šildymas

Atvėsus orams pasienio savivaldybių merai suka galvas, kaip apšiltinti patalpas, kuriose apgyvendinti migrantai, kad jie nesušaltų. Pasak jų, ne visose apgyvendinimo vietose įmanoma atnaujinti šildymo tiekimą, nes ten jis jau seniai nutrauktas. Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Valstybės apsaugos sienos tarnyba (VSAT) pastarąsias ramina –migrantus planuojama iškelti iš savivaldybių administruojamų patalpų dar prieš prasidedant šildymo sezonui.

Vyriausybei žadant palengvinti žmonėms apmokėti didėsiančias sąskaitas už šildymą, Energetikos ministerija kaip pirmą žingsnį siūlo išdėstyti mokėjimus per visus metus. Ministerija siūlo pasinaudoti įstatyme jau įtvirtinta dvinare kainodara – ji leistų šaltuoju metų laiku sumažinti sąskaitas apie 15 proc.

Niūrios žinios centrinio šildymo vartotojams – brangsta ne tik elektra ir dujos, bet ir radiatorių šilumos kaina ateinančią žiemą gali išsipūsti net ketvirtadaliu. O tai per sezoną vidutiniam butui sename name sąskaitą išpūstų 80 eurų. Šilumos tiekėjų asociacija aiškina, kad šildymas brangsta dėl aukštų biokuro kainų ir jo stygiaus, nors medienos supirkėjai tikina, kad biokuras tiesiog pūva nesurinktas Lietuvos miškuose. Opozicija valdančiuosius kaltina neūkiškumu.

Energetikos ministerija svarstys galimybę leisti gyventojams už šildymą mokėti visus metus, o Aplinkos ministerija ieškos išeičių, kaip šilumos gamintojams patiekti daugiau medienos. Premjerės patarėjas Dalius Krinickas sako, kad Valstybinė miškų urėdija valdo apie pusę Lietuvos miškų ir gali rinkai patiekti iki milijono tonų biokuro – tai, pasak jo, kiek sumažintų jo kainą biržoje. Pasak jo, svarstoma galimybė leisti gyventojams už šildymą mokėti visus metus.

Kylančios šilumos kainos yra pasaulinė tendencija, kurios Lietuva sustabdyti negali, tačiau Vyriausybė gali imtis sprendimų ir kai kurioms gyventojų grupėms kompensuoti dalį šilumos sąskaitų, sako premjerė. Pasak Ingridos Šimonytės, šilumos kainų augimą lėmė padėtis tarptautinėse rinkose, sudėtinga žiema Europoje ir ekonomikos atsigavimas bei dėl to padidėjusi energijos išteklių paklausa.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Vyriausybė trečiadienį turėtų pateikti išvadą dėl dalies Seimo narių siūlymo apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Energetikos ministerija siūlo pritarti tikslui skatinti šilumos gamybą iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tačiau abejoja dėl pasirinktų priemonių ir perspėja apie galimus konkurencijos apribojimus.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė šildymo sezoną ir pradeda kasmetinius šilumos trasų tikrinimo bei remonto darbus. Nusidėvėjusių šilumos trasų rekonstrukcijos darbams šiemet numatyta beveik 18 mln. eurų investicijų. Apie planuojamus karšto vandens atjungimus šių darbų metu gyventojai kviečiami sužinoti iš anksto, praneša bendrovė. „Palyginti su kitais Lietuvos miestais, Vilniaus šilumos tiekimo tinklas yra didžiausia ir sudėtingiausia sistema.

Vilniuje šildymo sezonas šiemet baigiamas rekordiškai vėlai – gegužės 5 d. Sezonas išsiskyrė dideliu šalčiu ir rekordiniais pagamintos šilumos kiekiais, tačiau vilniečiai mokėjo vieną mažiausių šildymo kainų Lietuvoje. „Nors šaltasis sezonas smarkiai užsitęsė, be to buvo išskirtinai šaltas ir suvartota daug šilumos, pati šilumos kaina vos viršijo 4 eurus už kilovatvalandę ir buvo žemiausia per visą dešimtmetį“, – pranešime spaudai cituojamas Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda šią savaitę žada nutraukti šildymo sezoną, Panevėžys ir Šiauliai atsisakyti šildymo dar neskubės.  „Taip, yra pasirašytas administracijos direktoriaus įsakymas, kad šildymo sezonas baigiamas šiandien. Išjungti planuojama per šiandien ryt“, – BNS sakė Klaipėdos savivaldybės atstovė žiniasklaidai Aušra Lukauskienė.  Pasak jos, kol kas dar bus šildomi miesto darželiai ir mokyklos.

Didieji miestai jau planuoja užbaigti šildymo sezoną. Jau šiandien Klaipėda ketina nutraukti šildymą mieste, išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Vilnius ir Kaunas svarsto nutraukti šildymą dar šią savaitę. Apie šildymo sezono pabaigą atšilus orams pradėjo kalbėti didieji šalies miestai. Klaipėdoje ji planuojama gegužės 3 d., išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Kaune ir Vilniuje planuojama nutraukti šildymą dar šią savaitę.

Paprastai balandžio pabaigoje pasibaigiantis šildymo sezonas šiemet perkops ir į gegužę, rašo portalas lrt.lt. Šilumos tiekėjų teigimu, ši žiema buvo kiek atšiauresnė už buvusią, todėl gyventojai už šildymą bus sumokėję daugiau ne tik dėl ilgesnio sezono. Per pandemiją atsirado ir daugiau prašančiųjų kompensacijos už šildymą. „Vidutiniškai padidėjo apie 5 eurus per mėnesį tokiuose vidutinės kokybės namuose, o ten, kur blogesnė, kur šilumos suvartojimas didelis, gali būti 8 ir 9 eurai.

Savaitgalį atšilus orams, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda dar neplanuoja baigti šildymo sezono, motyvuodami kintančia oro temperatūra bei darbu ir mokymusi iš namų.  „Žiūrime į oro temperatūras, tai bent kol kas – ryte apsitarėme su Energetikos skyriumi, – kad centralizuoto sprendimo išjungti šildymo kol kas nepriimsime“, – BNS sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.  Gyventojams vis dėlto bus pranešta, kad bet kuris namas jų sprendimu gali išsijungti šildymą savarankiškai.

Elektrėnų gyventojai pasipiktinę – dėl mieste planuojamų keisti šilumos trasų, šildymo ir šilto vandens dalis elektrėniškių neturės iki pat rugsėjo. Žmonės piktinasi, kad dėl mieste vykdomo projekto reikės išleisti papildomus kelis šimtus eurų savarankiškai pasirūpinti vandens šildytuvais ir gyvatukais. Tuo metu projektą atliekanti įmonė sako, kad tokioms gyventojų kompensacijoms nėra jokio teisinio pagrindo.

Vilniečiai vieną mikrorajoną vienijančioje grupėje pradėjo dalintis žalio vandens vaizdais. Žmonės teigia, kad toks neįprastas vanduo bėga iš čiaupo. Tai ne pokštas, o rimtas namo šildymo sistemos gedimas, kurį reikia nedelsiant taisyti. Vilnietis Remigijus pasakoja, kad jo daugiabutyje karštas vanduo staiga tapo žalias. Vyras net nufotografavo skirtumą tarp iš čiaupo bėgančio karšto ir žalio vandens. Vyras nerimauja, kad toks nudažytas vanduo gali pakenkti sveikatai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad trečiadienį kai kuriuose Lietuvos miestuose buvo užfiksuota padidėjusi oro tarša. Šią taršą sukėlė nepalankios meteorologinės sąlygos ir intensyvus individualių namų šildymas.

Nepaisant sumažėjusios šilumos kainos, šaltas sausis ir didesnis šilumos suvartojimas lems ir maždaug 12 proc. didesnes nei pernai sausį Vilniaus vartotojų sąskaitas už šildymą.

Kėdainių miesto A. Kanapinsko g. 10-uoju numeriu pažymėto daugiabučio kai kurie gyventojai skundžiasi, kad turi mokėti už šildymą, nors namuose visai nesišildo ir naujai sumontuoti prietaisai rodo „nuliukus“. Tuo metu namo bendrijos vadovas atkerta, kad už šildymą privalo mokėti visi gyventojai, mat tokia yra šilumos apskaičiavimo metodika. Kreipėsi gyventoja „Rinkos aikštės“ žurnalistas sulaukė minėto daugiabučio gyventojos Dianos laiško, kuriame moteris dėstė problemą.

Nors sausio mėnuo dar nesibaigė šilumos tiekėjai įspėja, kad į Lietuvą atėję šalčiai padidins gyventojų sąskaitas už šildymą. Taip pat specialistai įvardijo, kad daugiausiai už šildymą mokės Biržų gyventojai, o mažiausiai – Kauno ir Utenos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pastebi, kad šių metų sausį prognozuojamas šilumos suvartojimas 9 proc. didesnis, palyginti su daugiametėmis lauko oro sąlygomis, ir 34 proc. didesnis, palyginti su 2020 metų sausio mėn.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė neslepia, greitu metu gali būti peržiūrėta visiems pensininkams, jaunoms šeimoms ir kitoms socialinėms grupėms svarbi eilutė – PVM lengvata šildymui. Jos gali nebelikti. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Apskritai planuojame padaryti visų mokestinių lengvatų peržiūros planą, įvertinti, kokios galėtų būti alternatyvos, ir lengvatos iškastiniam kurui taip pat bus vertinamos“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kasmet Lietuvos gyventojams sąskaitos už šildymą ateina vis mažesnės. Tačiau panašu, kad Neringą kainų mažėjimas aplenkė. Gruodžio mėnesį neringiškis gavo sąskaitą už šildymą, kuri siekia beveik 300 eurų. Jis norėtų atsisakyti centralizuoto šildymo, tačiau to padaryti neleidžia savivaldybė, tikindama, kad tada sąskaitos už šildymą dar labiau išaugtų.

Šalčiausiomis pastarosiomis paromis dujų šilumos gamybai suvartota dukart daugiau nei sausio pradžioje. Vertinant vidutinį šilumos energijos gamybos poreikį, dujų suvartojimas padidėjo nuo 43 iki 78 gigavatvalandžių (GWh) per parą, rodo gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ duomenys.

Milijoną eurų investavęs ir ekologišką šildymą naujame pastate įrengęs verslininkas sulaukė reikalavimo statinį prijungti prie centralizuotų miesto šildymo sistemų. Esą, jei to nepadarys, visus leidimus statybai gavęs vyras pastatą turės nugriauti. Į naują komercinės paskirties pastatą Klaipėdoje darbininkai nešą langų rėmus, vyksta intensyvūs vidaus apdailos darbai. Statinį, investavęs beveik milijoną eurų, pastatė verslininkas iš Palangos.

Lietuvoje norimo šilumos kiekio namuose sau leisti neišgalinti gyventojų dalis – antra pagal dydį Europoje, skelbia  „Eurostat“. Europos statistikos biuro duomenimis, taip sako kiek daugiau nei ketvirtadalis lietuvių (26,5 proc.). Tyrimo metu maždaug 7 proc. Europos gyventojų sakė, kad neišgali susišildyti savo namų tiek, kiek norėtų. Daugiausiai tokių gyventojų – Bulgarijoje. Čia žmonių, kuriems sudėtinga susišildyti namus – trečdalis.

Nors dažnai teigiama priešingai, iš tiesų automobilio prieš kelionę šildyti nereikėtų. Pasirodo, automobilio palikimas veikti tuščiaeige eiga gali prailginti jos įšilimui reikalingą laiką. Mitas, kad prieš kur nors važiuojant automobiliu žiemą, jį reikia sušildyti, yra atėjęs iš karbiuratorių laikų. Karbiuratorius – tai prietaisas, maišantis orą ir degalus, kurio geram veikimui reikia keleto minučių tuščiaeigės eigos, kad jis pasiektų tinkamą darbinę temperatūrą.

Vidutinė centralizuotai tiekiama šiluma šalyje gruodį kainavo 4,16 cento už kilovatvalandę (be PVM) – 4,52 proc. daugiau nei lapkritį ir 10,73 proc. mažiau nei pernai gruodį.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, tai žemiausia gruodžio šilumos kaina nuo 2012 metų – palyginti su tuo laikotarpiu vidutinė kilovatvalandės (kWh) kaina dabar yra sumažėjusi 46 proc.

Nuosavo būsto ieškantys žmonės, prieš jį įsigydami, turėtų atsakingai įvertinti ne tik kasmėnesines įmokas bankui, bet ir papildomas būsimąsias išlaidas, tokias kaip komunaliniai mokesčiai. Ypač svarbu išsiaiškinti kiekviename pastate vyraujančias vidutines šildymo kainas, mat jos gali gerokai skirtis ir net šalia esančiuose pastatuose. Ekspertai perspėja, kad numojimas ranka į kelis svarbius niuansus renkantis būstą vėliau gali gerokai paploninti piniginę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vidurnaktį nugriaudėjęs sprogimas daugiabutyje Panevėžio rajone iš lovų išvertė kone visą Žibartonių kaimą. Bute sprogus naujam šildymo katilui per stebuklą liko gyva namuose miegojusi šeimininkė. Prabudusi moteris iš nuolaužų išsikapstė pati. Galingas sprogimas trijų aukštų daugiabučio viršutiniame aukšte nugriaudėjo šiąnakt po pirmos valandos nakties. Į orą išlėkęs kieto kuro katilas tiesiog sutrupino dvi buto sienas, išdužo langai, o iš baldų, namų apyvokos daiktų nieko neliko tik nuolaužos.

Mėnesio pabaigoje daugelis turėsime susimokėti už komunalines ir kitas būsto paslaugas. Tikėtina, kad prasidėjęs karantinas pakoreguos dalies gyventojų finansinę situaciją. Tačiau gyventojus aptarnaujančios įmonės tikina, kad komunaliniai ir kiti mokesčiai nėra dideli ir gyventojams neturėtų kilti sunkumų juos sumokėti. Vis tik žmonėms, susidūrusiems su finansiniais sunkumais, įmonės žada padėti.

Dėl vieno žmogaus, kuris nesutinka su namo renovacija, kaltės, dalis Klaipėdos Laukininkų g. 5 namo gyventojų iki šiol nesulaukia šildymo. Maža to už šildymą jie mokės, nes namą šiluma pasiekia. Išspręsti absurdiškos situacijos nesugeba nei daugiabutį administruojanti UAB „Laukininkų valdos“, nei namą renovuojanti įmonė, nei Klaipėdos miesto savivaldybė. Gyventojai kreipėsi pagalbos į „Vakarų ekspresą“, nes baiminasi, jog šals visą žiemą.

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja – prasidedant šildymo sezonui, būtina susitvarkyti krosnis, išsivalyti kaminus. Kasmet netvarkinga šildymo sistema gaisrų šalyje padidina maždaug tūkstančiu, neišvengiama ir mirčių ar rimtų traumų. Tačiau kai kurie privačių namų savininkai vis dar moja ranka į ugniagesių įspėjimus, ir kaminus tvarko itin retai. Šalia Vilkaviškio, Giedriuose gyvenanti Genovaitė jau pradėjo šildymo sezoną. Moteris sako vėstant vakarams namie norisi jaukumo.

Naktys darosi vis šaltesnės. Kiekvienas turi savo įpročius ir teorijas apie tai, kaip suvartoti mažiau energijos šildymui, bet vėsiais rudens vakarais vis tiek nesušalti. Kuo geriau apšiltinti namai, tuo geriau jie išlaiko šilumą, net jei lauke šalta, todėl kiekvieni namai skirtingi.

Didžiuosiuose šalies miestuose jau kaista radiatoriai. O gyventojams – džiugios žinios, mat šiemet žadamas rekordiškai pigus šildymo sezonas. Vien Vilniuje skelbiama, kad centralizuoto šildymo kaina spalį yra penktadaliu mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tiesa, mažesnes kainas lemia ne tik pingantis kuras, bet dar ir vabalai kenkėjai – žievėgraužiai.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose prasideda šildymo sezonas, žadantis būti pigiausiu pastaraisiais metais. Tačiau sąskaitos priklausys ir nuo oro sąlygų, ir nuo būsto būklės.  Vilniaus savivaldybė pranešė, kad šildymas sostinėje įjungiamas nuo ketvirtadienio. Vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, iš pradžių numatoma jį įjungti ugdymo ir gydymo įstaigose, o nuo penktadienio – ir gyventojams.  „Per penkias dienas visame Vilniuje turėtų radiatoriai pradėti šilti“, – sakė V. Benkunskas.

Klaipėdos mieste, atsižvelgiant į vėstančius orus bei artimiausių dienų orų prognozes, šią savaitę pradedamas šildymo sezonas, pranešė savivaldybė.  Nuo trečiadienio bus pradėtos šildyti biudžetinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos, o visame mieste šildymo sezonas prasidės ketvirtadienį. Kada bus pradėtas šildyti konkretus daugiabutis, priklauso nuo pastato administratoriaus.

Lietuvoje kai kur jau prasideda šildymo sezonas. Pirmieji džiaugtis galės panevėžiečiai. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė rajono biudžetinių įstaigų, įmonių ir organizacijų, gyvenamųjų namų ir kitų šilumos vartotojų, turinčių parengties šildymo sezonui aktus, pastatų šildymo sezono pradžią – 2020 m. spalio 12 dieną. Praėjusiais metais šildymo sezonas Panevėžio rajone pradėtas spalio 1 dieną.

Pilną baką kuro prisipylusi vilnietė nuvažiavo vos 200 km, nepasiekus kelionės tikslo, automobilis sugedo, teko kviesti tralą ir vykti į servisą. Jame paaiškėjo, kad kuras buvo su drumzlėmis. Tačiau degalinės atstovas tikina, kad kuras negalėjo tapti gedimo priežastimi. Vilnietė Diana (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo drumzlino dyzelino nuotraukomis. Moteris rašė, kad tokio kuro prisipylė Vilniuje, „Baltic Petroleum“ degalinėje.

Naujajam šildymo sezonui prognozuojama mažiausia per pastaruosius kelerius metus vidutinė šilumos kaina. Kai kuriuose miestuose kaina paaugs, tačiau tai nebus didelis kilimas.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė sako, kad šiluma per aštuonerius metus atpigo maždaug perpus.

Atšalus orams vis daugiau gyventojų ima rūpintis langų sandarumu. Prieš šildymo sezoną svarbu, kad namuose neliktų plyšių, pro kuriuos patenka šaltas oras. Specialistai pastebi, kad norėdami sutaupyti gyventojai patys bando tvarkyti langus, bet kartais po tokių bandymų meistrams tenka mokėti dvigubai. Įmonės „Langų servisas“ vadovas Martynas Šublinskas teigia, kad vos atšalus orams ima sulaukti žmonių skambučių.

Per mažiau nei dvejus metus Lietuvoje daugiabučiuose turėtų nelikti viryklėms naudojamų dujų balionų. Energetikos ministerija žada kompensuoti gyventojams elektrinių ar gamtinėmis dujomis kūrenamų viryklių įsirengimą. O ir toliau neketinantiems atsisakyti dujų balionų gyventojams grasina baudomis. Griaunanti vos vieno dujų baliono sprogimo galia yra didžiulė: lieka visiškai neatpažįstamas butas, išgriautos ir dvi buto sienos, ir sugriuvusi laiptinė.

Pirmadienį Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu baigiamas 2019–2020 metų šildymo sezonas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Esant poreikiui, gyventojai savo pastatus gali šildyti ir pasibaigus šildymo sezonui. Tam tereikia gyventojų daugumos balsais nuspręsti vėl įjungti šildymą pastate ir apie tai pranešti savo namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui.

Įvertinus sausį gautas gyventojų paraiškas nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šildymo katilams pasikeisti, Energetikos ministerija du kartus – iki 24,5 mln. eurų – padidino Europos Sąjungos (ES) paramą šiems projektams. Pinigai bus išmokėti beveik 9,7 tūkst. gyventojų.

Artėja daugiabučių valdymo reforma. Aplinkos ministerija žada, kad gyventojams bus paprasčiau atsisakyti blogai dirbančių ir jų pinigus švaistančių administratorių ir bendrijų pirmininkų. Šie jau ima drebėti dėl savo ateities ir reikalauja palikti ligšiolinę tvarką. Antraip grasina patys atsistatydinti ir palikti daugiabučius be priežiūros – esą tegu savivaldybės su gyventojais patys tvarkosi savo griūvančiuose daugiabučiuose.

Sąskaitos už šildymą šiemet rekordiškai mažos. Šilumininkams telieka skėsčioti rankomis – esą prie rekordiškai šiltų orų kitaip būti negali. Tačiau centrinio šildymo tiekėjai neslepia nerimo, kad gaus mažiau pajamų nei planavo. Tiesa, gyventojai mažesnėmis šilumos sąskaitomis pernelyg nesidžiaugia – juk už visa kita tenka mokėti vis brangiau. Sovietiniame daugiabutyje Vilniuje gyvenanti Irena ruošiasi susimokėti už gruodį suvartotą šilumą.

Vieno Kauno daugiabučio gyventojai patyrė šoką sulaukę sąskaitų už šildymą. Vos kelios dienos šilumos jiems bebaigiamame renovuoti name atsiėjo šimtus eurų. Gyventojai sąskaitų mokėti nesutinka ir ieško kaltininko. Kauno Juozapavičiaus prospekto 48 namo gyventojų rankose sąskaitos už šildymą. Jas gavę žmonės nustėro. Skaičiai tokie, kad atrodo, jog Kauną spalį kaustė Sibiro šalčiai. Tatjanos butas 55 kvadratų, 2 kambarių, o sąskaita – 149,50 eurų.

Kaip skelbia centralizuotai miestui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“, dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir kritusios šilumos kauniečiams šildymas turėtų atsieiti beveik penktadaliu mažiau. Įmonės skaičiavimu, vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc. žemesnės, nei 2018 m. gruodį. Pagal iš vartotojų surinktus faktinius duomenis, Kaune vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc.

Prasidėjus šaltajam metų periodui, viena aktualiausių temų tampa aukštos šildymo kainos ir neproporcingai žema oro temperatūra namuose. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis 2019 m. sausio mėnesį už šildymą lietuviai mokėjo apie 15 proc. daugiau, nei lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais.

Artėjant šalčiausiam metų laikui, gyventojams kaip niekad aktuali pasidaro šildymo kaina. Labiausiai piniginę patuštinti tenka mažųjų miestų gyventojams ir kol kas neatrodo, kad kas nors galėtų pasikeisti. Dėl didelių šildymo kainų ir pačios miestų savivaldybės nebenori savo pastatų šilumos patikėti šilumininkams ir imasi tai daryti pačios. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Iškritus pirmosioms snaigėms šilumininkai prognozuoja pigiausią šildymo sezoną per pastaruosius septynerius metus. Visgi biokuro tiekėjai vartotojams siūlo nesidžiaugti anksčiau laiko. Smarkiai nukritusios žaliavų kainos ir išaugęs baltarusių biokuro importas Lietuvos verslininkus gali privesti prie bankroto, o tuomet, pasak jų, šildymo kainos gali neadekvačiai šoktelėti. Prie šildymo sezono prisijungė paskutinis didmiestis – pirmadienį radiatoriai pradėjo šilti ir Klaipėdoje.

Šilumininkai prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus vienas pigiausių nuo pat 2012 metų. Tai lėmė rekordiškai žemos biokuro kainos. Tačiau specialistai įspėja, kad neįprastai mažos biokuro kainos žalingos verslui, todėl pigia šiluma džiaugsimės neilgai. „Baltpool“ duomenimis, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, vasaros metu sudarydamos ilgalaikius kontraktus dėl biokuro įsigijimo, jau sutaupė nuo 20 iki 40 proc., palyginus su praėjusiu šildymo sezonu.