recesija

Sumažėjus Amerikos skolinimosi reitingui ir krentant akcijų kursams, augant eurozonos skoloms, šalies finansų analitikai baiminasi galimos naujos recesijos, tačiau sako, kad Lietuva galimą naują ūkio nuosmukį pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Nerimas pasaulio finansų rinkose kaupėsi pamažu.

Antradienį Europos akcijų rinka prekybą pradėjo ženkliu smukimu, nes baiminamasi dėl pakartotinės recesijos stambiausiose ekonomikose ir abejojama, ar priežiūros tarnybos pajėgs sustabdyti paniką. Akcijos pinga aštuntą dieną iš eilės. Vokietijos akcijų indeksas DAX neteko daugiau nei 6 procentų, kol galiausiai kiek atsigavo. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ pirmadienį sumažėjo 1,02 proc., iki 926,54 punkto.

Ekonomistas Nourielis Roubini įspėjo, kad pastarasis ekonomikos augimo sulėtėjimas buvo laikinas ir prognozuoja, jog JAV ir kitas pažangias ekonomikas ištiks antra gili recesija. ,,Pastarieji JAV duomenys buvo bjaurūs: sukurta mažai darbo vietų, lėtas augimas ir nulinis suvartojimas bei pramonės produkcija. Būsto rinkoje vis dar blogos nuotaikos. Vartotojų, verslo ir investuotojų pasitikėjimas krito bei kris dar labiau„, - pirmadienį ,,Financial Times“ teigė jis.

JAV prezidentas Barackas Obama perspėjo, kad jeigu šalies Kongresas nepadidins JAV skolos limito, šalį gali ištikti dar viena recesija, rašo „telegraph.co.uk“. Atsakydamas į klausimus per socialinį tinklą „Twitter“ B. Obama sakė, kad jeigu 14,29 trln. JAV dolerių skolos „lubos“ nebus padidintos, šalį „gali ištikti nauja recesija arba dar blogesnės pasekmės“. „Neturėtume neatsakingai žiūrėti į skolos limitą. Jeigu jis nebus padidintas, Iždas nebegalės padengti mūsų skolų.

Globaliai ekonomikai trukdo nauja „ekonominių zombių“ karta, perspėja „Financial Times“. Jungtinėse Valstijose nuo 2008 m. pradžios metinis vartojimo augimas, įvertinus infliaciją, tesiekė vos 0,5 procento. „Pokario laikotarpiu vartotojai amerikiečiai dar niekada nesielgė taip vangiai per tokį ilgą laiko tarpą“, – rašo Jeilio universiteto dėstytojas, „Morgan Stanley Asia“ nevykdantysis pirmininkas Steevenas Roche.

Pagaliau „planuota“ recesija atėjo. Nuo to laiko, kai buvo paskelbta pasaulinės finansų krizės pabaiga, daug buvo rašoma, kalbama ir prognozuojama apie ekonomikų augimo sulėtėjimą maždaug šiais ir kitais metais (aišku, kai kurie ūkio sektoriai tuo metu tikisi priešingo dalyko – atsigavimo). Tikriausiai kaip tik dabar galima prisiminti vieną iš kapitalo rinkos mitų, kad indeksai visada eina prieš makroekonominius rodiklius. Pasaulinės finansų krizės pradžia laikomi 2008 metai.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas skeptiškai vertina pastarosiomis dienomis nuskambėjusius kai kurių skandinavų bankų analitikų komentarus, esą Europos Sąjungos (ES) senbuvės nelabai norės įsileisti Lietuvos į euro zoną, nepaisant to, ar mūsų šalis atitiks keliamus kriterijus. „Siūlyčiau iš anksto nekurti mitų ar legendų. Nemanau, kad euro įvedimas Lietuvoje priklausys nuo atskirų ES valstybių noro ar nenoro.

Danijoje prasidėjo recesija, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja du mėnesius iš eilės, teigiama Danijos statistikos tarnybos tinklalapyje. Pirmąjį 2011 m. ketvirtį Danijos BVP susitraukė 0,5 proc., o paskutinį 2010 m. ketvirtį nusmuko 0,2 procento. Gegužės 30 d. Danijos finansų ministerija paskelbė ataskaitą apie valstybės biudžeto būklę. Savo apžvalgoje šalies finansų ministerija, atvirkščiai, pagerino šalies BVP augimo prognozę 2011 metais nuo 1,7 iki 1,9 proc.

Japonijos ekonomika, trečia pagal dydį pasaulyje, per pirmus tris šių metų mėnesius smarkiai susitraukė dėl kovą įvykusio žemės drebėjimo ir po jo praūžusio cunamio padarinių, praneša BBC. Japonijos vyriausybės duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas per pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 0,9 proc. Tai reiškia, kad, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Japonijos ekonomika sumažėjo 3,7 proc., o daugelis analitikų tikėjosi, kad metinis rodiklis sieks apie 2 proc.

Lietuvos komercinių bankų savivaliavimas ir net sukčiavimas perpildė jų klientų kantrybės taurę. Matydami, kad valdžia jų ginti nesirengia, nuo bankų savivalės nukentėję žmonės ir įmonės susibūrė į asociaciją, kuri rengiasi kautis su užsienio bankais teisiniu būdu. Skundų vis daugiau Prieš pusmetį įsteigtos Nukentėjusių nuo bankų asociacijos atstovai pirmadienį generaliniam prokurorui Dariui Valiui ketina pateikti Lietuvos komercinių bankų savivalės, apgavysčių ir net sukčiavimo įrodymus.

Į skolų liūną klimpsta ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai. Šiuo metu vidutinė gyventojų pradelstų mokėjimų suma kai kuriose savivaldybėse jau siekia metų uždarbio dydį. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad šiemet atsikratyti skolų kupros daug kam nepavyks.

Pirmą kartą Lietuvoje viešai paminėtos Pasaulinės kovos prieš skurdą ir socialinę atskirtį dienos akcija sekmadienį Vilniuje sulaukė tik jos rengėjų dėmesio. Oficialiais duomenimis, jau kas penktas Lietuvos pilietis gyvena ties skurdo riba, o beveik milijonas žmonių priversti išgyventi iš pensijos ar kitos socialinės išmokos. Tačiau kvietimas kalbėti apie skurdą garsiai vakar sudomino tik keliasdešimt, daugiausia vyresnio amžiaus žmonių, kurie savo bėdomis skundėsi priešais Vyriausybės būstinę.

Visose 50-yje Jungtinių Amerikos Valstijų pradėtas masinis tyrimas dėl galimo bankų sukčiavimo iškeldinant skolininkus iš jų būstų. JAV valdžia ruošiasi laikinai uždrausti bet kokį žmonių iškeldinimą, o analitikai prognozuoja antrą bankų sukeltos finansinės krizės smūgį.

Tarptautinio valiutos fondo vadovas teigė, kad spartus Azijos ir Pietų Amerikos šalių ekonomikų augimas tikimybę, kad pasaulyje pasikartos recesija, daro labai mažą. Antradienį Tedžone, Pietų Korėjoje, konferencijos metu Tarptautinio valiutos fondo vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas pranešė, kad Azija per pasaulinę finansų krizę laikėsi išties gerai ir šiuo metu veda pasaulio ekonomiką iš recesijos. Tai yra puiki pamoka kitiems regionams.

Birželį JAV nebeliko net 125 tūkst. darbo vietų. Tai susiję su 225 000 darbo vietų, kurias sukūrė nacionalinė apklausa. Jai pasibaigus, ją vykdę žmonės liko be darbo, rašo „bbc.co.uk“. Kita vertus, pastebima, jog privačiame sektoriuje atsirado 83 000 naujų pozicijų. Tikimasi, jog tai – atsigaunančios ekonomikos ženklai, tačiau baiminamasi, jog toks tempas yra gerokai per lėtas, atsižvelgiant į didėjančią populiaciją.

Ispanijos parlamentas vos vieno balso persvara pritarė griežtam taupymo planui, kuris numato, kad valstybės išlaidos šiemet bus sumažintos 15 mlrd. eurų. Už taupymo planą balsavo 169 parlamentarai, 168 buvo prieš, o dar 13 susilaikė. Pagal priimtą planą viešojo sektoriaus darbuotojams algos bus mažinamos 5 proc., o be to, bus apkarpytos ir valstybės investicijos. Taip iki metų pabaigos tikimasi pasiekti, kad biudžeto deficitas neviršytų 6 proc. BVP. Tuo tarpu šiandien deficitas siekia 11 proc.

Ūkio ministerija pabrėžia, kad pagal recesijos trukmę esame aplenkę savo kaimynes Latviją ir Estiją. Išankstiniais duomenimis, praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimo tempas, palyginti su atitinkamu 2008 metų laikotarpiu, siekė 13 proc., o Latvijos ir Estijos atitinkamai - 17,7 proc. ir 9,4 proc. Pagal nuosmukio gylį Lietuva liko antra tarp Baltijos šalių, o recesijos trukmė Lietuvoje - trumpiausia.

Kol statistikai skelbia neigiamus ekonomikos rodiklius, kalbėti apie recesijos pabaigą neišeina, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos manymu, reikia palaukti dar bent vieno ketvirčio duomenų. "Kol yra smukimas, visada kalbame apie recesiją. Čia nėra apie ką ir diskutuoti. Tai, kad du ketvirčiai buvo gana palankūs ir pozityvūs, jau yra neblogai, bet tai daugiau teorinės diskusijos. Kalbėkime apie tiesioginę ir realią įtaką ekonomikos ciklui. Kol kas esame nuosmukyje.

Pasak bankų „UniCredit“ ir „Raiffeisen International Bank“ Rytų Europa po nuosmukio pradės atsigauti šiais metais. „UniCredit“ atstovas Federico Ghizzonis teigė, kad 2010 metais Rytų Europai bus pereinamasis laikotarpis. Kredito plėtros atžvilgiu, augimas regione bus mažesnis nei 10 proc. „Raiffeisen International“ generalinis direktorius Herbertas Stepicas sako, kad nepaisant sudėtingų krizės padarinių, Rytų Europos bankai vis dar dirba pelningai.

Recesija Lietuvoje turėtų baigtis antrąjį 2010 metų pusmetį, tačiau ekonomikos atsigavimo tempai priklausys nuo situacijos eksporto rinkose ir  nuo to, kaip valstybei pavyks suvaldyti augančią skolą bei sumažinti mokesčius, prognozuoja „Swedbank“ analitikai. Nors antrąjį metų pusmetį matysime ekonomikos augimą, šalies BVP šiais metais apytikriai balansuos ties 2009 metų lygiu.

XXI amžiaus pradžia JAV ekonomikai tapo prarastuoju dešimtmečiu. Tai esą rodo oficiali JAV valdžios statistika, kurią paskelbė „The Washington Post“. Iš daugelio rodiklių matyti, kad pastarąjį dešimtmetį JAV ekonomika stagnavo. JAV federalinės rezervų sistemos darbo rinkos statistikos ir ekonomikos analizės duomenimis, periodas nuo 2000-ųjų pasižymėjo nuliniu naujų darbo vietų augimu. Tokia situacija JAV ekonomikoje fiksuojama pirmą kartą nuo 1940 metų.

Istorija jau daug kartų parodė, kad nugalėdamos globalines krizes, mažindamos bedarbystę, valstybės griebiasi statybų gaivinimo. Taip, trisdešimtųjų krizę JAV įveikė statant kontinentinius kelius, Vokietija Pirmojo pasaulinio karo nuosmukį – tiesiant autobanus. Kovojant su dabartine krize, JAV prezidentas kviečia tankinti geležinkelių tinklą. Tiesa, tą padaryti galima tiktai turint pinigų arba didelį kitą turtą. Priimta manyti, jog mes neturime nei to, nei kito.

Reitingų agentūra Standard & Poor's  peržiūrėjo ir pakeitė Ispanijos perspektyvas iš stabilių į neigiamas, taip pat perspėjo dėl galimo reitingų sumažinimo per ateinančius pora metų, skelbia CNBC.com. Standard & Poor's pranešime skelbiama, kad norint sumažinti šalies finansinį ir ekonominį nestabilumą, reikia imtis stiprių politinių priemonių, kurių dar niekas nesiėmė.

Gamybos nuosmukis ir mažėjančios vartotojų išlaidos lėmė didžiausią Latvijos ekonomikos nuosmukį tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. Remiantis anksčiau skelbtais preliminariais duomenimis, Latvijai buvo numatomas 18,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimas. Šiandieniame Latvijos statistikos biuro pranešime informuojama, kad trečio metų ketvirčio Latvijos BVP nuosmukis siekia 19 proc.

Ryškėja pagrindiniai naujosios, būsimos Vyriausybės ekonominės programos bruožai. Pagrindinė jos nuostata – defliacinėmis priemonėmis (mažinant biudžeto deficitą ir šiek tiek didinant mokesčius) grąžinti ekonomiką į pusiausvyrą. Geras tikslas – nesustabdę kainų lygio kilimo negalime tikėtis nei saviškių, nei užsienio investuotojų pasitikėjimo, o be to nebus nei ūkio plėtros, nei gerovės kilimo.