šildymas

Kėdainių miesto A. Kanapinsko g. 10-uoju numeriu pažymėto daugiabučio kai kurie gyventojai skundžiasi, kad turi mokėti už šildymą, nors namuose visai nesišildo ir naujai sumontuoti prietaisai rodo „nuliukus“. Tuo metu namo bendrijos vadovas atkerta, kad už šildymą privalo mokėti visi gyventojai, mat tokia yra šilumos apskaičiavimo metodika. Kreipėsi gyventoja „Rinkos aikštės“ žurnalistas sulaukė minėto daugiabučio gyventojos Dianos laiško, kuriame moteris dėstė problemą.

Nors sausio mėnuo dar nesibaigė šilumos tiekėjai įspėja, kad į Lietuvą atėję šalčiai padidins gyventojų sąskaitas už šildymą. Taip pat specialistai įvardijo, kad daugiausiai už šildymą mokės Biržų gyventojai, o mažiausiai – Kauno ir Utenos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pastebi, kad šių metų sausį prognozuojamas šilumos suvartojimas 9 proc. didesnis, palyginti su daugiametėmis lauko oro sąlygomis, ir 34 proc. didesnis, palyginti su 2020 metų sausio mėn.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė neslepia, greitu metu gali būti peržiūrėta visiems pensininkams, jaunoms šeimoms ir kitoms socialinėms grupėms svarbi eilutė – PVM lengvata šildymui. Jos gali nebelikti. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Apskritai planuojame padaryti visų mokestinių lengvatų peržiūros planą, įvertinti, kokios galėtų būti alternatyvos, ir lengvatos iškastiniam kurui taip pat bus vertinamos“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kasmet Lietuvos gyventojams sąskaitos už šildymą ateina vis mažesnės. Tačiau panašu, kad Neringą kainų mažėjimas aplenkė. Gruodžio mėnesį neringiškis gavo sąskaitą už šildymą, kuri siekia beveik 300 eurų. Jis norėtų atsisakyti centralizuoto šildymo, tačiau to padaryti neleidžia savivaldybė, tikindama, kad tada sąskaitos už šildymą dar labiau išaugtų.

Šalčiausiomis pastarosiomis paromis dujų šilumos gamybai suvartota dukart daugiau nei sausio pradžioje. Vertinant vidutinį šilumos energijos gamybos poreikį, dujų suvartojimas padidėjo nuo 43 iki 78 gigavatvalandžių (GWh) per parą, rodo gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ duomenys.

Milijoną eurų investavęs ir ekologišką šildymą naujame pastate įrengęs verslininkas sulaukė reikalavimo statinį prijungti prie centralizuotų miesto šildymo sistemų. Esą, jei to nepadarys, visus leidimus statybai gavęs vyras pastatą turės nugriauti. Į naują komercinės paskirties pastatą Klaipėdoje darbininkai nešą langų rėmus, vyksta intensyvūs vidaus apdailos darbai. Statinį, investavęs beveik milijoną eurų, pastatė verslininkas iš Palangos.

Lietuvoje norimo šilumos kiekio namuose sau leisti neišgalinti gyventojų dalis – antra pagal dydį Europoje, skelbia  „Eurostat“. Europos statistikos biuro duomenimis, taip sako kiek daugiau nei ketvirtadalis lietuvių (26,5 proc.). Tyrimo metu maždaug 7 proc. Europos gyventojų sakė, kad neišgali susišildyti savo namų tiek, kiek norėtų. Daugiausiai tokių gyventojų – Bulgarijoje. Čia žmonių, kuriems sudėtinga susišildyti namus – trečdalis.

Nors dažnai teigiama priešingai, iš tiesų automobilio prieš kelionę šildyti nereikėtų. Pasirodo, automobilio palikimas veikti tuščiaeige eiga gali prailginti jos įšilimui reikalingą laiką. Mitas, kad prieš kur nors važiuojant automobiliu žiemą, jį reikia sušildyti, yra atėjęs iš karbiuratorių laikų. Karbiuratorius – tai prietaisas, maišantis orą ir degalus, kurio geram veikimui reikia keleto minučių tuščiaeigės eigos, kad jis pasiektų tinkamą darbinę temperatūrą.

Vidutinė centralizuotai tiekiama šiluma šalyje gruodį kainavo 4,16 cento už kilovatvalandę (be PVM) – 4,52 proc. daugiau nei lapkritį ir 10,73 proc. mažiau nei pernai gruodį.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, tai žemiausia gruodžio šilumos kaina nuo 2012 metų – palyginti su tuo laikotarpiu vidutinė kilovatvalandės (kWh) kaina dabar yra sumažėjusi 46 proc.

Nuosavo būsto ieškantys žmonės, prieš jį įsigydami, turėtų atsakingai įvertinti ne tik kasmėnesines įmokas bankui, bet ir papildomas būsimąsias išlaidas, tokias kaip komunaliniai mokesčiai. Ypač svarbu išsiaiškinti kiekviename pastate vyraujančias vidutines šildymo kainas, mat jos gali gerokai skirtis ir net šalia esančiuose pastatuose. Ekspertai perspėja, kad numojimas ranka į kelis svarbius niuansus renkantis būstą vėliau gali gerokai paploninti piniginę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vidurnaktį nugriaudėjęs sprogimas daugiabutyje Panevėžio rajone iš lovų išvertė kone visą Žibartonių kaimą. Bute sprogus naujam šildymo katilui per stebuklą liko gyva namuose miegojusi šeimininkė. Prabudusi moteris iš nuolaužų išsikapstė pati. Galingas sprogimas trijų aukštų daugiabučio viršutiniame aukšte nugriaudėjo šiąnakt po pirmos valandos nakties. Į orą išlėkęs kieto kuro katilas tiesiog sutrupino dvi buto sienas, išdužo langai, o iš baldų, namų apyvokos daiktų nieko neliko tik nuolaužos.

Mėnesio pabaigoje daugelis turėsime susimokėti už komunalines ir kitas būsto paslaugas. Tikėtina, kad prasidėjęs karantinas pakoreguos dalies gyventojų finansinę situaciją. Tačiau gyventojus aptarnaujančios įmonės tikina, kad komunaliniai ir kiti mokesčiai nėra dideli ir gyventojams neturėtų kilti sunkumų juos sumokėti. Vis tik žmonėms, susidūrusiems su finansiniais sunkumais, įmonės žada padėti.

Dėl vieno žmogaus, kuris nesutinka su namo renovacija, kaltės, dalis Klaipėdos Laukininkų g. 5 namo gyventojų iki šiol nesulaukia šildymo. Maža to už šildymą jie mokės, nes namą šiluma pasiekia. Išspręsti absurdiškos situacijos nesugeba nei daugiabutį administruojanti UAB „Laukininkų valdos“, nei namą renovuojanti įmonė, nei Klaipėdos miesto savivaldybė. Gyventojai kreipėsi pagalbos į „Vakarų ekspresą“, nes baiminasi, jog šals visą žiemą.

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja – prasidedant šildymo sezonui, būtina susitvarkyti krosnis, išsivalyti kaminus. Kasmet netvarkinga šildymo sistema gaisrų šalyje padidina maždaug tūkstančiu, neišvengiama ir mirčių ar rimtų traumų. Tačiau kai kurie privačių namų savininkai vis dar moja ranka į ugniagesių įspėjimus, ir kaminus tvarko itin retai. Šalia Vilkaviškio, Giedriuose gyvenanti Genovaitė jau pradėjo šildymo sezoną. Moteris sako vėstant vakarams namie norisi jaukumo.

Naktys darosi vis šaltesnės. Kiekvienas turi savo įpročius ir teorijas apie tai, kaip suvartoti mažiau energijos šildymui, bet vėsiais rudens vakarais vis tiek nesušalti. Kuo geriau apšiltinti namai, tuo geriau jie išlaiko šilumą, net jei lauke šalta, todėl kiekvieni namai skirtingi.

Didžiuosiuose šalies miestuose jau kaista radiatoriai. O gyventojams – džiugios žinios, mat šiemet žadamas rekordiškai pigus šildymo sezonas. Vien Vilniuje skelbiama, kad centralizuoto šildymo kaina spalį yra penktadaliu mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tiesa, mažesnes kainas lemia ne tik pingantis kuras, bet dar ir vabalai kenkėjai – žievėgraužiai.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose prasideda šildymo sezonas, žadantis būti pigiausiu pastaraisiais metais. Tačiau sąskaitos priklausys ir nuo oro sąlygų, ir nuo būsto būklės.  Vilniaus savivaldybė pranešė, kad šildymas sostinėje įjungiamas nuo ketvirtadienio. Vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, iš pradžių numatoma jį įjungti ugdymo ir gydymo įstaigose, o nuo penktadienio – ir gyventojams.  „Per penkias dienas visame Vilniuje turėtų radiatoriai pradėti šilti“, – sakė V. Benkunskas.

Klaipėdos mieste, atsižvelgiant į vėstančius orus bei artimiausių dienų orų prognozes, šią savaitę pradedamas šildymo sezonas, pranešė savivaldybė.  Nuo trečiadienio bus pradėtos šildyti biudžetinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos, o visame mieste šildymo sezonas prasidės ketvirtadienį. Kada bus pradėtas šildyti konkretus daugiabutis, priklauso nuo pastato administratoriaus.

Lietuvoje kai kur jau prasideda šildymo sezonas. Pirmieji džiaugtis galės panevėžiečiai. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė rajono biudžetinių įstaigų, įmonių ir organizacijų, gyvenamųjų namų ir kitų šilumos vartotojų, turinčių parengties šildymo sezonui aktus, pastatų šildymo sezono pradžią – 2020 m. spalio 12 dieną. Praėjusiais metais šildymo sezonas Panevėžio rajone pradėtas spalio 1 dieną.

Pilną baką kuro prisipylusi vilnietė nuvažiavo vos 200 km, nepasiekus kelionės tikslo, automobilis sugedo, teko kviesti tralą ir vykti į servisą. Jame paaiškėjo, kad kuras buvo su drumzlėmis. Tačiau degalinės atstovas tikina, kad kuras negalėjo tapti gedimo priežastimi. Vilnietė Diana (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo drumzlino dyzelino nuotraukomis. Moteris rašė, kad tokio kuro prisipylė Vilniuje, „Baltic Petroleum“ degalinėje.

Naujajam šildymo sezonui prognozuojama mažiausia per pastaruosius kelerius metus vidutinė šilumos kaina. Kai kuriuose miestuose kaina paaugs, tačiau tai nebus didelis kilimas.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė sako, kad šiluma per aštuonerius metus atpigo maždaug perpus.

Atšalus orams vis daugiau gyventojų ima rūpintis langų sandarumu. Prieš šildymo sezoną svarbu, kad namuose neliktų plyšių, pro kuriuos patenka šaltas oras. Specialistai pastebi, kad norėdami sutaupyti gyventojai patys bando tvarkyti langus, bet kartais po tokių bandymų meistrams tenka mokėti dvigubai. Įmonės „Langų servisas“ vadovas Martynas Šublinskas teigia, kad vos atšalus orams ima sulaukti žmonių skambučių.

Per mažiau nei dvejus metus Lietuvoje daugiabučiuose turėtų nelikti viryklėms naudojamų dujų balionų. Energetikos ministerija žada kompensuoti gyventojams elektrinių ar gamtinėmis dujomis kūrenamų viryklių įsirengimą. O ir toliau neketinantiems atsisakyti dujų balionų gyventojams grasina baudomis. Griaunanti vos vieno dujų baliono sprogimo galia yra didžiulė: lieka visiškai neatpažįstamas butas, išgriautos ir dvi buto sienos, ir sugriuvusi laiptinė.

Pirmadienį Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu baigiamas 2019–2020 metų šildymo sezonas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Esant poreikiui, gyventojai savo pastatus gali šildyti ir pasibaigus šildymo sezonui. Tam tereikia gyventojų daugumos balsais nuspręsti vėl įjungti šildymą pastate ir apie tai pranešti savo namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui.

Įvertinus sausį gautas gyventojų paraiškas nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šildymo katilams pasikeisti, Energetikos ministerija du kartus – iki 24,5 mln. eurų – padidino Europos Sąjungos (ES) paramą šiems projektams. Pinigai bus išmokėti beveik 9,7 tūkst. gyventojų.

Artėja daugiabučių valdymo reforma. Aplinkos ministerija žada, kad gyventojams bus paprasčiau atsisakyti blogai dirbančių ir jų pinigus švaistančių administratorių ir bendrijų pirmininkų. Šie jau ima drebėti dėl savo ateities ir reikalauja palikti ligšiolinę tvarką. Antraip grasina patys atsistatydinti ir palikti daugiabučius be priežiūros – esą tegu savivaldybės su gyventojais patys tvarkosi savo griūvančiuose daugiabučiuose.

Sąskaitos už šildymą šiemet rekordiškai mažos. Šilumininkams telieka skėsčioti rankomis – esą prie rekordiškai šiltų orų kitaip būti negali. Tačiau centrinio šildymo tiekėjai neslepia nerimo, kad gaus mažiau pajamų nei planavo. Tiesa, gyventojai mažesnėmis šilumos sąskaitomis pernelyg nesidžiaugia – juk už visa kita tenka mokėti vis brangiau. Sovietiniame daugiabutyje Vilniuje gyvenanti Irena ruošiasi susimokėti už gruodį suvartotą šilumą.

Vieno Kauno daugiabučio gyventojai patyrė šoką sulaukę sąskaitų už šildymą. Vos kelios dienos šilumos jiems bebaigiamame renovuoti name atsiėjo šimtus eurų. Gyventojai sąskaitų mokėti nesutinka ir ieško kaltininko. Kauno Juozapavičiaus prospekto 48 namo gyventojų rankose sąskaitos už šildymą. Jas gavę žmonės nustėro. Skaičiai tokie, kad atrodo, jog Kauną spalį kaustė Sibiro šalčiai. Tatjanos butas 55 kvadratų, 2 kambarių, o sąskaita – 149,50 eurų.

Kaip skelbia centralizuotai miestui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“, dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir kritusios šilumos kauniečiams šildymas turėtų atsieiti beveik penktadaliu mažiau. Įmonės skaičiavimu, vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc. žemesnės, nei 2018 m. gruodį. Pagal iš vartotojų surinktus faktinius duomenis, Kaune vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc.

Prasidėjus šaltajam metų periodui, viena aktualiausių temų tampa aukštos šildymo kainos ir neproporcingai žema oro temperatūra namuose. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis 2019 m. sausio mėnesį už šildymą lietuviai mokėjo apie 15 proc. daugiau, nei lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais.

Artėjant šalčiausiam metų laikui, gyventojams kaip niekad aktuali pasidaro šildymo kaina. Labiausiai piniginę patuštinti tenka mažųjų miestų gyventojams ir kol kas neatrodo, kad kas nors galėtų pasikeisti. Dėl didelių šildymo kainų ir pačios miestų savivaldybės nebenori savo pastatų šilumos patikėti šilumininkams ir imasi tai daryti pačios. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Iškritus pirmosioms snaigėms šilumininkai prognozuoja pigiausią šildymo sezoną per pastaruosius septynerius metus. Visgi biokuro tiekėjai vartotojams siūlo nesidžiaugti anksčiau laiko. Smarkiai nukritusios žaliavų kainos ir išaugęs baltarusių biokuro importas Lietuvos verslininkus gali privesti prie bankroto, o tuomet, pasak jų, šildymo kainos gali neadekvačiai šoktelėti. Prie šildymo sezono prisijungė paskutinis didmiestis – pirmadienį radiatoriai pradėjo šilti ir Klaipėdoje.

Šilumininkai prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus vienas pigiausių nuo pat 2012 metų. Tai lėmė rekordiškai žemos biokuro kainos. Tačiau specialistai įspėja, kad neįprastai mažos biokuro kainos žalingos verslui, todėl pigia šiluma džiaugsimės neilgai. „Baltpool“ duomenimis, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, vasaros metu sudarydamos ilgalaikius kontraktus dėl biokuro įsigijimo, jau sutaupė nuo 20 iki 40 proc., palyginus su praėjusiu šildymo sezonu.

Šį šildymo sezoną daugelis gyventojų gali pasitikti ramiau – prognozuojama, kad šiemet šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuoto šildymo kaina bus apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus. Mažiausiai spalį už šildymą mokės Utenos gyventojai, o daugiausiai – Biržų, tarp didmiesčių mažiausiai šiluma kainuos Šiauliuose, mažiausiai – Panevėžyje. Šildymo sezonas neseniai pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje ir dalyje kitų savivaldybių. Nuo pirmadienio jį pradės ir Klaipėda.

Nuo pirmadienio Klaipėdoje pradedamas šildymo sezonas, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse socialinių paslaugų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose šildymas įjungtas spalio 2 dieną.  Pernai šildymo sezonas uostamiestyje prasidėjo vėliau – spalio 22 dieną. Ketvirtadienį šildymo sezonas pradėtas Kaune bei Alytuje, Vilniuje – spalio 1 dieną,  Šiauliuose – rugsėjo 25 dieną, Panevėžyje – rugsėjo 23 dieną.

Kaune artimiausiomis dienomis planuojama įjungti šildymą gyventojams, BNS antradienį informavo savivaldybė. „Mes planuojame šildymą jungti savaites pabaigoje, tačiau nuolat sekame orų prognozes“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis. Pasak savivaldybės atstovų, jeigu orai netikėtai atšaltų iki tol, į tai bus reaguojama, ir šildymas įjungiamas anksčiau. Antradienį apie gyventojams įjungiamą šildymą pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniuje oficialiai pradedamas šildymo sezonas ir daugiabučiuose. Šildymo sezoną sostinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose sostinė pradėjo dar rugsėjo 23 dieną. „Šiandien Vilnius skelbia šildymo sezono pradžią. Matydami oro sąlygas, didelę drėgmę, lietaus kiekį, visame miete šildymo sezoną skelbiame. Kaina, lyginant su praėjusiu spaliu, vartotojams bus net 21 proc. mažesnė. Tai lėmė iš esmės sumažėjusi biokuro kainą.

Šiauliuose nuo penktadienio pradedamas šildymo sezonas, trečiadienį pranešė miesto savivaldybė.  Pranešime teigiama, kad administracijos direktorius Antanas Bartulis pasirašė įsakymus dėl šildymo sezono pradžios. Pirmiausia šildymas bus įjungtas Šiaulių miesto švietimo ir globos įstaigose, po to – ir kitiems vartotojams. Savivaldybė skelbia, kad Šiaulių miesto švietimo įstaigose, vaikų globos namuose ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose šildymo sezonas prasidės jau ketvirtadienį.

Nuo rugsėjo 25 d., Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės įsakymu pradedamos šildyti Kretingos rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos, taip pat Kretingos muziejus. Stebint faktinę lauko temperatūrą ir artimiausių dienų orų prognozes, įjungti šildymą gyvenamuosiuose namuose, mokyklose, biudžetinėse įstaigose ir kitose organizacijose šiuo metu neplanuojama.

Kauno valdžia nuo trečiadienio leido įjungti šildymą švietimo ir gydymo įstaigose, bet dėl daugiabučių namų bus apsispręsta vėliau, pranešė miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šilauskas. „Toliau sekame prognozes, matome atšilimą savaitgalį, tad dėl šildymo daugiabučiuose sprendimas bus priimtas kitos savaitės pradžioje“, – sakė V. Šilauskas.

Nuo pirmadienio sostinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose pradedamas šildymo sezonas, rašoma pranešime spaudai. Ar pradėti šildymo sezoną įstaigoje, savo nuožiūra spręs patys įstaigų vadovai. Centrinis šildymas sostinės daugiabučiuose įprastine tvarka bus įjungtas, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių šilumos.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos įsakymu nuo rugsėjo 24 d. mieste pradedamas šildymo sezonas, skelbiama savivaldybės puslapyje. Biudžetinių įstaigų, įmonių ir organizacijų, gyvenamųjų namų ir kitų šilumos vartotojų, turinčių parengties šildymo sezonui aktus, patalpos sušils per 3 dienas. Už šildymo sezono pradžią mieste pasisakė apie 80 proc. švietimo įstaigų.

Artėja šildymo sezonas ir jau aiškėja, kiek šiluma patuštins mūsų pinigines. Energetikai žada, kad centralizuotai tiekiamas šildymas bent sezono pradžioje šiemet bus pigiausias per visus 20 metų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suskaičiavo, kad Vilniuje šį spalį šildymas bus pigesnis 20 proc., Kaune – 12, o Klaipėdoje – 8 procentais. Panevėžyje ir Šiauliuose šiluma kainuos apie 15 proc. pigiau. O brangiausias šildymas bus Biržuose, pigiausias – Utenoje.

Spalį, šildymo sezono pradžioje, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Taryba teigia įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) įsigijimo kainas.

Lietuvos šilumininkai jau baigė šildymo sezoną, po kurio, kaip ir kasmet, tenka skaičiuoti ne vieną tūkstantį skolininkų, kurių bendros skolos viršija milijonus. Vis dėlto pora didmiesčių džiaugiasi, kad jau ne pirmus metus mažėja gyventojų, norinčių skęsti skolose. Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skolose jiems skendi apie penktadalis gyventojų – iš viso Lietuvoje gyventojai už šilumą jau skolingi 45 mln. eurų. Vilniečių skola – 4 mln.

Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės nuo penktadienio baigia daugiau nei pusmetį trukusį šildymo sezoną. Nuo penktadienio šildymas Vilniuje bus išjungtas bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose, daugiabučiuose ir administraciniuose pastatuose, pranešė savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybė informavo, kad mieste radiatoriai taip pat nustos kaisti nuo penktadienio. Kiti didieji Lietuvos miestai – Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys – šildymo sezonų baigti dar neskuba.

  Vilniuje penktadienį baigiamas 7 mėnesius trukęs šildymo sezonas. Vilniaus pavyzdžiu pasekti penktadienį svarsto Klaipėda, tuo metu Kaunas sprendimą žada po Velykų.   Nuo penktadienio šildymas Vilniuje bus išjungtas bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose, daugiabučiuose ir administraciniuose pastatuose, trečiadienį pranešė savivaldybė.

Šio sezono vidutinė šilumos kaina bus iki 10 proc. didesnė nei praėjusį šildymo sezoną. Tokią vartotojų nedžiuginančią prognozę pateikia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Kaltinti dėl to reikėtų brangstantį biokurą ir gamtines dujas. Į tv3.lt besikreipusi skaitytoja Inga, gyvenanti Kalvarijos miestelyje, skundžiasi, kad už sausio šildymo sąskaitą teks pakloti triženklę sumą. „Sąskaita už šių metų sausį 133,23 euro. O buto plotas 50,56 kv. m. Už gruodį teko mokėti 99,52 euro.

Šildymo sezonas 2019 metais nemažai daliai lietuvių bus dar nemalonesnis. Prognozuojama, kad šilumos kainos 2019 m. Lietuvoje vidutiniškai gali ūgtelėti ir 15 proc. Tiesa, drastiškai brangstančią šilumą ne visų miestų gyventojai pajaus vienodai. Kauniečių ir klaipėdiečių piniginių šildymas smarkiau nei šįmet nepatuštins.