recesija

Šių metų birželį, palyginti su geguže, nedarbas Vokietijoje ūgtelėjo iki 6,8 proc., ketvirtadienį pranešė Federalinė įdarbinimo agentūra. Kaip rodo oficialūs duomenys, bedarbių skaičius birželį išaugo 7 tūkstančiais, informuoja BBC. Bendras bedarbių skaičius birželį siekė 2,882 mln. žmonių. Kaip pažymi agentūros vadovas Frenkas Jurgenas Vaisas (Frank-Juergen Weise), naujausi duomenys liudija apie lėtėjančią darbo rinką.

Kurį laiką taupymo politikos šalininkai baksnojo pirštu į Baltijos šalis ir vadino jas sektinu pavyzdžiu visoms valstybėms išlaidūnėms. Tenka pripažinti, kad Baltijos šalys išgelbėjo savo viešuosius finansus. Dėl šios priežasties ne vienas politikas ir ekonomistas siūlo mokytis iš Baltijos regiono.

Garsus amerikiečių investuotojas milijardierius Warrenas Buffettas teigia manąs, kad Jungtinės Valstijos išvengs dar vienos recesijos, nebent ją sukeltų Europa. „Recesijos nebus, nebent įvykiai Europoje pakryps taip, kad jų problemos pasieks mus“, - teigia W. Buffettas. Dėl Europos skolų krizės euro zonai gresia žlugimas. Didžiojo septyneto ekonomikų finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai antradienį susitarė derinti atsakus į krizę ir stiprinti pastangas ją įveikti.

Ekonomistas Paulas Krugmanas tvirtina, kad euro zona turi atsisveikinti su Graikija. Toks žingsnis būtų naudingas abiems pusėms. „Žinoma, pirmieji metai po Graikijos pasitraukimo iš monetarinės sąjungos būtų siaubingi, tačiau nematau kitų alternatyvų“, - sako P. Krugmanas. Anot jo, Graikijos pasitraukimas išprovokuotų paniką kitų šalių bankinėje sistemoje, tačiau ją galėtų sutramdyti Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris gali užtikrinti finansų sistemos dalyvių likvidumą.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Patikslintais duomenimis, Didžiosios Britanijos ekonomika per pirmus tris šių metų mėnesius susitraukė daugiau nei iš pradžių manyta - 0,3 proc., informuoja BBC. Praėjusį mėnesį Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad ekonomika susitraukė 0,2 proc. Susitraukimas buvo didesnis, nes statybų sumažėjo labiau nei manyta. Per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius ekonomika taip pat susitraukė 0,3 proc., o tai reiškia, kad Didžioji Britanijoje skendi recesijoje.

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kas Lietuvos ekonomika ryškesnio augimo sulauks tik kitais metais. Vis dėlto finansų krizę patiriančioje Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos ūkis šiemet bus vienas sparčiausiai kylančių po Lenkijos, praneša Lietuvos radijas. EK skaičiavimai rodo, kad šiais metais Lietuvos ūkio augimas pasieks 2,4 proc., o kitąmet, jei Vyriausybės politika nesikeis, BVP išaugs 1 procentiniu punktu.

Pastarąjį mėnesį Europoje itin išryškėjo nauja tendencija – aktyvus gyventojų ir politikų priešiškumas valstybių taupymo planams. Nesutarus dėl valstybės išlaidų mažinimo žlugo Olandijos vyriausybė, o Prancūzijos ir Graikijos rinkėjai išreiškė pasitikėjimą politikais, pasisakančiais prieš taupymo priemones. Panašios nuotaikos ir tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta fiskalinė drausmė ir „negailestingos“ taupymo priemonės.

Nacionalinis ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas (NIESR) paskelbė prognozę, kad nedarbo lygis Britanijoje iki šių metų pabaigos išaugs nuo dabartinio 8,3 procento iki 9 procentų lygio, skelbia BBC. Anot mokslininkų, šiuo metu esantis ekonomikos silpnumas yra „beprecedentis“. Jų manymu, augimas 2012 metais bus artimas nuliui, o 2013 metais augs 2 procentais. Ketvirtadienį paskelbta CBI prognozė spėjo šiemet būsiant 0,6 procento, o ateinančias metais – 2 procento augimą.

Statistikos departamento pateikto išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį šių metų  ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP išaugo 3,9 proc. G. Nausėda: jau galime optimistiškiau žvelgti į ateitį Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo ne taip jau įspūdingai 2011 metų kontekste, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo. Atvirkščiai, svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių padėtis yra stabili ir formuoja teigiamus ateities lūkesčius.

Penktadienį Ispaniją prislėgė blogos naujienos, o šalies užsienio reikalų ministras teigia, kad Ispanija susidūrė su „didelio masto krize“. Remiantis oficialiais duomenimis, nedarbo lygis Ispanijoje pasiekė rekordą – 24,4 proc., o reitingų agentūra „Standard and Poor's“ (S&P) sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą ir įspėjo dėl laukiančių pavojų. Be to, mažmeniniai pardavimai smuko dvidešimt pirmą mėnesį iš eilės. „Šie duomenys siaubingi visiems ir siaubingi vyriausybei.

Per pirmuosius trejus 2012 metų mėnesius ekonomikai susitraukus 0,2 procento, Britanija oficialiai grįžo į recesiją, skelbia BBC. Anot Nacionalinio statistikos biuro, šį netikėtą nuosmukį lėmė ryškus statybos apimčių sumažėjimas. Recesija vadinama tokia ūkio situacija, kai du iš eilės ketvirčius ekonomikos apimtys traukiasi. Per ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį ekonomika smuko 0,3 procento. Paskutinįjį kartą Britanijoje recesija buvo paskelbta 2009 metais.

Italijos vartotojų pasitikėjimas balandį smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei 15 metų Nacionalinio statistikos biuro "Instat" duomenimis, pasitikėjimo indeksas balandį sumažėjo iki 89 punktų - žemiausio lygio nuo tada, kai indeksas pradėtas sudarinėti 1996-aisiais. Kovą jis siekė 96,3 punkto. Kovodamas su krize Italijos ministras pirmininkas Mario Montis įgyvendina 20 mlrd. eurų vertės išlaidų apkarpymus ir didina mokesčius.

Paradoksalu, tačiau ekonominės recesijos metu „alfa patinų“ akcijos moterų akyse ne kyla, o krenta – dailiosios lyties atstovės demonstruoja mažiau susidomėjimo labiausiai visuomenėje dominuojančiais vyrais, rodo naujausio tyrimo rezultatai. Rezultatai išties stebina, nes jie prieštarauja evoliucijos psichologų lūkesčiams, pagal kuriuos, moterys turėtų tik dar aktyviau kartis ant kaklo turtingiems, įtakingiems ir galingiems priešingos lyties atstovams, rašo „Livescience.

Ispanijos ekonomika vėl įžengė į recesiją. Apie tai pareiškė Ispanijos centrinio banko vadovas Miguelis Angelis Fernandezas Ordonezas, praneša AFP. Techninė recesija skelbiama, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) smunka mažiausiai du ketvirčius iš eilės. Pasak M. F. Ordonezo, ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį Ispanijos ekonomika susitraukė 0,3 proc., ši tendencija nesikeitė ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Ar dabar yra tinkamas metas keisti darbdavį? O gal geriau likti esamoje darbovietėje ir išspausti iš jos viską, kas geriausia? Šiomis dienomis geriausias kelias tobulėti – keisti darbovietes, rašo Time.com. Prasidėjus recesijai, žmonės, turintys darbus, įsikabino į savo darbovietes. Net jeigu jose žmonės jautėsi nelaimingi, ieškoti darbo kitoje kompanijoje atrodė labai rizikinga. Visur galėjo staiga būti sumažintas žmonių skaičius.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde teigia, kad pasaulio ekonomika po truputį kapstosi iš duobės, tačiau atsigavimas tebėra labai silpnas, ypač Europoje, informuoja AP. TVF vadovė mano, kad per didelis išsivysčiusių valstybių, tokių kaip JAV ir didesnių Europos šalių, išlaidų apkarpymas gali tik pabloginti, o ne pagerinti padėtį. „Neturėtume apgaudinėti savęs ir įtikėti apgaulingu saugumo jausmu. Atsigavimas tebėra labai silpnas.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Jungtinių Valstijų ekonomika turi augti sparčiau norint, kad būtų sukurta pakankamai darbo vietų ir toliau mažėtų nedarbas, įsitikinęs JAV federalinio atsargų banko pirmininkas Benas Bernanke. B. Bernankė pridūrė, kad neseniai sumažėjęs nedarbas, kuris nukrito nuo 9,1 proc. praėjusią vasarą iki 8,3 proc. vasarį, kertasi su gana kukliais ekonomikos augimo tempais. JAV bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį išaugo 3 proc.

Euro zonos ekonomika rodo „nežymaus atsigavimo“ požymių, teigiama naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje, informuoja BBC. EBPO priklausančių šalių bendras svarbiausių duomenų indeksas sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, išaugo. Anot EBPO, indeksas minėtu laikotarpiu išaugo ir Didžiojoje Britanijoje. Jungtinių Valstijų ir Japonijos ekonomika taip pat rodo pakilimo ženklų.

Išaugusi rizika dėl antros pasaulinės recesijos bangos ir atsinaujinusios bankų krizės – didžiausios grėsmės, su kuriomis šiuo metu  susiduria pasaulio bankininkystės sektorius. Makroekonominė rizika vertinama kaip didžiausia iš 30-ies galimų rizikų, kurias patiria bankai, atskleidė naujausia  tarptautinė bankininkystės sektoriaus apžvalga „Banking Banana Skins“. Kasmetinė CSFI (angl.

Antro pagal dydį Graikijos miesto Solonikų teatras prašo lankytojų už bilietus atsiskaityti ne pinigais, bet maistu, praneša AFP. Surinktas maistas bus skirtas našlaičiams ir vienišoms motinoms. „Vietoj pinigų už bilietus žiūrovų prašoma atnešti ilgai negendančių maisto produktų, kurie bus išdalyti socialinėms įstaigoms“, – tvirtina teatro atstovas. Maistu atsiskaityti bus galima už penkis spektaklius kovo ir balandžio mėnesiais.

Euro zona šiuo metu išgyvena švelnią recesiją, antradienį sakė už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Olis Rėnas (Olli Rehn), informuoja AFP. Sausį O. Rėnas sakė prognozavo, kad pirmoje šių metų pusėje aktyvumas euro zonoje sumažės. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ patikslintais duomenimis, ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ir visos ES bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo po 0,3 proc.

Smarkaus pasaulio ekonomikos sulėtėjimo tikimybė susilpnėjo dėl politinių priemonių, neseniai priimtų euro zonoje ir skirtų kovai su skolų krize, ketvirtadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau Fondas perspėjo, kad rizikos pasaulio augimui išlieka. Savo ataskaitoje, parengtoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrams, TVF pareiškė, kad euro zona turi ryžtingai veikti daugelyje sferų, kad įveiktų skolų krizę.

Dabar euro zona investuotojams yra saugesnė vieta nei buvo vos prieš keletą mėnesių, po Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi), informuoja AFP. Anot jo, daugybė susitikimo dalyvių pažymėjo, jog situacija euro zonoje labai pasikeitė po paskutinio susitikimo lapkritį. „Paskutinis praėjusių metų ketvirtis buvo labai silpnas.

Kinijoje kils didžiulė krizė, jeigu vyriausybė nepradės ekonominių reformų. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, tokios išvados skelbiamos ataskaitoje „Kinija iki 2030 m.“, kurią parengė Pasaulio bankas ir Kinijos vyriausybės ekspertai. Kaip skelbiama ataskaitoje, per pastaruosius dešimt metų vyriausybės vaidmuo reguliuojant Kinijos ekonomiką pastebimai išaugo. Dokumento autoriai pastebi, kad Kinijos ekonomikos gerovė didele dalimi priklauso nuo šalies BVP prieaugio.

Ispanijos ekonomika susitraukė pirmą kartą per dvejus metus, o dėl to sustiprėjo nerimas, kad šalis gali nugrimzti į recesiją, informuoja BBC. Per tris mėnesius iki praėjusių metų gruodžio Ispanijos ekonomika susitraukė 0,3 proc. Ankstesnį ketvirtį ji patyrė sąstingį. Ispanijos namų ūkių išlaidos, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 1,1 proc., o viešų institucijų išlaidos smuko 3,6 proc. Nedarbo lygis Ispanijoje yra aukščiausias iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Iškart kelios Europos ekonomikos ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį įžengė į recesiją antrą kartą per pastaruosius trejus metus, praneša AFP. Recesija konstatuojama, kai du ketvirčius iš eilės smunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Italijos ir Nyderlandų BVP per spalio-gruodžio mėnesius, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc., be to, nuosmukis tiek Italijoje, tiek Nyderlanduose buvo didesnis nei prognozavo analitikai. Prognozuojama, kad BVP Italijoje smuks ir 2012 metais.

Graikijos ekonomikos nuosmukis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį paspartėjo, rodo naujausi vyriausybės duomenys. Palyginti su ankstesniais metais, Graikijos bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį sumažėjo 7 proc., praneša BBC. Tuo tarpu trečiąjį 2011 m. ketvirtį ūkis susitraukė 5 proc. Naujausi duomenys taip pat rodo, kad Graikijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 6 proc. – daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau.

Pasaulio ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais tapo stabilesnė nei 2011-ųjų rudenį, nors grėsmės išlieka didelės, teigia SEB grupės analitikai antradienį Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Sparčios pasaulio ūkio plėtros nesitikima dėl euro zonos skolų krizės, tačiau vilčių teikia geresnės JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos. Baltijos šalys atsispirs neigiamoms tendencijoms – joms pagelbės pagerėjęs konkurencingumas.

Sprendžiant iš pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų, galima daryti išvadą, kad Didžiosios Britanijos ekonomika jau apimta recesijos. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį susitraukė 0,2 proc., o Nacionalinis socialinių ir ekonominių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja tokį pat nuosmukį ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Naujos patikimos apklausos rezultatai atskleidė, kad euro zonos bankai rodo vis mažiau noro skolinti, o vartotojai nenoriai skolinasi, rašo „EUobserver“. Per pastarąsias šešias savaites Europos centrinis bankas (ECB) apklausė 124 euro zonos bankų atstovus, atsakingus už paskolų teikimą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad „smarkiai išaugo“ baimės lygis tiek tarp skolintųjų, tiek tarp besiskolinančiųjų. Dėl šios paskolų mini krizės Europai šiemet bus sunkiau išvengti recesijos.

Metiniai Lietuvos ūkio augimo tempai 2011 m. buvo įspūdingi – ekonomika augo sparčiausiai per paskutinius trejus metus – 5,8 proc. IV ketvirtį Lietuvos ekonomikos metinis augimas sulėtėjo iki 4,3 proc. ir buvo šiek tiek mažesnis nei prognozavo „Danske“ bankas (5,0 proc.). Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo išorinių veiksnių išlieka didelė. Įvertinus pakankamai neigiamas pasaulines tendencijas, lūkesčiai dėl palaipsniui mažėjančių ekonomikos apsukų buvo pamatuoti.

Dauguma rodiklių byloja, kad euro zona yra recesijoje. Dėl lėtesnių nei anksčiau prognozuota Lietuvos eksporto augimo tempų „Danske“ bankas mažina šalies ekonomikos augimo prognozes nuo 3,8 proc. iki 2,7 proc. šiais metais. Remiantis prognozėmis, euro zonos ekonomikos augs 0,3 proc. šiais metais, tačiau nuosmukis bus trumpas. „Danske“ bankas prognozuoja, kad jau 2013 m. augimas paspartės iki 1,5 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad dėl recesijos Europoje sulėtės pasaulio ekonomika, ir ragina pasaulio lyderius didžiausią dėmesį skirti augimui, o ne biudžeto apkarpymams, praneša AP. TVF prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika išaugs 3,25 proc., mažiau nei pernai rugsėjį prognozuotais 4 proc. 17 euro zonos valstybių ekonomika šiais metais susitrauks 0,5 proc. Pernai rugsėjį TVF regionui prognozavo 1,1 proc. augimą.

Euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc. ir šiek tiek paaugs 2013 metais. Viso pasaulio ekonomika abejais metais paaugs po 3,1 proc., sako „Swedbank“ analitikai. Dabartinę Europos Sąjungos (ES)  šalių ekonomikos situaciją „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis palygino su alpinistais, kopiančiais į kalną. Vienas neatsargus bet kurio alpinisto žingsnis sukeltų pavojų visiems, kopiantiems iš paskos. „Yra 40 proc.

Pasaulio ekonomika jau įžengė į naują recesiją – ji prasidėjo keliose Europos šalyse praėjusį ketvirtį ir netrukus šis procesas persimes į visą regioną, o vėliau ir į Jungtines Valstijas, teigia amerikietis, žinomas ekonomistas, finansų analitikas Gary Shilling. Jo nuomone, recesija Europoje, kuri bus tokia pat gili kaip ir Jungtinėse Valstijose 2007–2009 metais, gali persimesti į JAV ekonomiką jau pirmąjį 2012 m. ketvirtį.

Pasaulio bankas perspėjo besivystančias šalis būti pasiruošusioms „realiai“ grėsmei, kad, pagilėjus euro zonos skolų krizei, pasaulio ekonomika gali nugrimzti į 2008-2009 metais išgyventą nuosmukį. Pasaulio bankas sumažino ekonomikos augimo prognozes ir savo naujausioje oficialioje ataskaitoje teigia, kad Europą tikriausiai jau ištiko recesija. Jeigu euro zonos skolų krizė pagilės, pasaulio ekonomikos augimo prognozė bus dar prastesnė.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas sukritikavo tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor's“ (S&P) sprendimą sumažinti devynių euro zonos valstybių skolinimosi reitingus ir šį agentūros žingsnį pavadino „nenuosekliu“, nes, anot komisaro, euro zona ėmėsi „ryžtingų veiksmų“ kovoje su skolų krize, informuoja BBC. Kiti aukšti ES pareigūnai agentūros sprendimą taip pat įvertino neigiamai.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad bankas mato „nedrąsius stabilizacijos ženklus“ rūpesčių slegiamoje euro zonos ekonomikoje, praneša AP. Tokią nuomonę M. Draghi išsakė po to, kai bankas paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Anksčiau bankas du mėnesius iš eilės palūkanų normą mažino. Taip jis elgėsi norėdamas sustiprinti euro zonos ekonomiką, kuri, anot daugelio ekonomistų, grimzta atgal į recesiją.

Tarp dangoraižių statybos ir finansų krizių egzistuoja žalingas ryšys, įsitikinę „Baclay's Capital“ ekspertai. Specialistai pastebi tokį dėsningumą: vos tik šalis išleidžia didžiules sumas dangoraižių statyboms, jos finansinė gerovė ima griūti. „Barclay's Capital“ ekonomistų nuomone, pats dangoraižių statybos faktas byloja apie neracionalų kapitalo paskirstymą, praneša BBC.

Praėjusiais metais Estijoje vartotojų kainos (VKI) vidutiniškai augo 5,0 proc. ir buvo vienos didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Didžiausią poveikį vartojimo kainoms praėjusiais metais darė 9,7 proc. brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 6,2 proc. – elektra, šildymas ir 12,2 proc. brangesnis kuras.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ įspėjo investuotojus, kad jeigu euro zonos krizė pablogės, euro gali būti atsisakyta, tačiau banko vadovas Federico Ghizzoni teigia, kad toks scenarijus tebėra nerealistiškas, informuoja AFP. „Nerimas, kad euro zonos skolų krizė pablogės, gali paskatinti sugrąžinti nacionalines valiutas vienoje ar keliose šalyse, arba, itin blogomis aplinkybėmis, apskritai atsisakyti euro“, - teigiama banko pranešime.

Nesitikėkite, jog Europą kamuojančios ekonominės problemos greitu metu bus efektyviai išspręstos. Bent jau ekonomikos ekspertai tuo tikrai netiki. „CNNMoney“ pakalbino dvidešimt iškiliausių pasaulio ekonomistų, kurie pateikė savo vertinimus apie Europos ekonominės padėties perspektyvas. Pusė apklaustų ekspertų teigė, jog Europos ekonominė būklė galėtų pasiekti augimo stadiją ne anksčiau kaip 2013 metais.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude Junckeris pareiškė, kad Europa atsidūrė ties recesijos riba, rašo „telegraph.co.uk“. Tačiau jis pridūrė, kad Graikija nesvarsto galimybės atsisakyti euro ir grįžti prie drachmos. Trečiadienį Europos centrinis bankas pranešė, kad jame laikoma Europos bankų indėlių suma pasiekė naują rekordą - 453,18 mlrd. eurų.

Naujų metų pradžia, kaip visada, gausi įvairiausių prognozių: nuo pačių nerealiausių iki ganėtinai tikėtinų. Esą nusimato pasaulio pabaiga, sukrėtimai euro zonoje ir didesnis saulės aktyvumas. Pasaulio pabaigos skelbėjai teigia, kad senovės majai, Centrinės Amerikos indėnų tauta, numatė retą Žemės, Saulės ir Paukščių Tako centro išsirikiavimą į vieną liniją 2012 metais žiemos saulėgrįžos metu. Šis išsilygiavimas siejamas su vieno pasaulio persikėlimu į kitą.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Danske” vyresniosios analitikės Violetos Klyvienės vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Vertinimas ir komentaras: Labai maža. Euro zonos griuvimas naudos neatneštų niekam. Tai lemtų masišką infliaciją: pasitraukusių iš euro zonos šalių nuvertėjimą ir pasilikusių brangimą.

Europos lyderiai įspėjo, jog ateina sunkūs metai, nes daugelis ekonomistų prognozuoja, kad Europą 2012-aisiais ištiks recesija, skelbia BBC. Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad Europa šiuo metu laiko „sunkiausią išbandymą per pastaruosius dešimtmečius“. Tačiau, anot jos, nepaisant skolų krizės, Europa dar labiau suartėjo.

BBC apklaustų ekonomistų nuomone, recesija į Europą sugrįš kitais metais. Penktadalis apklaustųjų mano, kad euro zona, kokia ji yra dabar - turinti 17 narių, nebeegzistuos, tuo tarpu dauguma mano, kad galimybė, jog euro zona subyrės, sudaro 30-40 proc. Atlikta apklausa parodė, kad, daugumos ekonomistų nuomone, Didžiosios Britanijos palūkanų norma išliks ties 0,5 proc. riba visus ateinančius metus.