šildymas

Inovatyvūs šilumos siurbliai jau yra daugelio žmonių namuose. Pastebima, kad tokius įrenginius kur kas dažniau renkasi ir gyvenantys senos statybos namuose. Kodėl? Dėl noro gyventi patogiau ir, žinoma, valstybės teikiamos paramos, kuri padeda įsigyti sistemas pigiau. Paramos kriterijai Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbia, kad 2022-iems metams yra skirta net 25 mln. eurų, o pirmajam kvietimui – 13 mln. eurų.

Tikėtis, kad kitas šildymo sezonas bus pigesnis, kol kas negalima, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys. Pasak Mato Taparausko, rinkoje besiformuojančios dujų ir biokuro kainos išlieka aukštos.   „Dedame visas pastangas, kad būsimas šildymo sezonas nebūtų brangesnis, bet viską lems energijos išteklių kainos, kurios susiformuos artėjant šildymo sezonui (...) Besiformuojančio rinkoje kainos optimistinių džiugių naujienų nerodo, jos išlieka aukštos.

Po rekordiškai brangaus šildymo sezono, gerokai patuštinusio vartotojų pinigines, valstybė tiesia pagalbos ranką. Vyriausybė pirmadienį patvirtino subsidijas buitiniams vartotojams už elektrą ir gamtines dujas. Tačiau prie kompensacijų lovio neprileisti kietuoju kuru besišildantys gyventojai. Tiesa, ne visi – sunkiau besiverčiančiais piliečiais jau kurį laiką rūpinasi atskiras mechanizmas.

Valstybės kompensacijos už šildymą bei kitos socialinės išmokos dar dvejus metus – iki 2024 metų balandžio pabaigos – bus skiriamos nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto. Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, prieš bei susilaikiusių nebuvo.

Brangstant maistui ir artėjant dar vienam elektros ir dujų kainų šuoliui, ekonomistai į šipulius talžo vyriausybės šių metų infliacijos prognozes. SEB banko ekonomistai ragina ruoštis 15 proc. metų vidutinei infliacijai, tai yra trečdaliu daugiau, nei prognozuoja finansų ministerija. Premjerė Šimonytė tokius skaičius dar atmeta ir toliau žada, kad kitą mėnesį numatytas pensijų ir išmokų didinimas infliaciją viršys.

Šįmet rekordinis biokuro, gamtinių dujų, elektros ir kitų energijos išteklių kainų augimas kasmetį galvosūkį dėl didelių sąskaitų už šildymą pavertė rimtu galvos skausmu. Maža to, šiandieninė situacija nesukuria prielaidų tikėtis mažesnių šildymo išlaidų ateityje. Tad nors pasibaigęs šildymo sezonas ir leis lengviau atsikvėpti finansiškai, yra veiksmų, kurių galime imtis jau dabar, kad ateityje sąskaitos keltų mažiau nerimo.

Praėjęs centrinio šildymo sezonas lietuviams atsiėjo beveik trečdalį milijardo eurų ir buvo maždaug trečdaliu brangesnis nei ankstesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė giriasi, kad šiemet per 4 mėnesius kompensacijoms už šilumą iš biudžeto skyrė 20 milijonų eurų – tiek, kiek pernai per visus metus. Šilumininkai skaičiuoja, kad dar apie 20 milijonų eurų išlaidos lietuviams sumažėjo dėl įvesto nulinio PVM tarifo.

Kompensacijoms už centralizuotą šildymą šiemet pirmąjį ketvirtį valstybė skyrė tiek pat lėšų, kiek per visus praėjusius metus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Pasak Monikos Navickienės, ši parama gyventojams leido sutaupyti apie 22 mln. eurų. „Per pirmą šių metų ketvirtį šildymo kompensacijoms išleista tiek, kiek per visus 2021-uosius metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė M. Navickienė, pristatydama padėtį dėl kompensacijų šalies savivaldybėse.

Valdantiesiems nusprendus laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui atgaline tvarka, atrodė, kad gyventojams tai bus didelis, nors ir laikinas, palengvėjimas. Tačiau labiausiai nepasiturintys gyventojai naudos gavo sąlyginai mažiau nei visi kiti centralizuoto šildymo vartotojai, nes laikinai sumažėjus PVM tarifui, sumažėjo ir jų gaunamos kompensacijos už šilumą. Vilnietė Edita pasidalijo mamos sąskaita už kovo mėnesį.

Istoriškai brangiausias šildymo sezonas eina į pabaigą. Vilnius jau skelbia, kurią dieną baigs šildyti daugiabučius, įkandin jungiasi ir Kaunas, kiti miestai kol kas dar stebi orų prognozes. O šilumininkai skaičiuoja, kiek šiųmetis šildymo sezonas buvo brangesnis nei pernykštis ir kokios šilumos kainos gyventojų dar laukia naują sezoną. Sostinės daugiabučių gyventojai piktinasi, kad šiemet už šilumą mokėjo sukandę dantis ir baiminasi, kad rudenį bus dar prasčiau.

Vilniuje ir Kaune penktadienį pasibaigė rekordinių sumų už sąskaitas pareikalavęs šildymo sezonas. Radiatoriams dar nespėjus atvėsti, Vilniaus miesto tarybos narys Žilvinas Šilgalis rodo į tiksintį laikrodį ir sako, kad pasiruošti kitam šildymo sezonui laiko yra nedaug, todėl ir mažesnių sąskaitų tikėtis sunku. Pokalbis su Ž. Šilgaliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Baigėsi šildymo sezonas, kuris nebuvo lengvas nei šilumos vartotojams, nei tiekėjams.

Vilniaus miesto savivaldybė baigia visuotinį šildymo sezoną. Savivaldybės sprendimu, sklendės bus užsuktos balandžio 25 d., tačiau gyventojai, norintys šildytis ilgiau, galės tai padaryti daugumos bendraturčių sutarimu, rašoma pranešime spaudai. „Vilniuje daugiabučių namų būklė, o kartu ir jų energinis efektyvumas, labai smarkiai skiriasi.

Šiemet sąskaitos už šildymą – rekordinės. Gyventojai jau skaičiuoja dienas, kada šildymas bus išjungtas. Kai kurie žmonės sutiktų, kad šildymas būtų išjungtas jau šiandien. Tuo metu didžiųjų miestų savivaldybių atstovai žada, kad šildymo sezonas baigsis šį mėnesį, balandį. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė norėtų, kad šildymo sezonas baigtųsi kuo greičiau.  „Jau nuo rudens už šildymą kiekvieną mėnesį moku apie 100 eurų. Gyvenu senos statybos, 2 kambarių bute.

Viešai daug kalbėta apie naują mokestinę šildymui ir karštam vandeniui. Vis tik senų daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad už šildymą vis dar tenka mokėti daug, o naujausios sąskaitos yra beveik tokio paties dydžio kaip ir žiemą – siekia beveik 80 eurų. Tuo metu šilumos tiekėjai tikina, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo iki 30 proc. Tačiau orai buvo vėjuoti, todėl daugiau buvo sunaudota šilumos energijos.

Nuo penktadienio didžiojoje dalyje Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų baigiamas šildymo sezonas, pranešė sostinės savivaldybė. „Moksleiviai visą savaitę po Velykų atostogaus, o po moksleivių atostogų žadamas atšilimas. Atsižvelgdami į tai, kad patalpos atostogų metu bus tuščios, nutarėme užbaigti šildymo sezoną didžiojoje dalyje mokyklų“, – ketvirtadienį savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigė savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Ilja Karužis.

Šildymo sezonui artėjant prie pabaigos, AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) paruošė sąskaitas už kovo mėnesio paslaugas. Pastarojo mėnesio šilumos kaina buvo mažesnė negu vasarį ir siekė 10,88 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tačiau Seimui patvirtinus 0 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymo ir karšto vandens paslaugoms, šio mokesčio gyventojams mokėti nereikės, jį šilumos tiekėjui kompensuos valstybė, rašoma pranešime spaudai.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visame pasaulyje žaibišku greičiu ėmė augti kainos, o kai kam jau trūksta ir maisto produktų. Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip karas Ukrainoje smogia ekonomikai ir ar įstengsime įpirkti būtiniausius produktus bei susimokėti už šildymą? Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja ekonomistai Raimondas Kuodis ir Nerijus Mačiulis.

Seimas patvirtino kaip kompensuos gyventojams pabrangusį centrinį šildymą. Sąskaitoms nuo sausio iki balandžio naikina PVM. Už šildymą ir karštą vandenį nuo sausio sumokėtą pridėtinės vertės mokestį gyventojams šilumininkai žada grąžinti balandį atitinkamai sumažindami šilumos sąskaitas. Tačiau vilniečius šis valdančiųjų sprendimas mažai guodžia. Štai viena vilnietė už šilumą šį sezoną paklos pusantro tūkstančio, o kompensacija sieks viso labo iki 100 eurų.

9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) už centralizuotai tiekiamą šildymą gyventojams laikinai bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.    Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o 9 susilaikė.  Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažino, kad PVM lengvatos dengimas iš biudžeto nėra „pats elegantiškiausias“ sprendimas siekiant sušvelninti infliacijos padarinius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kol kas nesvarsto galimybės keisti būsto ploto ribos, nuo kurios priklauso kompensacija už šildymą.  „Šitas dalykas nėra socialiai teisingiausias“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.    Kompensacija už šildymą dabar skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas siekia iki 50 kv.

Didžiausiuose šalies miestuose vasarį centralizuotai tiekiama šiluma nežymiai brango, tačiau dėl šiltesnių orų gyventojai gauna mažesnes sąskaitas, teigia šilumininkai. Tuo metu kovą šiluma didžiuosiuose miestuose pinga – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Vilniuje jos kaina mažėja beveik 4 proc. ir siekia 10,88 cento už kWh, Kaune – 2 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas siūlo šalies gyventojams numatyti didesnes kompensacijas už šildymą, jas leisti gauti ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, o ne tik mažas.  Komitetas priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei inicijuoti tai numatančias pataisas.

Šildymo, maisto ir degalų kainoms kopiant aukštyn, Seimas svarsto projektus, kaip palengvinti gyventojams infliacijos naštą. Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad laikinai, keturiems mėnesiams panaikintų pridėtinės vertės mokestį šildymui. Tačiau sako, kad to negana ir toliau ragina padėti sunkiausiai besiverčiantiems – padalinti po 100 eurų pensijų gavėjams ir remtiniems vaikams.

Seimas keturiems mėnesiams linkęs nustatyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui ir pritarė tam po pateikimo. Šildymo lengvata galiotų nuo sausio pradžios iki balandžio pabaigos ir būtų taikoma atgaline tvarka.   Už pateikimą balsavo 111 Seimo narių, 2 parlamentarai susilaikė, 1 tautos atstovas buvo prieš. „Šilumos ūkis skirtingose savivaldybėse yra labai skirtingas ir tiesiogiai kainodara nustatoma vėliau.

Gyventojai jau gavo vasario mėnesio sąskaitas už šildymą. Žmonės ir šilumos tiekėjai sako, kad jos jau šiek tiek mažesnės nei sausį. Gyventojai tikisi, kad kitą mėnesį sąskaitos dar daugiau sumažės. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad daugėja gyventojų, gaunančių kompensacijas už šildymą. Portalo tv3.lt skaitytoja pasidalijo savo sąskaita už šildymą. Ji siekia lygiai 100 eurų.

Seimui pristatomas Vyriausybės siūlymas laikinai pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) neapmokestinti centralizuoto šildymo gyventojams nuo šių metų sausio iki šildymo sezono pabaigos.   Į pavasario sesiją susirinkusiems parlamentarams bus pateikta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa dėl PVM už šildymą padengimo iš biudžeto.  Kompensuoti PVM šildymui valdžia siūlo siekdama iš dalies sumažinti žmonių finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.

Didžiausias šilumos tiekėjas Lietuvoje AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už vasario mėnesio šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas. Dėl drastiškai išaugusių energetinių išteklių kainų sostinės gyventojai už šilumą vasarį mokėjo 11,30 ct/kWh su PVM. Vis dėlto mėnuo buvo gerokai šiltesnis nei įprasta žiemos mėnesiams – vidutinė temperatūra vasarį siekė 0,4 °C, todėl klientus pasieks vidutiniškai 9 proc. mažesnės sąskaitos negu sausį.

Vilniaus valdantieji užsimojo perimti baigiamą statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę sostinės žinion. Jos savininkė, valstybinė „Ignitis“ grupė, tokią galimybę atmeta. Finansų ministrė taip pat tokio prašymo nesvarsto. O pigesnės šilumos laukiantiems gyventojams ekspertai gerų žinių neturi. Aukštos šilumos kainos išsilaikys ne tik pavasarį, bet gali tęstis ir kitą šildymo sezoną.

Aukštomis šildymo kainomis pasipiktinę ne tik dalis sostinės gyventojų, bet ir miesto politikai. Trečiadienį Vilniaus taryba priėmė rezoliuciją, kurioje raginama kuo greičiau užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybas bei siūloma svarstyti galimybę ją perduoti savivaldybei.

Sigita norėdama gyventi arčiau šeimos ir tėvų iš Didžiosios Britanijos sostinės grįžo į Joniškio rajoną, Jurdaičių kaimą, tačiau moterį nustebino lietuviškos kainos už šildymą, todėl ji kreipėsi į TV3 laidą „Prieš srovę“. Moteris pasakojo, kad už 60 kvadratų butą jai teko susimokėti 300 eurų.  „Londone mes gyvenome name ir mėnesiui mums šildymas kainuodavo 120 svarų. Tai buvo gan didelis namas, šildomas dujomis ir turėjo 23 laipsnių temperatūrą“, – teigė Sigita.

Lietuvoje šį sezoną smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui, prašančiųjų kompensacijų sausį, palyginti su gruodžiu, padaugėjo beveik penkis kartus – nuo 30,4 tūkst. iki 149,7 tūkst. Sausį kompensacijas gavo 127 tūkst. gyventojų, arba 95 proc. visų prašančiųjų, joms skirta 6,4 mln. eurų, antradienį informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vyriausybės siūlymas laikinai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui sulaukė Seimo teisininkų kritikos.  Seimo Teisės departamentas mano, kad keičiant PVM lengvatinį tarifą jį kompensuojant iš valstybės biudžeto reikėtų  pranešti Europos Komisijai. Be to, kartu su pataisomis dėl nulinio PVM teisininkai siūlo tikslinti šių metų biudžetą, nes dėl to jis netektų apie 23,3 mln. eurų.

Per metus kainos Lietuvoje pakilo 12,5 procento. Tai 25 metų infliacijos rekordas. Nors Vyriausybė mėgina guosti, esą pavasarį atšilus orams, kris ir energijos kainos, kai kurie ekonomistai ragina ruoštis dar sunkesniems laikams. O jei Ukrainoje kils karinis konfliktas, tuomet nafta ir dujos brangs dar labiau ir dar labiau įsuks kainų kilimą. Panevėžiečiai senojorai Danutė Ir Zenonas name turi įvestą dujinį šildymą, tačiau išbrangus dujoms šiemet jų nenaudoja – kūrenasi malkomis.

Šis rekordinių kainų šildymo sezonas keičia per amžių amžius nusistovėjusias mandagumo tradicijas Lietuvoje. Susitikę kaimynai kolegos ar giminaičiai vietoje „laba diena“ taria: kokią sąskaitą gavai už šildymą? Nes jau pas daugelį centralizuotą šilumą naudojančių Lietuvos gyventojų ėmė skristi naujos ir visus gąsdinančios sąskaitos už sausio mėnesį. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Mūsų kaimynai lenkai dar prieš šildymo sezoną paskelbė, kad padės žmonėms ir sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Tuo tarpu mūsų valdžia sukruto pasiūlymus svarstyti tik įpusėjus šildymo sezonui. Tačiau ir planuojamos lengvatos vienus žmones juokina, kitus siutina – mat per mažos, o didelė dalis visai negaus, nes galvoja tik apie gyvenančius daugiabučiuose. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuvius šokiruoja ne tik šildymo sąskaitos. Gyventojai nesupranta, kaip per vieną mėnesį elektros sąskaita gali pašokti net ne dvigubai, o trigubai. Žmonės piktinasi, kad valstybė kainų augimo nekompensuoja, nors yra iš ko. Štai „Ignitis“ grupė uždirba milijonus eurų pelno. Tai gal čia ir yra rezervas mažinti kainas? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Sausį būsto šildymo, karšto bei šalto vandens išlaidų kompensacijoms gauti prašymus pateikė beveik 11 972 vilniečių vilniečių – 3,4 karto nei pernai tuo pačiu metu (3456), remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus duomenimis. Apie tai pranešė portalas alfa.lt. Tuo metu Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) siūloma apmokėjimo už šildymą atidėjimą iki šiol yra pasirinkę 110 vilniečių.  Kaip alfa.

Vilniečiai jau sulaukė sausio šildymų sąskaitų, jos kai kuriems dar dešimtadaliu didesnės nei gruodį. Jau aišku, kad brangiau turės mokėti ir kauniečiai, šiauliečiai, tačiau keliems kitiems didiesiems miestams sausio sąskaitos bus mažesnės. Valdantieji žada atgaline data nuo sausio nebetaikyti centriniam šildymui pridėtinės vertės mokesčio, tačiau gyventojai piktinasi, nes išaugusias sąskaitas reikia sumokėti dabar, o kada sulauks kompensacijos – neaišku.

Sąskaitos už šildymą toliau šokiruoja gyventojus. Žmonės piktinasi, kad net nedidelių butų savininkams už šildymą tenka mokėti po 100 eurų. O didesnių butų savininkų sąskaitos viršija ir 160 eurų ribą.  Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad sausio mėnesio sąskaitos iki 10 proc. didesnės nei gruodžio.  Portalo tv3.lt skaitytoja Inga ppasidalijo savo sąskaita už šildymą.

Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas. Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Nuo šio šildymo sezono pradžios šilumos kaina Vilniuje augo net tris kartus, tačiau didžiausią kainų smūgį klientai patyrė gruodį, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar anksčiau buvo paskelbusi sausio mėnesio šilumos kainą, kuri Vilniuje siekė 10,07 ct/kWh su PVM, kai pernai metais tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 4,14 ct/kWh su PVM.

Dabar nuolatos kalbama apie sparčiai kylančias kainas. Teiravomės klaipėdiečių, ar jie pastebėjo tai parduotuvėse, kas, jų manymu, pabrango labiausiai, kaip jie ketina suktis esant tokiai situacijai. Judita SIMONAVIČIŪTĖ, miesto Tarybos narė Kadangi šiek tiek esu mokiusis buhalterijos, galiu suvesti savo dienos balansą, suskaičiuoti, kiek man reikia pinigų. Anais laikais, kai dar buvo litas, dienai reikėjo 70 litų, o dabar - 20 eurų.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Nuo šio šildymo sezono pradžios šilumos kaina Vilniuje augo net tris kartus, tačiau didžiausią kainų smūgį klientai patyrė gruodį. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar anksčiau buvo paskelbusi sausio mėnesio šilumos kainą, kuri Vilniuje siekė 10,07 ct/kWh su PVM, kai pernai metais tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 4,14 ct/kWh su PVM.

Šių metų šildymo kainos ir už tai gautos sąskaitos Lietuvoje šokiruoja ne vieną – ypač tuos, kurie uždirba mažiau ir sunkiau pragyvena. Lietuvos valdžia tuo susirūpino tik dabar, tačiau net ir siūlomos kompensacijos ar išmokos gyventojams atrodo per menkos.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Vyriausybei trečiadienį ketinant pritarti nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymu tarifui, taip amortizuojant itin išaugusias šildymo kainas gyventojams, ekonomistai kritikuoja siūlymą ir laiko jį populistiniu bei nesąžiningu kitų vartotojų atžvilgiu. Analitikai siūlo verčiau didinti kompensacijas mažiau uždirbantiems, investuoti į energetikos infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo brangių energijos šaltinių.

Smarkiai pabrangus energijos ištekliams, viešbučių ir sveikatingumo įmonių atstovai skundžiasi iki kelių kartų išaugusiomis sąskaitomis už suvartotą elektrą bei šildymą.   Apgyvendinmo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad net ir augant sąskaitoms paslaugų kainų neleidžia didinti sezoniškumas ir konkurencija. Tuo metu sporto klubų atstovas teigia, kad nors kainos peržiūrimos, jų didinimą komplikuoja vis dar mažesnis lankytojų skaičius.

Lietuvos banko atstovas sako, jog Vyriausybei svarstant galimybę dar labiau mažinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui ir taip sumažinti rekordiškai išaugusias šilumos sąskaitas, tokia priemonė neduos laukiamo rezultato.  Pasak Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, PVM mažinimas yra ne ta pagalba, kurios reikia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.   „PVM pokyčiai apima visus, pagalbos tikslingumas ir taiklumas šios priemonės nėra didelis.

Milžiniškų sąskaitų iškankintus gyventojus valdžia ramina – svarsto mažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui iki 5 procentų. Prezidentas Nausėda atkerta ironija – PVM lengvata šildymui vadina „nabašnyko pašlakstymas žaliąja arbata“. Šalies vadovas aiškina, kad toks tarifas įsigaliotų tik kitą šildymo sezoną ir sąskaitas sumažintų keliais eurais.