peršalimas

Sakoma, kad gydoma sloga praeina per 7 dienas, negydoma – per savaitę. Vis dėlto gydytojai laukti, kol ši problema išnyks savaime, nerekomenduoja. Tad kaip greičiau pasveikti? Kai atsranda čiaudulys, sloga, paburksta nosies gleivinė, sunku per nosį kvėpuoti, atsiranda gerklės skausmas arba gerklinis kosulys, žmogui patariame gerti daug skysčių, arbatų nuo peršalimo arba kito šilto gėrimo, taip pat vartoti čiulpiamų pastilių ar purškalą gerklei – kas patogiau.

Permainingi orai, kai padidėja galimybė susirgti įvairiomis peršalimo ligomis, išryškina ydingą tendenciją – net ir sirgdami žmonės eina į darbą. Gydytojai dažnai pastebi, kad darbingo amžiaus žmonės, nors ir pajutę ligos simptomus, nesikreipia į gydytoją nedarbingumo pažymėjimo. Jie eina į darbą sirgdami: karščiuodami, kosėdami, čiaudėdami – taip oro lašeliniu būdu platindami virusą ir keldami didelę grėsmę aplinkiniams bei rizikuodami dar sunkiau susirgti patys.

Virusinės infekcijos, nepaisydamos nei amžiaus, nei sveikatos būklės, gali būti negailestingos kiekvienam, tačiau didžiausia rizika – vyresnio amžiaus žmonėms. Šiems ir taip susiduriant su silpstančia sveikata, peršalimas ir kitos virusų sukeliamos ligos bei uždelstas jų gydymas gali sukelti net pavojų gyvybei.

Dėl gripo epidemijos šalyje karantinas paskelbtas 154 mokyklose iš 1088. Kai kurios iš jų pirmadienį planuoja jau vykdyti pamokas, informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Kai kurios mokyklos karantiną užbaigti ketina jau pirmadienį, tačiau kitos planuoja nedirbti dar visą kitą savaitę“, – penktadienį BNS sakė ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.

Vilniečiai tėvai, su sergančiais vaikais, šį savaitgalį nebetvėrė. Aukštos temperatūros kankinami vaikai, panašu, turėjo laukti ilgose eilėse tiek pas budinčius pediatrus, tiek Santaros klinikų Vaikų ligoninės skubios pagalbos priimamajame.  Pirmadienio rytą tv3.lt naujienų portalą pasiekė skaitytojų pasakojimai, kurie sutartinai tvirtina, kad su stipriai karščiuojančiais vaikais turėjo bendrose eilėse laukti 3-4 valandas.

Vakar naujienų portalas tv3.lt pranešė apie tai, kad šalyje sparčiai auga sergamumas gripu, o Santaros klinikų vaikų ligoninės skubios pagalbos priimamasis nebūna tuščias – medikai tvirtina, kad stebėjimo palatos visos užimtos, gripo diagnozė patvirtinama itin dažnai. Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius sako, kad yra būdų palengvinti sergamumą gripą ir nekartoti klaidų, galinčių nulemti ilgą sirgimo laiką.

Prasidėjusi gripo epidemija išgąsdino ne vieną. Staiga prasidedantys simptomai, aukšta temperatūra ir šaltkrėtis – visa tai gąsdina ir vaikus, ir suaugusius. Šeimos Gydytojų Asociacijos vadovas ir gydytojas Julius Kalibatas sako, kad numoti ranka nederėtų į nė vieną simptomą, todėl ragina ypač atkreipti dėmesį į kosulį. Tiesa, medikas ramina – ne kiekvienas kosulys išduoda rimtą ligą. Itin dažnai kosulys yra išliekamasis reiškinys po peršalimo ligų.

Sparčiai išaugus peršalusiųjų ir sergančiųjų gripu skaičiui nuo antradienio Kėdainių rajono savivaldybėje paskelbta gripo epidemijos pradžia. Kone tuo pačiu metu kai kuriose rajono ugdymo įstaigose taip pat buvo nutarta stabdyti ugdymo procesą dėl itin padidėjusio sergančių vaikų skaičiaus. Karantinas iki vasario 4 d. paskelbtas LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje, „Atžalyno“ bei Šėtos gimnazijose.

Penkios Lietuvos savivaldybės, tarp jų – Kauno ir Panevėžio miestų, paskelbė gripo epidemiją. Šių savivaldybių atstovai BNS patvirtino, kad epidemija po Nacionalinis visuomenės sveikatos centro rekomendacijų skelbiama nuo antradienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės.

 Dabartinis laikotarpis sutampa su gripo sezonu, įprastai trunkančiu nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai nori pasidalinti svarbia informacija apie gripą ir jo profilaktiką. Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) didėja. 2-ąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 7–13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 93,3 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 77,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Šiuo metu įsisiautėjusios ligos kelia vis didesnį nerimą. Dėl gausybės darbų ir atsakomybės, atrodo, jokiu būdu nevalia susirgti, tačiau nei vienas nuo to nesame apsaugotas. Taigi, kaip atpažinti ir įveikti pirmuosius peršalimo simptomus mums pasakoja šeimos gydytoja Renata Samuilienė. „Peršalimą, gydytojų vadinamą ūmine virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, sukelia įvairūs virusai. Užsikrečiama oro lašeliniu būdu.

„Eteriniai aliejai yra galingas įrankis, galintis padėti organizmui keistis kartu su metų laikais, užbėgti už akių peršalimo ligoms ir padėti puikiai praleisti žiemą sveikiems“, – teigia Lietuvos aromaterapeutų asociacijos valdybos narė aromaterapeutė Laimė Kiškūnė. Maža to, kvapai gali stabilizuoti, pakelti nuotaiką, sumažinti nerimą ir įtampą, atgaivinti atmintį, suteikti pasitikėjimo. Ir ne tik.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vėl auga. 1-ąją šių metų savaitę (2018 m. gruodžio 31 d. – 2019 m. sausio 6 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 69,7 atv./10 tūkst. gyventojų. 2018 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 63,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Daugelis, paklaustas, kokiais būdais saugosi peršalimo ligų, paminės česnaką, imbierą, vaistažolių arbatas, vitaminą C, sveiką gyvenseną. Daugeliui yra žinoma ir tai, kad geros sveikatos šaltinis – gera nuotaika. Tačiau kaip tą nuotaiką prisišaukti, jei kartais tiesiog išlipi iš lovos ne ta koja? Ko dar, be česnako, bijo peršalimo virusai? Šįkart apie tai – kiek netradiciškai. Ką rekomenduoja ajurveda Rytų terapijų žinovė Klaipėdos universiteto ir Holistinių terapijų mokyklos dėstytoja dr.

Gydytojai, mitybos specialistai, psichologė, asmeninė trenerė ir vaistininkas atskleidžia savo sveikatingumo patarimus pošventiniam laikotarpiui. Vieni rekomenduoja pagirių aspirinu nesigydyti, kiti pataria nepasiduoti pagundoms. Taip pat medikai pataria, kaip išvengti žiemos ligų – pavyzdžiui, gripo. Šventinis sezonas kartais primena bėgimą su kliūtimis. Pradedant persivalgymu ir pagiriomis, baigiant gripu ir išsekimo jausmu – šventės gali atsiliepti ir sveikatai. Bet tai – visai nebūtina.

Nors medikai informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sumažėjo, vis dėlto šiuo metu net 2 asmenys dėl gripo gydomi intensyvios terapijos skyriuje. 52-ąją šių metų savaitę (gruodžio 23-30 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir Ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 42,7 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 46,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Atėjus šaltajam metų laikotarpiui vis didesnį nerimą kelia gripo virusas. Galimos įvairios komplikacijos, sloga, kosulys, varginantis gydymas bei kiti gripo keliami sunkumai. Tačiau jei gripui arba peršalimui pasibaigus jus vis dar kankina kosulys, nenumokite ranką, nes organizmas perspėja apie rimtus sveikatos sutrikimus. Bendrosios praktikos gydytoja Aušra Zaleskienė patarė stebėti organizmo siunčiamus ženklus, nes ir paprastas kosulys gali reikšti rimtas sveikatos problemas.

Jeigu norite kuo greičiau atsikratyti kosulio, kuris jus erzina ne tik dieną, bet ir naktį, turėtumėte išbandyti natūralų gėrimą, kurį paruošite akimirksniu. Jums reikės: 1 stiklinės ananasų sulčių, 1,5 valgomųjų šaukštų medaus, žiupsnelio druskos, žiupsnelio maltų juodųjų pipirų. Paruošimo būdas: 1. Medų ir prieskonius sumaišykite su ananasų sultimis. 2. Išgerkite ketvirtį puodelio šio mišinio. 3. Likusią dalį padėkite į šaldytuvą. Gerkite tris kartus per dieną.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir vėl padidėjo. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 3–9 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 81,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 81,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Vėlų rudenį ir žiemą naudinga prisiminti ir vartoti kūną šildančią ugninę šaknį – krieną, kuris yra daug vertingesnis už atvežtinį ir plačiai reklamuojamą imbierą. Krienai puikiai tinka prie mėsos ir žuvies patiekalų, be to, jie gerina virškinimą. Šviežių krienų šaknų sultyse yra sinigrino, taip pat lizocimo, kuris veikia panašiai kaip ir antibiotikai, t. y. kovoja su įvairiomis bakterijomis bei kitais kenksmingais mikroorganizmais.

Vėlyvas ruduo – ligų sezonas, kuomet dažną užpuola peršalimo ligos, galinčios peraugti ir į rimtesnius sutrikimus. Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Terapinio gydymo centro vidaus ligų gydytojos Dovilės Volodkovičienės teigimu, atėjęs ruduo dar tikrai nereiškia, kad kelias savaites teks praleisti lovoje – ligų išvengti tikrai galima, tačiau net ir jomis susirgus įmanoma greitai pagyti.

„Ką daryti, kad kuo greičiau atsikratyčiau peršalimo? Varva nosis, skaudą gerklę, šiek tiek pakilusi temperatūra. Ar galiu gerti vaistus nuo peršalimo?“ – klausia 28 metų Vilius iš Rokiškio r. Atsako šeimos gydytoja Ernesta Statkuvienė. Persišaldžiusiems pacientams dažniausiai patariu iš pradžių prisiminti liaudiškus metodus. Nereikėtų iš karto gerti vaistų, kai temperatūra pasiekia 37,5 laipsnio. Geriau rinktis puodelį vaistažolių arbatos su medumi – tai padės išprakaituoti.

Rudenį mūsų imuninė sistema patiria tikrą iššūkį dėl greitai besikeičiančių orų, kuomet ima plisti virusai. Tačiau per daug išgyventi nereikėtų – gryname ore ligomis užsikrėsti praktiškai neįmanoma, jie plinta didesnio žmonių susibūrimo vietose. Labiausiai žmogaus sveikatą veikia oro temperatūra, santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis, krituliai. Pavojingiausi sveikatai yra greitai besikeičiantys orai, tai būdinga rudeniui.

Sinoptikams prognozuojant vis vėstančius orus, kasmet išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius. Nors kasmet gydytojai dalijasi patarimais, ko nedaryti peršalus, žmonės į rekomendacijas numoja ranka – eina į darbą sergantys, būna šalia kitų sergančiųjų ir neskiria laiko kokybiškam pasveikimui.

Niekam nepatinka pasigauti peršalimą, o susirgus išsipūsti nosį atrodo savaime suprantama – taip buvome išmokyti nuo vaikystės. Tačiau pasirodo, kad tai, kaip pučiame nosį, gali mums pakenkti, rašo portalas Mirror. Kartais jausmą, kad nosis užsikimšusi, sukelia gleivių perteklius, tačiau dažniausiai tai ženklas, kad jūsų nosies ertmė patinusi, ten vystosi uždegimas. „Stipriai pūsti nosį nėra gera mintis, šis veiksmas gali suerzinti jūsų nosies vidų, pažeisti nosies ertmę bei sinusus.

Lankydami savo artimųjų kapus, nepamirškite tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Apsisaugoti nuo peršalimo gali padėti ir tinkamas apsirūpinimas vitaminais.  „Daugeliui pažįstama savijauta, kai jau virusai pamažu pradeda pulti ir „dirbti“ savo darbą? Oi, kaip nemėgstų tokios savijautos, nes tada bandai griebtis visko, kad tik geriau pasijustum. Iš tikrųjų įprastas arbatėles verta pakeisti vitamingais kokteiliais, kurie iš tiesų padeda“, - sako tinklaraštininkė Edita.

 Su bobų vasara jau atsisveikinome ir pasitinkame prasidedantį tikrąjį šaltąjį sezoną. Jam dažniausiai ruošiamės, stiprindami savo imunitetą, tačiau ne visada pavyksta apsisaugoti nuo daugybės ore sklandančių ligų sukėlėjų. Vidutiniškai virusinės kvėpavimo takų infekcijos suaugusį žmogų per metus užklumpa 2-4 kartus. Darželį pradėjusiems lankyti mažyliams per metus normalu sirgti ir iki 12 kartų.

 Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad pastarąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo šiomis ligomis rodiklis buvo 68,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 65,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausiai sergančiųjų buvo Utenos (44 atvejai 10 tūkst.

Atvėsus orams, padažnėjus lietui ir pučiant stipresniam vėjui besiskundžiančiųjų viršutinių kvėpavimo takų problemomis skaičius auga kartais, gripo epidemija dar laukia savo eilės. Deja, specialistai pastebi, kad bandydami sau padėti žmonės dažnai užsiima savigyda ir daro daugybę klaidų. „Vėtrungės klinikos“ šeimos gydytoja Ernesta Statkuvienė atskleidžia, kokias didžiausias klaidas daro peršalimo simptomus besigydantieji namuose.

Perspėjimas kauniečiams: pastaruoju metu čia fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.  42-ąją šių metų savaitę (spalio 15–21 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 65,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Staigiai pakilusi aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas – tokie pirmieji ir dažniausiai pasitaikantys gripo, kuriuo kasmet Lietuvoje suserga 5–10 proc. gyventojų, simptomai. Nors dažnas žino, kad ši infekcija mažiausia savaitei paguldo į ligos patalą, tačiau dalis lietuvių skiepytis nuo gripo neskuba.

Arbata gali ne tik numalšinti troškulį ar sušildyti, dauguma žolelių gali padėti ir pagerinti savijautą peršalimo metu, pagerinti miegą, numalšinti stresą. Tačiau labai svarbu žinoti, kokias vaistažoles ir kada reikėtų vartoti. Netinkamai pasirinkta žolelių arbata gali sukelti labai nemalonias pasekmes, kurios ne tik nepadės spręsti sveikatos problemų, bet gali pabloginti savijautą ar paskatinti kai kurias ligas.

Atšalus orams, jau spėjote pajausti pirmuosius slogos ir gerklės skausmus? Tuomet jums tikrai gali praversti šis tikras vitaminų bombos gėrimas. Šį gėrimą pradėtų gerti vos tik pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, kadangi jis yra praturtintas gausybę vitaminų, kurių taip reikia mūsų organizmui, norint pasijusti geriau. Gėrimui nuo peršalimo reikės: 3 dideli apelsinai, 1 citrinos sultys, 50 gr.

Jei norite kuo greičiau atsikratyti rudeninio peršalimo, kosulio, turėtumėte išbandyti natūralias ir namines priemones, galinčias apsaugoti nuo blogos savijautos. Viena tokių: mišinys iš citrinos, svogūno, medaus ir vandens.  Jums reikės: 1 citrinos, 1 vidutinio dydžio svogūno, 2 šaukštų medaus, 2 puodelių vandens.  Užvirinkite vandenį, supjaustykite svogūną mažais gabaliukais ir įmeskite į vandenį. Virkite 15 minučių. Išjunkite ir leiskite nusistovėti 5 minutes.

Rudenį prinokstančios putino uogos galima naudoti bet kokia forma: jas galima virti ir šaldyti. Šios uogos yra visagalis vaistas viskam, tiek nuo nervų, gausaus kraujavimo, galvos skausmo, širdies ligų, tiek plačiai naudojamas ir grožio srityje. Dalijamės liaudies patarimais ir receptais, kurie pakeis stiprius medikamentus. Natūralus vaistas nuo galvos skausmo Sergant peršalimo ligomis ar turint stiprų galvos skausmą pasigaminkite natūralų vaistą.

Peršalimas vargina kiekvieną. Tai itin dažnas virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų susirgimas, kuriuo serga kiekvienas vėsiams orams pasibeldus į duris. Tv3.lt bandė susisiekti su keliomis gydymo įstaigomis, tačiau dėl didžiulio sergančiųjų antplūdžio gydytojai dirba daug daugiau nei įprastai. Laisvo laiko skyrusi šeimos gydytoja A. Antanavičienė perspėjo – jei sergate, neišeikite iš namų.

Rudens sezonas atneša ne tik daugiau lietaus, bet ir nerimo tėvams dėl galimų jų vaikų susirgimų. O susirgti šiuo metų laiku tikrai lengva, juk keičiantis orams organizmas tampa mažiau atsparus virusams ir bakterijoms. Apie tai, kaip mityba gali padėti stiprinti imunitetą ir išvengti ligų, o su jomis ir vaistų ar net antibiotikų vartojimo, pasakoja gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos kreipėsi 252 Panevėžio regiono gyventojai, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Tai – 44 asmenimis daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (208 atv.

Remdamiesi vien stebėjimais ir iš lūpų į lūpas perduodamomis žiniomis mūsų senoliai gydymui naudojo vaistinguosius augalus.Prasidėjus peršalimo ligų sezonui ir mūsų laikais stiprinant imunitetą, kovojant su peršalimu ar gerklės skausmu dažnai kliaujamasi vaistingaisiais augalais.

Atėjęs ruduo jau gana greitai primins apie save prasidėjusiomis slogomis bei peršalimais. Pediatrė iš Floridos dr. Jean Moorjani papasakojo, kuo gali būti pavojingos gripo vakcinos bei paaiškino, kam iš tiesų būtina pasiskiepyti, siekiant išvengti šios prie patalo prikaustančios ligos.  Ar galima susirgti nuo vakcinos?  Anot dr. J. Moorjani, susirgimas nuo gripo vakcinos yra visiškas, šimtaprocentinis mitas.

 Lietuvos miškuose aptinkama avietė yra puikus vaistas nuo peršalimo, ar karščiavimo. Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes pirmieji sužinojo graikai ir romėnai. Mineralinės medžiagos, esančios uogose, reikalingos organizmui kaip ir baltymai, riebalai bei angliavandeniai. Mažina temperatūrą Šviežios, virtos ar džiovintos uogos tinka nuo peršalimo, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda nuo kosulio.

Prasidėjęs rugsėjis kartu su savimi atsineša ne tik vėsesnius orus, bet ir rudeniškas ligas. Tai natūralu, nes po šiltų ir saulėtų orų reikia prisitaikyti prie naujų rudens oro sąlygų, o žmogaus organizmas gana jautriai reaguoja į sezonų kaitą.  Kokie pavojai mūsų tyko ir kaip apsisaugoti pasakojo šeimos gydytoja Aldona Bieliauskienė. Įžvelgė riziką Pasak gydytojos, didžiausia rizika ne besikeičiantys orai: „Mes lietuviai esame pripratę prie vėsių orų.

Neseniai 92 metų Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II išgąsdino daugybę britų. Dėl suprastėjusios sveikatos monarchė nedalyvavo svarbiame renginyje, todėl žmonės ėmė šnabždėtis, kas galėjo nutikti svarbiausiam žmogui visoje Didžiojoje Britanijoje. Pasirodo, kad karalienė Elizabeth II lengvai peršalo ir tiesiog pervargo. Per pastarasias dešimt dienų monarchė dalyvavo devyniuose renginiuose, todėl tokio amžiaus žmogui sunegaluoti yra normalu.

Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais, todėl nesirgusiems ir neskiepytiems keliautojams didėja grėsmė užsikrėsti. Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, šiemet daugiausiai susirgimų tymais registruota Rumunijoje (3 284 atvejai), Prancūzijoje (2 306 atvejai), Graikijoje (2 097 atvejai) ir Italijoje (1 258 atvejai). Nuo tymų infekcijos Europos regione mirė 25 asmenys: Rumunijoje (18 mirčių), Italijoje (4 mirtys), Graikijoje (2 mirtys) ir Prancūzijoje (1 mirti...

Kaltė dėl tokių simptomų, kaip čiaudulys ar tekanti nosis, vasarą dažniausiai suverčiama įvairioms alergijoms. Iš tiesų, dėl žydinčios gamtos pavasarį ir vasarą alergijų mastas gerokai išauga, tačiau, užėjus karščiams, šie simptomai gali signalizuoti ir apie vasaros peršalimą. „Šiuo metu į vaistinę labai dažnai užsuka klientai, besiskundžiantys sloga ar kosuliu, ir prašo vaistų alergijos gydymui.

Paradoksas – kelias dienas užsitęsus rekordinei šiemet karščio bangai lietuviai į vaistines ir poliklinikas plūsta ne dėl perkaitimų, o dėl peršalimų. Vaistininkai pasakoja, kad už lango tvyrant arti trisdešimties laipsnių, gyventojai ateina ir su sloga, ir su perštinčia gerkle. Medikai aiškina, kad dėl visko kaltas pačių pacientų noras pernelyg greitai atsigaivinti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje mažėja. Dvidešimtąją šių metų savaitę (gegužės 14-20 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 40,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 52,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pastarąją savaitę Lietuvoje bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sumažėjo, tačiau trijose apskrityse sergančiųjų šiek tiek padaugėjo. Balandžio 16–22 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sergamumas padidėjo Telšių, Tauragės ir Vilniaus apskrityse, pastarojoje santykinis susirgimų skaičius yra didžiausias Lietuvoje – 60,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, bendrai Lietuvoje pastarąją savaitę 10 tūkst.