recesija

Lietuvoje prasidėjo stagnacija. Žmonės parduotuvėse perka vis mažiau ir vis daugiau verslų dirba nuostolingai. Praėjusį ketvirtį šalies ekonomika jau traukėsi. Nors ekonomikos susitraukimas dar tėra apie pusės procento, verslas ir ekonomistai šiemet prošvaisčių nebemato ir rengiasi veržtis diržus ir taupyti, mat artėja sunkmetis. Pusę lūpų verslai prabyla ir apie galimus bankrotus. Panevėžio bendrovė „Lietkabelis“ 70 proc. savo produkcijos eksportuoja, daugiausia į Europą.

JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais smuko antrą ketvirtį iš eilės, parodė ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys, dar pakurstę nuogąstavimus dėl recesijos. BVP metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį siekė 0,9 proc. ir buvo mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 1,6 proc., pranešė Prekybos departamentas. Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi aiškiu ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija.

Ekonomistai ramina, kad artėjanti recesija nepaveiks Lietuvos taip stipriai, kaip daugelio kitų šalių. Jei vis dėlto sulauksime skaudžių padarinių, tai kokie jie bus ir kaip galėtume juos sušvelninti?  Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Nors dar ir vasara, tačiau ne veltui sakoma, kad roges reikia tuošti vasarą. Europa su nerimu laukia artėjančios žiemos, ne išimtis ir Lietuva. Štai vien Europos Komisija jau ruošiasi blogiausiam ir kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. O ką jau kalbėti apie be atvangos augančią infliaciją.

Dėl stebėtinai aukštos infliacijos kenčia ne vienas tautietis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atsakė, ar rudenį galime tikėtis ramesnių laikų ir kainų kritimo. Su ekonomiste laidoje kartu diskutavo ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas. Rudenį laukiame recesijos, krizės, ar ne? Matyti, taip.

Daugiau kaip 80 proc. agentūros „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų pranašauja, kad Jungtinę Karalystę per artimiausius metus ištiks recesija, kurios pagrindinės priežastys bus rekordinis kainų augimas bei pašliję santykiai su Europos Sąjunga – pagrindine Britanijos prekybos partnere.

Po COVID-19 pandemijos padarinių sekęs Rusijos karas Ukrainoje smarkiai sulėtino pasaulinės ekonomikos vystymąsi. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitė pareiškė, kad ekonominė krizė yra neišvengiama ir ragina Lietuvos valdžią pradėti gyventi realybėje.

„Abejoju buvusios prezidentės ekonominėmis žiniomis. Ji turbūt ruošiasi rinkimams ir bando įaudrinti Lietuvos žmones“, – tokiais žodžiais premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomikai Vaidas Navickas įvertino buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės prognozes apie galimai Lietuvos laukiančią recesiją. Ministrės pirmininkės patarėjas ekonomikai V. Navickas „Žinių radijuje“ sukritikavo buvusios prezidentės prognozes. „Abejoju buvusios prezidentės ekonominėmis žiniomis.

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai. Specialistai prognozuoja, kad vėliau dalis nekvalifikuotų darbuotojų gali būti atleisti. Pasak jų, mažiausiai krizės padarinius pajus santaupų turintys gyventojai.

Jau dabar skurstantiesiems pagalbos ranką tiesiančios organizacijos įspėja – daugėja žmonių prašančių būtiniausių maisto produktų: duonos, kruopų, miltų. Baiminamasi, kad rekordinė infliacija, maisto kainų ir energijos išteklių šuolis į skurdo gniaužtus įstums vis daugiau žmonių: skurs senjorai, vieniši tėvai, auginantys vaikus, neįgalieji. Ekonomistai jau garsiai prabyla apie tai, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą atsirita recesijos banga.

Kainų kosmosas degalinėse tęsiasi, o naftos pasiūla pasaulyje vis dar per menka, nors pavasario pradžioje politikai ir ekspertai žadėjo, jog dėl didesnės pasiūlos turėtų pavykti gan greitai susitarti su Venesuela, Iranu ir OPEC valstybėmis. Kas kaltas, kad naftos vis dar trūksta, ir kada pagaliau sulauksime benzino kainų mažėjimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbino ekonomistą Nerijų Mačiulį.

Taip, tai dar viena recesijos prognozė. Šį kartą neigiamą prognozę pateikia vienas iš labiausiai gerbiamų pasaulio ekonomistų, rašo portalas „Fortune“. Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas, Yale universiteto profesorius Robertas Shilleris trečiadienį duodamas interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad, jo nuomone, yra „didelė tikimybė“, jog per artimiausius kelerius metus JAV ištiks recesija. Kokia tikimybė? Jis pažymėjo, kad „daug didesnė nei įprasti“ 50 proc.

Į Europą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsirita recesijos banga, kuri labiausiai bus jaučiama ateinančią žiemą, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, ekonomikos recesiją lems JAV kova su infliacija, kuri pristabdys vartojimą. „Iš kitos Atlanto pusės jau atsirita recesijos banga, beveik 100 procentų, dėl krizės dar neaišku, nes dar yra rezervų.

Yra labai daug prognozių, kad kitais metais daugelyje Vakarų valstybių prasidės recesija, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Nepaisant to, iki kitų metų dar toli, o prie kuro kainų, viršijančių du eurus, vairuotojams teks priprasti, nes bent jau vasarą jos labai kristi neturėtų. Plačiau apie kainas TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kuro kainos jau dabar perkopė 2 eurus.

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti pasaulinę recesiją, perspėjo Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas. Jis pabrėžė, kad ketvirtos pagal dydį pasaulio ekonomikos – Vokietijos – augimas jau gerokai sulėtėjo dėl smarkiai pabrangusių energijos išteklių, ir pridūrė, kad trąšų gamybų apimčių mažinimas gali pabloginti padėtį kitose šalyse. „Jei pažvelgtume į pasaulio BVP.

Ekonomistai tikina, kad dabartinė infliacija kai kuriose valstybėse yra didžiausia per 40 metų. Tad neišvengimai turėsime susidurti su recesija, ekonomikos susitraukimu. Anot jų, tik tai padės sumažinti visų lūkesčius ir infliaciją.

Recesija Jungtinėse Valstijose nėra neišvengiama, pirmadienį pareiškė šalies prezidentas Joe Bidenas, visgi pripažinęs, kad, kylant infliacijai, amerikiečiai patiria ekonominių sunkumų. Paklaustas, ar recesija JAV yra neišvengiama, Tokijuje viešintis J. Bidenas trumpai atsakė „ne“. „Tai bus netrumpa kelionė, tai užims kažkiek laiko“, – pareiškė jis.

Pastaruoju metu daug kalbama apie JAV ekonomikos recesiją, tačiau tiesa ta, kad Europa susiduria su dar didesne jos rizika, rašo portalas „Forbes“. „Jei recesija vis dėlto įvyks, ji labiau tikėtina Europoje nei JAV“, – teigiama naujausioje Londone įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Capital Economics“ ataskaitoje. Ataskaitoje nurodomos dvi pagrindinės priežastys, iš kurių pirmoji – paprasta matematika.

Rusijos karas Ukrainoje ir jį sekusios sankcijos sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines. Situaciją stebintys ekonomistai Europai prognozuoja recesiją ir ekonomikos kritimą, tačiau guodžia, kad ryžtingai pasikeitus Europos Centrinio Banko politikai, gali susidaryti prielaidos naujam augimo ciklui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Marius Dubnikovas. Pone Rudzki, ar į Europą ateina recesija? R. Rudzkis: Taip.

Dalis ekonomistų ir analitikų neatmeta, kad Lietuvos ekonomiką šiemet gali ištikti recesija. Jų vertinimu, situacija priklausys nuo Rusijos karo Ukrainoje eigos, tačiau pasekmės dėl Vakarų sankcijų Rusijai bei pasaulinių energijos kainų šuolio reikšmingai paveiks ūkio raidą.  15-lika ekonomikos ekspertų įvertino, kaip Rusijos karinė invazija į Ukrainą galėtų paveikti ekonomikos plėtrą ir ar Lietuvos ūkį šiemet gali ištikti recesija.

Tikimybė, kad Europos Sąjungoje (ES) šiemet kils recesija, viršija 50 proc., sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Tikimybė recesijos ES ir Lietuvoje yra smarkai išaugusi, ypač, jeigu ta situacija užsitęs. Manyčiau, kad ta tikimybė viršijo 50 procentų“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Ž. Mauricas. Anot ekonomisto, vartotojų nuo augančių kainų apsaugoti nepavyks, todėl teks taupyti, kitaip kyla grėsmė įklimpti į dideles skolas.

Nors Europos centrinio banko (ECB) vadovės Christine Lagarde vadovavimas ir pasižymi vieningumu, jam trūksta aiškumo. Pirmieji Ch. Lagarde kaip ECB vadovės pasiekimai parodė, kad ji puikiai moka paslėpti problemas, praneša „politico.eu“. Artėjant antriesiems jos kadencijos metams, Ch. Lagarde anksčiau, nei buvo planuota, atliko nuodugnų pačios įtakingiausios finansų įstaigos Europoje patikrinimą.

Lenkiją ištiko pirmoji po komunizmo eros pabaigos prieš daugiau kaip tris dešimtmečius recesija, parodė penktadienį paskelbti išankstiniai statistiniai duomenys. Statistikos tarnyba pranešė, jog bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 8,9 proc. ir nuosmukį lėmė griežtos karantino priemonės, kurių buvo imtasi siekiant pažaboti koronaviruso plitimą. Pirmąjį ketvirtį BVP smuko 0,4 proc.

Pasaulio ekonomikai susiduriant su seniai nematytu iššūkiu, turbūt pirmą kartą istorijoje žmonija visiškai atsisako toleruoti nereikalingas mirtis ir sutinka uždaryti viešąjį gyvenimą taip paaukodama ištisus ūkio sektorius, tikina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ispaniško maro metu buvo užsidarę atskiri miestai, bet ne ištisos valstybės ir tikrai ne visas pasaulis.

Anksčiau ar vėliau Lietuvos ekonomika susidurs su sunkumais, kurie kyla dėl neramumų tarptautinėse rinkose. Nors atlyginimai šalyje toliau auga, gyventojai įspėjami neprarasti budrumo ir atsakingai žiūrėti į naujus finansinius įsipareigojimus. Pristatydami naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą apie tai kalbėjo centrinio banko atstovai.

Rusijos ekonomika žengia iš recesijos ir į lėto augimo ciklą, pareiškė buvęs finansų ministras, dabar Strateginių tyrimų centro tarybai vadovaujantis Aleksejus Kudrinas. „Šiemet statistikai dar fiksuos ekonomikos nuosmukį 0,6 proc., tačiau kitąmet ji turėtų augti 0,5-0,8 procento. Tai nėra jau tiek ir daug, kaip kad norėtųsi, tačiau žengiame iš šio nuosmukio“, – Maskvoje vykstančiame verslo forume kalbėjo A.Kudrinas. Pasak jo, recesija baigiasi, prasideda augimo ciklas.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį? Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Krentat naftos kainai, rubliui bei kaistant užsienio politikos situacijai, Rusijoje prognozuojama recesija. Pasak ekspertų, tai gali lemti ne tik didėjantį nedarbą, bet ir karo grėsmę. Anksčiau rusų planuotas scenarijus, kad vidutinė naftos kaina sieks 50 dolerių už barelį 2016 metais – nebeįmanomas. Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvyra Nabulina dabar pristato naują scenarijų – 35 doleriai už barelį.

 Lietuvos ūkio bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju, smuko sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), naujausius duomenis skelbia „Eurostat“. Šalies ekonomika susitraukė 0,6 proc., eliminavus sezono ir darbo dienų įtaką, kai visoje ES ir euro zonoje fiksuotas 0,4 proc. augimas. Pasak banko DNB vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, toks rezultatas nėra netikėtas ir tam yra lengvai identifikuojamų priežasčių.

Rusija negalėjo sau leisti 4 proc. BVP karinio biudžeto ir daug geresniais laikais, o dabar – kai mažos naftos kainos, įvestos sankcijos, ekonomika ritasi į recesiją – tuo labiau, teigiama „Forbes“. Gegužės 9-ąją Rusija pravedė patį didžiausią karinį paradą nuo sovietinių laikų.

Daiva Lapėnaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Po devynių mėnesių pertraukos Nacionalinis Italijos statistikos institutas „Istat“ pergalingai pranešė, kad Italija pagaliau išbrido iš recesijos. Oficialiais duomenimis, paskutinį praėjusių trimestrą bendrasis vidaus produktas (BVP) paliko minuso zoną ir ūgtelėjo 0,1 proc.

Tinkamesnio kandidato į premjero postą nėra? Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi pasitiki trečdalis lietuvių. Sidabro medalis lenktynėse atitektų aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui, kuriuo pasitiki kiek daugiau negu 5 proc. šalies gyventojų, bronza džiaugtųsi buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

Vismantas Žuklevičius / valstietis.lt „Europos rinkos atsigauna, o euras vėl grįžta į madą“, - sako „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, gerėjantys ekonominiai rodikliai Vakarų Europoje teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Mūsų šalies augimui koją pakišti gali nebent galima Rusijos krizė. Nedarbo mažėjimas, atlyginimų kilimas ir didesnis investuotojų susidomėjimas rodo, kad Baltijos tigras iš tiesų bunda iš 5 metus jo ekonomiką kalinusio miego.

Kulinarijos lofto Čiop Čiop meistrai siūlo pasigaminti sumuštinius su rūkytu šamu, keptais pomidoriukais, razinomis ir kedro riešutais. Pradedame gaminti! Sumuštiniai su rūkytu šamu ir keptais pomidoriukais Ant orkaitėje paskrudintos juodos duonos užtepkite varškės tepamą sūrį, sumaišytą su grietine ir šviežiomis žolelėmis. Uždėkite rūkyto šamo gabaliukus ir vyšninių pomidoriukų puselės, keptas orkaitėje su smulkintu česnaku, raudonėliais, čiobreliais ir alyvuogių aliejumi.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Legarde įspėja, kad dabartinė situacija JAV gali būti naujos pasaulinės recesijos priežastis, rašo BBC.  Moteris, interviu Amerikos televizijai teigė, kad viena didžiausių pasaulio ekonomikų gali „sutrikdyti visą pasaulio ekonomiką“.  Naujienų portalas rašo, kad prieš porą savaičių uždarius Vyriausybę šiuo metu yra mažai ženklų, kurie rodytų, kad padėtis gerėja.  Ch. Legarde interviu teigė, kad JAV turi padidinti skolos ribas.

Ar iš tiesų žmonės praleidžia daugiau laiko miegamuosiuose, kai turi mažiau pinigų? „The Guardian“ žurnalistė Mona Chalabi surinko statistinius duomenis, kad atsakytų į šį klausimą. Kai ekonomika krenta, auga nedarbas, ir žmonės turi daugiau laisvo laiko. Turint mažiau pinigų vienas pramogų būdas tampa dar patrauklesnis – seksas. Ar iš tiesų? Graikija pranešė, kad krizės metu 10 proc. sumažėjo gimstamumas.

Tai, kad realių sprendimų dėl euro zonos krizės galima tikėtis tik po Vokietijos rinkimų, jau tampa kliše ir atitraukia dėmesį nuo esminių krizės elementų, rašoma CNBC. Analitikai perspėja, kad akcijų biržų kilimas po žinių apie euro zonos atsigavimo gali būti pagrįstas neteisingomis prielaidomis, nes visuotinė paklausa taip ir nepadidėjo.

Oficiali statistika patvirtina, kad šių metų antrajame ketvirtyje recesija nebefiksuojama. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ nurodė, kad 17 eurą įsivedusių Bendrijos šalių bendras ekonomikos produktas per laikotarpį nuo balandžio iki birželio padidėjo 0,3 proc. palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Padėtis buvo šiek tiek geresnė negu prognozavo rinkos (0,2 proc.) – daugiausiai dėl tvirto ekonomikos augimo (0,7 proc.

Graikijoje nedarbo lygis gegužės mėnesį siekė 27,6 proc., rašo BBC. Tuo tarpu praėjusių metų gegužės mėnesį nedarbo lygis šioje šalyje buvo 23,8 proc. Tarp nedirbančiųjų – ypač daug, net 64,9 proc. sudaro jaunimas, kurių amžius svyruoja nuo 15 iki 24 metų. Graikijai išgyvena šeštus metus trunkančią recesija. Verta paminėti, kad šie duomenys gauti dar prieš Graikijos premjero Antonio Samario susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama Vašingtone.

Ilgiausia Europos ekonominė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo, atrodo, eina į pabaigą dėl Vokietijos atsigavimo. Tai padeda visam regionui, tačiau viso pasaulio kontekste vis dar atrodo kukliai, rašo „The Wall Street Journal“. Trečiadienį buvo pranešta, kad Vokietijos pramonės produkcija birželį, lyginant su geguže, augo 2,4 procento. Tai yra pirmasis teigiamas rodiklis per 6 lėtėjimo ketvirčius. Ekonominė krizė mažėjo Italijoje ir Ispanijoje – vienose didžiausių Europos ekonomikų.

JAV ekonomika antrą šių metų ketvirtį išaugo 1,7 proc. ir viršijo ekonomistų prognozes. Pirmą 2013 metų ketvirtį JAV ūkio augimas siekė 1,1 proc. Be to, JAV patikslino senesnius BVP augimo duomenis. Anot komercijos departamento pernai šalies ūkis augo sparčiau nei buvo galvota iki šiol. 2012 metais JAV BVP išaugo 2,8 proc. Tuo tarpu nuo 2007 metų gruodžio iki 2009 birželio trukusios recesijos metu šalies ūkis traukėsi mažiau nei buvo manyta.

Inga Popovaitė / Geopolitika.lt Naktį į liepos pirmąją Zagrebo dangų nušvietė fejerverkai. Kroatija tapo 28-ąją ES nare, bet ar jai reikėjo tiek stengtis, ar bloke jos laukia rožėmis klotas kelias? Nuo 2008 m. nedarbo lygis Kroatijoje pakilo beveik dvigubai ir šiuo metu bedarbių armiją sudaro 21 proc. šalies gyventojų, t. y. 370 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Taip pat Kroatijai nesvetima ir kita problema – gyventojų senėjimas.

Eksportas tituluojamas vienu svarbiausių šalies ekonomikos augimo garantų, tiesa, šiomis dienomis pliekiamas ekonomistų ir tariamą sensaciją greitai pasigavusių žurnalistų. Teigiama, kad Lietuvos ekonomikos augimo tempą šiemet pristabdys būtent eksportas. Ką mano tie Alytaus verslininkai, kurių verslo namelis pastatytas ir iš eksporto kortų, ir ką apie eksporto kelią kalba ekonomistai? Alytaus verslininkai eksporto ateitį linkę vertinti gan optimistiškai.

 Naujienų portalo businessinsider.com teigimu, Senojo žemyno nepaleidžianti recesija artėja prie neišvengiamos pabaigos. Duomenys iš Europos ekonomiką vedančių valstybių rodo, kad galima tikėtis silpno augimo. Prancūzijos gamintojai paskelbė, kad šio mėnesio duomenimis, pasiektos didžiausios gamybos apimtys per pastaruosius dvejus metus. Dar daugiau, prancūzų pramonės lūkesčiai taip pat leidžia santūriai pasidžiaugti gerėjančia situacija.

Visiems žinoma, kaip baigėsi nenuskęstančiu tituluoto lainerio „Titanikas“ likimas. Siekiant išvengti panašios baigties, amžiaus pradžioje patikimiausia valiuta tituluoto euro atžvilgiu, politikai keičia euro zonos kruizo maršrutą, manydami, kad finansinių aisbergų išvengti padės agresyvesnės priemonės, o ne diržų veržimas.

„Stabilumo sala krizės sūkuryje“ – taip aukščiausi Rusijos pareigūnai dar ne taip seniai kalbėjo apie savo šalies ekonomiką. Nors kitur pasaulyje į šį posakį buvo žiūrima gana skeptiškai, kažkiek tiesos šiuose žodžiuose irgi buvo. Aukštos energetinių išteklių kainos leido Rusijai praturtėti. Dujos ir nafta tapo ne tik gerovės simboliu, bet ir politikos dalimi.

Dar visai neseniai atrodė, kad blogiausia Europos finansų krizės dalis jau pasibaigė. Rodėsi, kad grįžta stabilumas. Vis dėlto toks požiūris buvo klaidingas. Tokia menka problema (bent jau masto prasme) kaip Kipro, palyginti su beveik neįtikėtinu „troikos“ (Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo) kompetencijos nebuvimu, išsirutuliojo į rimtą krizę.

 Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.