šildymas

Mūsų kaimynai lenkai dar prieš šildymo sezoną paskelbė, kad padės žmonėms ir sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Tuo tarpu mūsų valdžia sukruto pasiūlymus svarstyti tik įpusėjus šildymo sezonui. Tačiau ir planuojamos lengvatos vienus žmones juokina, kitus siutina – mat per mažos, o didelė dalis visai negaus, nes galvoja tik apie gyvenančius daugiabučiuose. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuvius šokiruoja ne tik šildymo sąskaitos. Gyventojai nesupranta, kaip per vieną mėnesį elektros sąskaita gali pašokti net ne dvigubai, o trigubai. Žmonės piktinasi, kad valstybė kainų augimo nekompensuoja, nors yra iš ko. Štai „Ignitis“ grupė uždirba milijonus eurų pelno. Tai gal čia ir yra rezervas mažinti kainas? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Sausį būsto šildymo, karšto bei šalto vandens išlaidų kompensacijoms gauti prašymus pateikė beveik 11 972 vilniečių vilniečių – 3,4 karto nei pernai tuo pačiu metu (3456), remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus duomenimis. Apie tai pranešė portalas alfa.lt. Tuo metu Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) siūloma apmokėjimo už šildymą atidėjimą iki šiol yra pasirinkę 110 vilniečių.  Kaip alfa.

Vilniečiai jau sulaukė sausio šildymų sąskaitų, jos kai kuriems dar dešimtadaliu didesnės nei gruodį. Jau aišku, kad brangiau turės mokėti ir kauniečiai, šiauliečiai, tačiau keliems kitiems didiesiems miestams sausio sąskaitos bus mažesnės. Valdantieji žada atgaline data nuo sausio nebetaikyti centriniam šildymui pridėtinės vertės mokesčio, tačiau gyventojai piktinasi, nes išaugusias sąskaitas reikia sumokėti dabar, o kada sulauks kompensacijos – neaišku.

Sąskaitos už šildymą toliau šokiruoja gyventojus. Žmonės piktinasi, kad net nedidelių butų savininkams už šildymą tenka mokėti po 100 eurų. O didesnių butų savininkų sąskaitos viršija ir 160 eurų ribą.  Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad sausio mėnesio sąskaitos iki 10 proc. didesnės nei gruodžio.  Portalo tv3.lt skaitytoja Inga ppasidalijo savo sąskaita už šildymą.

Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas. Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Nuo šio šildymo sezono pradžios šilumos kaina Vilniuje augo net tris kartus, tačiau didžiausią kainų smūgį klientai patyrė gruodį, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar anksčiau buvo paskelbusi sausio mėnesio šilumos kainą, kuri Vilniuje siekė 10,07 ct/kWh su PVM, kai pernai metais tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 4,14 ct/kWh su PVM.

Dabar nuolatos kalbama apie sparčiai kylančias kainas. Teiravomės klaipėdiečių, ar jie pastebėjo tai parduotuvėse, kas, jų manymu, pabrango labiausiai, kaip jie ketina suktis esant tokiai situacijai. Judita SIMONAVIČIŪTĖ, miesto Tarybos narė Kadangi šiek tiek esu mokiusis buhalterijos, galiu suvesti savo dienos balansą, suskaičiuoti, kiek man reikia pinigų. Anais laikais, kai dar buvo litas, dienai reikėjo 70 litų, o dabar - 20 eurų.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Nuo šio šildymo sezono pradžios šilumos kaina Vilniuje augo net tris kartus, tačiau didžiausią kainų smūgį klientai patyrė gruodį. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar anksčiau buvo paskelbusi sausio mėnesio šilumos kainą, kuri Vilniuje siekė 10,07 ct/kWh su PVM, kai pernai metais tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 4,14 ct/kWh su PVM.

Šių metų šildymo kainos ir už tai gautos sąskaitos Lietuvoje šokiruoja ne vieną – ypač tuos, kurie uždirba mažiau ir sunkiau pragyvena. Lietuvos valdžia tuo susirūpino tik dabar, tačiau net ir siūlomos kompensacijos ar išmokos gyventojams atrodo per menkos.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Vyriausybei trečiadienį ketinant pritarti nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymu tarifui, taip amortizuojant itin išaugusias šildymo kainas gyventojams, ekonomistai kritikuoja siūlymą ir laiko jį populistiniu bei nesąžiningu kitų vartotojų atžvilgiu. Analitikai siūlo verčiau didinti kompensacijas mažiau uždirbantiems, investuoti į energetikos infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo brangių energijos šaltinių.

Smarkiai pabrangus energijos ištekliams, viešbučių ir sveikatingumo įmonių atstovai skundžiasi iki kelių kartų išaugusiomis sąskaitomis už suvartotą elektrą bei šildymą.   Apgyvendinmo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad net ir augant sąskaitoms paslaugų kainų neleidžia didinti sezoniškumas ir konkurencija. Tuo metu sporto klubų atstovas teigia, kad nors kainos peržiūrimos, jų didinimą komplikuoja vis dar mažesnis lankytojų skaičius.

Lietuvos banko atstovas sako, jog Vyriausybei svarstant galimybę dar labiau mažinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui ir taip sumažinti rekordiškai išaugusias šilumos sąskaitas, tokia priemonė neduos laukiamo rezultato.  Pasak Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, PVM mažinimas yra ne ta pagalba, kurios reikia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.   „PVM pokyčiai apima visus, pagalbos tikslingumas ir taiklumas šios priemonės nėra didelis.

Milžiniškų sąskaitų iškankintus gyventojus valdžia ramina – svarsto mažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui iki 5 procentų. Prezidentas Nausėda atkerta ironija – PVM lengvata šildymui vadina „nabašnyko pašlakstymas žaliąja arbata“. Šalies vadovas aiškina, kad toks tarifas įsigaliotų tik kitą šildymo sezoną ir sąskaitas sumažintų keliais eurais.

Prezidentui ir Vyriausybei prakalbus apie galimybę stabilizuoti smarkiai išaugusias šildymo, maisto produktų kainas galbūt mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus, ekonomistai sako, kad toks sprendimas norimo efekto neduos, atvirkščiai – tai gali labai pabloginti biudžeto pajamų surinkimą.

Vyriausybei svarstant sumažinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui nuo 9 iki 5 proc. ir taip padėti gyventojams sumažinti išlaidas šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms, Seimo opozicija tokį valdančiųjų žingsnį sako remtų, bet su kai kuriomis išlygomis. Tačiau Seimo nariai kartu primena, kad valdantieji dar rudenį atmetė jų siūlymus mažinti PVM nuo šildymo sezono pradžios.  „Mes tą patį ankstyvą rudenį siūlėme.

Martynas Starkus netveria džiaugsmu, kad naujuose namuose jau spėjo įsirengti „Panasonic“ šildymo sistemą. Jis pripažino, kad iš pradžių teko mažais žingsneliais susipažinti su sistema, bet kasdien jaučiasi vis daugiau išmokęs ir labiau pasitikintis savimi.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai ragina Vyriausybės narius ir valdančiąją Seimo daugumą nebekartoti „nuvalkiotų“ pasiteisinimų ir imtis veiksmų, pirmiausia – svarstyti lengvatas buitiniams dujų ir elektros vartotojams bei šildymui, taip pat maisto produktams.

  Sprendimų stabilizuoti smarkiai išaugusias šildymo, maisto produktų ir kita vartotojų kainas bus ieškoma, tačiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams sumažinimas ilgalaikio poveikio vartotojams neturėtų, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Pasak jos, tai rodo pavyzdys, kai praėjusią vasarą net ir sumažinus PVM maitinimo įstaigoms, kainos jose ir toliau auga.  „Jeigu reikės kokių nors papildomų sprendimų, žinoma, jų ieškosime.

Šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms už šilumos energiją Vyriausybė svarsto  sumažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui nuo 9 iki 5 procentų, remdamasi šaltiniais skelbia „Info TV“. Tai BNS patvirtino ir kitas nesusijęs šaltinis.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė siekia mažinti brangstančių energetinių išteklių kainas, o naujus pasiūlymus žada pristatyti jau netrukus.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, vasarį vilniečiams gali tekti dar labiau paploninti pinigines. Šildymo kaina bus beveik 30 procentų didesnė nei gruodį. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad dėl rekordinių kainų yra kalta tik pati valstybė, neišnaudojusi šanso „ištraukti dujų adatas iš mūsų kūnų“. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ekonomistu – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Lietuvos, o ypač Vilniaus gyventojai, patiria šildymo kainų šoką.

Verslai klumpa dėl didelių mokesčių už šildymą ir elektrą. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai gavę dviejų milijonų sąskaitą už dujas už gruodžio mėnesį jau nusprendė stabdyti vieną paukščių skerdimo ir apdirbimo cechą. Apie 250 darbuotojų turės pakeisti savo darbo vietą. Paukštynų vadovai nesupranta, kodėl jų į bedugnę grimztančio verslo neremia valdžia. O Lietuvos pramonininkai perspėja, kad tokių sąskaitų sumokėti neišgalinčio sumokėti bendrovių gali tik daugėti.

Gyventojai kas mėnesį skaičiuoja vis augančias sąskaitas už šildymą. Tad ėmė ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Žmonės ėmė svarstyti, kad butuose jiems nebereikia gyvatukų. Anot gyventojų, jie tik būstų sąskaitas augina. Specialistai sako, kad gyvatukų atsisakyti galima, tačiau būste atsiras kitų problemų, kaupsis pelėsis ir drėgmė. Be to, už gyvatukų atjungimą susimokėti taip pat teks. Tad siūlo žmonėms kitus taupymo būdus, pavyzdžiui, būsto renovaciją.

Premjerei Ingridai Šimonytei kartojant, kad žmonėms neverta skųstis dėl šokiruojančių šildymo kainų, nes iš valdžios pusės padaryta viskas, kas įmanoma, socialdemokratai pirmadienį Seime užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą: siūlo taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, rašoma LSDP pranešime.

Europoje ir toliau brangstant gamtinėms dujoms, sostinė stengiasi sumažinti vilniečiams kiekvieną mėnesį vis augančias šildymo sąskaitas. Pagal naujai įsigaliojusią tvarką šildymo kompensaciją šiemet gali gauti dvigubai daugiau gyventojų, jei kompensacijos nepakanka ar ji nepriklauso, gyventojai gali pasinaudoti mokėjimų atidėjimo galimybe. Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius kompensacijomis būsto šildymui pasinaudojo daugiau nei 19 tūkst. vilniečių – jiems kompensuota beveik 1,5 mln.

Šį šildymo sezoną kainos ėmė „kandžiotis“. Sunerimo ne tik centrinio šildymo vartotojai, bet ir individualių namų savininkai, besikūrenantys kietuoju kuru. Žmonės ieško būdų, kaip sutaupyti, tačiau nepagalvoja, kad šitaip žaloja aplinką. Neretai krosnyse atsiduria visokios atliekos: nuo baldų dalių iki batų, gumos ir plastiko. Specialistai skambina pavojaus varpais – jei nesiliaus deginę šiukšlių, gyventojai už tai mokės savo sveikata.

Rekordiškai didelės sąskaitos už gruodį pasiekė ir Dievo namus. Dažnu atveju neapšildytos, kiaurais langais ir didžiulės bažnyčios gavo kelis tūkstančius siekiančias sąskaitas už elektrą ir dujas. Dvasininkai sako, kad sąskaitoms apmokėti teks skirti didelę dalį parapijos santaupų, o nelikus jų, liks šildytis tik karštai meldžiantis. Vos gyventojus pasiekė sąskaitos už gruodį, socialinius tinklus kaip man užtvindė pasipiktinimai. Gautas sąskaitas žmonės vadina rekordinėmis.

Europoje ir toliau brangstant gamtinėms dujoms, sostinė stengiasi sumažinti vilniečiams kiekvieną mėnesį vis augančias šildymo sąskaitas. Pagal naujai įsigaliojusią tvarką šildymo kompensaciją šiemet gali gauti dvigubai daugiau gyventojų, jei kompensacijos nepakanka ar ji nepriklauso, gyventojai gali pasinaudoti mokėjimų atidėjimo galimybe. Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius kompensacijomis būsto šildymui pasinaudojo daugiau nei 19 tūkst. vilniečių – jiems kompensuota beveik 1,5 mln.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas sako, kad dėl aukštų gamtinių dujų kainų apyvartinių lėšų trūkumą jaučia tik didžiausia šalyje šilumos tiekėja įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), deginanti daug dujų. Pasak Valdo Lukoševičiaus, kitų miestų šilumos tiekėjai kol kas tokios problemos nejaučia ir pagalbos į savivaldybes nesikreipia. Be to, jo teigimu, kai kurios įmonės turi kitų kuro rūšių, pavyzdžiui, mazuto atsargų.

Vilniuje itin smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui miesto socialdemokratai siūlo laikinai paslaugai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, taip siekiant sumažinti gyventojų išlaidas. „Valdantieji turėtų mažų mažiausiai grįžti prie ankstesnių socialdemokratų lengvatų siūlymų, o galbūt net eiti dar daugiau – pritaikyti nulinį PVM tarifą šildymui“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.

Rekordiškai išaugusios sąskaitos už šildymą į neviltį varo ir bažnyčias. Pastatų šildymas atsieina tūkstančius, sutaupyti nepadeda net modernios sistemos. Kunigai prašo tikinčiųjų paramos, kad galėtų sumokėti. Vieni maldos namuose jau išjungia šildymą ir parapijiečius šildys tik pledais, kiti šildymui skiria remontams suplanuotas lėšas, kiti jau svarsto, ar nereikės parduoti ir dalies pastatų. Apie kompensacijas bažnyčioms iš valdžios kalbų nėra.

Lauke toliau spaudžiant šaltukui ne vienam norisi leisti laiką šiltuose namuose, tačiau elektros kainoms didėjant, šiluma jau tampa prabanga. Kainoms pakilus daugiau nei 30 procentų, ne vienas žymus Lietuvos žmogus išreiškė savo nuomonę. Atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano atskleidžia, kad investavęs į elektromobilį tikėjosi ne tik padėti ekologiškai, bet ir padėti sau finansiškai.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. Tačiau gyventojų gaunamos naujos šokiruojančiai didelės sąskaitos už būsto šildymą gali būti tik problemų pradžia. Kiek dar kainos gali šokti į viršų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovu Valdu Lukoševičiumi.

Gyventojų gaunamos naujos šokiruojančiai didelės sąskaitos už būsto šildymą gali būti tik problemų pradžia. Vilniuje centrinį šildymą tiekianti bendrovė pripažįsta neturinti pinigų reikalingoms dujoms pirkti. Dėl to pasigirdo įspėjimų, kad vilniečiai gali likti be šilumos.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. O kitais žiemos mėnesiais šilumos tinklų atstovai žada ir dar didesnes kainas – kai kur gyventojams vien už šildymą gali tekti pakloti ir kelis šimtus eurų į mėnesį.

Šildymo sezonui įpusėjus sąskaitos už šildymą nenustoja augti. Vilniaus gyventojai skaičiuoja, kad kai kur šildymas pabrango daugiau nei 90 proc. Už gruodžio šildymą daliai gyventojų teks pakloti ir po 200 eurų. Žmonės baiminasi, kad tai dar ne pabaiga ir sąskaitos dar augs. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo mokėjimus atidėti. Savaitgalį gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi naujausiomis gautomis šildymo sąskaitomis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 80 proc. didesnės nei 2020-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti skirtingas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie -3,3 0C šalčio, 2020 metų gruodžio mėnesį buvo apie +0,3 0C šilumos. Dėl vėsesnių orų daugiabučiuose suvartota apie 20 proc.

Augančios šildymo kainos gąsdina daugelį gyventojų, tačiau nuo Naujųjų metų baimės turėtų likti mažiau – nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią būsto šildymo išlaidų kompensacijas gaus daugiau žmonių. Taip siekiama palengvinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams. Nuo Naujųjų metų kompensacijas už šildymo išlaidas gaus dar 15 tūkst. gyventojų. Šis sprendimas valstybei papildomai kainuos 15,8 mln. eurų.

Nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį sąskaitos už šildymą auga dvigubai ar net trigubai. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad šis šildymo sezonas brangiausias per pastaruosius 10 metų. Tačiau gyventojų problemos šildymo sezono metu nesikeičia irgi jau kelis dešimtmečius. Gyventojai aktyviai priešinasi būstų renovacijai, patys bando taisyti daugiabučių šildymo sistemas. Šilumos tiekėjų asociacija tikino, kad kiekvieną rudenį prasidėjus šildymo sezonui kyla gyventojų nepasitenkinimas.

Šiemet šildymo sezonas vienas brangiausių per daugelį metų. Gyventojų sąskaitos kiekvieną mėnesį vis auga. O pensininkai skundžiasi, kad jeigu gyvena kartu su vaikais negali gauti šildymo kompensacijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad kompensacija skiriama atsižvelgiant, kiek žmonių gyvena viename būste. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas pasakojo, kad vyresni žmonės susiduria su neteisybe.

Lietuvoje žiemą namuose šąla apie pusė milijono lietuvių. Anot nevyriausybininkų, kas penktam lietuviui tiesiog trūksta pinigų daugiau pasišildyti. Drastiškai brangstant šildymui, dujoms, elektrai, valdantieji žada didesnes kompensacijas tik skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms. Visiems šviesų rytojų valdžia žada vėliau – po dešimties metų. Už europinius pinigus žada Lietuvą nusėti vėjo jėgainėmis, saulės elektrinėmis, renovuoti kone visus pastatus.

Centralizuotai tiekiama šiluma Lietuvoje per metus brango 60,82 proc., o per mėnesį 15,54 proc. – gruodį ji kainuoja 6,69 cento už kilovatvalandę (be PVM).  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Pasak tarybos, į gruodžio šilumos kainą įskaičiuota vidutinė kuro kaina spalį – biokuro kaina per metus didėjo 90,99  proc., gamtinių dujų – 268,89 proc.

Šeštadienį TV3 Žinios kviečia nepraleisti svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių. Priėmimo skyriuose apgultis. Pasipylė traumuotų tautiečių. Paslydę, kritę, susimušę ir susilaužę kaulus. Tamsa, lietus – prastas matomumas kelyje ir eismo dalyvių neatsargumas. Vilniuje keliuose partrenkti du pėstieji. Vilniečiai šokiruoti šildymo sąskaitomis, o politikai tarpusavyje riejasi, kad atliekų deginimo jėgainei leidžiama rinkti pinigus už tiekiamą šildymą.

Gyventojus jau pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį. Jie skaičiuoja, kad palyginti su spalio mėnesiu, mokėtinos sumos išaugo iki trijų kartų. Žmonės su nerimu laukia sausio, vasario sąskaitų ir ima taupyti jau dabar. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo atidėti mokėjimus, tačiau įspėja, kad tai padarius kaupsis palūkanos. O savivaldybė siūlo teikti prašymus dėl šildymo kompensacijos.

Daugiau kaip 16 tūkst. vilniečių jau pasinaudojo kompensacijomis už būsto šildymą – iki spalio 31 d. kompensuota apie 1,3 mln. eurų šildymo išlaidų. Ar priklauso šildymo kompensacija, sostinės gyventojai gali pasitikrinti pasinaudodami skaičiuokle www.spis.lt, rašoma pranešime spaudai.  „Kompensacijos už būsto šildymą  gavėjų skaičius dar šiemet gali išaugti iki 22 tūkst. ir kompensacijoms 2021-aisiais skirsime apie 1,7 mln.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijas nuo sausio gaus daugiau žmonių – taip siekiama palengvinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl augančių šilumos kainų.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 117 Seimo narių, o vienas susilaikė.

Dėl visame pasaulyje drastiškai išaugusių gamtinių dujų, kiek daugiau nei dvigubai pakilusių biokuro kainų 2021-2022 m. šildymo sezoną sąskaitos už šilumą vilniečiams ženkliai išaugo ir toliau auga, rašoma Vilniaus šilumos tinklų pranešime spaudai.  Siekiant palengvinti finansinę naštą gyventojams, AB Vilniaus šilumos tinklai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe priėmė sprendimą fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 %, o likusią mokėjimų dalį atidėti.