šildymas

Nuo pirmadienio Klaipėdoje pradedamas šildymo sezonas, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse socialinių paslaugų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose šildymas įjungtas spalio 2 dieną.  Pernai šildymo sezonas uostamiestyje prasidėjo vėliau – spalio 22 dieną. Ketvirtadienį šildymo sezonas pradėtas Kaune bei Alytuje, Vilniuje – spalio 1 dieną,  Šiauliuose – rugsėjo 25 dieną, Panevėžyje – rugsėjo 23 dieną.

Kaune artimiausiomis dienomis planuojama įjungti šildymą gyventojams, BNS antradienį informavo savivaldybė. „Mes planuojame šildymą jungti savaites pabaigoje, tačiau nuolat sekame orų prognozes“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis. Pasak savivaldybės atstovų, jeigu orai netikėtai atšaltų iki tol, į tai bus reaguojama, ir šildymas įjungiamas anksčiau. Antradienį apie gyventojams įjungiamą šildymą pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniuje oficialiai pradedamas šildymo sezonas ir daugiabučiuose. Šildymo sezoną sostinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose sostinė pradėjo dar rugsėjo 23 dieną. „Šiandien Vilnius skelbia šildymo sezono pradžią. Matydami oro sąlygas, didelę drėgmę, lietaus kiekį, visame miete šildymo sezoną skelbiame. Kaina, lyginant su praėjusiu spaliu, vartotojams bus net 21 proc. mažesnė. Tai lėmė iš esmės sumažėjusi biokuro kainą.

Šiauliuose nuo penktadienio pradedamas šildymo sezonas, trečiadienį pranešė miesto savivaldybė.  Pranešime teigiama, kad administracijos direktorius Antanas Bartulis pasirašė įsakymus dėl šildymo sezono pradžios. Pirmiausia šildymas bus įjungtas Šiaulių miesto švietimo ir globos įstaigose, po to – ir kitiems vartotojams. Savivaldybė skelbia, kad Šiaulių miesto švietimo įstaigose, vaikų globos namuose ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose šildymo sezonas prasidės jau ketvirtadienį.

Nuo rugsėjo 25 d., Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės įsakymu pradedamos šildyti Kretingos rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos, taip pat Kretingos muziejus. Stebint faktinę lauko temperatūrą ir artimiausių dienų orų prognozes, įjungti šildymą gyvenamuosiuose namuose, mokyklose, biudžetinėse įstaigose ir kitose organizacijose šiuo metu neplanuojama.

Kauno valdžia nuo trečiadienio leido įjungti šildymą švietimo ir gydymo įstaigose, bet dėl daugiabučių namų bus apsispręsta vėliau, pranešė miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šilauskas. „Toliau sekame prognozes, matome atšilimą savaitgalį, tad dėl šildymo daugiabučiuose sprendimas bus priimtas kitos savaitės pradžioje“, – sakė V. Šilauskas.

Nuo pirmadienio sostinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose pradedamas šildymo sezonas, rašoma pranešime spaudai. Ar pradėti šildymo sezoną įstaigoje, savo nuožiūra spręs patys įstaigų vadovai. Centrinis šildymas sostinės daugiabučiuose įprastine tvarka bus įjungtas, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių šilumos.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos įsakymu nuo rugsėjo 24 d. mieste pradedamas šildymo sezonas, skelbiama savivaldybės puslapyje. Biudžetinių įstaigų, įmonių ir organizacijų, gyvenamųjų namų ir kitų šilumos vartotojų, turinčių parengties šildymo sezonui aktus, patalpos sušils per 3 dienas. Už šildymo sezono pradžią mieste pasisakė apie 80 proc. švietimo įstaigų.

Artėja šildymo sezonas ir jau aiškėja, kiek šiluma patuštins mūsų pinigines. Energetikai žada, kad centralizuotai tiekiamas šildymas bent sezono pradžioje šiemet bus pigiausias per visus 20 metų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suskaičiavo, kad Vilniuje šį spalį šildymas bus pigesnis 20 proc., Kaune – 12, o Klaipėdoje – 8 procentais. Panevėžyje ir Šiauliuose šiluma kainuos apie 15 proc. pigiau. O brangiausias šildymas bus Biržuose, pigiausias – Utenoje.

Spalį, šildymo sezono pradžioje, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Taryba teigia įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) įsigijimo kainas.

Lietuvos šilumininkai jau baigė šildymo sezoną, po kurio, kaip ir kasmet, tenka skaičiuoti ne vieną tūkstantį skolininkų, kurių bendros skolos viršija milijonus. Vis dėlto pora didmiesčių džiaugiasi, kad jau ne pirmus metus mažėja gyventojų, norinčių skęsti skolose. Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skolose jiems skendi apie penktadalis gyventojų – iš viso Lietuvoje gyventojai už šilumą jau skolingi 45 mln. eurų. Vilniečių skola – 4 mln.

Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės nuo penktadienio baigia daugiau nei pusmetį trukusį šildymo sezoną. Nuo penktadienio šildymas Vilniuje bus išjungtas bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose, daugiabučiuose ir administraciniuose pastatuose, pranešė savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybė informavo, kad mieste radiatoriai taip pat nustos kaisti nuo penktadienio. Kiti didieji Lietuvos miestai – Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys – šildymo sezonų baigti dar neskuba.

  Vilniuje penktadienį baigiamas 7 mėnesius trukęs šildymo sezonas. Vilniaus pavyzdžiu pasekti penktadienį svarsto Klaipėda, tuo metu Kaunas sprendimą žada po Velykų.   Nuo penktadienio šildymas Vilniuje bus išjungtas bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose, daugiabučiuose ir administraciniuose pastatuose, trečiadienį pranešė savivaldybė.

Šio sezono vidutinė šilumos kaina bus iki 10 proc. didesnė nei praėjusį šildymo sezoną. Tokią vartotojų nedžiuginančią prognozę pateikia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Kaltinti dėl to reikėtų brangstantį biokurą ir gamtines dujas. Į tv3.lt besikreipusi skaitytoja Inga, gyvenanti Kalvarijos miestelyje, skundžiasi, kad už sausio šildymo sąskaitą teks pakloti triženklę sumą. „Sąskaita už šių metų sausį 133,23 euro. O buto plotas 50,56 kv. m. Už gruodį teko mokėti 99,52 euro.

Šildymo sezonas 2019 metais nemažai daliai lietuvių bus dar nemalonesnis. Prognozuojama, kad šilumos kainos 2019 m. Lietuvoje vidutiniškai gali ūgtelėti ir 15 proc. Tiesa, drastiškai brangstančią šilumą ne visų miestų gyventojai pajaus vienodai. Kauniečių ir klaipėdiečių piniginių šildymas smarkiau nei šįmet nepatuštins.

Viename Ukrainos pietryčių mieste šimtams tūkstančių gyventojų antradienį vis dar nebuvo įjungtas centrinis šildymas dėl užsitęsusio nacionalinės dujų tiekimo bendrovės ir regioninių tiekėjų ginčo. Daugiau kaip 600 tūkst. Kryvyj Riho miesto gyventojų pirmadienį šturmavo vietos dujų bendrovės biurą, reikalaudami, kad būtų įjungtas šildymas. Šiame rajone temperatūra pastarosiomis naktimis nukrisdavo žemiau nulio.

Vidutiniškai už vieno būsto paslaugas šeimai tenka 6-7 sąskaitos kas mėnesį, o jeigu vertintume ir visų šeimos narių sąskaitas už mobilaus ryšio paslaugas, internetą – skaičiui išauga dar didesnis. Norėdami išgirsti, kodėl daugiabučių ir privačių namų gyventojai nusprendžia ieškoti alternatyvų, kalbiname kelis asmenis, kurie naudojasi mokesčių platformos „Viena sąskaita“ paslauga. Greta (38 m.) – savitarnos platforma naudojasi 3 mėn.

Vos tik Lietuvoje prasideda šildymo sezonas, dalis gyventojų stveriasi už galvų, matydami šildymo kainas. Vis tik prieš du dešimtmečius nerimo išvydus sąskaitas už šilumą buvo kur kas daugiau – tąkart Lietuvoje nusprendus išskaidyti šildymo ūkį, daliai miestų šildymas brango ir dvigubai, ir trigubai. Prieš kiek daugiau nei 20 metų Lietuvoje nuspręsta decentralizuoti šilumos ūkį, šį perduodant savivaldybių žinion.

Pirmadienį Klaipėdoje pradėtas šildymo sezonas, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Ugdymo bei gydymo įstaigos Klaipėdoje šildomos nuo spalio 4 dienos. Spalio pradžioje šildymo sezonas pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, praėjusios savaitės pabaigoje – Kaune. Šildymas įjungiamas, kai vidutinė paros temperatūra tris paras iš eilės būna žemesnė nei 10 laipsnių.

Vilniuje nuo ketvirtadienio pradedamas šildymo sezonas visiems vartotojams, BNS patvirtino administracijos direktorius Povilas Poderskis. Panevėžys iki šiol buvo vienintelis iš didžiųjų Lietuvos miestų, pradėjusių šildymo sezoną gyvenamuosiuose namuose. Šiauliuose nuo trečiadienio pradėtos šildyti gydymo ir ugdymo įstaigos, Kaune šildymas jose bus įjungtas nuo ketvirtadienio. Sostinės švietimo ir sveikatos sektoriaus įstaigos šildomos jau nuo praėjusios savaitės.

Didžiosioms šalies savivaldybėms netrukus ketinant apsispręsti dėl šildymo sezono pradžios, verslas ir institucijos įspėja, kad šildymo kainos turėtų šoktelti, mat šiemet ženkliai brango ir dar brangs vienas svarbiausių šildymo kurų – biokuras. Seimo Energetikos komisija antradienį posėdyje aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas 2018–2019 metų šildymo sezonui.

Panevėžys nuo antradienio pradeda šildymo sezoną. Miesto savivaldybė pranešė, kad gyvenamuosiuose namuose ir kitų šilumos vartotojų pastatuose šildymas bus įjungtas per tris dienas nuo šildymo sezono paskelbimo. Miesto ugdymo įstaigos šildomos nuo penktadienio. Dėl šildymo sezono šios savaitės pradžioje turėtų apsispręsti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Kiti didmiesčiai šildymo sezono skelbti dar neplanavo.

Atšalus orams, penktadienį Vilniaus ir Panevėžio darželiuose ir gydymo įstaigose pradedamas šildymo sezonas, kai kurios šių įstaigų jau šildomos ir Klaipėdoje. Daugiabučius pradėti šildyti tarp didžiųjų miestų artimiausiu metu svarsto Panevėžys. Dėl šildymo sezono pradžios Vilniuje bus sprendžiama kitos savaitės pradžioje, pranešė savivaldybė. Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas BNS sakė, kad šildymo sezono pradžios mieste skelbti kol kas neplanuojama.

Pasiruošimas šildymo sezonui pradedamas visose regiono valstybėse, tačiau ne visur jis vyksta sėkmingai. Dėl pasenusių vamzdynų Sankt Peterburgo centre, vykdant šilumos tiekimo bandymus, žuvo du jauni žmonės.  Tragedija įvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Izmailovo prospekte, vienoje iš kavinių, kurią užliejo verdantis vanduo sutrūkinėjus karšto vandens vamzdynui.

Išsivasarojusių lietuvių laukia naujos didesnės kainos. Artėjantis šildymo sezonas daliai gyventojų bus gerokai brangesnis. Kai kuriuose miestuose centrinis šildymas gali brangti net ketvirtadaliu. Naujam būriui skolininkų šilumos įmonės jau ruošiasi. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio buitiniams vartotojams brangs ir dujos. Salininkuose gyvenantis senjoras Romas savo daugiabučio kieme dar mėgaujasi šiltais saulės spinduliais.

Šilumos tiekėjams pastaruoju metu perspėjant, kad dėl augančios biokuro kainos gyventojams brangs šiluma, biokuro tiekėjai tikina, kad šilumos kaina dėl šio kuro brangimo augs palyginti nedaug. Anot jų, valstybinių miškų kirtimo normos didinimas, motyvuojant biokuro kainų stabilizavimu, yra visuomenės klaidinimas. Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pripažįsta, kad kuras brangsta, bet tai vyksta dėl objektyvių priežasčių.

Kaune nuo trečiadienio baigiamas šildymo sezonas, patvirtino miesto savivaldybė. „2017-2018 metų šildymo sezonas Kaune baigiasi balandžio 11 dieną. Šiemet baigiamas neįprastai anksti“, – BNS sakė savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas. Ankstesnis, 2016–2017 metų, šildymo sezonas Kaune baigtas pernai gegužės pradžioje. Alytuje šildymo sezonas oficialiai baigtas antradienį, Vilniuje – pirmadienį – mėnesiu anksčiau nei pernai.

Nuo šiandienos, balandžio 9 d. Vilnius baigia šildymo sezoną, kuris šiemet visu mėnesiu trumpesnis, nei praėjusiais metais ir kainavo pigiau: vilniečiams taikytos šilumos kainos buvo vienos mažiausių šalyje. Palyginti su kitais Lietuvos miestais ir didmiesčiais, Vilniaus šilumos kaina per visą sezoną buvo antra ar trečia pagal mažumą, sumažintas ir mokestis už karšto vandens skaitiklių priežiūrą.

Vasariškų orų išsiilgusius lietuvius meteorologai džiugina prognozėmis apie balandžio viduryje šalį užplūsiančią šilumą, bet vargu, ar ji taps pretekstu baigti šildymo sezoną. Didžiųjų miestų savivaldybės dar neapsisprendė, kada vertėtų nutraukti šildymą, tačiau sako nenorintys be reikalo skubėti. Šildymo sezono pabaiga skelbiama, kai tris dienas vidutinė oro temperatūra pasiekia 10 laipsnių šilumos.

Šildymo sezonui artėjant link pabaigos ir didmiesčiuose pingant šilumai, dalis jos tiekimo bendrovių prognozuoja didelį kainų mažėjimą artimiausiais mėnesiais, tačiau nesiima spręsti dėl kito sezono kainų tendencijų. Kauno ir Klaipėdos šilumos tiekėjai teigia, kad artimiausiu metu šilumos kainą miestuose mažins pingantis biokuras, nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija.

Brangiausiai už centralizuotą šilumą balandį mokės panevėžiečiai, o mažiausiai – šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Bendrovė „Panevėžio energija“ balandį šilumą parduos po 5,29 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,4 proc. mažiau nei kovą ir 2 proc. mažiau nei pernai balandį. Tai bus didžiausia kaina tarp visų didmiesčių. Mažiausia šilumos kaina tarp didmiesčių balandį bus Šiauliuose – 4,49 cento – 1,3 proc. mažiau nei kovą, tačiau 6,1 proc. daugiau nei pernai balandį.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 15 proc. didesnės nei šių metų sausio mėnesį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –6 laipsniai šalčio, sausio mėnesį buvo apie –2,3 laipsnių šalčio. Pirminiais duomenimis, 60 kv.

Kainų komisija trečiadienį vienbalsiai pritarė naujai šilumos supirkimo tvarkai, bet kiek pavėlino jos įsigaliojimo datą. Nauja tvarka, kuria siekiama užtikrinti didesnę konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje, įsigalios nuo kitų metų sausio mėnesio. Tik nesutariama, kainos mažės nuo to vartotojams, ar didės.  „Šilumos supirkimas pagal naują tvarką jau vyks nuo sausio 1 dienos, aukcionai turės būti organizuojami 2018 metų gruodžio mėnesį“, – teigė komisijos pirmininkė Inga Žilienė.

Dėl vasario mėnesį į Lietuvą atkeliavusio šalčio, daugiabučių gyventojai sulauks kiek didesnių sąskaitų už šildymą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje didžioji dalis daugiabučių - seni ir prastos būklės, nesandarūs, tad ir suvartojamos šilumos kiekis juose - kas didesnis negu galėtų būti.

Įsivyravus šaltiems ir ramiems orams, Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, jog oro užterštumas kietosiomis dalelės auga. Prasčiausia situacija – Klaipėdoje. Šiauliuose oro tarša normą viršijo 3 kartus. Dėl intensyvaus šildymo aukštas oro užterštumas fiksuojamas ir Mažeikiuose, Šiauliuose, Panevėžyje. Sveikatos specialistai pataria riboti fizinę veiklą lauke.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo panašios kaip 2017-ųjų sausį. Tiesa, didžiuliai skirtumai fiksuojami tarp tame pačiame mieste esančių daugiabučių.  Šį sausį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –2,3 0C šalčio, 2017 metų sausio mėnesį – apie –4,6 laipsnius šalčio.

Toliau didėjant šilumos kainoms, Lietuvos gyventojai su nekantrumu laukia pavasario bei šildymo sezono pabaigos. Tačiau komunalinių mokesčių statistika atskleidžia, kad artimiausiais mėnesiais žiema bent jau iš sąskaitų „nepasitrauks“. Kaip pasikeitė mokesčiai už šildymą pagrindiniuose Lietuvos miestuose ir kokias realias sumas atšilus orams sutaupys gyventojai? Vieniems šiluma pinga, kiti regi brangimą Paradoksalu, jog, nepaisant įvykdytos nacionalinio šilumos ūkio pertvarkos, per pastaruosiu...

 Nemažai daliai gyventojų nepavyko pasinaudoti dar spalį valdžios nuleista kartele ir gauti kompensacijas už šildymą – nors deklaruota, kad į paramą galės pretenduoti net ir dirbantieji, aiškėja, kad kompensacijas už šildymą gauna tik mažiausias pajamas gaunantys – pensininkai, antradienį pranešė LRT televizijos naujienų laida „Panorama“. Kompensacijų ratas nesiplėtė, nes pernai buvo gerokai šiltesni orai, todėl sąskaitos nebuvo tokios didelės, kad priklausytų valstybės parama, o ir, pasak ...

Vasarį už didžiųjų miestų gyventojams centralizuotai tiekiamą šilumą brangiausiai mokės kauniečiai, o pigiausiai – šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Bendrovė „Kauno energija“ vasarį šilumą parduos parduos po 5,62 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,9 mažiau nei sausį, bet 7 proc. daugiau nei pernai vasarį. Tai bus didžiausia kaina tarp visų didmiesčių.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, Seime susimąstyta ir apie gyvenančius individualiuose namuose – neraškančius lengvatos vaisių. Tačiau pateiktas siūlymas iki Seimo salės gali net nenukeliauti. Ne tik dėl suskaičiuotų biudžeto praradimų, bet ir dėl to, kad neatitinka Europos Sąjungos narių susitarimo. Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo panašios kaip 2016-ųjų gruodį. 2017-ųjų gruodį vidutinė lauko oro temperatūra šildymo laikotarpiu siekė apie +0,5 0C šilumos, 2016-ųjų gruodį buvo apie –0,6 0C šilumos. Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, 60 kv. metrų ploto buto šildymas 2017-ųjų gruodį vidutiniškai kainavo 62,7 euro.

 Seime – naujas siūlymas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą taikyti ir tiems gyventojams, kurie būstus šildo elektra, malkomis ar kitais būdais, bet nesinaudoja centralizuota šilumos tiekimo sistema. Konservatorius Antanas Matulas siūlo 9 proc. PVM taikyti ir akmens anglims, durpėms, malkoms ir medienos atliekoms, gamtinėms dujoms, elektros energijai. Išplėsti lengvatinio PVM taikymą šilumai pernai siūlė visų partijų atstovai, bet Seimas visus siūlymus atmetė.

Vidutinė šilumos kaina sausio mėnesį yra 5,19 cento už kilovatvalandę (be PVM). Palyginti su gruodžiu šiluma pabrango 2,17 proc, o per metus – 7,45 proc., skelbia Kainų komisija. Tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Kauno gyventojai. Sausį, palyginti su gruodžio mėnesiu, bendrovės „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 9,04 proc. iki 5,67 cento už kWh be PVM.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo sausio didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Šiaulius, didės, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys. Bendrovė „Šiaulių energija“ sausį šilumą parduos po 4,37 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,2 proc. mažiau nei gruodį, ir 2,7 proc. pigiau nei šių metų sausį. Tai bus mažiausia šilumos kaina tarp visų didmiesčių. Brangiausiai šilumą parduos „Kauno energija“ – po 5,67 cento – atitinkamai 9 proc. ir 8 proc.

Ir smulkus namo patobulinimas gali padėti jo gyventojams sutaupyti, tačiau tik pastato šildymo sistemos modernizavimas, stogo ar sienų apšiltinimas valstybės paramos nesulauktų. Kas naudingiau – remti nedidelį skaičių brangių renovacijų ar daug, bet smulkių? Kompleksinė namo renovacija – ilgas ir brangus procesas. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkst. renovacijos laukia dar 14 tūkst.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pagaliau sureagavo į raginimą įteisinti sąžiningą konkurenciją šilumos ūkyje. Nauji reglamentai užkirstų galimybę šilumos tiekėjams pelnytis gyventojų sąskaita. Tačiau atsirado besibaiminančių, kad įtvirtinta konkurencija šildymo kainas tik išpūstų. VKEKK narys Donatas Jasas trečiadienį Seimo Energetikos komisijai pristatė projektą, kuriame numatoma patobulinti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką.

 Visuotinis brangimas jau skverbiasi ir į šilumos ūkį. Šiluma kas mėnesį brangsta ir greitu metu viršys pernykštes kainas. Ypač brangsta šildymas Klaipėdoje ir Kaune. Dėl to esą kalta šlapia vasara, brangstančios dujos ir biokuras. Žmonės neslepia – kad susimokėtų už šildymą, teks badauti. O, beje, šilumininkai pirmąsias šio sezono sąskaitas tautiečiams jau siunčia. Pirmąsias šio sezono šildymo sąskaitas jau rengiantys šilumininkai nudžiuginti neturi kuo.

Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje lapkritį per metus sumažėjo 0,6 proc., tačiau palyginti su spaliu – šiluma brango 6,2 procento. Kainų komisija pranešė, kad vidutinė šilumos kaina be PVM lapkritį siekia 4,99 cento (be PVM) už kilovatvalandę – 0,6 proc. mažiau nei pernai lapkritį, tačiau 6,2 proc. daugiau nei spalį. Pigiausiai lapkritį už šilumą mokės Utenos gyventojai – 4,24 cento (su PVM) už kilovatvalandę, daugiausiai Biržų rajono – 9,21 cento.

Šilumos kaina lapkritį augs visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Brangiausiai šildysis klaipėdiečiai, o pigiausiai - šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Centralizuotai šilumą Vilniaus vartotojams tiekianti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) lapkritį šilumą parduos po 4,73 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 1,7 proc. daugiau nei spalį, tačiau 7,3 proc. pigiau nei pernai lapkritį. „Kauno energijos“ šilumos kaina bus 4,9 cento - atitinkamai 15,3 proc.