peršalimas

Prasidėjus slogai pravartu prieš miegą išgerti karštos liepžiedžių ar aviečių arbatos prakaitavimui skatinti. Jei yra galimybė, reikėtų pagulėti, naudoti daug vitamino C turinčių vaisių, uogų bei jų sulčių, valgyti žiedadulkių ar bičių duonos.   Virintą vandenį ataušinkite iki 45 °C temperatūros ir jame ištirpykite medaus (2 dalys medaus, 1 dalis vandens). Sergant ūmia ar lėtine sloga į kiekvieną nosies landą lašinama po 5–8 lašus 3–4 kartus per dieną.

Ruduo veržte įsiveržė į Lietuvą. Lietus ir vėjas signalizuoja mums apie tai, jog verta susirūpinti šiltesniais rūbais. Mat esant tokioms oro permainoms, visai nesunku peršalti. Vasarą pakeitusio metų laiko dvelksmą pajusti jau spėjo modelis Solveiga Mykolaitytė. Moteris atskleidė turinti sveikatos problemų. „Dingo balsas. Nu, ta prasme, kiekvieną kartą įdedama visas pastangas pasakyti bent žodį, pasigirsta tik keistas šnypštimas. Visiškai dingo mano balsas.

Vidurvasaryje užplūdę karščiai verčia stipriau atsukti oro kondicionierius, veikiančius biuruose, automobiliuose, parduotuvėse, kino teatruose, sporto klubuose ir namuose. Tačiau šių prietaisų skleidžiama vėsos ir gaivos kaina neretai būna didesnė nei įsivaizduojama: dėl netinkamos jų priežiūros ir naudojimo dažną kankina varginančios peršalimo ir infekcinės ligos.

Praėjusią savaitę šalyje sumažėjo sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis. Dvyliktąją šių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 50,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją savaitę jis siekė 62,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 69,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausiai sirgo Šiaulių administracinės teritorijos gyventojų, daugiausia – Kauno.

Grace Yeats iš Naujosios Zelandijos iki 10 metų buvo sveika mergaitė. Prieš maždaug ketverius metus pajutusi, rodos, peršalimo simptomus, ji nė nesitikėjo, kad viskas baigsis taip blogai. Skrandžio skausmas, sloga, galvos skausmas ir kosulys – bent keletą kartų į metus tai tenka iškęsti visiems. Deja, G. Yeats sveikata ne gerėjo, o ėjo tik blogyn. Ėmė vemti, rodos per dieną prarado visus kalbos įgūdžius, ją pradėjo kankinti nenumaldomi viso kūno skausmai.

Atliktas darbdavių ir darbuotojų tyrimas atskleidė kad net 75 proc. žmonių eina į darbą jusdami peršalimo ligų simptomus. Baimė būti netinkamai pavaduotam ar net atleistam tokia stipri, kad darbuotojų nesustabdo nei ūmi sloga, kosulys ar pakilusi temperatūra.

Savivaldybės viena po kitos skelbia epidemijas, masiškai uždaromos mokyklos bei gimnazijos, įmonių biurai tuštėja, o likę juose stalus nukrauna servetėlių, medikamentų bei vaistinių arbatų krūvomis. Šiuo metu, rodos, pavojinga net išeiti į gatvę, kur ant kiekvieno kampo mūsų tyko virusai bei bakterijos.

 Lietuvoje praėjusią savaitę smarkiai išaugos sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Bendras Lietuvos sergamumo rodiklis pasiekė 53,8 atvejo 10 tūkstančių gyventojų. Tuo metu anksčiau, paskutinę praėjusių metų savaitę, šis rodiklis siekė 35 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų pirmąją savaitę užregistruotas Utenos administracinėje teritorijoje (34,78 atvejo 10 tūkst.

Statistika rodo, dažniausiai sergama rudenį. Ir tai nė kiek nestebina – juk sąlygos pasigauti ligą yra tiesiog idealios: drėgmė, temperatūrų kaita, šaltas vėjas... Peršalimo simptomai gerai žinomi net ir tiems, kurie retai kada skundžiasi savo sveikata: tai karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, gerklės ir galvos skausmai.

Tiek prieš tūkstančius metų, tiek dabar kiekviena vaikelio besilaukianti moteris dėl ko nors baiminasi. Jai ramybės neduoda mintis, ar kūdikis vystosi normaliai, ar jis gims sveikas. O jei dar koks nors virusas netikėtai prikimba, būsimosios mamytės nerimas tik sustiprėja.

Vidutiniškai tris keturis kartus per metus suaugęs žmogus suserga peršalimo ligomis. Kartais stipriau, kartais silpniau – kaip pasiseka ir kokį imunitetą turime. Peršalimo ligos – vienos dažniausių ligų šaltuoju ir drėgnuoju metų laiku, nes joms būdingas sezoniškumas. Peršalimo simptomai: galvos skausmas, užgulta nosis, čiaudulys, gerklės skausmas, nuovargis, bendras negalavimas, kosulys.

Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje truputį sumažėjo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, spalio 26 – lapkričio 2 dienomis sergamumo rodiklis siekė 47,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją savaitę jis buvo pakilęs iki 58,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo panašus ir siekė 46,7 atvejo. Dėl gripo praėjusią savaitę į ligonines paguldyti du asmenys.

Kai pradeda atšalti orai, žmonės pirmiausia neturėtų bijoti susirgti, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė, žolininkė Danutė Kunčienė. Jeigu visgijauti, kad griebia liga, pašnekovė pažeria galybę tikrai veiksmingų būdų ją išvaryti lauk: pradedant aviečių arbata, baigiant pirtimi, lietuvišku imbieru – krienu ar savimasažu. „Rudenį žmonėms sakau pirmiausia nepradėti galvoti, kad jie turi susirgti.

Medikus ir farmacininkus pastarosiomis dienomis užgriuvo karščio aukos - kone kas antras žmogus skundžiasi ne vasarai būdingu perkaitimu, bet žiemą varginančiais kosuliu, gerklės, galvos skausmu ar net suriesti gripo. Gydytojai nesistebi, tropiniai karščiai taip nualina organizmą, kad šis, panašiai, kaip ir žiemą, jau nesugeba atsispirti virusams ar bakterijoms. Ir vien tik arbata su medumi ar avietėmis čia jau nepasigydysi. Žmogui, kaip aiškinama, būtinas poilsis, kitaip liga nesitrauks.

 Pasirodo, jog peršalimas vasarą – tikrai nėra retas dalykas. Pavojus peršalti net ir pačią karščiausią vasaros dieną – lygiai toks pat kaip ir šaltą žiemą. Šią savaitę medikams netrūksta pacientų, besiskundžiančių perštinčia gerkle, užgulta, varvančia nosimi, įkyriu čiauduliu, varginančiu galvos skausmu, kosuliu ir temperatūra. O štai vaistininkai sako peršalusių klientų dabar turi net daugiau nei žiemą. Pagrindinė to priežastis – nemokėjimas saugiai naudotis kondicionieriais.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) bendrai Lietuvoje per praėjusią savaitę beveik nepakito, o Klaipėdoje ir Vilniuje išaugo. Gegužės 11-17 dienomis sergamumas gripu ir ŪVKTI siekė 40,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 41,2 atvejo 10 tūkst.

Vaistininkai perspėja, kad vieną dažnesnių alergijos formų - alerginę slogą - gyventojai kartais painioja su peršalimu, tad gydosi netinkamai. Jų teigimu, alergijos nereikėtų ignoruoti, kadangi dėl jos ne tik kenčia gyvenimo kokybė, tačiau gresia chroniškos ligos, tokios kaip sinusitas ar astma. „Alergijų pastaruoju metu sparčiai daugėja.

 Pastarąją savaitę šalyje sumažėjo sergančiųjų peršalimo ligomis ir gripu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vienuoliktą metų savaitę siekė 74,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją savaitę rodiklis buvo 88,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis sudarė 66 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Naujausių tyrimų duomenimis – vyrams peršalimo ligas ištverti kur kas sunkiau nei moterims. Visiems žinoma, jog vyriškajai giminei nebūdinga savybė sėkmingai atlikti kelis darbus vienu metu. Lygiai taip pat ir pasiligojus. Mat jei vyruką kamuoja galvos skausmas, svaigulys ir dar sloga užgriūna – atlaikyti šias „katastrofas“ jam daug sunkiau nei moteriai, rašoma mirror.co.uk.

  Didžiųjų miestų ligoninės perpildytos sergančiais vaikais, o į kai kurias mokyklas į pamokas neatėjo apie trečdalis mokinių, penktadienį pranešė LNK Žinios. Santariškių vaikų ligoninėje - pacientų antplūdis. Sostinės vaikus vargina kvėpavimo takų ir žarnyno ligos, čia per parą kreipiasi iki 100 - 120 vaikų. Tuo metu Kaune vaikai labiau serga gripu ir plaučiu uždegimu. Medikai pataria neleisit vaikų į susibūrimo vietas, mažiau lankytis prekybos centre.

Dvylikoje Lietuvos savivaldybių sergamumas gripu ir peršalimo ligomis priartėjo prie epidemijos slenksčio, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų sergamumo rodiklis peržengtas Alytaus miesto, Kauno miesto, Jonavos rajono, Marijampolės rajono, Jurbarko rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Molėtų rajono, Visagino miesto, Vilniaus miesto ir rajono bei Elektrėnų savivaldybėse.

Kai tik prasideda žiema, dažnai peršalu. Tai sloga, tai gerklės perštėjimas, skausmas kankina. Kaip galėčiau atsikratyti šių varginančių ligų? Kokių papildų reikėtų vartoti? Matas, 32 m.   Kai kalbama apie imuniteto stiprinimą, pirmiausia reikia apsvarstyti, ar jūsų nekamuoja nervinė įtampa. Nedidelis stresas stiprina organizmo apsaugines jėgas, bet nuolatinė emocinė perkrova veikia atvirkščiai.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje didėja – praėjusią savaitę, gruodžio 1 – 7 dienomis, jis sudarė 67,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, užpraeitą savaitę šis rodiklis siekė 60,9 atvejo, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo 59,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausia susirgimų fiksuota Vilniaus administracinėje teritorijoje, čia 10 tūkst. gyventojų teko 89,75 atvejo.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Norint, kad vaikas būtų aprūpintas vitaminais, tėvams visų pirma reikėtų pasirūpinti visaverčiu maistu, o ne vitaminų ir mineralų rinkiniais. Taip mano Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas Algimantas Vingras. Pasak jo, yra atvejų, kai tokie rinkiniai vaiko organizmui tikrai reikalingi, bet dažnai tėvai savo atžaloms vitaminų duoda dėl išgalvotų priežasčių.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šių metų 40-osios savaitės (rugsėjo 29 d. – spalio 5 d.) duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 51,7 atv./10 000 gyv. iki 46,8 atv./10 000 gyv. Bendroje sergamumo struktūroje registruotos tik ŪVKTI. Didžiausias sergamumas minėtomis infekcijomis registruotas Šiaulių mieste, mažiausias – Kelmės rajone.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus apskrityje išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Pastarąją – 37-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šoktelėjo iki 56,69 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis tesiekė 27,55 atv./10 tūkst. gyventojų. Į balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris piktinasi kolegų neatsakingumu, kai jie sergantys eina į darbą ir sukelia grėsmę kolegoms.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus apskrityje išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Pastarąją – 37-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šoktelėjo iki 56,69 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis tesiekė 27,55 atv./10 tūkst. gyventojų. Į balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris piktinasi kolegų neatsakingumu, kai jie sergantys eina į darbą ir sukelia grėsmę kolegoms.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Nors rudenį imame bijoti peršalimo ligų, kurias sukelia įvairios bakterijos ir virusai, yra žmonių, kurie nežino, kas yra sloga, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė. „Tokie žmonės daug ir tinkamai kvėpuoja. Pavyzdžiui, atsisėskite, užspauskite vieną šnervę ir kažkiek laiko ramiai pakvėpuokite. Paskui užspauskite kitą šnervę“, – pataria ji.

Šaltuoju metu laikotarpiu stebimas didesnis ne tik peršalimo ligų, bet ir makšties susirgimų skaičius. Peršalus dažnai tenka naudoti antibiotikus, po kurių prasideda grybelinis makšties uždegimas. Kaip tai susiję? Makštis – nėra sterili terpė Makštyje, kaip ir kitose žmogaus organizmo vietose gausu bakterijų, kurios dirba „gerus darbus“, yra žmogui naudingos. Mokslinių tyrimų duomenimis, sveikoje makštyje gyvena nuo 5 iki 15 rūšių mikroorganizmų.

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad iki š. m. liepos 29 d. Kauno apskrityje jau užregistruoti 42 kokliušo atvejai, kai tuo tarpu per visus 2013 m. tebuvo 29. Daugiausiai atvejų registruota Kauno mieste (36 atv.), Kauno rajone – 5 atvejai, Prienuose – 1. Daugiausia sirgo vaikai (35 atv.), dažniausiai iki 3 m. amžiaus (15 atv.) ir 12-15 m. amžiaus (12 atv.). Nustatyta, kad 15 susirgusių vaikų nuo kokliušo buvo neskiepyti.

Gydytojai ir vaistininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nemažėja ir vasarą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis šių metų birželį sergamumo rodikliai yra didesni nei tokiu pačiu metu pernai. Tai patvirtina ir pastaruoju metu vaistinėse išaugę antivirusinių preparatų pardavimai.

Žinių radijas Keliautojai iš svečių kraštų vis dažniau parsiveža ne tik įspūdingų istorijų ar fotografijų, bet ir ligų. Pasak Lietuvos AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, kelionės – vienas iš būdų, kuris spartina ligų plitimą globaliu mastu. „Galimybė keliauti iš vieno krašto į kitą padeda lengviau plisti užkrečiamoms ligoms. Mes turime suprasti, kad mikropasaulis yra daug senesnis už makropasaulį. Jis pakankamai protingas, gal kartais net protingesnis už mus.

1942-aisiais žmonės vidutiniškai miegodavo po 8 valandas, o štai dabar šis vidurkis nukrito iki 6.8 valandų. Tuo tarpu gydytojai rekomenduoja miegui skirti nuo 7 iki 9 valandų. Beveik 40 % amerikiečių miega mažiau nei 7 valandas, apie 70 milijonų Amerikos gyventojų turi miego sutrikimų. Visi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, tačiau dažnai nepastebime, kiek dalykų pakrypsta į blogąją pusę, jei miegui skiriate nepakankamai laiko.

Šie paprasti patarimai padės įveikti peršalimo simptomus, rašo „Business Insider“.   Priemonė nosies ertmės valymui Šis „įtaisas“ pravalo nosies kanalą steriliu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu ir atlaisvina nosį nuo gleivių pertekliaus bei kitų nepageidaujamų medžiagų. Kai kam šis kovos su sloga būdas gali pasirodyti nepatogus.

Šiemet žiema Lietuvoje stebina neįprastai šiltas orais ir daugeliui labiau primena vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį, o ne sniegu ir ledu pasipuošusį šalčiausią metų laiką. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra didžiuosiuose Lietuvos miestuose siekė 0,9–3,9 laipsnius šilumos, sausio vidutinė temperatūra taip pat numatoma 3–4 laipsniais aukštesnė už vidutinę.

Jau vėlyvas ir vis žvarbstantis ruduo daro savo – žmonės vis dažniau skundžiasi peršalimo ligomis. Tačiau ligoniai vairuoja. Ir neretai pamiršta, kad vairuojantiems dalis vaistų tikrai netinka.

Atvėsus orams pradedame dažniau kentėti nuo gal ir nelabai pavojingo, bet bjauraus peršalimo. Dažniau ir sunkiau serga tie, kurių imunitetas silpnesnis ar kas prasčiau užsigrūdinęs. Ši bėda puola ne tik mus, žmones, bet ir mūsų augintinius – šunis ar kates, netgi žiurkėnus. Peršalimu vadinama viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Šios infekcijos požymiai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių.

Rugsėjo mėnesį smarkiai išaugo citrusinių vaisių, imbiero ir česnakų pardavimai, rodo prekybos tinklo „Iki“ duomenys. Citrusinių vaisių rugsėjį nupirkta dvigubai, imbiero – net tris kartus daugiau nei, pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėnesį ir penktadaliu daugiau nei rugsėjo mėnesį pernai. Česnakų populiarumas lyginant su šių metų rugpjūčio mėnesiu, kaip ir su rugsėju pernai, augo penktadaliu. „Vėstant orams pasikeičia gyventojų poreikiai, taigi ir pirkimo įpročiai.

Kai šalyje tokie permainingi orai, darosi vis lengviau peršalti ar užsikrėsti virusu. Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą, juos pirmiausia bandykite įveikti natūralios medicinos pagalba. Liaudyje yra žinoma daugybė būdų, kaip atgauti jėgas stiprinant sveikatą pačios gamtos siūlomais „vaistais“. Vaistai „iš gamtos“ „Pajutus pirmuosius peršalimo požymius rekomenduojama likti namie ir sveikti. Nebūtina iškart gydytis vaistiniais preparatais.

Daugelį alkoholinių gėrimų galima panaudoti ne tik pagal tiesioginę jų paskirtį. Degtinė, pavyzdžiui, yra puiki priemonė dėmių ir nemalonaus kvapo pašalinimui. Tačiau bene daugiausia iš tiesų magiškų panaudojimų būdų turi tekila, rašoma mixstuff.ru. Dirbtinės brangenybės 2008 metais mokslininkų grupė iš Meksikos aptiko, kad pašildytiems tekilos Blanco (40 proc. alkoholio) garams susiliečiant su siliciu ar nerūdijančiu plienu, susidaro deimantinė plėvelė.

Nėštumo metu pageidautina išvengti visų ligų – net ir paprasčiausi peršalimo. Tačiau ne visada tai padaryti pavyksta, ypač šaltuoju metų laiku, kai virusai savo aukų tyko visur. Klastingieji virusai Ūmias kvėpavimo takų virusines infekcijas, kitaip dar vadinamas viršutinių kvėpavimo takų kataru, sukelia ypatingas virusas, kuris išsiskiria kosint, čiaudint, kalbantis.

Oficialioji medicina gripą ir peršalimą gydo antivirusiniais, karščiavimą mažinančiais ir kitais vaistais. O liaudies medicina šiems negalavimams įveikti siūlo platų spektrą įvairiausių receptų, kurių efektyvumas tikrai nenusileidžia vaistams. Siūlome pasidomėti įdomiausiais receptais bei sužinoti, ką apie juos mano paprastas šeimos gydytojas. Gydymo būdas.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis visoje Lietuvoje peržengė epideminį lygį. Gripo epidemijos jau paskelbtos 24 savivaldybėse. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę – sausio 28-vasario 3 dienomis – bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis siekė 170,2 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.

Užklupus peršalimui, ne visi stačia galva puola eiti pas šeimos gydytoją. Jei vos suskaudo gerklę ar įsisiautėjo sloga, paprasčiausia (ir sveikiausia!) gydytis per šimtmečius liaudies medicinos patikrintomis priemonėmis. Viena šių universalių terapijų – inhaliacija. Laura Mureikaitė Tikriausiai nerastume žmogaus, kuris nė karto nebūtų kvėpavęs virš garuojančio puodo, kai galva pridengta rankšluosčiu. Inhaliacija – paprastas ir veiksmingas būdas įveikti pirmuosius peršalimo simptomus.

Kai aplinkui visi čiaudo, kosti ir visaip kitaip primena, jog už lango – ne vasara, svarbu išlikti tvirtai ir sveikai. O nesusirgti peršalimo ligomis tau padės šios 5 taisyklės. 1 taisyklė: subalansuota mityba Pamiršk sausus, šaltus užkandžius, Stenkis kasdien valgyti šiltos sriubos, ypač tavo organizmui pravers natūralus vištienos sultinys. Padėk savo imuninei sistemai: į valgiaraštį įtrauk daugiau šviežių daržovių ir vaisių.

Susirgęs mažasis – didžiausias jaunos šeimos rūpestis. Staiga vaikui pradėjus karščiuoti, sloguoti ar kosėti sugriūva visi šeimos planai. Tada stengiamasi griebtis bet kokių žinomų priemonių, kurios galėtų padėti atžalai pasijusti nors kiek geriau. Tačiau tarp tėvų sklando daugybė mitų, kuriais vadovautis neverta. Du mažus vaikus auginanti laidos „Mamyčių klubas“ vedėja Eglė Skrolytė teigia, kad neturi ypatingų receptų, kaip gydyti peršalusį vaiką.

Varvanti nosis, varginantis kosulys, silpnumas ar temperatūra – tokie simptomai žiemą nieko nenustebins, mat šaltuoju metų lauku itin dažnai siaučia gripas ir peršalimo ligos. Vidutiniškai tris keturis kartus per metus suaugęs žmogus suserga peršalimo ligomis. Kartais stipriau, kartais silpniau – kaip pasiseka ir kokį imunitetą turime. Peršalimo ligos – vienos dažniausių ligų šaltuoju ir drėgnuoju metų laiku, nes joms būdingas sezoniškumas.

Ar smarkiai peršalęs vairuotojas turėtų sėsti prie vairo? Apskaičiuota, kad peršalus sugebėjimas vairuoti automobilį suprastėja maždaug 50 proc. Žmogaus, jaučiančio sunkius peršalimo simptomus, reakcijos trukmė yra ilgesnė nei asmens, kuris išgėrė keturis didelius stiklus viskio, skelbia Telegraph.co.uk. Tyrimas įrodė, kad sunkiai peršalę vairuotojai yra linkę staigiai stabdyti ir turi problemų sklandžiai įveikdami posūkius – tai lemia suprastėjusi orientacija aplinkoje.

Peršalote? Tuomet būkite gerokai atidesni prie vairo. Sergančiam vairuotojui gali prireikti net 10 procentų daugiau laiko sureaguoti nei sveikam ir nesergančiam žmogui.