recesija

Jungtinės Karalystės ekonomika išvengė nugrimzdimo atgal į recesiją – nuosmukio padėjo išvengti greitesnis nei tikėtasi augimas per pirmuosius tris šių metų mėnesius, skelbia BBC. Nacionalinio statistikos biuro paskelbti duomenys atskleidė, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį 2013 metų ketvirtį išaugo 0,3 procento.

Euro zonos ekonomikai kenčiant recesiją, augimo čempionėmis tampa Rytų Europos šalys. Europos sąjungos (ES) ekonominis augimas šiemet vargiai sieks 0,1 proc., o euro zona ir toliau murdysis 0,3 proc. recesijoje, prognozuoja „Eurostat“. Tuo tarpu, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) skaičiavimais, 2013 metais 29 Rytų Europos ir Centrinės Azijos valstybėse ūkis vidutiniškai augs 3,1 proc., nors dar pernai tų pačių valstybių ekonomikos kilo tik 2,7 proc.

Kreditorių trejeto teigimu, Graikija ūkio augimo gali tikėtis jau kitais metais, praneša BBC. Šiuo metu Graikijos valstybės skola siekia 160 proc. BVP. Tarptautinio valiutos fondo teigimu, siekiant stabilizuoti padėtį būtina šį skaičių sumažinti bent iki 120 proc. Kreditorių trejetas, įvertinęs šalies finansinę būklę ir pažangą vykdant reformas, patvirtino planus artimiausiu metu suteikti šaliai dar vieną 8,8 mlrd. eurų paramos paketą.

Sumažėjus euro zonos iširimo pavojui, prognozuojama, kad regiono ekonomika pradės plėstis nuo 2013 m. vidurio. Nepaisant to, BVP augimo rodiklis 2013-aisiais vis dar bus neigiamas – 0,5 proc., o 2014-aisiais didės 1,1 procento. Vienas svarbiausių regiono ūkio plėtrą stabdančių iššūkių ir toliau išliks rekordiškai didelis nedarbo lygis, teigiama „Ernst & Young“ pavasario euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

 Britų komercijos rūmai (BCC) pareiškė, kad Jungtinei Karalystei pavyks išvengti nugrimzdimo į trečiąją recesiją, skelbia BBC. BCC ekspertai mano, kad geri Britanijos paslaugų sektoriaus šių metų pirmųjų trijų mėnesių darbo rezultatai privertė ekonomiką augti. Jų spėjimu valstybės ūkis šiemet augs ir toliau, tačiau lėtai. Tačiau komercijos rūmų ir atskirai atlikto tyrimo išvados rodo gana skirtingą padėti įvairiose šalies pramonės šakose.

Bedarbio pašalpą gaunančių žmonių skaičius Didžiojoje Britanijoje šių metų vasarį sumažėjo mažiau nei prognozavo ekonomistai, o bedarbių skaičius ūgtelėjo pirmą kartą per metus, nes išaugo jaunų bedarbių gretos, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Nacionalinis statistikos biuras trečiadienį pranešė, kad bedarbio pašalpą gaunančiųjų skaičius vasarį, palyginti su sausiu, sumažėjo pusantro tūkstančio iki 1,54 mln.

 Sekmadienį buvo paskelbti duomenys, atskleidę, kad nuo ekonomikos nuosmukio pradžios Britanijoje vidutinės metinės britų šeimos išlaidos smuko daugiau nei 3 tūkstančiais svarų, skelbia MailOnline. Pajutę ekonomikos sunkmetį šalies gyventojai smarkiai apribojo ne pirmo būtinumo produktų įsigijimą taip mėgindami sutaupyti. Tačiau dėl tokio vartotojų elgesio valstybė surenka daug mažiau mokesčių.

2013 m. pasaulio ekonomika gali imti augti greičiau, nors tebėra didelė naujos recesijos bangos rizika. Ją gali sukelti sunki išsivysčiusių šalių, ypač euro zonos, padėtis. Tokios prognozės pateikiamos ketvirtadienio Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) pranešime "Pasaulio ekonomikos padėtis ir prognozės". Pranešime teigiama, kad 2012 m. pasaulio BVP prieaugis turėtų pasiekti 2,2 proc., 2013 m. - 2,4 proc., 2014 m. - 3,2 proc.

Euro zonos ekonomika šiemet toliau trauksis, tačiau jau antrąjį šių metų pusmetį galima tikėtis atsigavimo. Tačiau pietų Europos valstybės šiemet dar bus recesijoje. Apžvelgdamas naujausias pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijas sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, kalbėti apie Europos atsigavimą dar anksti, tačiau neigiamo scenarijaus tikimybė jau mažesnė.

Euro krizės ir Amerikos fiskalinio skardžio šešėlyje lengva ignoruoti ilgalaikes pasaulio ekonomikos problemas. Tačiau kol esame nukreipę dėmesį į dabartinius rūpesčius, jos ir toliau „pūliuoja“, o mes, savo pačių nelaimei, to nematome. Pati rimčiausia problema – visuotinis klimato atšilimas. Silpna pasaulio ekonomika lėmė, kad sulėtėjo šiltnamio dujų išmetimas, bet tai tik laikinas atokvėpis.

Vokietijos ekonomika 2012 m. augo 0,7 proc., t. y. daug lėčiau nei ankstesniais metais, kai buvo pasiektas 3 proc. augimas, rodo preliminarūs statistikos duomenys. Apie tai praneša BBC. Tai reiškia, kad ketvirtajame ketvirtyje ekonomika susitraukė. "2012 m. įrodė, kad Vokietijos ekonomika yra atspari sunkioms ekonominėms sąlygoms ir gali atlaikyti recesiją Europoje", - sakė Vokietijos federalinio statistikos biuro atstovai.

Pietų Korėja turėtų sušvelninti migracijos įstatymus, arba jos laukia neišvengiama recesija. Kaip rašo "The Financial Times", tai pareiškė šalies Centrinio banko vadovas Kim Čong Su (Kim Choong -soo). Jo nuomone, taip Korėja galėtų sustabdyti tautos senėjimą. Centrinio banko vadovas patikino, kad naujiesiems migrantams šalis "ras tinkamą vietą ir kartu atgaivins socialinį bei ekonominį gyvenimą". Jis paragino "imti pavyzdį iš JAV", kurios kasmet įdarbina apie milijoną migrantų.

Neseniai prabėgusi naujųjų metų naktis buvo pažymėta fiskalinio skardžio istorijos JAV. Fiskaliniu skardžiu vadiname eilę JAV mokesčių sistemos pokyčių, kurie turėjo įsigalioti nuo sausio 1 d. ir kartu su automatine valstybės išlaidų mažinimo programa būtų reiškę maždaug 3,5 proc. neigiamą įtaką JAV BVP. Recesiją Amerikoje anksčiau ar vėliau būtume pajutę ir Lietuvoje.

2012-ieji pasaulio ekonomikai buvo permainingi – girdėjome daug kalbų, raginimų ir pažadų, finansų rinkos kaskart atitinkamai reaguodavo, bet esminiai namų darbai taip ir liko neatlikti. Dar 2011-ųjų pabaigoje žymiausi pasaulio ekonomistai žarstė niūrias perspektyvas. Europai prognozuota recesija pasitvirtino, JAV ekonomikos augimas, kaip ir buvo manyta, nesugebėjo įgauti pagreičio, o Kinijos ir daugumos kitų besivystančių ekonomikų kilimas sumažino apsukas.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) dėl "fiskalinio skardžio" grėsmės nutrauks savo Kalėdų atostogas ir paliks Havajus, kur ilsisi su šeima, pranešė televizija "CBS News". Trečiadienį vakare B. Obama išskris į Vašingtoną, kad kitą dieną galėtų tęsti derybas su Kongresu dėl naujųjų mokesčių įstatymų, kurie turėtų išgelbėti Ameriką nuo biudžeto deficito ir recesijos pavojų.

Euro zonos skolų krizės įkarštyje investuotojai eskalavo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos klausimą. Šiandien nerimaujama dėl kitko – Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) skyrybų. Sudėtingais ekonominiais laikais išsiskyrimas daugeliui gali atrodyti kaip patraukli galimybė atsiriboti nuo problemų ir pradėti savarankišką vystymąsi.

Pasaulio ekonomika išgyvena ne pačius geriausius metus, tačiau tai nereiškia, kad įdėmiau pažvelgus neįmanoma rasti valstybių, kurių ekonomikos auga triženkliais skaičiais, „Business Insider“ cituoja „The Economist“. Daugelis euro zonos valstybių įklimpo į recesiją, JAV dar tik nedrąsiai demonstruoja pirmuosius ekonomikos atsigavimo ženklus, Kinija kovoja su ekonomikos lėtėjimu, o Japonija antrą dešimtmetį išgyvena stagnaciją.

Remiantis naujausiais duomenimis, paskutinis šių metų ketvirtis euro zonos ekonomikai gali būti silpniausias nuo 2009 metų pradžios, informuoja „Reuters“. Tyrimų organizacijos "Markit" euro zonos paslaugų sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas, atskleidžiantis tūkstančių sektoriaus atstovų veiklos pakitimus, lapkritį sumažėjo iki 45,7 punkto - žemiausio lygio nuo 2009 metų birželio. Ekonomistai tikėjosi, kad indeksas išliks nepakitęs nuo spalio mėnesio ir tebesieks 46 punktus.

"Fiskalinis skardis" Jungtinėse Valstijose gali išprovokuoti recesiją ir dar didesnį nedarbą, informuoja naujienų agentūra "Reuters", remdamasi tarptautine reitingų agentūra "Fitch". Organizacija vis dėlto tikisi, kad Kongresas užkirs kelią "fiskaliniam skardžiui", kai vienu metu būtų didinami mokesčiai ir mažinamos valstybės išlaidos. Užsimindama apie "fiskalinio skardžio" padarinius "Fitch" pastebi, jog blogiausio scenarijaus atveju nedarbas gali pakilti iki 10 proc.

Naujausioje Lietuvos banko prognozėje numatoma, kad realus bendrasis vidaus produktas (BVP) augs kiek lėčiau nei prognozuota, tačiau plėtra išliks tvari. Infliacija išliks nuosaiki, todėl kainų šuolio taip pat nelaukiama. Numatoma, kad šiemet Lietuvos BVP padidėjęs 3,0 proc., kitąmet išaugs – 3,1 proc. (šių metų rugpjūtį prognozuota atitinkamai 3,0 ir 3,4 proc.). Nors augimas mažesnis nei 2011 metais, tačiau tai vienas geriausių rodiklių ES.

Europos Sąjungos (ES) ekonomika kitais metais greičiausiai neišvengs recesijos, o tai paveiks ir Lietuvos įmones: eksporto augimas sulėtės nuo šiemet laukiamų 6 proc. iki 3-4 proc. kitais metais, mano DNB banko Ekonominių tyrimų padalinio analitikas Mindaugas Jurgelis. Pasak analitiko, šiemet Lietuvos eksporto dinamika buvo kiek geresnė nei tikėtasi, o pagrindinė to priežastis buvo palanki eksporto geografija.

Nors recesijos tendencijos euro zonos šalyse ir kenkia šalies ūkio augimui, Vokietijos vartotojai optimistiškiau vertina savo ekonominę perspektyvą ir vis noriau leidžia pinigus. Rinkos tyrimų instituto „GfK“ duomenimis, vartotojų pasitikėjimas lapkričiui šoktelėjo iki 6,3 punkto - aukščiausio lygio per penkerius metus. Spalį indeksas siekė 6,1 punkto. „Dow Jones“ ekonomistai prognozavo, kad indeksas sumažės iki 5,9 punkto.

Dėl olimpinių žaidynių Didžiosios Britanijos ekonomika trečiąjį metų ketvirtį išbrido iš recesijos, informuoja BBC. Bendrasis vidaus produktas (BVP) liepos-rugsėjo mėnesiais padidėjo 1,0 proc. Nacionalinio statistikos biuro atstovai pabrėžė, kad bilietai į olimpines žaidynes prie BVP rodiklio prisidėjo 0,2 proc. Visi bilietų į olimpines ir parolimpines žaidynes pardavimai įėjo į trečiojo ketvirčio BVP rodiklį.

Prancūzijos verslo pasitikėjimas smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei trejus metus, nes menkas euro zonos ekonomikų augimas neigiamai atsiliepė eksportui, o dėl didesnių mokesčių sumažėjo vidaus paklausa. Remiantis nacionalinio statistikos biuro „Insee“ duomenimis, verslo pasitikėjimas sumažėjo nuo 90 punktų praėjusį mėnesį iki 85 punktų spalį - žemiausio lygio nuo 2009 metų rugpjūčio. „Bloomberg“ ekonomistai tikėjosi, kad pasitikėjimas sieks 90 punktų.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad Graikija ir Ispanija skendi „ne recesijoje, o depresijoje“ ir dėl jų ekonominio nuosmukio kaltina griežtas taupymo priemones, informuoja AFP. J. Stiglitzas taip pat sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo(TVF) prognozės dėl euro zonos ūkio augimo yra pernelyg optimistiškos. Fondas numato, kad euro zonos ūkis šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 0,2 proc.

Bedarbių skaičius Didžiojoje Britanijoje per tris mėnesius iki rugpjūčio, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 50 tūkst., iki 2,53 mln., praneša BBC, remdamasi Nacionalinio statistikos biuro duomenimis. Nedarbo lygis šiuo laikotarpiu sumažėjo iki 7,9 proc. Nacionalinis statistikos biuras taip pat pranešė, kad bedarbio pašalpą gaunančiųjų skaičius rugsėjį sumažėjo 4 tūkst., iki 1,57 mln. Turinčių darbą asmenų skaičius padidėjo beveik iki 30 mln.

Didžiausia Graikijos bendrovė „Coca-Cola Hellenic“ penktadienį pranešė, kad palieka šalį. Kompanija paseks dešimčių kitų bendrovių, siekiančių stabilesnės ekonominės aplinkos ir mažesnių mokesčių, pavyzdžiu. „Pagrindinė priežastis yra mokesčiai ir tai, kad nuo tada, kai Graikijos bankai pradėjo laukti rekapitalizacijos, jie nebeturi pinigų, kuriuos galėtų skolinti kompanijoms“, - sakė „Coca-Cola Hellenic“ atstovas. Graikijos padalinys, kuriame Jungtinių Valstijų „Coca-Cola Co“ turi 23 proc.

Įmonių ir vartotojų bankrotų skaičius Vokietijoje liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo, o tai dar vienas ženklas, kad didžiausios euro zonos ekonomikos augimas lėtėja. Bankrotą paskelbusių įmonių skaičius liepą padidėjo 1,9 proc., iki 2 tūkst. 580. Vartotojų bankrotų skaičius padidėjo 2,8 proc., iki 8 tūkst. 960. Bendras bankrotų skaičius liepą išaugo 2,5 proc., iki 13 tūkst.

Šių metų spalio 25  dieną vykstančio Baltijos regiono šalių Invesuotojų Forumo lankytojai galės išvysti amžiaus ekonomikos dvikovą. Vakarų požiūriui atstovaujančiam analitikui dr. Nourieliui Roubiniui iššūkį mes žymiausias Japonijos ekonomistas Richard C. Koo. Šios dvi iškiliausios ekonomikos pasaulio žvaižgdės neplanuotai kartu su kitais ekspertais susitiks prie apvalaus stalo diskusijos, kurios metu bus diskutuojama apie subalansuotą ekonomikos politiką ir saugią finansinę sistemą.

Banko UBS valdybos pirmininkas Axelis Weberis teigia, kad Šveicarijos ekonomika neturėtų nugrimzti į recesiją, nors bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas ateinančiais mėnesiais tikriausiai bus nepastovus. „Šveicarijos BVP augimo perspektyva geriausiu atveju yra kukli, tačiau vis vien geresnė nei daugumos jos Europos kaimynių. Pasaulio ekonomikos augimas nebus tvarus, kol nebus išspręstos problemos Europoje“, – sakė A. Weberis.

Pagal pirmadienį Graikijos parlamentui pateiktą biudžeto projektą, šalies laukia šešti recesijos metai. Prognozuojama, kad Graikijos ekonomika kitais metais susitrauks 3,8 proc., informuoja AP. Biudžeto projekte teigiama, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų susitraukti 6,5 proc. Prognozuojama, kad nedarbo lygis išaugs nuo 23,5 proc. šiemet iki 24,7 proc. kitąmet.

Vienas garsiausių pasaulio investuotojų George'as Sorosas „Financial Times“ teigė, kad Vokietija turi du kelius: privalo arba išvesti euro zoną iš recesijos skatindama ekonomikos augimą, steigdama bendrą fiskalinės priežiūros instituciją bei inicijuoti zonai bendras obligacijas, arba palikti bendros valiutos sąjungą, tam, kad būtų išgelbėta Europos ateitis, rašo CNBC.

Remiantis naujausiais duomenimis galima daryti išvadą, kad Vokietijos pramonė kol kas užtikrintai atlaiko euro zonos skolų krizės audrą. Eksportas liepą, palyginus su birželiu, išaugo 0,5 proc., o pramonės gamyba – 1,3 proc. Pramonės užsakymai liepą išaugo 0,5 proc. „Tai geros naujienos, pagal kurias galima spręsti, kad Vokietijos kompanijų būklė siaučiant skolų krizei išlieka gera“, - teigia banko „Unicredit“ ekonomistas Andreasas Reesas.

„Societe Generale“ ekonomistė Michala Marcussen patikslino kiekvienos didžiausios pasaulio ekonomikos prognozes, kurios rodo, kad visame pasaulyje ryškėja lėtėjimo ženklai, rašo „Business Insider“. Ataskaitoje, į kurią įeina augimo ir infliacijos prognozės iki 2016 m., apžvelgia ir individualius ekonomikų aspektus ir ekonomiką lemsiančius veiksnius. Viena iš pagrindinių pasaulio tendencijų visame pasaulyje yra lėtėjanti prekyba, kurią lėmė besitraukiančios euro zonos ekonomikos.

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi sako, kad valdžios pareigūnai sutiko neribotai obligacijui pirkimo programai, kuri turėtų sukontroliuoti palūkanų normas euro zonoje ir pabaigti spekuliacijas dėl euro zonos skilimo, skelbia „Bloomberg“. Programa leis kovoti su dideliu valstybių obligacijų rinkos iškraipymų, kuris pagrinde kilo dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo galimybės, sakė M. Draghi po to, kai ECB nusprendė nemažinti rekordiškai žemos 0,75 proc.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau recesijos turėtume išvengti, prognozuoja „Nordea" banko ekonomistai. Jie sako, kad Lietuvos  bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet augs 2,7 proc., nedarbas sieks 14 proc., o infliacija sudarys 3 proc. Būtent pastarasis rodiklis gali tapti svarbiausia kliūtimi link euro įsivedimo.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ sumažino Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ekonomikos augimo prognozę 2012-2013 m. laikotarpiu dėl pablogėjusių besivystančių ekonomikų grupės perspektyvų, praneša naujienų tinklapis rbc. G20 ekonomikų prieaugis 2012 m. sieks apie 2,8 proc. (lyginant su 3 proc. balandį prognozuotu prieaugiu) ir 3,4 proc. - 2013 metais (pagal ankstesnę prognozę - 3,5 proc.), pranešama atnaujintoje 2012-2013 m. „Moody's“ prognozėje.

Nyderlandų maisto produktų ir kosmetikos kompanijos „Unilever“ atstovai tikina, kad Europoje vis dar juntama krizė verčia permąstyti jų veiklos sėkmės strategiją. Interviu „The Financial Times Deutschland (FTD)“ „Unilever“ Europos verslo vadovas Janas Zijderveldas teigė, kad į Europą grįžta skurdas, todėl svarstoma besivystančių šalių rinkoms taikomas strategijas pritaikyti ir Europai. „Ispanijoje vartotojas pirkiniams vidutiniškai skiria 17 eurų.

Dauguma Vokietijos politikų kaltiną Graikiją nepakankamai karpant išlaidas. Tačiau tyrimai rodo, kad Atėnai vykdo pačią brutaliausią taupymo programą ES istorijoje. Premjeras Antonisas Samarasas aiškiai rodo, kad nori pakeisti savo šalies favoritizmo kultūrą, rašo „Der Spiegel“. Penktadienį A. Samaraso misija Berlyne yra aiški: Graikijos premjeras turi prašyti daugiau finansinės paramos savo šaliai.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Euro zonos ir viso pasaulio ekonomikos perspektyvos tapo prastesnės nei buvo pavasarį, tačiau Lietuvai skolų krizės poveikis išliks nedidelis, skelbia „Swedbank“. Euro zonos padėtį blogina įvykę rinkimai Graikijoje, Prancūzijoje ir Vokietijos nesutarimai dėl taupymo priemonių, Ispanijos bankų krizė ir daug brangesnė nafta. Lietuvos padėtis geresnė tik dėl jos pagrindinių prekybos partnerių, kuriems pavyks išvengti recesijos. Tai lems ir Lietuvos ūkio augimą.

Tuo įsitikinę Jungtinės Karalystės gydytojai, apibendrinę gausybės savo pacientų elgesį šalies ekonominės recesijos laikotarpiu. Duomenys surinkti apklausos būdu iš 300 bendrosios praktikos gydytojų, patvirtinti atlikus daugiau kaip 40 interviu. Bendrosios praktikos gydytojams recesija, kurią Jungtinė Karalystė patiria nuo 2008 metų, matuojama ne pinigų kiekiu: jie recesiją matuoja savo pacientų, kurie pradėjo gausiai girtauti, mažiau sportuoti ir patiria daugiau nervinės įtampos, skaičiumi.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) antradienį pareiškė, kad euro zona galėtų atlaikyti Graikijos pasitraukimą iš bendros valiutos bloko, tačiau tai nėra patrauklus pasirinkimas. „Žiūrint iš esamos perspektyvos, Graikijos pasitraukimas yra suvaldomas procesas. Tačiau tai nereiškia, kad tai trokštamas kelias“, – interviu Vokietijos televizijos kanalui WDR sakė Ž. K. Junkeris.

Jeigu pasaulio ekonomikos sulėtėjimas tęsis, Suomija kitąmet gali ir vėl nugrimzti į recesiją, pirmadienį pareiškė šalies finansų ministrė Juta Urpilainen (Jutta Urpilainen). Finansų ministerija smarkiai sumažino kitų metų ekonomikos augimo prognozę. Remiantis naujausiomis prognozėmis, Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet turėtų išaugti 0-1 proc. Anksčiau šalies Finansų ministerija prognozavo 1,2 proc. BVP augimą. Suomija iš recesijos išbrido antrąjį 2010-ųjų ketvirtį.

Visi kas netingi ieško išeičių iš euro krizės, tačiau bėda ta, kad daugelis sprendimų apsiriboja dviem alternatyvomis. Siūlomi euro zonos gelbėjimo planai tėra tik skirtingos šių dviejų kelių variacijos, rašo „Spiegel“. Pastaruosius kelis metus Europoje buvo taikomas taupymo režimas ir gelbėjimo paskolos ant bankroto slenksčio atsidūrusioms valstybėms. Nepaisant to vis garsiau girdisi politikų ir ekonomistų kalbos, jog Graikijos laukia nekontroliuojamas bankrotas.

Didžiausios Europoje pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ pelnas – mažesnis nei prognozuota dėl žemyno vyriausybių sprendimų mažinti išlaidas, silpnos ekonomikos ir brangių degalų. Airijos kompanija nepakeitė šių finansinių metų pelno prognozės (400–440 mln. eurų). „Taupymas. Tiesiog aplinkui sumažėjo pinigų“, – rezultatus komentavo kompanijos finansų direktorius Howardas Millaras. Grynasis pelnas per tris mėnesius iki birželio siekė 99 mln. eurų, o analitikai prognozavo 123 mln. eurų pelną.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar yra pavojuje, o euro zonos ekonomikos išlieka „rizikingoje“ situacijoje, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pavėluotas ar nepakankamas Europos lyderių atsakas į krizę dar labiau pakenktų atsigavimui, teigia jis. TVF savo pasaulio ūkio augimo prognozes 2013 metams sumažino nuo 4,1 proc. iki 3,9 proc. Fondo prognozės pasaulio ūkio našumui šiais metais, matuojamą bendruoju vidaus produktu, išlieka beveik nepakitusios – 3,5 proc., praneša BBC.

Recesija Pietų Europoje vis gilėja, ypač Ispanijoje ir Italijoje, be to, ji persimetė į Kiprą. Prognozuojama, kad ekonominė veikla 2012 m. šiose trijose šalyse sumažės atitinkamai 2, 1,8 ir 1,3 proc. Pastebėti ir pirmieji ženklai, jog lėtėja Indijos ekonomikos augimas, Argentinoje prastėja verslo klimatas, o tai kelia susirūpinimą dėl besivystančių rinkų. Vis dėlto gyvybinga Indonezijos vidaus rinka sugebės atlaikyti išorėje vykstančius sukrėtimus.