turgus

Vyriausybė svarsto jau po metų įvesti prievolę deklaruoti automobilių pirkimo-pardavimo sandorius, įdiegti centralizuotas automobilių savininkų, taip pat turgaviečių sistemas. Tai numatoma šešėlinės ekonomikos mažinimo koncepcijoje, kurios gaires trečiadienį ketina svarstyti ministrų kabinetas.

Turguose jau pasirodė ir lietuviškų braškių. Jų kilogramas kainuoja 5-3,5 euro. Gydytojui Artūrui Razbadauskui Senajame turguje pavyko nusipirkti ir už 3 eurus. Graikiškos braškės jau eina į pabaigą, o lenkiškos nuo 7,5 euro už kilogramą jau atpigo iki 2,5 euro. Kol kas šios gardžios uogos perkamos valgyti, o uogienėms jos tiks po kokių 2 savaičių. Šiuo metu dar tik pati braškių pirkimo pradžia. Be to, pirmadienis – tikrai ne turgaus diena, tad neradome nei kalnų braškių, nei pirkėjų eilių.

Dėl itin sauso ir pernelyg karšto balandžio vėluoja sraigių supirkimo sezonas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas sako, veikiau kitaip ir nebus, nes tokių sraigiauti tinkamų dienų vėl nenusimato, nes ateina karštis ir sausra. O štai vasaros pradžią specialistai žada vėsesnę nei pernai. „Šiemet taip šilta nebus, viskas grįš į įprastines daugiametes normas. Turėtų būti arti tų vidurkių, ir net gal pusę laipsnio šilčiau. Tačiau, deja, šiek tiek sausiau.

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios lietuviškos braškės. Tiesa, šildomų šiltnamių braškės kiek brangokos – po 10 eurų už kilogramą, bet konkuruoti su jais nepajėgūs smulkieji augintojai rado būdą, kaip prisivilioti pirkėjų. Atvykus tiesiai į ūkį pirmųjų braškių galima gauti ir perpus pigiau. Kėdainių rajono ūkininkai po savaitgalio jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių. Ant ilgų kotų pakeltose kėdainiečių Žilinskų lysvėse uogos spalvinasi raudonai.

Sunku patikėti, kad spalvingasis ir kontrastingasis Izraelio miestas Tel Avivas įkurtas vos kiek daugiau nei prieš šimtą metų, 1909-aisiais. Tel Avivas – svarbiausias Izraelio ekonomikos centras. Būtent čia yra įsikūrusios įvairios tarptautinės kompanijos, o mieste sėkmingai vystoma maisto, tekstilės, chemijos bei kita pramonė. Daugelis, apsilankę Tel Avive, sako, kad tai yra rojus žemėje. Malonus ir šiltas oras, šalia Viduržemio jūra, nušviesta gelsvo smėlio paplūdimiais.

Radviliškio rajone ūkininkaujanti gėlininkė mamos lysvėse sukūrė kone mažiuosius Nyderlandus – dėl šiltų orų čia pražydo tūkstančiai gražiausių pavasario karalienių. Jaunos moters kolekcijoje nuo spygliuotų ir rožėmis kvepiančių bijūninių tulpių iki poetinių narciziukų. Išskirtiniais narcizų, tulpių ir žydrių žiedais nukloti ir prekystaliai, čia netrūko reto grožio gėlių. „Pirkėjai jau dabar nori tų kažkokių įdomesnių, jau tos paprastos nebetraukia", – teigė gėlių augintoja.

Balandį turguose ant prekystalių ir močiučių pintinėse atsiranda vis daugiau žalumynų. Kėdainių Gedimino gatvėje esančioje turgavietėje sekmadienį buvo gausu ne tik kėdainietiškų agurkų, bet ir šviežių krapų, salotų, svogūnų laiškų. Jau buvo galima įsigyti ir kėdainietiškų pomidorų bei atvežtinių braškių.

Šiuo metu pats geriausias laikas pasimėgauti tikru vitaminų šaltiniu – puikiai išlaikytais lietuviškais obuoliais. Tie, kas jų neturi sandėliukuose, gali rasti Kėdainių turgavietėse. Ir obuolius pirkti dabar gali kiekvienas, nes jų kaina tikrai nedidelė, o jais prekiauja kas antras prekybininkas. Šeštadienį Janušavos turgavietės ūkininkų turgelio teritorijoje prekiavę žmonės siūlė kraštiečiams įsigyti įvairiausių obuolių – ir žalių, ir raudonų.

Trečiadienį centriniame Kėdainių miesto turguje ir mažesniuose turgeliuose jau buvo galima išvysti pirmųjų šiųmečių kėdainietiškų trumpavaisių agurkų. Prekybininkai nesikuklino ir už kilogramą dailiai nuaugusių agurkėlių prašė keturių eurų. Tiesa, pirkėjų gausa prekybininkai pasigirti negalėjo. Ir savo, ir ne Vieni pakalbinti prekybininkai sakė, kad pardavinėja savo šiltnamyje augintus agurkus, o kiti pripažino, jog yra tik perpardavinėtojai.

Estetiška išvaizda kartais verslui gali pakišti koją. Tuo įsitikinę daugiau nei metus sostinėje veikiančio „Benedikto turgaus“ atstovai ir nuomininkai. Jie kone vienbalsiai tikina, kad kainos čia beveik nesiskiria nuo kitų Vilniaus turgaviečių, o kartais būna ir mažesnės. Nepaisant to, tradiciniam turgui nebūdinga aplinka kai kuriems pirkėjams sudaro įvaizdį, kad čia viskas išskirtinai brangu, todėl ir užsukti neverta.

Parduotuvių tinklas šiais laikais toks tankus, kad daugelis miesto gyventojų turi po keletą pasirinkimų visai netoli savo namų. Tačiau nemaža dalis gyventojų renkasi bent kartą per savaitę apsilankyti ir turguje. Psichologė Monika Kuzminskaitė sako, kad tokį pasirinkimą gali lemti ir pirkėjų noras patirti betarpišką bendravimą. Pasak jos, motyvai apsilankyti turguje gali būti pragmatiški.

Erotinio filmo „50 pilkų atspalvių“ žvaigždė Dakota Johnson ne kartą įrodė, kad yra visiškai paprastas ir žemiškas žmogus. Po makiažu ir prabangiais drabužiais slepiasi miela moteris, kopianti karjeros laipteliais. „Coldplay“ vokalistą Chrisą Martiną įsimylėjusi aktorė paskutiniu metu tarsi švyti. Neseniai ji buvo užfiksuota viename Kalifornijos turguje, perkanti daržoves, vaisius ir gėles.

Visą sausio mėnesį pajėgiausi pasaulio futbolo klubai formuoja savo sudėtį lemiamam sezono šturmui. Sausį prasideda futbolininkų perėjimo „langas”, kuris gerbėjams kone kasdien padovanoja daugiamilijoninių sutarčių ir sensacijų. Trečiadienį savo sirgalius džiugino Miuncheno „Bayern” ir Londono „Chelsea” klubai. Tituluotas vokiečių klubas pranešė oficialiai sutaręs dėl pasaulio čempionu su Prancūzijos rinktine tapusio Benjamino Pavardo įsigijimo.

Artėjančios Vėlinės kelia nerimą tiems, kurie planuoja aplankyti artimųjų kapus. Daugelis suka galvas, kokias gėles pirkti, kuo papuošti kapus.  Didieji Vilniaus Konarskio gatvės ir Šeškinėje esantys gėlių turgeliai siūlo milžinišką kapinių gėlių pasiūlą. Čia galima rasti ir tradicinių chrizantemų, ir itin šiuolaiškiškai atrodančių gėlių.  Renkasi dirbtines gėles Prekeiviai tv3.lt sako, kad daugelis lietuvių dažniausiai renkasi dirbtines gėles.

Kaniūkų turguje šeštadienio rytą tekant saulei užsimaniau Bobų vasaros: regis ir prisirengiau storai, o vos pastovėjus apėmęs drebulys pradėjo skaičiuoti šonkaulius. Kol rinkosi pirkėjai, tryniau rankas ir leidau Kaniūkų turgų apžvelgti Nemunaičio triušiams. Jų atvežė smagus vyrukus, už vieną ilgaausį dar patamsyje susigrūdęs į kišenę 20 eurų.

Skaitmeninės svarstyklės ir kasos aparatai, galimybė atsiskaityti banko kortele, vėdinamos modernios patalpos, gausybė šaldytuvų – apie tokį lietuviško turgaus portretą prieš du dešimtmečius galėjome tik pasvajoti. Ir jei prieš 20 metų higienistai piktinosi itin prasta turgaus produkcijos kokybe ir plintančiomis ligomis, dabar specialistai ramina – galite čia apsipirkti drąsiai.

  Didžiausiame vasaros kurorte – Palangoje, turgus dirba kur kas ilgiau negu skelbiama. Prekeivių galima rasti ir vėlyvą vakarą. Ir nors kai kurių produktų kainos čia ženkliai didesnės nei prekybos centruose, pirkėjų netrūksta. Šie ieško uogų, daržovių, vaisių bei rūkytos žuvies. Palangos turgų administruojančios įmonės „Palangos klevas“ vadovas Andrejus Byčkovas teigia, kad prekeivių vasarą netrūksta, kaip ir pirkėjų.

Tie, kam bent sykį gyvenime yra tekę pirkti transporto priemonę automobilių turguose ar pagal skelbimus internete, greičiausia, nepavyko išvengti taip vadinamų perpardavinėtojų pinklių. Tai yra žmonių, kurie iš kitų bando nupirkti automobilį kuo pigiau, o vėliau per daug neinvestavę į jo remontą parduoti už apčiuopiamai didesnę kainą. Toks yra perpardavinėtojų „verslo“ modelis.

Kaunas nuo seno žinomas kaip prekybinis miestas, kuriame vykdavo įvairūs turgūs. Svarbų vaidmenį jie atliko ir tarpukariu, kada Kaunas buvo Laikinoji šalies sostinė ir išgyveno vieną sėkmingiausių savo istorijos laikotarpių. Apie tai, kokie buvo to meto turgūs Kaune ir kuo jie skiriasi nuo dabartinių papasakojo Humanitarinių mokslų daktarė, istorikė Aistė Lazauskienė ir Centrinio Kauno turgaus atstovas Jonas Plenta.

Artėjant šv. Velykoms turguose jaučiamas tikras prieššventinis bumas. Prekybininkai siūlo įsigyti kiaušinių, kiaušinių dažų, medinių ir plastikinių kiaušinių, tradicinių puokštelių, kitos šventinės atributikos. Taip pat turguje jau galima rasti ir pirmųjų šiųmečių daržovių. Kiaušiniai, kiaušiniai! Centrinėje miesto turgavietėje Janušavos aikštėje bei „Jaunatvės“ turgelyje trečiadienį buvo gausu šių prekių, žmonės tiesiog graibstė kiaušinius.

Sveikatos apsaugos ministerija ne tik nurodinėja, kokius vaistus reikia pirkti lietuviams, bet ir ruošiantis vasarai įspėja gyventojus, kad šie atidžiau rinktųsi kosmetiką. Esą lietuviai ne tik nemoka išsirinkti tinkamo kremo nuo saulės, bet ir masiškai perką neva natūralią kosmetiką, kurioje pusę viso turinio sudaro sintetinės medžiagos. Negana to, tautiečiai įsigyja ir pavojingų kremų ar lasijonų, kurie pardavinėjami ne tik turgaviečių prieigose, bet ir vaistinėse.

 Olimpiniame Gangningo mieste verda ne tik sportinės aistros. Vos tik prašvitus į didžiausią miesto turgų suguža tūkstančiai išalkusių ar produktų pritrūkusių korėjiečių. Kvapų ir spalvų karalystėje galima gauti tik šiose vietose žvejų sugaunamų ypatingų sepijų ir rajų. O siaurose gatvelėse galima pasistiprinti čia pat verdamomis sriubomis iš jaučių galvų.

Kokias asociacijas jums kelia žodis turgus? Nemalonus kvapas, šiukšlės, siaučiantis ir žvarbus vėjas, nes turgaus aikštė - po atviru dangumi?  Pats metas sugriauti šiuos mitus. Antradienį sostinės gyventojams ir svečiams plačiai duris atvėrė naujas „Benedikto turgus“. Naujasis dviejų aukštų stiklinis statinys iškilo Ukmergės gatvėje, toje pačioje vietoje, kur visai neseniai gaisro metu iki pamatų sudegė senieji turgaus paviljonai.

Praėjusį trečiadienį centrinėje Kėdainių miesto turgavietėje – štilis. Dažnas atėjęs į turgų tik pakraipė galvą, apsisuko ir nuėjo savo reikalais, mat prekybininkų čia buvo vos keletas. Daržovėmis prekiauti skirtame sektoriuje buvo prekybininkus galėjai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ūkinėmis prekėmis, naudotais ir naujais drabužiais, avalyne prekiaujančiųjų irgi buvo vos keletas, bet ir jie nesulaukė pirkėjų. Trečiadienį jų atėjo tik vienas kitas. „Visiškas štilis. Taip dar nėra buvę.

Perkant vaistus turguje galima patirti komplikacijų, nes net ir legalūs vaistai, laikomi netinkamomis sąlygomis, pakeičia savo savybes. Pigesni vaistai gali sukelti ne tik neigiamų reakcijų, bet ir kelti grėsmę sveikatai, gyventojus įspėja specialistai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaistinių preparatų rinkoje aptinkama apie 10–15 procentų falsifikuotų vaistų.

Siesikuose gyvenanti pensininke prisistačiusi moteris sakė paskambinusi pasiguosti dėl Ukmergės turgavietėje patirto nemalonaus incidento. Skaitytoja pasakojo buvusi įžeista ir apšaukta kelių pardavėjų, rašo Jonavos žinios. „Pirmiausia nuėjau apžiūrėti parduodamų dėvėtų drabužių, ir iš karto sugedo nuotaika. Pardavėja labai nemaloniai bendravo, man buvo tikrai labai nesmagu.

Kalvarijų turgų administruojanti UAB KTVG šiandien oficialiai paskelbė rekonstrukcijos darbų pabaigą. Po rekonstrukcijos turgų papuošė naujas grindinys, nauji dengti paviljonai, prekybos vietos su stogeliais prekiaujantiems lauke, atsirado žalios alėjos su poilsio zonomis, įrengta nauja, tamsiu paros metu apšviečiama stoginė „Daugiau nei šimtmečio prekybos tradicijas puoselėjantis Kalvarijų turgus įrodė, kad gali eiti koja kojon su laiku, drąsiai atremti vis stiprėjančios konkurencijos iššū...

Lietuvoje brangsta jau ne tik būtiniausios prekės. Kainos į viršų šoka net ir turguje, net ir dėvėtų drabužių pardavėjų palapinėse. Pirkėjai tokius kainų pokyčius pastebi labai akivaizdžiai. Tuo įsitikinome trečiadienio rytą užsukę į centrinį Kėdainių turgų, kur dėvėtais drabužiais tądien prekiavo keletas prekeivių, o tuo tarpu pirkėjų buvo vos vienas kitas. „Prekyba žlugusi“ Pakalbinti prekeiviai teigė, kad jų darbas yra sezoninis.

 Turguose vis dar klesti šešėlis. Tuo dar kartą įsitikino patys kriminalistai, turguose tikrinę, ar prekeiviai sąžiningai žmonėms duoda kasos čekius. Skaičiai šokiruojantys: pas dalį prekeivių kone visi kišenėse turimi pinigai buvo neįtraukti į apskaitą. Patys prekeiviai ginasi mokesčių nevengiantys ir turi paaiškinimą, kodėl jų kišenėse krūvos šlamančiųjų. Kai kas kaltina atostogas. Valerija turguje prekiauja jau dešimt metų.

Šeimos nario gimtadienis, draugų vestuvės ar noras nudžiuginti artimąjį mus visada atveda į gėlių parduotuves. Turgavietės vis dar mirguliuoja nuo čia pardavinėjamų ryškiaspalvių žiedų, tačiau lietuviai vis dažniau trokšta artimąjį nustebinti išskirtine puokšte. Tokiais atvejais jie keliauja ne į turgų, o į įvairius gėlių salonus. Kokybės ir išskirtinumo pranašumas Šiuolaikiniai pirkėjai ieškodami įvairiausių daiktų, siekia nusipirkti ne tik kokybišką, bet ir aplinkinių akį traukiančią prekę.

Vienas lankomiausių objektų Stambule – Didysis turgus yra tarsi miestas mieste. Čia patekęs atsiduri tarsi kitame pasaulyje. Į jį patekti galima pro dešimtis skirtingų įėjimų. Tačiau iškart atkreipsite dėmesį į saugumo pajėgas šiame objekte. Net ir prie pačio siauriausio įėjimo būsite sustabdytas ir patikrintas. Bet tai tik sustiprins saugumo jausmą, tad tikrai nesukels nemalonių emocijų.

Likusi nakvoti pas bičiulę, mergina savo automobilį paliko stovėti jos namo kieme. Prisiparkavusi ten, kur rado daug laisvos vietos, nesitikėjo, kad rytą automobilio teks kiek paieškoti. Devyniolikmetė Khembe buvo visiškai pamiršusi, kad rytais šiame kieme statoma turgavietė. Tad kitą dieną išėjusi į kiemą pasijuto ypač nejaukiai – turgaus darbuotojai savo palapine apsupo merginos automobilį. Mergina nežinojo kur dėtis – vienu metu ir gėdijosi, ir mirė iš juoko.

Turgaus prekeiviai augant kainoms skundžiasi prastėjančiu uždarbiu. Ankstesniais laikais sako pelną skaičiavę šimtais eurų, dabar prisipažįsta po dienos parsinešantys vos keliasdešimt eurų. Negana to, pirkėjai tapo gerokai reiklesni ir piktesni. Išgirdę, kiek eurais dabar kas kainuoja, derėtis bando pardavėjus plūsdami keiksmažodžiais ar kaltindami sukčiavimu. Vilnietė Galina skaičiuoja trisdešimtus metus turguje.

 Ar ragaujate skanėstus prekybos centruose? Už parduotuvėje suvalgyta saldainį ar išgertą gėrimą, net ir susimokėjęs pirkėjas gali užsitraukti apsaugininkų nemalonę, tačiau kiti paragauti įsigudrina ir į juos parduotuvės žiūri atlaidžiai.  Tad ar galima tautiečiams prieš perkant saldainius, riešutus ar kitus skanėstus įsitikinti, ar prekė verta mokamų pinigų?  Prekybos centrai – ne turgus. Čia žmonės nesidera, tačiau dalis prieš pirkdami tam tikrus produktus jų paragauja.

Maisto kainoms toliau kopiant į rekordines aukštumas, gyventojai laužo galvas, kaip sutaupyti. Dažnas suka į turgų, tikėdamasis ten rasti pigesnių maisto produktų, vaisių bei daržovių. Tačiau, kaip parodė portalo tv3.lt žurnalistų tyrimas, apsipirkimas turguje kartais gali būti net brangesnis, nei parduotuvėje. Tradiciškai turgus laikomas pigesne apsipirkimo vieta, nei prekybos centrai. Iš tiesų, kai kurių prekių kaina skiriasi beveik dvigubai.

Londone 70 ugniagesių ankstyvą pirmadienio rytą kovojo su milžinišku gaisru viename populiariausių turgaviečių – Kamdeno Šliuzo turguje – praneša Londono ugniagesių tarnyba. Įvykio vietoje, netoli naktinio klubo ir dengtos turgavietės, budi dešimt ugniagesių brigadų, nurodė tarnyba. Apie nukentėjusiuosius nepranešta. „Degė antras, trečias ir ketvirtas turgavietės pastato aukštas bei stogas“, – sakoma Londono ugniagesių tarnybos „Twitter“ žinutėje.

Kokias braškes rinktis: lietuviškas ar importuotas iš užsienio – klausimas, jau daug metų neduodantis ramybės daugeliui lietuvių. Braškių augintojai ir prekybininkai sako, kad pirkėjai, vis tik labiau vertina lietuviškas uogas, o mitybos specialistė paaiškina, kuo realiai gali skirtis vietinių ir atvežtinių braškių savybės. Centrinio Kauno turgaus prekybininkai sako, kad lyginant su situacija prieš keletą metų, žmonės drąsiau perka importines braškes.

Aukštaičiai džiūgauja, kad miškuose pagaliau pasirodė pirmieji grybai. Ėmė dygti raudonikiai ir lepšiukai. Nors grybauti mėgstantys panevėžiečiai tikina šiemet už miško gėrybes kainų neplėšiantys, atiduoti jų nenori pigiai. Už raudonikį turguje norima daugiau kaip euro. Panevėžietis Vytautas taip laukia grybavimo sezono pradžios, kad į artimiausią mišką paieškoti grybų važiuoja kasdien. Iki tol vis tuščiomis grįždavęs vyras pralinksmėti gali tik dabar.

Pirkėja, pamačiusi pakalnutes ant turgaus prekystalio, suklūsta, ar jos čia iš laukų suskintos teisėtai, mat ilgą laiką paprastąja pakalnute drausta prekiauti. Dabar prekeivės sako, drąsiai siūlo kvapniųjų gražuolių, mat draudimas atšauktas. Ir Regina iš miško priskynė pakalnučių. Po pusę euro ir brangiau parduoda puokšteles. Bet sako, neplėšianti glėbiais, mat gamtai tai ne į naudą. Pirkėjų netrūksta. Štai merginos po didoką puokštę nusipirko.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 žmonės. Štai tokios eilės turguje prieš Velykas. Tikras kiaušinių pirkimo bumas. Ant prekystalių jų netrūksta - po 1,30 Eur už 10 vnt. Bet geriau paieškojus galima rasti močiučių parduodančių kiaušinius atvežtus iš savo kaimų. Ten jie kainuoja po 2 Eur ar net po 3 Eur. Kas po dešimt, o kas ir po dvidešimt perka. Juk reikės ir vaikus, ir anūkus pavaišinti. Kartais brangiau sumokėti čia klientai pasiryžę, kaip sako, už kokybę.

Italą Luciano galima sutikti už prekystalio Centriniame Kauno turguje prekiaujantį vaisiais ir daržovėmis. Prieš porą metų kartų su savo žmona Vaida iš Italijos į Kauną gyventi atvykęs paslaugus užsienietis greitai užkariavo daugelio pirkėjų simpatijas. Luciano nesunkiai prisitaikė prie lietuviško gyvenimo ritmo ir neblogai pramoko lietuviškai. Jei prireikia – susikalbėti su pirkėjais padeda žmona, su kuria ir darbuojasi turguje.

Prieš keletą metų buvo itin populiaru rinktis ekologiškas ar bent jau Lietuvoje užaugintas, o ne iš užsienio atvežtas daržoves, uogas, vaisius. Informacijos srautas apie tokių produktų naudą dabar yra gerokai sumažėjęs, tačiau turgaus prekybininkai sako, kad pirkėjų poreikiai beveik nepasikeitė.

Sendaikčių prekeiviai trina rankomis – daugėja norinčiųjų senovėje naudotus daiktus prikelti naujam gyvenimui. Žmonės šluoja viską - ir senovinius indus, ir kitus namų apyvokos daiktus. O kai kam reikia, pavyzdžiui, skulptūrų ar paveikslų, už kuriuos negailima pakloti ir ne vieną šimtą eurų. Tarp brangiausiai įkainotų šiandien - ir Leninas, naršantis internete. Tiesa, besidominčiųjų išjuoktu proletariato vadu bent jau, kaip sako pardavėjai, neatsirado.

Sostinės Kalvarijų turguje pienu bei pieno produktais prekiaujantys pardavėjai tikina, kad smulkių ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių produkcija turguose kol kas nebrangs. „Produktų kaina turguje – lemiamas pirkėjų pasirinkimo veiksnys. Priešingai negu įprastose parduotuvėse, turguje dėl kainos galima derėtis. Todėl pirkėjai tikisi, kad turguje jie įsigis ir kokybišką, ir pigesnį produktą. To paties tikimasi ir perkant pieno produktus.

Bengalūre į prašmatnius rūmus renkasi minios svečių – prieš metus iš kalėjimo paleistas politikas Gali Janardhana Reddy iškėlė dukros Brahmani vestuves. Už nelegalų verslą teistas politikas dukros 5 dienų vestuvėms išleido net 73 mln. dolerių, beveik 70 mln. eurų. Skelbiama, kad net svečiams išsiuntinėti kvietimai buvo puošti auksu, o svečių ne keli šimtai, o net 50 tūkst. Ir toks išlaidavimas – kaip tik tuo metu, kai šalį krečia didelis grynųjų pinigų trūkumas.

Ieškodami nelegalių rūkalų ir alkoholio, Klaipėdos policininkai turgavietėje aptiko povandeninį šautuvą. Klaipėdos miesto policijos komisariato Šiaurinės policijos nuovados pareigūnai trečiadienį uostamiesčio turgavietėse vykdė tikslinę priemonę, kurios metu siekė išaiškinti asmenis, kurie užsiima nelegalia akcizais apmokestinamų prekių prekyba.

Į prekybos rinką atėjus naujam žaidėjui „Lidl“, konkurencija suaktyvėjo ne tik tarp prekybos tinklų, bet ir prekeivių turgavietėse. Pajutę mažėjantį klientų srautą prekybininkai imasi naujos strategijos – specialias akcijas siūlys ir jie. Tokį susitarimą priėmė Centrinio Kauno turgaus prekybininkai. Nors teigiama, kad šis turgus greičiausiai yra pirmasis Lietuvoje panaudojęs tokią strategiją, turgaviečių atstovai mano, kad tik laiko klausimas, kada šios strategijos imsis ir kitos turgavietės.

Mūsų ūkininkų šiltnamiuose jau prisirpo pirmosios lietuviškos braškės. Išsiilgę vasariškų uogų pirkėjai dairytis šių gardžių raudonšonių gali jau nuo šio savaitgalio ūkininkų turgeliuose. Tiesa, pirmosios uogos brangios – net 10 eurų už kg. Šiemet braškių kaina aukštesnė nei atšaldytos lašišos. Nors iki tikrojo braškių sezono dar geras mėnuo, Kėdainių rajono ūkininkai jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių.

Buvę Palangos turgaus vadovai pripažinti buhalterinę apskaitą tvarkę pažeisdami įstatymus, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nes pripažino savo kaltę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Stonienės nutarimą, kuriuo E.Ž. buvo įtariamas apgaulingai, o I. V. – aplaidžiai tvarkęs buhalterinę įmonės apskaitą.