šildymas

„TikTok“ šią savaitę žaibiškai išplito gudrus sumanymas, kaip keptuvėje su vandeniu greitai pasišildyti picą – šis metodas neleis picai sušlapti. Ar picą skaniausią valgyti ką tik iškeptą, ar pašildytą kitą dieną? Tiek vieno, tiek kito varianto mėgėjai įsitikinę, kad jų pasirinkimas geriausias, rašoma dailystar.co.uk. Šviežios picos mėgėjai teigia, kad gerai picos pašildyti beveik neįmanoma, todėl jos nesuvalgius šviežios užuot dėjus į šaldytuvą geriausia ją iškart išmesti.

Brangesnė žiema šiemet bus ne tik tiems, kas šildosi dujomis ar naudoja centralizuotą šilumą. Į viršų šoktelėjo ir malkų kaina. Kaip teigia malkininkai, malkinės medienos kaina išaugo iki 35 procentų. Skaičiuojama, kad vienam šeimos ūkiui šildymas malkomis bus brangesnis apie 150 eurų. Ir tai kūrenant pigiausias malkas.

Vilnius skelbia, kad jau nuo ketvirtadienio pradeda šildyti ir daugiabučius. Vyriausybei svarstant, kaip pristabdyti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams sostinė nusprendė žengti panašiu keliu dėl šildymo sąskaitų. Sostinės vadovai prognozuoja, kad vilniečiams šią žiemą šildymo sąskaitos bus 60 proc. didesnės nei pernai, tad siūlo susimokėti tik dalį sąskaitų, o nepriemokas grąžinti vasarą arba dar vėliau – per trejus metus.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pradeda šildymo sezoną. Anot sostinės savivaldybės, nors pernai centralizuota šiluma pradėta tiekti savaite vėliau – spalio 15 dieną, šiemet vėsesnis ruduo privertė švietimo ir gydymo įstaigoms šildymą įjungti dar rugsėjo 20 dieną.

Siekiant sumažinti užterštumą Vilniuje svarstoma drausti kūrenti krosnis akmens anglimi ir durpių briketais. Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti siūlymą, jog nuo šių metų spalio 20-osios šį taršų kurą būtų draudžiama kūrenti tiek individualių, tiek ir daugiabučių namų butų gyventojams.

Išaugusios dujų kainos rekordiškai pabrangino šildymą. Vilniuje, kuris jau nuo ketvirtadienio pradeda šildymo sezoną, artimiausiais mėnesiais šildymas brangs apie 60 proc., jeigu lygintume su praėjusiais metais. Visgi savivaldybė tvirtina radusi išeitį, kaip sumažinti sostinės gyventojų naštą – leis kainos skirtumą sumokėti vasarą.

Atvėsus orams gyventojai įvairiais būdais bando šildyti namus. Specialistai primena, kad dar vasarą įsirengę oro kondicionierius dabar jais namus gali nebe vėsinti, bet šildyti. Tik įspėja, kad elektros šildymui reikės daugiau nei vasarą, vėsinant namus. Tad ir sąskaitų už elektrą galima sulaukti didesnių. Tačiau portalo skaitytoja Giedrė, besišildanti namus kondicionieriumi, tikina, kad didesnės sąskaitos už elektrą jos negąsdina.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Šildymo sezonui prasidedant, sostinės savivaldybė prakalbo apie svarstymus uždrausti vilniečiams namus šildyti kūrenant anglimis ir durpių briketais. Jei toks draudimas būtų priimtas, nesilaikantiems naujos tvarkos grėstų ir baudos. Vilniečiai nerimauja: dalis sako, kad anglimis ir briketais apsirūpino iš anksto ir tikina, kad savivaldybė turėtų pasirūpinti kompensacijomis: „Taip, vėl įdėsim. O matot, kaip atidarai – rūksta.“ Vilnietė Zita savo namus šildosi ir kol kas krosnį kūrena malkomis.

Energetikos ministerija svarsto idėją mokėti kompensacijas namų ūkiams, jei jų sąskaitos už elektrą, dujas, šildymą ir galbūt vandenį viršys 15 proc. jų pajamų.  Viceministrė Inga Žilienė teigia, jog tam ketinama nustatyti energetinio skurdo lygį – jis galėtų siekti 15 proc. namų ūkio pajamų, išleidžiamų energetikos ištekliams.  „Jeigu namų ūkis išleidžia 15 proc.

Šildymo elektra ekspertai iš „Rointe“ sako, kad anksčiau rugsėjo mėnesį įsijungti šildymą yra labai geras būdas patikrinti, ar nėra jokių gedimų – taip užbėgsite jiems už akių dar prieš prasidedant šalčiams. Antonio Dengra iš „Rointe“ teigimu, tobula temperatūra jaukiems namams, norint jaustis komfortabiliai, bet per daug neišleisti, yra 21 laipsnis celsijaus.

Vyriausybės ir energetikos ministro svarstomos priemonės, kaip amortizuoti augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams iš esmės nieko nespręs – tokias išvadas po susitikimo su energetikos ministru konservatoriumi-krikdemu Dainiumi Kreiviu daro opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai. Socialdemokratai stebisi, kodėl valdantieji nesvarsto valstybinių energetikos monopolijų pelnų peržiūros – esą vien valstybės valdomos „Ignitis“ pelnas šiais metais gali siekti 310 mln. eurų.

Vyriausybei planuojant, kaip sukontroliuoti šį sezoną augančias dujų kainas, energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad kainų kilimas nebus ilgalaikė tendencija. Tačiau dalis Seimo narių nuogąstauja, kad už Vyriausybės pasirinktą kompensavimo mechanizmą reikės mokėti ateities vartotojams. Ketvirtadienį Seime D. Kreivys sulaukė Seimo nario Algirdo Butkevičiaus klausimo dėl artėjančio šildymo sezono ir planuojamo kompensacijų mechanizmo.

Didėjant būsto šildymo kainoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia skubų siūlymą, kad būtų padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Jeigu Vyriausybė ir Seimas tam pritars, nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis ir taip sumažės finansinė našta dėl didėsiančių šilumos kainų. „Prognozuojamos šildymo kainos grįžta į 2018-2019 m. lygį.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pateikė pirmąjį Lietuvos aplinkosaugos vertinimą ir pateikė mūsų šaliai 43 rekomendacijas. Tarp jų galima rasti ir „meduolių“, ir „botagų“. EBPO ragina daugiau investuoti į viešąjį transportą, padėti naujų mokestinių naštų nepakeliantiems gyventojams, tačiau ir siūlo branginti dyzeliną, panaikinti PVM lengvatą centriniam šildymui ir panaikinti nemokamas automobilių stovėjimo vietas prie darbo.

Brangstant šildymui, elektrai ir dujoms, prezidentūra ragina vyriausybę sušvelninti gresiantį komunalinių mokesčių šoką gyventojams. Nuo sausio drastiškai išaugsiančias energijos sąskaitas siūloma išdėstyti per tam tikrą laikotarpį. Panevėžietė senjorė Danutė visai nesidžiaugia prasidėjusiu mieste šildymo sezonu. Radiatoriai jos dviejų kambarių bute jau šyla, tačiau ši šiluma moters visai nedžiugina, mat šildymas šiemet brangesnis. „Kai reiks mokėt, nebus gerumo.

Tai, kad būstą šildyti elektra yra labai brangu, užtikrintai pasakys net tie žmonės, kuriems šildymo katilo pasirinkimo klausimas niekada nebuvo aktualus. Savo ruožtu profesionalai dažnai būna kur kas nuosaikesni. Jie nebūtinai skubės pateikti užtikrintą ir vienareikšmišką atsakymą, kuri šildymo sistema yra pati brangiausia ar pati pigiausia.

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas Aurimas Perednis kalbino energetikos sektoriaus atstovus, specialistus ir ekonomistus.

Kauno ir Panevėžio miesto savivaldybės pirmadienį pradeda šildymo sezoną. Anot Kauno miesto savivaldybės, sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias oro sąlygas, žemą temperatūrą bei prognozes.  Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per penkias dienas. Panevėžio miesto savivaldybė teigia šildymą įjungsianti per tris dienas.

Šildymo sezonui prasidedant, sostinės savivaldybė prakalbo apie svarstymus uždrausti vilniečiams namus šildyti kūrenant anglimis ir durpių briketais. Jei toks draudimas būtų priimtas, nesilaikantiems naujos tvarkos grėstų ir baudos. Vilniečiai nerimauja: dalis sako, kad anglimis ir briketais apsirūpino iš anksto ir tikina, kad savivaldybė turėtų pasirūpinti kompensacijomis. „Taip, vėl įdėsim. O matot, kaip atidarai – rūksta“, – sako vilnietė Zita.

Kaune nuo pirmadienio pradedamas šildymo sezonas, šeštadienį pranešė savivaldybė. Anot jos, sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias oro sąlygas, žemą temperatūrą bei prognozes.  Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per penkias dienas. „Kaip ir pernai Kaunas pasiūlys mažiausią šilumos kainą tarp didžiųjų šalies miestų. Tai iš anksto paruoštų namų darbų rezultatas.

Rugsėjui atšalus labiau nei įprastai, gyventojai pradeda reikalauti šilumos namuose. Tačiau institucijos primena, kad šildymo sezono laukti nebūtina ir šildytis daugiabučius bendrijos gali pradėti savarankiškai. Visgi, kai kurie gyventojai, bandydami inicijuoti ankstesnę šildymo sezono pradžią, susidūrė su šiokiais tokiais biurokratiniais niuansais. „Šalta, bet, o biurokratija, tu nenugalima“ Vilnietė Rima (vardas pakeistas – aut. past.

Lietuvoje žadant brangesnį nei pernai šildymo sezoną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Vyriausybė ieškos svertų, kaip galėtų padėti šalies gyventojams per šildymo lengvatas ar kitais būdais. Tačiau, anot premjerės, reguliuoti šildymo kainų nepavyks, o jos bus didesnės tik lyginant su itin pigiu šildymo sezonu. Centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Didmeninėms elektros kainoms pastaruoju metu mušant dešimtmečio rekordus, artėjantis šaltasis sezonas ir laukiantis elektros bei kitų energetinių išteklių vartojimo pikas neleidžia tikėtis, kad jos galėtų pasukti žemyn. Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad reguliuojamu tarifu mokantiems klientams elektros kainos jau dabar turėtų būti aukštesnės, todėl peržiūrint tarifą jo didinimo gali nepavykti išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Orams dramatiškai atvėsus, žmonės nesulaukę, kada įjungs šildymą, iš parduotuvių lentynų ėmė šluoti šildytuvus – praėjusią savaitę jų nupirko 6 kartus daugiau nei pernai. Kai kuriose parduotuvėse šildytuvų liko vos keli, o kitur jų nė su žiburiu nerasi. Tačiau žmonės šildosi ne tik šildytuvais – ėmė pirkti pirštines, arbatas ir net trauktines. Vilnietis Modestas iš lentynos čiumpa oro šildytuvą.

Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Vilniuje šilumininkai jau pirmadienį tiekia šilumą mokykloms, ligoninėms ir kitoms savivaldybės įstaigoms. Kaune ir Panevėžyje šildyti pradės antradienį, Šiauliuose – trečiadienį. Klaipėda dar neskuba ir kada pradės šildyti – spręs antroje savaitės pusėje. O štai šildymo tiekimą daugiabučiams savivaldybių vadovai atidėlioja – gyventojai dar nenori centrinio šildymo, kuris šiemet kai kur brangs dvigubai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nusprendė nuo šiandien pradėti šildymo sezoną sostinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigose. Vis dėlto galutinį sprendimą, ar įjungti šildymą patalpose, pagal poreikį priims įstaigų vadovai. Centrinį šildymą likusiems Vilniaus gyventojams ir sostinėje veikiančioms įstaigoms savivaldybė planuoja įjungti nukritus temperatūrai ir nebenumatant atšilimo.

Į Lietuvą atkeliavo neįprastai vėsūs ir darganoti orai. Dieną oras įšyla vos iki 7-12 laipsnių temperatūros, o naktį arti nulio. Šildymo sezonui dar neprasidėjus, gyventojai suskubo nuo staigaus atvėsimo namuose gelbėtis šildytuvais ar elektriniais radiatoriais. Vieni iš pagrindinių didžiųjų prekybininkų prognozuoja, kad šių prekių gali pritrūkti. Prekybos centro internete „Varlė.

Ruduo Lietuvoje prasidėjo. Oro temperatūra pasikeitė staigiai, o dėl šios priežasties gyventojai prisiminė, kad šildymo sezono laukti liko nedaug. Kaunas skelbia, kad nuo antradienio, rugsėjo 21-osios, pradeda šildymo sezoną. Šią žinią TV3 žinioms patvirtino Kauno miesto savivaldybė. Anot jų, pirmiausia šildymas bus įjungtas darželiuose, mokyklose ir gydymo įstaigose.

Didžiausias Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėjas AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) baigė hidraulinius bandymus – bendrovė patikrino beveik 750 km po Vilniumi išsiraizgiusių vamzdynų stiprumą bei sandarumą, rašoma pranešime spaudai.  Šildymui turi būti tinkamai paruoštos ir namų vidaus šildymo sistemos, o tai yra pastatų administratorių atsakomybė.

Orai vis labiau vėsta ir neišvengiamai artėja šildymo sezonas. O šiemet jis bus smarkiai brangesnis. Štai Vilniuje centrinis šildymas kainuos net iki 60 proc. daugiau nei pernai. Energetikai tik skėsčioja rankomis ir kaltina brangstančias dujas ir biokurą. Valdantieji politikai mėgina guosti, kad prieš dešimtmetį šiluma kainavo dar brangiau ir užsimena galintys nebent peržiūrėti kompensacijų kriterijus, kad jas galėtų gauti daugiau galo su galu nesuduriančių gyventojų.

Ruduo Lietuvoje prasidėjo. Oro temperatūra pasikeitė staigiai, o dėl šios priežasties gyventojai prisiminė, kad šildymo sezono laukti liko nedaug. Visgi, šalies miestų savivaldybės tikina, kad šildymo kranelių atsukti dar neplanuoja, o šilumos tiekėjai perspėja, kad šiais metais pinigines teks praverti plačiau. Termometrų stulpeliai naktimis jau krenta iki 4-6 laipsnių šilumos. Gyventojai namuose ieško šiltesnių rūbų ir kalba apie tai, kada šiemet prasidės šildymo sezonas.

Centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc., tuo metu Vilniuje, kur šilumos gamybai daugiausiai kūrenamos dujos, kaina gali kilti net iki 60 procentų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pažymi, kad prognozės atliktos atsižvelgiant į brangstančio kuro kainas – pastarosioms kintant, keistųsi ir numatoma šilumos kaina.

Atvėsus orams pasienio savivaldybių merai suka galvas, kaip apšiltinti patalpas, kuriose apgyvendinti migrantai, kad jie nesušaltų. Pasak jų, ne visose apgyvendinimo vietose įmanoma atnaujinti šildymo tiekimą, nes ten jis jau seniai nutrauktas. Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Valstybės apsaugos sienos tarnyba (VSAT) pastarąsias ramina –migrantus planuojama iškelti iš savivaldybių administruojamų patalpų dar prieš prasidedant šildymo sezonui.

Vyriausybei žadant palengvinti žmonėms apmokėti didėsiančias sąskaitas už šildymą, Energetikos ministerija kaip pirmą žingsnį siūlo išdėstyti mokėjimus per visus metus. Ministerija siūlo pasinaudoti įstatyme jau įtvirtinta dvinare kainodara – ji leistų šaltuoju metų laiku sumažinti sąskaitas apie 15 proc.

Niūrios žinios centrinio šildymo vartotojams – brangsta ne tik elektra ir dujos, bet ir radiatorių šilumos kaina ateinančią žiemą gali išsipūsti net ketvirtadaliu. O tai per sezoną vidutiniam butui sename name sąskaitą išpūstų 80 eurų. Šilumos tiekėjų asociacija aiškina, kad šildymas brangsta dėl aukštų biokuro kainų ir jo stygiaus, nors medienos supirkėjai tikina, kad biokuras tiesiog pūva nesurinktas Lietuvos miškuose. Opozicija valdančiuosius kaltina neūkiškumu.

Energetikos ministerija svarstys galimybę leisti gyventojams už šildymą mokėti visus metus, o Aplinkos ministerija ieškos išeičių, kaip šilumos gamintojams patiekti daugiau medienos. Premjerės patarėjas Dalius Krinickas sako, kad Valstybinė miškų urėdija valdo apie pusę Lietuvos miškų ir gali rinkai patiekti iki milijono tonų biokuro – tai, pasak jo, kiek sumažintų jo kainą biržoje. Pasak jo, svarstoma galimybė leisti gyventojams už šildymą mokėti visus metus.

Kylančios šilumos kainos yra pasaulinė tendencija, kurios Lietuva sustabdyti negali, tačiau Vyriausybė gali imtis sprendimų ir kai kurioms gyventojų grupėms kompensuoti dalį šilumos sąskaitų, sako premjerė. Pasak Ingridos Šimonytės, šilumos kainų augimą lėmė padėtis tarptautinėse rinkose, sudėtinga žiema Europoje ir ekonomikos atsigavimas bei dėl to padidėjusi energijos išteklių paklausa.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Vyriausybė trečiadienį turėtų pateikti išvadą dėl dalies Seimo narių siūlymo apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Energetikos ministerija siūlo pritarti tikslui skatinti šilumos gamybą iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tačiau abejoja dėl pasirinktų priemonių ir perspėja apie galimus konkurencijos apribojimus.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė šildymo sezoną ir pradeda kasmetinius šilumos trasų tikrinimo bei remonto darbus. Nusidėvėjusių šilumos trasų rekonstrukcijos darbams šiemet numatyta beveik 18 mln. eurų investicijų. Apie planuojamus karšto vandens atjungimus šių darbų metu gyventojai kviečiami sužinoti iš anksto, praneša bendrovė. „Palyginti su kitais Lietuvos miestais, Vilniaus šilumos tiekimo tinklas yra didžiausia ir sudėtingiausia sistema.

Vilniuje šildymo sezonas šiemet baigiamas rekordiškai vėlai – gegužės 5 d. Sezonas išsiskyrė dideliu šalčiu ir rekordiniais pagamintos šilumos kiekiais, tačiau vilniečiai mokėjo vieną mažiausių šildymo kainų Lietuvoje. „Nors šaltasis sezonas smarkiai užsitęsė, be to buvo išskirtinai šaltas ir suvartota daug šilumos, pati šilumos kaina vos viršijo 4 eurus už kilovatvalandę ir buvo žemiausia per visą dešimtmetį“, – pranešime spaudai cituojamas Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda šią savaitę žada nutraukti šildymo sezoną, Panevėžys ir Šiauliai atsisakyti šildymo dar neskubės.  „Taip, yra pasirašytas administracijos direktoriaus įsakymas, kad šildymo sezonas baigiamas šiandien. Išjungti planuojama per šiandien ryt“, – BNS sakė Klaipėdos savivaldybės atstovė žiniasklaidai Aušra Lukauskienė.  Pasak jos, kol kas dar bus šildomi miesto darželiai ir mokyklos.

Didieji miestai jau planuoja užbaigti šildymo sezoną. Jau šiandien Klaipėda ketina nutraukti šildymą mieste, išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Vilnius ir Kaunas svarsto nutraukti šildymą dar šią savaitę. Apie šildymo sezono pabaigą atšilus orams pradėjo kalbėti didieji šalies miestai. Klaipėdoje ji planuojama gegužės 3 d., išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Kaune ir Vilniuje planuojama nutraukti šildymą dar šią savaitę.

Paprastai balandžio pabaigoje pasibaigiantis šildymo sezonas šiemet perkops ir į gegužę, rašo portalas lrt.lt. Šilumos tiekėjų teigimu, ši žiema buvo kiek atšiauresnė už buvusią, todėl gyventojai už šildymą bus sumokėję daugiau ne tik dėl ilgesnio sezono. Per pandemiją atsirado ir daugiau prašančiųjų kompensacijos už šildymą. „Vidutiniškai padidėjo apie 5 eurus per mėnesį tokiuose vidutinės kokybės namuose, o ten, kur blogesnė, kur šilumos suvartojimas didelis, gali būti 8 ir 9 eurai.

Savaitgalį atšilus orams, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda dar neplanuoja baigti šildymo sezono, motyvuodami kintančia oro temperatūra bei darbu ir mokymusi iš namų.  „Žiūrime į oro temperatūras, tai bent kol kas – ryte apsitarėme su Energetikos skyriumi, – kad centralizuoto sprendimo išjungti šildymo kol kas nepriimsime“, – BNS sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.  Gyventojams vis dėlto bus pranešta, kad bet kuris namas jų sprendimu gali išsijungti šildymą savarankiškai.

Elektrėnų gyventojai pasipiktinę – dėl mieste planuojamų keisti šilumos trasų, šildymo ir šilto vandens dalis elektrėniškių neturės iki pat rugsėjo. Žmonės piktinasi, kad dėl mieste vykdomo projekto reikės išleisti papildomus kelis šimtus eurų savarankiškai pasirūpinti vandens šildytuvais ir gyvatukais. Tuo metu projektą atliekanti įmonė sako, kad tokioms gyventojų kompensacijoms nėra jokio teisinio pagrindo.

Vilniečiai vieną mikrorajoną vienijančioje grupėje pradėjo dalintis žalio vandens vaizdais. Žmonės teigia, kad toks neįprastas vanduo bėga iš čiaupo. Tai ne pokštas, o rimtas namo šildymo sistemos gedimas, kurį reikia nedelsiant taisyti. Vilnietis Remigijus pasakoja, kad jo daugiabutyje karštas vanduo staiga tapo žalias. Vyras net nufotografavo skirtumą tarp iš čiaupo bėgančio karšto ir žalio vandens. Vyras nerimauja, kad toks nudažytas vanduo gali pakenkti sveikatai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad trečiadienį kai kuriuose Lietuvos miestuose buvo užfiksuota padidėjusi oro tarša. Šią taršą sukėlė nepalankios meteorologinės sąlygos ir intensyvus individualių namų šildymas.