turgus

Daugelis žmonių vis dar skundžiasi kylančiomis kainomis ir, bandydami sutaupyti, renkasi vaisius ir daržoves įsigyti prekybos centruose. Tačiau, kaip teigia patys augintojai, kainos ir turguje jau nebekyla. Kėdainių centrinėje turgavietėje trečiadienį nuo pat ankstyvo ryto labiausiai lankomas maisto produktų skyrius. Šioje turgaus dalyje išsirikiavę apie 20 prekeivių, kurie siūlo daugiausia panašias prekes – daržoves, vaisius, uogas, todėl galimybė rinktis iš skirtingų prekybininkų yra.

Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Klaipėdos mieste įsivyrauja įprasta, tačiau kasmet vis kitokia gėlių pirkimo karštinė. Tėvai, mokiniai ir studentai skuba įsigyti puokštes, kurios ne tik džiugins pedagogų akis, bet ir taps šventinės nuotaikos dalimi. Klaipėdos gėlių parduotuvės ir turgavietės siūlo įvairiausias gėles, o pasirinkimas – kaip niekad gausus. Artėjant Rugsėjo 1-ajai, Klaipėdos gėlių parduotuvės ir turgavietės pasitinka pirkėjus plačiu gėlių asortimentu, įvairiomis kainomis.

Klaipėdos miesto pietinėje dalyje įsikūręs naujausias miesto turgus, pirkėjams siūlo ypač didelį maisto produktų pasirinkimą. „Naujajame turguje“ atskirose patalpose prekiaujama vaisiais ir daržovėmis, mėsa bei žuvimi. Produktų kainos yra įvairios, tačiau šviežių maisto prekių pasirinkimas – kur kas platesnis nei bet kurioje miesto parduotuvėje. Tiesa, norint gauti pačias šviežiausias ir pigiausias prekes, nevertėtų ilgai miegoti, turgus savo duris pirkėjams atveria jau 7 val. ryto.

Anksčiau prieš naujus mokslo metus į turgų plūdę pirkėjai, dabar renkasi elektronines ar kitas parduotuves, sako prekeiviai. Anot jų, dabar turgus žmonėms tapo nepatrauklus – ypač jaunimui. Paprastą savaitės dieną įvairiomis kuprinėmis, rankinėmis, piniginėmis ir kita galanterija  Biržų turguje prekiaujantis vyras pasakojo, kad sezoniškumas turguje nesijaučia. „Artėja rugsėjis, tačiau susidomėjusių kuprinėmis labai mažai. Jaunimui turgus nepatinka, jie čia nebeateina.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tikrindami prekeivius Lazdijų rajone, Veisiejuose esančioje turgavietėje nustatė asmenį, neteisėtai prekiavusį statomaisiais tinklais. Iš prekeivio paimti tinklai ir gresia finansinė atsakomybė iki 1 200 eurų.

O dabar džiugi žinia išsiilgusiems šviežių grybų: miškuose pasirodė pirmosios voveraitės, žmonės jau randa ir kitokių grybų, sako, net vasarinį baravyką pavyko aptikti. Patyrę grybautojai tikina, kad taip anksti išdygusių voveraičių dar neteko matyti ir jų rinkti gegužės mėnesį. Tik štai bėda – miškuose labai sausa ir grybai neauga taip greitai, kaip norėtųsi.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Alytiškė Gražina su bičiule išsiruošė, kaip pačios sako, į grybų žvalgybą.

Alytaus turgeliai išvengė sniego, pavasariškai pakylėti. Šeštadienį Kaniūkų naktiniame turguje pylė smarkus lietus, per vidurį turgaus tekėjo upė. Vėliau atidarantys vartus Jazminų ir Jotvingių turgai buvo pamaloninti šiltu grybiniu lietumi. Dzūkai sako, kad iki šiol skurdę šmorškai auga kaip kepurės! Jazminų turguje indelis bobausių – 1,5 euro. Dzūkai mėgsta užkalbinti, pasisveikinti, pabendrauti Jazminų turguje šeštadienį net atsilošiau, išvydęs Vytautą Grigaravičių.

Perkant sultis sostinės turguje užvirė nemaloni diskusija su pardavėja – ši kartojo, kad Lietuva siekia užpulti Rusiją, ne kartą pareiškė neapykantą lietuviams ir neigė sovietų agresiją prieš Lietuvos valstybę. Tokie žodžiai ir moteriškės požiūris į šalį, kurioje gyvena ir kuria savo verslą, yra netoleruojami.  Būtent todėl žinomas komunikacijos specialistas šiuo incidentu nusprendė pasidalinti savo socialinėje paskyroje.

Išsirinkus dominantį naudotą automobilį paaiškėja, kad jo rida sumažinta 100 tūkstančių kilometrų. Kitas patinkantis modelis kažkada buvo stipriai apgadintas eismo įvykyje, bet pardavėjas apie tai pasakoja itin nenoriai. Trečias suintrigavęs potencialus pirkinys išsiskiria labai gundančia kaina, tačiau pardavėjas keistai bendrauja ir prašo avanso dar nepamačius automobilio. Tai – tik dalis nesąžiningų naudotų automobilių pardavėjų apgavysčių būdų.

Klaipėdos savivaldybės valdoma įmonė „Naujasis turgus“ aukcione už 0,7 mln. eurų pardavė buvusią parduotuvę senamiestyje – už ją gauti pinigai bus panaudoti senojo miesto turgaus atnaujinimui – jį norima paversti patraukliu užsienio turistams, sako turgaus vadovas.  „Turgus bus išskirtinis, ne per didelis, orientuotas į turistus, daug dėmesio skirsime maitinimui. Tokia pramoginė vieta, bet, be abejo, bus ir turgus. Senamiestyje nereikia pardavinėti daug bulvių ir morkų.

Trečiadienio vakarą Rusijoje, Rostove, kilo didelio masto gaisras – degė didžiausias drabužių turgus. Anot Rusijos žiniasklaidos, apie gaisrą pranešta 20.40 val., gaisro plotas – 400 kvadratinių metrų. Kiek vėliau spaudoje pasirodė pranešimų, kad Rostovo turgavietėje gaisro plotas toliau plečiasi ir jau viršija 1 500 kvadratinių metrų.

Grybai „išprotėjo“ – taip juokauja grybautojai iš miškų grįžtantys pilnomis pintinėmis, kuprinėmis ar dėžėmis. O labiausiai grybautojus džiugina sveikutėliai baravykai. Jų taip pat tarsi prilijo miškuose. Tačiau kainą baravykai vis tik turi – kilogramas siekia 15 eurų. Tiesa, kai kurie už gražuolius baravykus negaili ir ne vieno šimto eurų. Užkietėjęs grybautojas Vytautas juokauja, kad radybomis miške netoli Panevėžio šįkart teko dalintis su šernais – tačiau jis grįžo ne tuščiomis.

Grybautojai džiūgauja – iš miškų pintinėmis ir dėžėmis jau tempia baravykus. Tiesa, grybautojai atskleidžia, kad tikrai ne visi miškai vienodai dosnūs. Kur lietaus kliuvo gausiau, ten ir gražuolių baravykų galima rasti daugiau. Panevėžietė Bronislava grybus iš miško veža net ne pintinėmis, o ir dėžėmis. „Kur čia suskaičiuosi šitiek, į krepšius netilpo, mašina pilna. <...> Neapsakomas jausmas rast šitiek grybų ir sapnuosis naktim dabar“, – pasakoja Bronislava.

Pradėti geltonųjų paviljonų sostinės Šeškinės mikrorajone esančiame privačioje turgavietėje demontavimo darbai, trečiadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Sklypą valdanti bendrovė „Rivona“, priklausanti „Norfos“ grupei, ateityje planuoja, kad šioje vietoje galėtų įsikurti multifunkcis prekybos ir gyvenamosios paskirties kompleksas. „Norėjome šalia gyventojų daugiabučių namų kadaise veikusios turgavietės teritoriją išvalyti nuo nebenaudojamų paviljonų jau anksčiau.

Natūraliais vasaros vitaminais – uogomis – nukrautos kone visos šalies prekybvietės. Kas braškių jau atsivalgė, dabar renkasi vyšnias, agrastus, avietes ar miško uogas. Tačiau šiais metais sodo ir miško gėrybės kaip niekad brangios. „Ankščiau buvo, kaip karoliai, tokie didžiuliai. O dabar pažiūrėkite, nu, smulki uoga. Lygiai tas pats su agrastais“, – sako turgaus prekeivė.

Savaitgaliais vis daugiau kraštiečių traukia apsipirkti į centrinį Janušavos aikštės turgų Kėdainiuose. Labiausiai žmonės nori pasigardžiuoti ką tik iškastomis šviežiomis bulvytėmis, ką tik prisirpusiomis mūsų krašto braškėmis. O kokia gi vasara be vitaminų pilnų žalumynų? Tačiau prekeiviai pripažįsta, kad pirkti ateina tik tam tikra žmonių dalis, kiti užsuka tiesiog pasigėrėti, pasikalbėti ar pasivaikščioti.

Užsukę į turgų gyventojai pastebi, kad daugiausiai ten pardavinėjama ne lietuviška produkcija, bet atvežtinė – iš Lenkijos, Ispanijos ir kitų šalių. Ūkininkų atstovai sutinka, kad lietuviškos produkcijos apskritai mažėja, todėl ragina pirkėjus rinktis sezonines daržoves ir būti įkyriems, klausti, iš kur maisto produktus pardavėjas gavo, užaugino pats, ar nusipirko iš Lenkijos? Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ingrida, apsilankiusi Vilniaus Kalvarijų turguje, pasakojo, kad čia pardavėjai siūlo...

Gyventojai atšilus orui dažniau užsuka į turgų, ten ieško šviežių daržovių, vaisių ir kitų produktų. Turgaus pardavėjai stengiasi užkalbinti kiekvieną praeivį, o atkakliausi siūlo ir nuolaidas. Taigi, savaitgalį, balandžio 16 d. apsilankius Kalvarijų turguje Vilniuje, štai ką pavyko nusipirkti už 16 eurų. Daugiausiai turguje galima įsigyti vaisių ir daržovių. Vienos jų atvežtinės, kitos lietuviškos.

Beveik prieš trejus metus miesto susigrąžinta ir jau iki šiol kosmetinių pokyčių sulaukusi Stoties turgaus teritorija ruošiasi kur kas ryškesniems pokyčiams. Balandžio 20 d. (ketvirtadienį) viešąjį konkursą laimėjusi architektų komanda rengia viešą projektinių pasiūlymų pristatymą visuomenei, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai. Jų parengtose vizijose – raudonų plytų paviljonas su atnaujintomis erdvėmis lauko prekybai ir net renginiams.

Su smūgiais, riksmais ir įsikibę į tvoras Gariūnų prekeiviai pastojo kelią savivaldybei, norinčiai šalia turgaus įrengti žiedinę sankryžą. Prekeiviai piktinasi, jog savivaldybei išgriovus ant valstybinės žemės stovinčius kioskus, jie neteks darbo vietų ir pajamų. Tačiau savivaldybė sako, kad kažkas prekeivius klaidina, mat ji griaus vos kelis kioskus, kuriuos per trejus metus turėjo patraukti žemę iš savivaldybės besinuomojanti Gariūnų turgavietė. „Urodas. Oho, oho.

Ties Gariūnais tęsiant žiedinės sankryžos įrengimą ir siekiant aptverti darbams reikalingą teritoriją, trečiadienį čia vėl vyko turgaus prekeivių protestai. „Tęsiami sankryžos įrengimo darbai ir buvo nuspręsta pasitelkti padedant rangovui viešąją tvarką, policiją, kruopščiai viską padaryti, kad nebūtų nukentėjusiųjų, susistumdymų“, – BNS sakė sostinės mero patarėjas Karolis Žukauskas. Anot jo, nuvykus buvo nuardyta didesnė dalis tvoros, kuri trukdė aptverti statybvietę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad analizuojant socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančių parduotuvių ir prekeivių duomenis, nustatyta atvejų, kai įsigydami prekes turgavietėje, perpardavėjai nepaprašo pirkimą įrodančių dokumentų, dėl ko po atliktų kontrolės veiksmų išauga jų mokesčių sumos. VMI dėmesio sulaukę prekiautojai, neturėję patirtas išlaidas pagrindžiančių prekių įsigijimo dokumentų ir nustačius kitų pažeidimų, papildomai sumokės beveik 600 tūkst. eurų.

Tuštėja Lietuvos turgavietės. Išsigandę augančių pardavinėjamų produktų kainų, žmonės turgavietes pradeda aplenkti arba perka kur kas mažesniais kiekiais. Pavyzdžiui, nuo pernai metų pradžios dėžutė kiaušinių pabrango kone euru. Tačiau sveikatos specialistai sako, kad taupyti savo sveikatos sąskaita neapsimoka. Klaipėdos turgavietėje jau ne vieną dešimtmetį prekiaujanti Danutė nusiminusi. Sako, pastaraisiais mėnesiais visoje turgavietėje ženkliai sumažėjo klientų.

Lietuvos turguose daugėja lenkiškos produkcijos, o žemesnės kainos gali nudžiuginti ne vieną. Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės" vadovas Vytenis Butkevičius sako, kad gaminių ir produktų kokybė gali būti įvairi, tai būtų galima taikyti visoms šalims. Tačiau lenkiški gaminiai gali būti pigesni, ne tik dėl energetinių išteklių, bet ir dėl darbo jėgos kainos kaimyninėje šalyje.

Rusijai pirmadienį surengus raketų ataką Ukrainos Charkivo srities Ševčenkovės turguje, žuvo du žmonės, dar keli buvo sužeisti. Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ sakė, kad žuvo dvi moterys, o dar penki asmenys, įskaitant vaiką, buvo sužeisti. Charkivo srities prokuratūra nurodė, kad, preliminariais duomenimis, Ševčenkovė buvo apšaudyta iš raketinių sistemų S-300, Rusijos Belgorodo srities.

Kepyklos savininkė buvo apstulbusi, kai ant vaisių ir daržovių prekystalio aptiko didžiausią jos kada nors matytą citriną, kurios ilgis buvo 20 centimetrų. 38 metų Tammy Warren, važiuodama į turgų Lackham fermoje Chippenham mieste, Viltšyro grafystėje, pamatė 1,8 kg sveriančią citriną ir tvirtina, kad įspūdingas vaisius buvo 17 kartų didesnis nei įprasto dydžio citrina.

Devyni iš dešimties patikrintų turgaus prekeivių mėsa ir jos produktais nedeklaruoja visų pajamų arba padaro kitų su apskaita susijusių pažeidimų, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas pritaria idėjai, kad elektroniniai apskaitos žurnalai įsigaliotų greičiau nei 2023 metų pavasarį.

Siekiant mažinti šešėlį, šalies turguose reikia nedelsiant įvesti elektroninius apskaitos žurnalus, sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Pasak jo, tai padėtų surinkti daugiau pajamų, kurių biudžetas netektų, jeigu Seimas sutiktų su komiteto siūlymu ir neterminuotam laikui pratęstų 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir maitinimo, kultūros, pramogų ir sporto veiklai.

Ne paslaptis, kad nelegali vaistų rinka egzistuoja – vaistinių preparatų siūlo kai kurių turgaviečių prekeiviai. Tačiau prašymų be recepto įsigyti receptinių vaistų dažnai sulaukia ir vaistininkai. Apie tai, kokių vaistų kartais reikalauja gyventojai ir kodėl rizikinga vartoti turguje pirktus medikamentus, atsako vaistininkė.

Turgavietėse per metus brango viskas, išskyrus obuolius, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) kainų palyginimo sąraše. Sparčiausiai augo duonos bei pieno ir pieno gaminių kainos. ŽŪIKVC sudarytame produktų vidutinių kainų palyginimo sąraše akivaizdžiai matoma, kad iš visų sąraše esančių produktų vieninteliai obuoliai šiemet rugsėjo mėnesį kainavo mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Kainų skirtumas nedidelis – siekia apie 2,5 proc.

Sekmadienį Paryžiaus pakraštyje įsikūrusiame viename didžiausių pasaulyje šviežių produktų turgų įsiplieskė didžiulis gaisras.  Ugnis sunaikino vaisių ir daržovių sandėlį Renžiso komplekse, esančiame į pietus nuo Prancūzijos sostinės.  Pasak pareigūnų, liepsnos išplito netrukus po vidurdienio, o virš pietinių priemiesčių iškilo tamsus dūmų stulpas.  Gaisrą gesinti ėmėsi šimtas ugniagesių, o iki vidurdienio ugnis buvo suvaldyta. Pasak gelbėtojų tarnybos, sužeistųjų nebuvo.

Tikriausiai visi vilniečiai žino ir ne kartą yra apsilankę Kalvarijų ar Halės turguose. Dabar šiuose vietose pirkėjai žvalgosi ūkiuose užaugintų maisto produktų, rūbų ir kitų dalykų. Tačiau kaip ir kada atsirado didžiausi Vilniaus turgūs? Istorijos tyrinėtojas ir rašytojas Darius Pocevičius papasakojo senųjų Vilniaus turgų istoriją.

„Prisipažinsiu – į turgų užsuku pakankamai retai, tačiau kai pastaruoju metu viskas taip stipriai pabrango, nusprendžiau nuvažiuoti į vieną iš Vilniaus turgų ir jame paieškoti drabužių naujam sezonui. Tikėjausi rasti ir pigesnių, ir įdomesnių drabužių, tačiau teko nusivilti“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Akvilė. Į turgavietę važiavau vasaros pabaigoje, savaitgalį. Žmonių buvo marios, pardavėjų tiek, kad net akys raibo.

Prieš penkerius metus turguje „Tau, žemdirby“ pradėjęs veiklą ir atidaręs vadinamą „blusturgį“ – sendaikčių prekyvietę, panevėžietis A. Skačkauskas negalvojo, kad teks prašyti pagalbos. Prašymą vyras patalpino socialiniame tinkle „Facebook“: „Kreipiuosi į jus su prašymu. Nemėgstu prašyti sau – mums. Lengviau padėti kitiems, bet kartais tenka paprašyti pagalbos. Laikas sudėtingas, turgelyje labai sumažėjo žmonių. Pragyvenimui mums užtenka, bet nebesigauna užsisakyti sendaikčių iš užsienio.

Sprogimo, driokstelėjusio Armėnijos sostinės Jerevano judriame turguje, aukų pirmadienį padaugėjo iki penkių, pranešė pareigūnai. Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, po sekmadienį nugriaudėjusio sprogimo Surmalu turgavietėje žuvo keturios moterys ir vienas vyras. Daugiau nei 60 žmonių buvo sužeisti, dar 19 laikomi dingusiais. Pasak ministerijos, naktį buvo vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos, iš griuvėsių ištraukta 10 gyvų likusių žmonių ir vienas kūnas.

Lietinga vasara mažina mėlynių derlių, bet ne jų kainas. Nors mėlynių sezonas įsibėgėjo, uogų rinkėjai sako, kad mėlynės mažos ir jų nedaug, tad kaip ir sezono pradžioje, taip ir dabar bent jau Vilniaus turguose už litrą uogų pirkėjai priversti mokėti po 7 ar 8 eurus. Tokios kainos esą gali išsilaikyti ir iki pat derliaus pabaigos. O sveikatos specialistai kiekvienam pataria mėlynių kasdien suvalgyti po dvi saujas.

Vieni vilkaviškiečiai nusprendė atlikti savotišką sąžiningumo testą tautiečiams ir kartu galbūt išplėtoti verslą. Kone laukų viduryje pastatė kioskelį su maisto produktais ir juos pardavinėja. Aptarnaujančio ten nėra – savitarna. Žmonės patys pasiima produktų ir įmetą reikiamą pinigų sumą.  Vilkaviškio rajone, prie Geisteriškių kaimo, stovi kioskelis. Iš tolo šviečia užrašas, kad ten pardavinėjami vaisiai ir daržovės. Prekyba vyksta vilkaviškiečiams dar nematytu būdu – savitarna.

Gariūnų turgaus prekeiviai įpykę. Dalį jų kioskų griaus ir vietoj jų statys žiedinę sankryžą. Žinia, kaip žaibas iš giedro dangaus prekeivius pasiekė trečiadienį, kai į prekyvietę atvažiavo statybininkai ir jau norėjo griauti dalį kioskų, bet kilus darbuotojų protestams – išvažiavo. Prekeiviai keikia ir savivale kaltina sostinės savivaldybę, kuri, pasak jų, žlugdo smulkųjį verslą oligarchų naudai.

Trys ar keturi tūkstančiai eurų už vieną jautį. Tai visai nedidelės sumos, sako Šilutės rajone vykusiame šių raguočių aukcione dalyvavę ūkininkai. Toks renginys čia vyksta tik trečią kartą, tačiau azarto, jaučių ir miestiečiui sunkiai suprantamų sumų už gyvulį čia netrūksta. Šilutės rajone vyko jaučių pardavimo aukcionas. Savo naujųjų šeimininkų laukia 33 įvairiausių veislių raguočiai.

Šiuo metu pabrango kone visi maisto produktai. Daugiausiai pirkėjams išaugo šviežių daržovės, vaisiai ar uogos. Tačiau kai kurių uogų kainos pirkėjus šokiravo. Vilnietė pasakojo, kad už nedidelę dėžutę trešnių jos paprašė 47 eurų. Moteris aiškino, kad už tokią sumą apsiperka savaitei, o čia, už vieną produktą tokia kaina.  Vilnietė Milda su portalu tv3.lt pasidalijo turgaus nuotraukomis.  „Apsipirkusi prekybos centre pamačiau uogomis prekiaujančią moterį.

Gariūnų turguje policija aptiko pardavinėjamus uždraustus nacistinės ir komunistinės simbolikos ženklus. Jie aptikti per patikrinimą praėjusią savaitę. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skelbia, kad sostinės pareigūnus nustebino prekeivis, kuris visą pasaulį sukrėtusių dabartinių įvykių fone atvirai prekiavo uždraustais nacistiniais ir komunistiniais ženklais – jis viso jis turėjo 8 vienetus įvairios simbolikos.

Tautiečiai apsipirkti maisto švenčių stalui plūsta ne tik į didžiuosius prekybos centrus, bet ir į turgavietės. Nors skundžiasi, kad kainos ten taip pat smarkiai pakilo, vis tiek dairosi ir šviežesnės žuvies, raugintų daržovių ar spanguolių kisieliui virti.  Turgavietėse nuo ryto tautiečių knibždesys ir eilės prie gėrybių, kurias žmonės dės ant savo stalo. Skubantieji ruoštis šventėms pasakoja, kad turgeliuose ieško šviežesnės, natūralesnės produkcijos.

Vilniaus regione garsaus Rudaminos ūkininkų turgaus atnaujinimas turėtų prasidėti rudenį. Jei darbai vyks kaip numatyta, jie bus baigti iki 2023 metų pradžios.  Rajono savivaldybė šią savaitę paskelbė preliminarios 1,7 mln. eurų vertės rangovo konkursą, jam paraiškų laukiama iki rugpjūčio 18 dienos.  „Paaiškėjus laimėtojui ir pasirašius sutartį, darbai turėtų prasidėti šių metų rudenį.

Valdžia sako, kad žmones skiepytis prišaukti sunku, bet prie Vilniaus Kalvarijų turgaus – paradoksas. Susirinkusi eilė žmonių niršta, kad laukti tenka kelias valandas, o specialistai sako, kad paskiepyti visų norinčių nespės, nes skiepų autobusiukas turi pajudėti į kitą vietą. O štai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje per dvi savaites sergančiųjų COVID-19 skaičius padvigubėjo. O į ligos patalą gydymo įstaigose atsigula neskiepyti žmonės.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi atvejų, kai darbuotojai, pasirašydami darbo sutartis, kuriose numatyta kompensacija už darbą lauke, kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, nežino šio įrašo paskirties ir iš to kylančių pasekmių. Tai situacijos, kai realybėje darbuotojai nedirba tokio pobūdžio darbo, tačiau jų darbo sutartyje yra nustatoma kompensacija už specialias darbo sąlygas, skelbiama VDI pranešime žiniasklaidai.

Vilniuje maisto turgavietę valdanti bendrovė Benedikto turgus už draudžiamą Božolė vyno ir kitų alkoholinių gėrimų reklamą turi sumokėti jai skirtą beveik 3 tūkst. eurų baudą, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) gegužės 24 dieną atmetė įmonės skundą dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento sprendimo. Pasak teisėjų, departamentas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, rašoma VAAT nutartyje.

Nors turgavietės vykdo prekybą jau dvi savaites – smulkiojo verslo atstovai nedžiūgauja. Lentynose dar iš po pernai neišparduotos prekės, apyvartų beveik nėra, dalis prekybininkų po truputį bankrutuoja ar jau bankrutavo. Pasak jų, didžiausia problema ta, kad turgavietėms neleista dirbti savaitgaliais. Turgavietės veikia nuo antradienio iki penktadienio, pirmadienis joms – ne darbo diena.

Turgaus prekiautojai, kurie iki šiol nesikreipė dėl negrąžintinos 300 eurų kompensacijos, nuo trečiadienio gali teikti tam skirtas paraiškas. Kompensacijas galės gauti dar 1 tūkst. prekeivių, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Kvietimas atnaujintas Vyriausybei praėjusią savaitę pakeitus teisinį reglamentavimą ir šiai pagalbos priemonei iš valstybės biudžeto papildomai skyrus 300 tūkst. eurų.

Vyriausybei leidus nuo gegužės 3-osios atverti visas ne maisto parduotuves turgavietėse ir uždarus paviljonus, prekybininkai teigia esantys pasiruošę atnaujinti darbą ir žada vykdyti visus nurodymus dėl žmonių saugumo.   Tačiau prekeivius vienijančių asociacijų vadovai teigia dar nežinantys, ar galės dirbti ir savaitgaliais.   „Turime išsiaiškinti, nes dar ir patys nematome aiškumo.