mėnesio kainos rodo kitaip. Turgavietėse, lyginant su praėjusiais metais, kai kurie produktai ženkliai pabrango, vietomis ir daugiau nei 40 proc. Tačiau ekspertai skuba raminti, kad netrukus viskas grįš į savas vėžes ar net pigs. „Produktukainos.lt“ skelbė žemės ūkio ir maisto produktų vidutines kainas Lietuvos turgavietėse 2019–2020 m. rugsėjo pradžioje.

Baravykų vajus ir toliau varo lietuvius iš proto – kai kurie jų iš miško nekelia kojos arba traukia grybauti net per pietų pertrauką ir giriasi dešimttūkstantiniu sezono laimikiu. Visgi lietuvius apėmusi grybų euforija turi dvi puses – medikai sako, kad savaitgalį į ligonines plūstelėjo apsinuodiję žmonės. Dauguma jų ūmėdes sumaišė su musmirėmis. Vilnietė Jurgita bent šiomis dienomis per pietų pertrauką laiko veltui negaišta.

Šalies miškuose pasipylus baravykams, lengviau atsikvėpė miško gėrybių supirkėjai ir grybus pardavinėjantys. Mat žmonės skundžiasi, kad vasarą uždirbti visai nepavyko. Užtat dabar į supirktuves kas dieną keliauja vis daugiau grybų. Tiesa, supirkėjai nesiūlo didelių kainų. Kita situacija turguose. – už kilogramą baravykų prašoma ir 20 eurų. Netoli Leipalingio, Druskininkų savivaldybėje, gyvenantis Vitas į miestelio supirktuvę atnešė kelis kilogramus baravykų.

Rugsėjo 1–osios šventė neįsivaizduojama be gėlių. Jų, anot prekybininkų, moksleiviai ir jų tėvai skuba įsigyti iš anksto, kad šventinę dieną būtų mažiau rūpesčių. O populiariausios gėlės titulą pelno kardelis. Pastarojo kaina didžiuosiuose prekybos tinklų parduotuvėse ir turguje skiriasi 4 kartus. Prieš Rugsėjo 1-ąją tv3.lt žurnalistai apsilankė Konarskio turguje ir palygino turgaus kainas su prekybos tinklų siūlomomis kainomis.

Pirkėjai pastebi, jog česnakai šiemet – viena labiausiai pabrangusių daržovių. Taip pat stebina ir česnakų kainų skirtumas prekybos vietose: parduotuvėje kilogramas česnakų kainuoja apie 3 eurus, o kai kuriose turgavietėse už eurą galima įsigyti tik vieną česnako galvą.   Vilnietė Elena norėjo įsigyti česnakų mobilioje palapinėje prie Vingio kino teatro. Išgirdusi, kad česnako galva kainuoja 1 eurą moteris nustebo. „Nesupratau, kodėl kaina tokia didelė.

Nuo koronaviruso padarinių nukentėjusiems turgaviečių verslininkams jau paskirstyta daugiau kaip 650 tūkst. eurų turgavietės mokesčio kompensacijų.  300 eurų dydžio vienkartinės išmokos jau pasiekė 2177 turgaviečių prekiautojus, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Džiaugiamės smulkiųjų turgaviečių verslininkų aktyvumu net ir vasaros sezonu ir tikimės, kad ši pagalba bent iš dalies galės kompensuoti praradimus, kuriuos teko patirti turgaviečių prekiautojams ne maisto produktais.

Lietuvoje kartu su vasara įsibėgėja ir šviežių bei įvežtinių uogų, vaisių ir daržovių sezonas. Šių gėrybių augintojai ir nuolatiniai prekiautojai laikinosios prekybos vietose, kioskuose, specialiai pritaikytuose automobiliuose ar prekyvietėse šalia prekybos centrų jų siūlo vis daugiau ir įvairesnių.

Įsibėgėjant vasarai vis daugiau šviežių vietinio derliaus gėrybių gali pasiūlyti ir Lietuvos ūkininkai. Kaune veikiančiame Naktiniame turguje ūkininkai parduoda savo augintas gėrybės, kurios paskui nuo ankstaus ryto keliauja į kitus Kauno turgus ir prekybos vietas. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje vykstantis turgus išskirtinis ne tik dėl to, kad vyksta naktį, bet ir tuo, kad čia galima tik didmeninė prekyba.

Ir kas išdrįs paneigti, kad Kėdainiuose šiuo metu yra pats braškių nokimo pikas ir vienos žemiausių kainų? Turbūt tokių neatsiras. Kėdainiuose šiuo metu braškių galima įsigyti ne tik turguose, turgeliuose, bet ir beveik prie kiekvieno prekybos centro. Yra net siūlančių atvykti braškių pasiskinti tiesiai į ūkius, esą taip galima dar labiau sutaupyti. Tačiau augintojai atviri – jei norit pasmaguriauti raudonskruosčių – laukti nėra kada, kainos žemiau jau nekris.

Lietuvoje kartu su vasara įsibėgėja ir šviežių uogų sezonas. Šiuo metu pirkėjai labiausiai dairosi braškių. Tiesa, paklausa gerokai viršija pasiūlą, dėl to didokos kainos kol kas mažėja lėtai. O kada lietuviškų braškių kaina bus mažesnė ar bent jau panaši į atvežtų iš Lenkijos ar Graikijos? Sostinės Šeškinės turgaus prekystaliai raudonuoja, čia karaliauja braškės. Šiuo laikotarpiu jos čia yra pagrindinė prekė.

Prekeivių sostinės Kalvarijų turgaus prieigose netrūksta. Tiesa, šioje vietoje daugiausiai prekiauja pensininkai. Jie pardavinėja savo darže ir sode užaugintas gėrybes. Tačiau prekyba šioje vietoje nelegali, prekeiviai nemoka turgaus mokesčio. Pensininkai tvirtina, kad tai vienintelis jų būdas prisidurti prie pensijos. Turguje prekiaujanti pensininkė Janina sako, kad kas rytą į turgų skuba ne tik dėl pinigų, bet ir noro pabendrauti su žmonėmis.

Nors visą pavasarį gėlių verslą kaustęs karantinas augintojams kėlė nemenką rūpestį ir baimę prarasti viską, prasidėjusi kalendorinė vasara pagaliau pripildė turgus būrius gėlių ir kitokių augalų išsiilgusių pirkėjų. Įdomiausia, kad pasipuošti vienu ar kitu žydinčiu vazonu šiemet sukrutę tėčiai ypatingos dienos proga negailėjo išleisti sau ne vieną dešimtinę eurų. Į gėlėmis nuklotus prekystalius išties šiomis dienomis dairosi daugiau vyrų.

Turguose ar parduotuvėse jau pasirodė pirmosios lietuviško derliaus daržovės ir prieskoniai auginti ne tik šiltnamyje, o ir po atviru dangumi. Tiesa, smulkieji šviežių daržovių augintojai džiaugiasi – lietuviška žiema lyg ir leido užauginti skanumynus anksčiau, bet pripažįsta, kad karantinas sustabdė prekybą.  Savo užaugintus krapus turguje pirkėjai įsiūlo Maišiagaloje ūkininkaujanti Janina.

Prieš porą savaičių duris atvėrė sodo, daržo ir remonto prekių prekybos tinklai. O nuo balandžio 29 dienos prekiauti ne tik maisto produktais leista ir turgavietėms. Tačiau prieš ilgąjį savaitgalį pirkėjai plūdo į turgų ne drabužių, prekių buičiai ar remontui, bet gėlių sodinukų. Juos žmonės ketina savaitgalį sodinti kapinėse. Po to, kai dar kartą buvo palengvintos karantino sąlygos ir leista kone visa prekyba, portalo tv3.lt žurnalistė apsilankė Vilniaus Kalvarijų turguje.

Per karantiną ypatingos higienos turi laikytis ir turgaus prekeiviai. Dezinfekcinis skystis, pirštinės, veido kaukės – griežtai rekomenduojamos. Tačiau turguje vaizdas kitoks. Nors priemonių prekeiviai ir turi, naudoja ne visi. O bausti tarnyba už kiekvieną pažeidimą irgi neketina, tik prašo būti visiems sąžiningiems ir, kiek įmanoma, laikytis higienos. Karantinas smarkiai paveikė prekybą turgavietėse. Iš abiejų pusių anksčiau buvo prekiaujama pramonės prekėmis. Dabar šie paviljonai uždaryti.

Koronavirusas paveikė visus. Dar prieš prasidedant karantinui buvo galima stebėti, kaip viruso stabdymo priemonės paveikė ir verslo sritis – labiausiai turizmą, pervežimą, viešbučių verslą. Jau praėjusią savaitę buvo pastebima, kad šių sričių apyvartos sumažėjo. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus praėjusią savaitę teigė, kad apyvartos yra sumažėjusios. Labiausiai tai pastebima turizmo sektoriuje, čia užsakymai buvo sumažėję 20-30 proc.

Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina  daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.

Kol žiemos pas mus nė kvapo gamta ir toliau nenustoja stebinti. Štai biržiečių pora viduržiemy miške vis dar spanguoliauja, šviežiai skintomis uogomis džiugindami panevėžiečius. Rinktos uogos turguje paklausios už litrą jų pirkėjai negaili pakloti ir 5 eurų. Neregėtai šilti šios žiemos orai stebina ne tik bundančia gamta. Štai į Panevėžio turgų biržiečių uogautojų pora atnešė sausį rinktų spanguolių. Tokiu metu, kai pats viduržiemis, rinkti uogų vyrui dar neteko.

Kaimyninėje Lenkijoje sparčiai plintant paukščių gripui, Lietuvos veterinarai tikrina turgavietėse bei kitose prekybos vietose parduodamą paukštieną iš Lenkijos. Inspektoriai per trumpą laiką nustatė ir pažeidimų – vienoje įmonėje rasta keli šimtai kilogramų vištienos be jokių dokumentų. Turgavietėse rasta ir tokios paukštienos, kurios valgyti jau nebegalima, tačiau vis tiek pardavinėjama žmonėms. Sostinės turgavietėje netyla kalbos apie paukščių gripą.

Šąlant orams, sveikai gyvenantys Lietuviai šviežias daržoves iškeičia į raugintas. Turgaviečių prekybininkai giriasi gerais pardavimais. Esą žiemą ragintų agurkų, kopūstų, pomidorų ar kitų daržovių Lietuvos gyventojai nuperka daugiausiai. Ar tai sveika organizmui? Kuo skiriasi šviežios ir raugintos daržovės? Vilniuje Ukmergės gatvėje įsikūrusiame „Benedikto turguje“ daržovių skyriaus lentynose visada rasime daržo gėrybių. Tačiau žiemą čia vaizdas pasikeičia.

Likus labai nedaug iki didžiųjų metų švenčių, gyventojai iš parduotuvių ir turgelių jau šluoja kalėdinius paukščius. Į turgų atėję pirkėjai daugiausiai dairosi naminių, ekologiškai augintų mažųjų ūkininkų sparnuočių, o populiariausios šiemet nedidelės antys ir žąsys. Ūkiškai gyvenantis pensininkas Bronius į turgų jau veža savo augintus naminius paukščius. Pasirinkimas ne prastas – nuo riebiųjų žąsų iki ančių ir naminių vištų.

Kiauliena – viena iš dažniausiai ant lietuvių stalo atsiduriančių mėsos rūšių. Nors Lietuva nėra didelė, galima pastebėti, kad skirtinguose miestuose vidutinė mėsos kaina gali skirtis kone ketvirtadaliu. Be to, per pastaruosius metus kiauliena tiek parduotuvėse, tiek turguje apskritai pabrango 20–30 proc. Specialistai neatmeta, kad artimiausiu metu ji gali dar labiau pabrangti.

Ir prisiekę grybautojai neatsistebi – lapkritis jau įpusėjo, o miške jie vis dar randa grybų. Ir ne bet kokių, o baravykų. Krepšiuose iš miško grybautojai nešasi net voveraites. Tiesa, kepurėtų miško gėrybių nebe tiek gausu kaip prieš mėnesį, bet ir baravykai – dar tvirti ir net geresni nei sezono pradžioje – nesukirmiję. Sveikatos specialistai pataria, iki kokio šaltuko rinkti grybai – dar valgomi, o kiti ekspertai – kaip grybų išsiauginti pačiam.

Klaipėdos turgavietėje prekeiviai jau siūlo įsigyti pirmųjų stintų. Tiesa, agurku kvepiančios žuvies dar nedaug, tad prekybininkai už kilogramą prašo tiek, kad daliai pirkėjų apetitas kaip mat sumažėja. Kiti perka, kad užtektų nors paskanauti. Žvejai atviri – kvapniosios žuvies kaina kris tik po Kalėdų. Naujojo Klaipėdos turgaus prekeivė Liuda rodo pirmąsias šį sezoną sugautas stintas.

Turgavietėse kasos aparatais naudojasi vos kas trečias prekeivis, tad Vyriausybė pradeda žvanginti naujais ginklais. Žadama centralizuoti visą apskaitos sistemą – prekybininkai informaciją apie turimas, o vėliau ir parduotas prekes privalės pildyti kompiuteriuose ar išmaniuosiuose telefonuose. Prekeiviai piktinasi – esą dėl tokios tvarkos smulkieji verslininkai bankrutuos ir pakils maisto produktų kainos.

Aukštaičiai džiūgauja – užsilikusi auksinė bobų vasara vis dar dovanoja pilnas pintines grybų. Užkietėję grybautojai šiuo metu miškuose randa ne tik rudeninių grybų – žaliuokių, kelmučių ar kazlėkų, miškai dar pilni net gražuolių baravykų. O grybautojų laimikiai ne tokie ir menki. Tiesa, nors baravykai ir paskutiniai jų kainos jau nebėra auksinės. Krekenavos apylinkės miškuose sutikta grybautoja Marytė neatsidžiaugia šiandienos laimikiu.

Unikalios pamokos vaikams Klaipėdoje. Turguje prekeiviai jiems pasakoja iš kur ant stalo atsiranda maistas. Pasirodo, ne visi mažieji yra auginami šiltnamio sąlygomis ir apie mėsos kelią į lėkštę dėsto su visomis smulkmenomis. Edukatorė Aistė antrokams aiškina, kaip veikia svarstyklės ir kiek sveria kilogramas obuolių. Tokia neįprasta pamoka vyksta Klaipėdos turgavietėje. Sumanymas paprastas, tačiau unikalus – nuo mažumės vaikams aiškinama kaip ant jų stalo atkeliauja daržovės ir mėsa.

Svogūnų, česnakų, burokėlių ar kopūstų valgytojai, pirkdami šias daržoves, pinigines turi praverti plačiau. Ekspertai sako, kad, palyginti su pernai, dėl itin prastos vasaros šios daržovės pabrango 40 procentų. Tiesa, brangesnės ir bulvės, nors jų derlius, kaip sako ūkininkai, šiemet kur kas geresnis. Tad kodėl su visu derliumi brangsta ir jos? Premjero Sauliaus Skvernelio pašonėje gyvenanti ir ten pat daržoves užauginsi bei Lazdynų turgelyje parduodanti Elena sako, kad česnakai šiemet mažesni.

Turgūs išgyveno masinį kasos aparatų diegimą, tačiau valdžia sugalvojo naują priemonę, kaip mažinti šešėlinę ekonomiką šalies turgavietėse – skaitmeninius apskaitos žurnalus. Turgaviečių atstovai ginasi, kad „šešėlis“ turguose nėra toks didelis, o naujovė smarkiai apsunkins garbaus amžiaus prekeivių kasdienybę. Seimo Kaimo reikalų komitete buvo nagrinėjamas parlamentinės kontrolės klausimas dėl centralizuotos turgaviečių veiklos apskaitos sistemos ir turgaviečių ateities.

Kauno apskrityje aptiktos pogrindinės mėsos rūkyklos pašiurpino ir visko mačiusius pareigūnus. Rastos tonos neaiškios paukštienos ir kiaulienos, mėsa buvo rūkoma pasibaisėtinomis sąlygomis, o vėliau ji patekdavo ne kur kitur, bet į šalies turgavietes.

Koks gi ruduo be gardžių naminių obuolių sulčių. Tačiau šiemet net ir mažiesiems sodininkams sausi orai ir šalnos parodė nagus. Kad obuolių sultys nebėga upėmis, tvirtina ir sulčių spaudėjai. Tiesa, nors derlius šiemet prastesnis, sulčių spaudimo kainos liko tokios pat kaip pernai. Velžietis Albinas, į sulčių spaudyklą atvežęs kelis maišus obuolių, sako ir tuos pačius rinkęs ne iš savo sodo. Sultims pasirinkti obuolių iš kaimynų, giminių teko ir panevėžiečiui Zenonui.

Kada paskutinį kartą valgėte agrastų? Kada paskutinį sykį matėte šias uogas turguje ar parduotuvėje? Nepelnytai užmiršta, dažnai šiaurės kiviu ar lietuviška vynuoge vadinama uoga, kurią nepelnytai nurašė ir turgaus prekeiviai, ir prekybininkai, ir daugelis sveiko gyvenimo specialistų bei entuziastų. Tačiau dietologai ragina kuo greičiau prisiminti agrastą. Pasak jų, šiose uogose itin gausus vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurios gali apsaugoti nuo pačių sunkiausių ligų.

Šiaulių miesto valdžia kratosi Pabalių turgaus ir siekia jį privatizuoti. Savivaldybei priklausanti įmonė dirba pelningai, bet miesto valdžia kategoriška – turgų turi valdyti privatus verslas. Turguje trisdešimt metų dirbantys smulkieji verslininkai baiminasi, kad privatizavus turgų naujasis šeimininkas sukels nuomos kainas. Pabalių turgus – Šiaulių miesto savivaldybei priklausanti bendrovė. Prekybininkai čia prekiauja dvidešimt ir daugiau metų.

„Gal net gimiau agurkų lysvėje“, – juokauja iš Kėdainių rajono kilęs Gintaras Sucila. Užaugęs rajone, kur daugelis šiltnamiuose ir laukuose augina agurkus, jis šiandien jaučiasi atradęs širdžiai mielą veiklą. Ir jei būsite Vilniaus „Benedikto turguje“, jokiais būdais nepraeikite pro raugintas daržoves. Tai vienintelė vieta, kur jų galima rasti, o gandas apie Gintaro agurkus sklando po visą miestą. Gintaras puikiai prisimena pirmąją savo prekybos agurkais dieną. Buvo tuomet gal šešerių.

Lietaus nekantriai laukę ir sulaukę grybautojai trina rankas, gal pagaliau miškuose ims lįsti baravykai. Tiesa, aukštaičiai ir taip grybais šią vasarą per daug nesiskundžia. O pastarosiomis dienomis jei ne baravykai, tai būriais dygsta raudonviršiai ar bent voveraitės. Tiesa, grybų pardavėjai sako šiemet iš pirkėjų sulaukiantys išskirtinio reikalavimo – čia pat prie jų grybą prapjauti.  Panevėžio turgavietėse prekystaliai šiomis dienomis raudonuoja nuo gražuolių miško grybų.

Vasariškos suknelės, puoštos gėlėmis – po 5 eurus, naujas apatinis trikotažas su etiketėmis – nuo 10 eurų, sportiniai vyriški marškinėliai – nuo 2 eurų. Tokias kainas, norintys apsipirkti, ras Varėnos turguje, įsikūrusiame prie traukinių stoties. Didžioji prekyba čia vyksta vasaros sekmadieniais. Vietiniai pasakoja, kad paprastą dieną čia nerasi nė vieno prekybininko ir nė vienos palapinės, iš kurios mosuotų prekės. Veiksmas čia prasideda sekmadienį su lyg pirmaisiais saulės spinduliais.

Berlyne ugniagesiai ketvirtadienį jau penkias valandas kovoja su liepsnomis, apėmusiomis didelį vietnamiečių turgų, pranešė televizija n24. „Visų pirma siekiama neleisti ugniai išplisti į aplinkinius pastatus. Operacijoje dalyvauja 200 ugniagesių komandų“, – per „Twitter“ pranešė Vokietijos sostinės priešgaisrinė tarnyba. Pasak pareigūnų, pranešimų apie nukentėjusius žmones nebuvo gauta. Gaisro priežastis kol kas nežinoma.