šildymas

Vyriausybei svarstant sumažinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui nuo 9 iki 5 proc. ir taip padėti gyventojams sumažinti išlaidas šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms, Seimo opozicija tokį valdančiųjų žingsnį sako remtų, bet su kai kuriomis išlygomis. Tačiau Seimo nariai kartu primena, kad valdantieji dar rudenį atmetė jų siūlymus mažinti PVM nuo šildymo sezono pradžios.  „Mes tą patį ankstyvą rudenį siūlėme.

Martynas Starkus netveria džiaugsmu, kad naujuose namuose jau spėjo įsirengti „Panasonic“ šildymo sistemą. Jis pripažino, kad iš pradžių teko mažais žingsneliais susipažinti su sistema, bet kasdien jaučiasi vis daugiau išmokęs ir labiau pasitikintis savimi.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai ragina Vyriausybės narius ir valdančiąją Seimo daugumą nebekartoti „nuvalkiotų“ pasiteisinimų ir imtis veiksmų, pirmiausia – svarstyti lengvatas buitiniams dujų ir elektros vartotojams bei šildymui, taip pat maisto produktams.

  Sprendimų stabilizuoti smarkiai išaugusias šildymo, maisto produktų ir kita vartotojų kainas bus ieškoma, tačiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams sumažinimas ilgalaikio poveikio vartotojams neturėtų, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Pasak jos, tai rodo pavyzdys, kai praėjusią vasarą net ir sumažinus PVM maitinimo įstaigoms, kainos jose ir toliau auga.  „Jeigu reikės kokių nors papildomų sprendimų, žinoma, jų ieškosime.

Šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms už šilumos energiją Vyriausybė svarsto  sumažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui nuo 9 iki 5 procentų, remdamasi šaltiniais skelbia „Info TV“. Tai BNS patvirtino ir kitas nesusijęs šaltinis.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė siekia mažinti brangstančių energetinių išteklių kainas, o naujus pasiūlymus žada pristatyti jau netrukus.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, vasarį vilniečiams gali tekti dar labiau paploninti pinigines. Šildymo kaina bus beveik 30 procentų didesnė nei gruodį. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad dėl rekordinių kainų yra kalta tik pati valstybė, neišnaudojusi šanso „ištraukti dujų adatas iš mūsų kūnų“. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ekonomistu – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Lietuvos, o ypač Vilniaus gyventojai, patiria šildymo kainų šoką.

Verslai klumpa dėl didelių mokesčių už šildymą ir elektrą. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai gavę dviejų milijonų sąskaitą už dujas už gruodžio mėnesį jau nusprendė stabdyti vieną paukščių skerdimo ir apdirbimo cechą. Apie 250 darbuotojų turės pakeisti savo darbo vietą. Paukštynų vadovai nesupranta, kodėl jų į bedugnę grimztančio verslo neremia valdžia. O Lietuvos pramonininkai perspėja, kad tokių sąskaitų sumokėti neišgalinčio sumokėti bendrovių gali tik daugėti.

Gyventojai kas mėnesį skaičiuoja vis augančias sąskaitas už šildymą. Tad ėmė ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Žmonės ėmė svarstyti, kad butuose jiems nebereikia gyvatukų. Anot gyventojų, jie tik būstų sąskaitas augina. Specialistai sako, kad gyvatukų atsisakyti galima, tačiau būste atsiras kitų problemų, kaupsis pelėsis ir drėgmė. Be to, už gyvatukų atjungimą susimokėti taip pat teks. Tad siūlo žmonėms kitus taupymo būdus, pavyzdžiui, būsto renovaciją.

Premjerei Ingridai Šimonytei kartojant, kad žmonėms neverta skųstis dėl šokiruojančių šildymo kainų, nes iš valdžios pusės padaryta viskas, kas įmanoma, socialdemokratai pirmadienį Seime užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą: siūlo taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, rašoma LSDP pranešime.

Europoje ir toliau brangstant gamtinėms dujoms, sostinė stengiasi sumažinti vilniečiams kiekvieną mėnesį vis augančias šildymo sąskaitas. Pagal naujai įsigaliojusią tvarką šildymo kompensaciją šiemet gali gauti dvigubai daugiau gyventojų, jei kompensacijos nepakanka ar ji nepriklauso, gyventojai gali pasinaudoti mokėjimų atidėjimo galimybe. Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius kompensacijomis būsto šildymui pasinaudojo daugiau nei 19 tūkst. vilniečių – jiems kompensuota beveik 1,5 mln.

Šį šildymo sezoną kainos ėmė „kandžiotis“. Sunerimo ne tik centrinio šildymo vartotojai, bet ir individualių namų savininkai, besikūrenantys kietuoju kuru. Žmonės ieško būdų, kaip sutaupyti, tačiau nepagalvoja, kad šitaip žaloja aplinką. Neretai krosnyse atsiduria visokios atliekos: nuo baldų dalių iki batų, gumos ir plastiko. Specialistai skambina pavojaus varpais – jei nesiliaus deginę šiukšlių, gyventojai už tai mokės savo sveikata.

Rekordiškai didelės sąskaitos už gruodį pasiekė ir Dievo namus. Dažnu atveju neapšildytos, kiaurais langais ir didžiulės bažnyčios gavo kelis tūkstančius siekiančias sąskaitas už elektrą ir dujas. Dvasininkai sako, kad sąskaitoms apmokėti teks skirti didelę dalį parapijos santaupų, o nelikus jų, liks šildytis tik karštai meldžiantis. Vos gyventojus pasiekė sąskaitos už gruodį, socialinius tinklus kaip man užtvindė pasipiktinimai. Gautas sąskaitas žmonės vadina rekordinėmis.

Europoje ir toliau brangstant gamtinėms dujoms, sostinė stengiasi sumažinti vilniečiams kiekvieną mėnesį vis augančias šildymo sąskaitas. Pagal naujai įsigaliojusią tvarką šildymo kompensaciją šiemet gali gauti dvigubai daugiau gyventojų, jei kompensacijos nepakanka ar ji nepriklauso, gyventojai gali pasinaudoti mokėjimų atidėjimo galimybe. Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius kompensacijomis būsto šildymui pasinaudojo daugiau nei 19 tūkst. vilniečių – jiems kompensuota beveik 1,5 mln.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas sako, kad dėl aukštų gamtinių dujų kainų apyvartinių lėšų trūkumą jaučia tik didžiausia šalyje šilumos tiekėja įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), deginanti daug dujų. Pasak Valdo Lukoševičiaus, kitų miestų šilumos tiekėjai kol kas tokios problemos nejaučia ir pagalbos į savivaldybes nesikreipia. Be to, jo teigimu, kai kurios įmonės turi kitų kuro rūšių, pavyzdžiui, mazuto atsargų.

Vilniuje itin smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui miesto socialdemokratai siūlo laikinai paslaugai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, taip siekiant sumažinti gyventojų išlaidas. „Valdantieji turėtų mažų mažiausiai grįžti prie ankstesnių socialdemokratų lengvatų siūlymų, o galbūt net eiti dar daugiau – pritaikyti nulinį PVM tarifą šildymui“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.

Rekordiškai išaugusios sąskaitos už šildymą į neviltį varo ir bažnyčias. Pastatų šildymas atsieina tūkstančius, sutaupyti nepadeda net modernios sistemos. Kunigai prašo tikinčiųjų paramos, kad galėtų sumokėti. Vieni maldos namuose jau išjungia šildymą ir parapijiečius šildys tik pledais, kiti šildymui skiria remontams suplanuotas lėšas, kiti jau svarsto, ar nereikės parduoti ir dalies pastatų. Apie kompensacijas bažnyčioms iš valdžios kalbų nėra.

Lauke toliau spaudžiant šaltukui ne vienam norisi leisti laiką šiltuose namuose, tačiau elektros kainoms didėjant, šiluma jau tampa prabanga. Kainoms pakilus daugiau nei 30 procentų, ne vienas žymus Lietuvos žmogus išreiškė savo nuomonę. Atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano atskleidžia, kad investavęs į elektromobilį tikėjosi ne tik padėti ekologiškai, bet ir padėti sau finansiškai.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. Tačiau gyventojų gaunamos naujos šokiruojančiai didelės sąskaitos už būsto šildymą gali būti tik problemų pradžia. Kiek dar kainos gali šokti į viršų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovu Valdu Lukoševičiumi.

Gyventojų gaunamos naujos šokiruojančiai didelės sąskaitos už būsto šildymą gali būti tik problemų pradžia. Vilniuje centrinį šildymą tiekianti bendrovė pripažįsta neturinti pinigų reikalingoms dujoms pirkti. Dėl to pasigirdo įspėjimų, kad vilniečiai gali likti be šilumos.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. O kitais žiemos mėnesiais šilumos tinklų atstovai žada ir dar didesnes kainas – kai kur gyventojams vien už šildymą gali tekti pakloti ir kelis šimtus eurų į mėnesį.

Šildymo sezonui įpusėjus sąskaitos už šildymą nenustoja augti. Vilniaus gyventojai skaičiuoja, kad kai kur šildymas pabrango daugiau nei 90 proc. Už gruodžio šildymą daliai gyventojų teks pakloti ir po 200 eurų. Žmonės baiminasi, kad tai dar ne pabaiga ir sąskaitos dar augs. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo mokėjimus atidėti. Savaitgalį gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi naujausiomis gautomis šildymo sąskaitomis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 80 proc. didesnės nei 2020-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti skirtingas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie -3,3 0C šalčio, 2020 metų gruodžio mėnesį buvo apie +0,3 0C šilumos. Dėl vėsesnių orų daugiabučiuose suvartota apie 20 proc.

Augančios šildymo kainos gąsdina daugelį gyventojų, tačiau nuo Naujųjų metų baimės turėtų likti mažiau – nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią būsto šildymo išlaidų kompensacijas gaus daugiau žmonių. Taip siekiama palengvinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams. Nuo Naujųjų metų kompensacijas už šildymo išlaidas gaus dar 15 tūkst. gyventojų. Šis sprendimas valstybei papildomai kainuos 15,8 mln. eurų.

Nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį sąskaitos už šildymą auga dvigubai ar net trigubai. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad šis šildymo sezonas brangiausias per pastaruosius 10 metų. Tačiau gyventojų problemos šildymo sezono metu nesikeičia irgi jau kelis dešimtmečius. Gyventojai aktyviai priešinasi būstų renovacijai, patys bando taisyti daugiabučių šildymo sistemas. Šilumos tiekėjų asociacija tikino, kad kiekvieną rudenį prasidėjus šildymo sezonui kyla gyventojų nepasitenkinimas.

Šiemet šildymo sezonas vienas brangiausių per daugelį metų. Gyventojų sąskaitos kiekvieną mėnesį vis auga. O pensininkai skundžiasi, kad jeigu gyvena kartu su vaikais negali gauti šildymo kompensacijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad kompensacija skiriama atsižvelgiant, kiek žmonių gyvena viename būste. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas pasakojo, kad vyresni žmonės susiduria su neteisybe.

Lietuvoje žiemą namuose šąla apie pusė milijono lietuvių. Anot nevyriausybininkų, kas penktam lietuviui tiesiog trūksta pinigų daugiau pasišildyti. Drastiškai brangstant šildymui, dujoms, elektrai, valdantieji žada didesnes kompensacijas tik skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms. Visiems šviesų rytojų valdžia žada vėliau – po dešimties metų. Už europinius pinigus žada Lietuvą nusėti vėjo jėgainėmis, saulės elektrinėmis, renovuoti kone visus pastatus.

Centralizuotai tiekiama šiluma Lietuvoje per metus brango 60,82 proc., o per mėnesį 15,54 proc. – gruodį ji kainuoja 6,69 cento už kilovatvalandę (be PVM).  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Pasak tarybos, į gruodžio šilumos kainą įskaičiuota vidutinė kuro kaina spalį – biokuro kaina per metus didėjo 90,99  proc., gamtinių dujų – 268,89 proc.

Šeštadienį TV3 Žinios kviečia nepraleisti svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių. Priėmimo skyriuose apgultis. Pasipylė traumuotų tautiečių. Paslydę, kritę, susimušę ir susilaužę kaulus. Tamsa, lietus – prastas matomumas kelyje ir eismo dalyvių neatsargumas. Vilniuje keliuose partrenkti du pėstieji. Vilniečiai šokiruoti šildymo sąskaitomis, o politikai tarpusavyje riejasi, kad atliekų deginimo jėgainei leidžiama rinkti pinigus už tiekiamą šildymą.

Gyventojus jau pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį. Jie skaičiuoja, kad palyginti su spalio mėnesiu, mokėtinos sumos išaugo iki trijų kartų. Žmonės su nerimu laukia sausio, vasario sąskaitų ir ima taupyti jau dabar. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo atidėti mokėjimus, tačiau įspėja, kad tai padarius kaupsis palūkanos. O savivaldybė siūlo teikti prašymus dėl šildymo kompensacijos.

Daugiau kaip 16 tūkst. vilniečių jau pasinaudojo kompensacijomis už būsto šildymą – iki spalio 31 d. kompensuota apie 1,3 mln. eurų šildymo išlaidų. Ar priklauso šildymo kompensacija, sostinės gyventojai gali pasitikrinti pasinaudodami skaičiuokle www.spis.lt, rašoma pranešime spaudai.  „Kompensacijos už būsto šildymą  gavėjų skaičius dar šiemet gali išaugti iki 22 tūkst. ir kompensacijoms 2021-aisiais skirsime apie 1,7 mln.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijas nuo sausio gaus daugiau žmonių – taip siekiama palengvinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl augančių šilumos kainų.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 117 Seimo narių, o vienas susilaikė.

Dėl visame pasaulyje drastiškai išaugusių gamtinių dujų, kiek daugiau nei dvigubai pakilusių biokuro kainų 2021-2022 m. šildymo sezoną sąskaitos už šilumą vilniečiams ženkliai išaugo ir toliau auga, rašoma Vilniaus šilumos tinklų pranešime spaudai.  Siekiant palengvinti finansinę naštą gyventojams, AB Vilniaus šilumos tinklai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe priėmė sprendimą fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 %, o likusią mokėjimų dalį atidėti.

Kuriam laikui turėtume šildymą palikti įjungtą? Ar verta palikti jį visai dienai esant labai žemai temperatūrai, kad namuose būtų jauku, ar vertėtų jį įjungti ir išjungti pagal poreikį? Žmonės, atidžiai sekantys savo išlaidas, gali apskritai šildymo neįjungti, o tiesiog susėsti po stora antklode. Laimei, Martin Lewis, kuris yra puikiai žinomas savo patarimais dėl išlaidų taupymo, sugalvojo geriausią būdą kaip sumažinti išlaidas komunalinėms paslaugoms, rašo mirror.co.uk.

Centralizuotas šildymas artėjantį gruodį Lietuvoje bus brangesnis nei šį mėnesį ir gerokai brangesnis nei pernai. Miestuose, kur daugiau deginama biokuro, šiluma brangs nuosaikiau, o ten, kur kūrenamos gamtinės dujos – kaina bus ir dviguba, pavyzdžiui, Vilniuje šilumos kilovatvalandė gruodį bus net 120 proc. didesnė nei prieš metus. „Dujos nekrenta, laikosi stabiliam lygyje.

Paspaudus šaltukui už namų šildymą gyventojai gavo rekordinės sąskaitas, kai kurios viršijo ir 90 eurų. Šilumos tiekėjai pastebėjo, kad ne visi rūpinasi savo daugiabučiu, sandarina langus, tvarko šilumos punktus, tad dalis šilumos paleidžiama vėjais, todėl sąskaitos už šildymą ir didėja. Specialistai pastebi, kad langų sandarinimas gali padėti sutaupyti iki 2 laipsnių šilumos.

Trauma patirta autoįvykio metu iš esmės pakeitė jaunos dviejų vaikų mamos gyvenimą. Jos prašymas sujaudino „TV Pagalbos“ kūrybinę grupę, o padėti jai skubėjo gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Moteris šiuo metu gyvena socialiniame būste, jos pajamos nedidelės, o fizinės galimybės kažką pačiai pasidaryti labai ribotos. Didžiausias iššūkis su kuriuo šiuo metu susiduria vieniša moteris – šalį užklupusi minusinė temperatūra.

Vilniuje smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui, šilumą tiekianti bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) dalies vartotojų mokėjimų išdėstymui per ilgesnį laiką ketina skolintis apie 50 mln. eurų. VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas teigia, kad iš SEB banko įmonė jau pasiskolino 20 mln. eurų.  „Mes dabar pasiskolinome 20 mln. eurų ir planuojame skolintis dar apie 30 mln.

Vilniečiai šokiruoti, sulaukę pirmųjų šio šildymo sezono sąskaitų. Kai kuriems gyventojams jos net du-tris kartus didesnės nei pernai spalį. Sąskaitos išsipūtė labiau nei pernai per šalčius, tad žmonės nerimauja, kaip reikės susimokėti artėjančią žiemą. Kam sunku susimokėti už šilumą, savivaldybė žada leisti mokėti dalimis ir prašo pakentėti dar metus, žadėdama paleisti naują biokuro jėgainę.

Gyventojai jau gavo pirmąsias sąskaitas už šildymą. Kai kurių jų sumos viršijo ir 90 eurų. Žmonėms nerimą kelia tolesnių, žiemos mėnesių sąskaitos už šildymą, kurios tikėtina bus dar didesnės. Šilumos tiekėjai aiškina, kad šildymo kainą sudaro šilumos kuro kaina, kuri šiemet rekordiškai aukšta. Ir žada, kad žiemą sąskaitos bus dar didesnės.

Anglį ir durpių briketus Vilniuje bus draudžiama kūrenti nuo 2023-iųjų  birželio 1-osios. Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino sostinės Švaros taisyklių pakeitimus, numatančius, jog šio taršaus kietojo kuro ateityje šildymui nebebūtų galima naudoti. Tiesa, taryba po svarstymų komitetuose atsisakė siūlymo nustatyti šį draudimą jau nuo šio spalio.

Vėstant orams, daugelis namų ūkių ima galvoti apie šildymo įjungimą. Bet ar pigiau visą dieną palikti silpną šildymą, ar jį įjungti tik tada, kai to reikia? Finansinių sunkumų patiriantys namų ūkiai sieks sumažinti išlaidas, nes dėl didėjančių didmeninių dujų kainų padidės sąskaitos už energiją, rašo mirror.co.uk. Ar turėtumėte palikti silpną šildymą visą dieną? Tai senos diskusijos.

Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl didėjančių šilumos kainų, kompensacijas už būsto šildymą siūloma mokėti daugiau žmonių. Seimas po pateikimo antradienį priėmė svarstyti tai numatančią Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą, kuria siūloma nustatyti didesnį valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Namus anglimi ir durpių briketais besišildantys vilniečiai, panašu, kad tai daro paskutinį sezoną. Vilniaus valdžia apsisprendė nuo kitų metų uždrausti šį kietąjį kurą. Valdininkai sako, kad jiems rūpi sostinės gyventojų sveikata ir oro tarša, o žmonės pyksta, nes jiems bus draudžiama šildytis pigiausiu kuru, kurio kai kurie tikina prisipirkę keleriems metams į priekį.

Šildymo sezonas ką tik prasidėjo, tačiau žmonės jau ruošiasi gauti didžiausias sąskaitas už šildymą nei iki šiol. Žmonės jaučia nerimą, kaip šildyti savo namus šią žiemą ir ką daryti, kad sąskaitos nepranoktų galimybių. Taupyti pinigus visada gera idėja, tačiau dujų kainoms ir toliau augant, žmonės su nerimu pasitinka šaltąjį sezoną. Tačiau pasinaudojus keliais gudriais patarimais galima maksimaliai išnaudoti šildymą už pigiausią kainą, rašoma express.co.uk. Ekspertai iš energyhelpline.

Energetikos taryba skelbia spalio mėnesio centrinio šildymo kainas – vos prasidėjęs šildymo sezonas jau 40 proc. brangesnis nei pernai. Nors daug kalbėta, kad rekordinės kainos liūdins vilniečius, tačiau už sostinės gyventojus dar brangiau mokės biržiečiai. Vyriausybė planuoja, kad kompensacijoms gyventojams teks dvigubai daugiau lėšų nei praėjusį šildymo sezoną. Kas į tokias išmokas gali pretenduoti, reportaže pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Šildymo sezoną daugiau nepasiturinčių asmenų gaus kompensacijas už šildymo išlaidas. Tokį sprendimą trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė, tačiau jam dar turi pritarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame plane pasiūlyta dvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas apskaičiuojant kompensaciją už būsto šildymo išlaidas. Dar 15 tūkst.

Vyriausybė pritarė planui, kaip suvaldyti dujų kainų augimą, išdėstant jį per penkerius metus. Taip pat nuspręsta atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiems sprendimams trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, tačiau dar reikės ir Seimo pritarimo. Planas atpiginti dujas „Kalbant apie Gamtinių dujų įstatymą, VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – aut. past.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ragina gyventojus kreiptis į savivaldybes ir seniūnijas dėl sąskaitų už šildymą kompensavimo. Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl šios paramos išplėtimo. „Reikia eiti, reikia prašyti to, kas žmonėms priklauso, ir gauti kompensaciją. Siūlome plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą, suteikti daugiau valstybės paramos tiems žmonėms, kuriems yra sunku pagal savo pajamas apmokėti šildymo sąskaitas.