peršalimas

Artėja šaltieji metų mėnesiai ir koronaviruso atvejų vis daugėja, todėl kaip niekad verta įsiklausyti į gydytojo patarimus – kaip geriausia apsisaugoti? Kovo mėnesį daugelis dar manė, kad iki vasaros koronavirusas tebus blogas prisiminimas. Tačiau realybė tokia, kad ši liga ir toliau veikia kone visas mūsų gyvenimo sritis, rašoma mirror.co.uk.

Vaikams grįžus į mokyklas dar svarbiau atkreipti dėmesį į koronaviruso simptomus. Artėjant žiemai neišvengiamai padaugės gripo ir peršalimo atvejų, kurių simptomai yra panašūs į COVID–19. Tėvai raginami išmokti pastebėti skirtumus tarp koronaviruso, gripo bei peršalimo. Kai kurie simptomai visoms trims ligoms yra panašūs, todėl kartais juos atskirti gali būti sudėtinga.

Į Lietuvą sugrįžus rudeniui, sugrįžo ir peršalimo ligos. Vėstant orams ir didėjant temperatūrų skirtumams, medikai primena daugiau dėmesio skirti imuniteto stiprinimui, tačiau ragina nepamiršti ir skiepų. Nors šiomis dienomis šalis gyvena visai kitomis aktualijomis, Šiaulių „MediCA klinika“ padalinio šeimos gydytojas Linas Petrauskas pastebi didėjantį sergančiųjų peršalimo ligomis skaičių. Daugiausiai jų – vaikai, o štai vyresni pacientai, pasirodo, serga rečiau.

Apie geležį, magnį ar kalį kalbama dažnai, cinkas yra rečiau minimas mikroelementas, nors savo naudingomis savybėmis jis yra vienas iš trijų būtiniausių. Cinkas naudingas ne tik imuninei sistemai, bet ir grožiui. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistai sako, kad svarbu, jog rudenį jo nepritrūktų mūsų organizmui, nes jis naudingas kovojant su peršalimo ligomis. Imuninei sistemai palaikyti cinkas yra toks pat svarbus, kaip ir vitaminas C, D bei kiti mikroelementai.

Rudens sezonas pažeria ir įvairiausių viršutinių kvėpavimo takų ligų, tačiau pradėjusi varvėti nosis visgi nebūtinai reiškia, kad užsikrėtėte COVID-19 infekcija. Specialistai primena pagrindinius simptomus, kaip atskirti paprastą peršalimą nuo gripo ir koronavirusinės infekcijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. Saulius Čaplinskas vardija pagrindinius simptomus, būdingus dabar daugiausiai linksniuojamai COVID-19 infekcijai.

Pipirai, druska ir citrina gali pasitarnauti kaip labai skanus salotų padažas, tačiau taip pat gali būti naudojami daugeliui kitų tikslų. Šie trys ingredientai, kartu arba atskirai, gali išspręsti ne vieną negalavimą. Citrinų sultys yra naudojamos tradicinėje medicinoje kaip prakaitą skatinantis produktas ir diuretikas. Druska organizmui yra reikalinga, kaip ir vanduo bei deguonis.

Visi nuo seno žino žuvų taukų naudą kiekvieno sveikatai. Šis maisto papildas ypač aktualus šiuolaikiniam žmogui, kuriam ne visuomet pavyksta pasirūpinti visaverte mityba. Tačiau kaip išsirinkti iš tokios gausos, siūlomos vaistinėse? Daugiau apie žuvų taukus papasakojo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė.  Žuvų taukus pradėti vartoti naudinga ypač šiuo metu – prieš peršalimo ligų sezoną.

Su pirmosiomis rugsėjo dienomis atėję rudeniški orai į vaistines atginė ir pirmuosius peršalimo simptomais besiskundžiančius pacientus. Ateinantis peršalimo ligų sezonas šį rudenį kaip niekad kelia daug nerimo sveikatos priežiūros specialistams ir gyventojams. Neabejojama, kad susirgimų COVID-19 skaičius augs, daugės ir norinčiųjų išsitirti, ar karščiavimas ir kosulys – ne koronavirusinės infekcijos pradžia.

Sloga, peršinti gerklė, nepaliaujamas čiaudulys – turbūt peršalote? Gali būti, kad apetito beveik neturite, bet kažką valgyti vis tiek reikia. Tinkami maisto produktai peršalus padeda sustiprinti imuninę sistemą ir simptomai dingsta greičiau, tuo tarpu netinkamas maistas būklę gali pasunkinti. „Bright Side“ sudarė sąrašą, kurie maisto produktai tinka geriausiai, o kurių geriausia nevartoti, jei jaučiatės peršalę.

Šiltomis dienomis kiekvienas ieško geriausių būdų atsigaivinti: vieni mirksta vandenyje, kiti mėgaujasi gaiviomis ledų porcijomis, o kai kurie nė akimirkos neįsivaizduoja be kondicionieriaus. Nors šis prietaisas ir gelbsti kovojant su karščiu, netinkamas jo naudojimas gali turėti ir liūdnų pasekmių.

Karštosios birželio savaitės pasiuntė gyventojus į parduotuves. Žmonės ieško būdu, kaip atsivėsinti, ir nuo lentynų šluoja ir ventiliatorius, ir kondicionierius. Medikai aiškina, pastatomas ventiliatorius didelės žalos sveikatai nepadarys, tačiau netinkamai naudojamas kondicionierius gali sukelti peršalimą. Mat, tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis šalies gyventojų vasarą sunegaluoja.

Vasara Lietuvoje prasidėjo audringai: vietomis siautė škvalas, užfiksuotas viesulas, buvo kruša, liūtys su perkūnijomis. Taip pat termometro stulpelis kilo aukščiau nei 25 laipsniai karščio. Visgi, nepaisant gana šiltos vasaros pradžios, kai kurie žmonės peršalo. Kodėl per karščius persišaldo daugybė žmonių, pokalbis su gydytoju Valerijumi Morozovu.

Oro pokyčių laikotarpiais imunitetas stiprėja geriant daugiau šiltos žolelių arbatos, rašoma food.ndtv.com. Tai padeda išvengti peršinčios gerklės keliamų nemalonumų. Greitas perėjimas iš vieno metų laiko į kitą gali stipriai paveikti imuninę sistemą. Šiuo laikotarpiu žmogaus organizmas nėra itin atsparus infekcijoms, todėl būtina imtis visų atsargumo priemonių. Nevalgykite labai šalto maisto, gerkite daugiau skysčių, daugiau valgykite namuose, o ne kavinėse, taip pat rinkitės sveiką maistą.

51-erių metų vilnietė Jelena jau dvejus metus kovoja su plaučių vėžiu – viena klastingiausių jo formų, kuri kasmet nustatoma daugiau nei tūkstančiui Lietuvos gyventojų. Moteris pasakoja, kad pastebėti gresiantį mirtiną pavojų gali būti iššūkis: iš pradžių galvojusi, kad serga paprastu peršalimu, tik po daugybės tyrimų Jelena išgirdo niūrią diagnozę – III-ios stadijos plaučių vėžys.

Koronavirusui siaučiant ir toliau, žmonės bando ieškoti būdų, kaip nesusirgti. Kai kurie mano, kad išeitis – antibiotikai, nes jie kovoja su infekcijomis, tačiau šeimos gydytoja Justė Latauskienė įspėja nedaryti šios klaidos. Pasak J. Latauskienės, nėra duomenų, kad antibiotikai veiktų koronaviruso infekciją ir jos tikrai neišsigydys. Yra atliekama daugybė tyrimų su daugybe vaistų, bet kol kas nėra patvirtintų duomenų, dėl vaistų, kurie veiktų šį susirgimą.

Po žiemos labai svarbu atstatyti visas prarastas jėgas ir sutvirtinti imunitetą. Visada svarbu žinoti, kaip greitai susitvarkyti ir su pirmaisiais peršalimo ženklais. Atsiradus pirmiesiems simptomams nebūtina griebtis vaistų. Šioje situacijoje gali padėti ir natūralūs gydymo būdai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento duomenimis, nuo gripo mirė dvi Kauno apskrities gyventojos (79 m. amžiaus Kaišiadorių r. ir 63 m. Kauno r.). Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, viena iš jų sirgo lėtinėmis ligomis, todėl rizika susirgti sunkia gripo forma buvo didesnė. Paaiškėjo, kad abi ligonės nebuvo pasiskiepijusios vakcina nuo sezoninio gripo. Lietuvoje gripas šį sezoną jau pareikalavo 7 gyvybių.

„Tai tik sloga“, – taip dažnai sakome sau ir laiku nepastebime besivystančio sinusito. Tačiau į šį negalavimą verta pažvelgti rimtai, nes negydomas arba netinkamai gydomas jis gali sukelti sudėtingų komplikacijų. „Sinusitas prasideda, kai nuo slogos pabrinksta gleivinė, sinusų angos ir kanalai susiaurėja, juose pradeda kauptis gleivės, kurios tampa puikia terpe virusams ir bakterijoms veistis“, – sako farmacininkė Elvyra Ramaškienė. Sinusitas dažnai yra netinkamai gydyto peršalimo pasekmė.

Žmonės, kurie kada nors turėjo bėdų dėl užsikimšusios nosies, tikriausiai pritartų tam, kad to jausmo norisi atsikratyti kuo įmanoma greičiau. „Bright Side“ siūlo keletą būdų, kaip tai padaryti. Masažuokite tašką tarp antakių švelniai, bet užtikrintai minutę. Šis masažas daro įtaką nosies gleivinei: • apsaugo nuo sinusų sausumo ir uždegimo; • jis turi prevencinį poveikį; • tai sumažina slėgį priekiniuose sinusuose. Masažuokite nosies sinusus.

Peršalimą gali sukelti virš 100 rūšių virusų. Tiesa, dažniausiai apie peršalimą praneša nemalonūs, bet visiems pažįstami simptomai – sloga, kosulys ir čiaudėjimas. Dažnai jau pirmą dieną griebiamės vaistų, kurie šiuos peršalimo požymius slopina. Deja, darome klaidą. „Čiaudulys yra organizmo apsauginė reakcija. Taip organizmas apsisaugo ne tik nuo virusų, bet ir nuo visų dulkių, pašalinių priemaišų ore, kurios patenka į mūsų kvėpavimo takus. Čiaudulys su oro srove padeda tai išmesti lauk.

Pakilusi temperatūra – vienas iš dažniausių, ypač žiemą lydinčių simptomų, signalizuojančių, kad organizmas kovoja su virusine ar bakterine infekcija. Nors kai kurie asmenys ir gerokai karščiuodami sako besijaučią „gerai“, kitiems ir vidutiniškai aukšta temperatūra gali sukelti kliedesius. Teiraujamės šeimos gydytojos, kada pakilusi temperatūra būtina sveikimui, o kada reikėtų skubėti ją mažinti.

Šaltuoju metų laiku ženkliai padaugėja įvairiausių virusinių infekcijų atvejų – nuo virusinės kilmės slogos iki gripo, virusinio plaučių uždegimo ir kitų ligų, kurios gali tapti labai sunkiai sukontroliuojamos, greitai plintančios bei sukeliančios nežinomybę net ir visame pasaulyje. Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo pavojingų virusų? Ką naudinga žinoti arba tiesiog dar kartą sau pakartoti?  · Būtina vengti artimo sąlyčio su sergančiu asmenimi.

Įprastai po šaltos žiemos su pavasariu sugrįžta ir alergija žiedadulkėms. Tačiau šie metai yra išskirtiniai – nuo 2020 m. sausio vidurio Lietuvoje yra aukšta alergijos žiedadulkėms rizika. Tokios aplinkybės yra susidariusios pirmą kartą per 20 metų laikotarpį.  Kuo pasireiškia alerginė reakcija ir kaip jos nesumaišyti su peršalimu naujienų portalui tv3.lt pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Audra Blažienė.

Lietuvoje kol kas nėra užsikrėtusiųjų grėsminguoju koronavirusu, tačiau šaltuoju metų laiku žmonės dažnai peršąla ir suserga gripu ar kitomis virusinėmis ligomis. Dezinfekcija reikalinga ne tik viešose vietose: prekybos centruose, medicinos įstaigose, mokyklose, darželiuose, bet ir namuose, jei šeimos narys susirgo užkrečiama liga. Kaip turėtume elgtis, kad neužsikrėstume nuo sergančių? Patalpų vėdinimas Dauguma virusų plinta oro lašeliniu būdu, sergantiems kosint, čiaudint.

Įsivaizduokite, ilgam susirgote, turėjote reabilitaciją, tačiau, pasirodo, jums priklausančią ligos išmoką galite gauti tik pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Iš kokių lėšų gyvensite ir gydysitės tuo metu – jūsų reikalas. Ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos tvirtinimu, tvarkai pakoreguoti daug nereikia, tačiau daliai žmonių tai būtų didelis palengvinimas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės teigimu, vienas gripu sergantis žmogus gali užkrėsti iki 4 asmenų. O jei „gripuoja“ keli asmenys, ši virusinė liga greitai gali „išguldyti“ nemažą kolektyvo dalį. Specialistė pabrėžė, kad nuo simptomų atsiradimo (aukšta temperatūra, gerklės skausmas, kosulys, galvos, raumenų skausmas) suaugęs žmogus kitus gali užkrėsti dar 5–7 dienas, vaikai – iki 10 dienų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su medikų bendruomene, reaguodama į iš gydymo įstaigų gaunamus signalus dėl svariai išaugusio pacientų, įsibaiminusių naujojo koronaviruso, srauto, ragina žmones išlaikyti šaltą protą, nepanikuoti ir dėl peršalimo, gripo simptomų kreiptis į savo šeimos gydytoją įprasta tvarka, o ne vykti į ligonines.

Šį sezoną nuo gripo Lietuvoje jau mirė 4 asmenys. Tai portalui tv3.lt patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė. Nors dar pirmosiomis sausio dienomis buvo pranešta apie pirmąją gripo auką, kiti mirties atvejai nuo šios ligos kol kas paviešinti nebuvo.

Krienai yra aštrus prieskonis, dažniausiai naudojamas šalia mėsos patiekalų. Ši daržovė gerina virškinimą ir kartu su burokėliais sudaro vieną galingiausių natūralių antibiotikų. Krienai gydo peršalimą, podagrą, galvos skausmus, dieglius, bronchitą, reumatą, šlapimo takų problemas, sąnarių problemas, sinusitą ir šienligę. Rekomenduojama gerti krienų arbatą su medumi ir citrinų sultimis. Krienuose gausu vitamino C ir B grupės vitaminų. Taip pat magnio, geležies ir kalcio.

Toliau augant sergamumui gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir kartu pacientų eilėms prie gydytojų kabinetų, šie įspėja šiukštu nesiimti savigydos. Anot medikų, ypač rizikingas sprendimas – „dėl viso pikto“ nuspręsti vartoti antibiotikus, mat tai gali kainuoti sveikatą. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakojo vis dar neatsistebintis tokiais pacientais, kurie jau kurį laiką sirgdami sugeba išgerti antibiotikų vizito pas gydytoją išvakarėse.

Nors pagal Europos Sąjungos direktyvas, gyvsidabriniai termometrai Lietuvoje neparduodami jau nuo 2009 m., nemažai žmonių jų vis dar turi namuose, o dalis netgi ieško, kur įsigyti. Įsibėgėjus gripo ir peršalimo ligų sezonui, kai termometrų prireikia vis dažniau, Bendrojo pagalbos centro specialistai primena, kaip reikėtų elgtis, jei toks termometras sudužo. 1. Iš patalpos, kurioje sudužo termometras, išvesti vaikus ir gyvūnus. 2. Atsargiai mechaniniu būdu surinkti gyvsidabrio lašiukus.

Žiema be sniego neatbaido entuziastų susiburti maudynėms šaltame vandenyje. Nors tradiciškai sveikuoliai „ruoniai“ pasiturkšti Baltijos jūroje kviečia vasario mėnesį, jau ir šiemet nestinga socialiniuose tinkluose besidalinančių šalto vandens iššūkį įgyvendinusių asmenų. Tačiau gydytojai įspėja – sveikatos paieškos šaltame vandenyje gali baigtis ir ligos patale. Paprašytas įvertinti tokių žiemos maudynių teigiamą naudą sveikatai šeimos gydytojas Valerijus Morozovas buvo kategoriškas.

Ne tik Kinijoje, bet ir kitose šalyse toliau plintant koronavirusui atitinkamų atsargumo priemonių raginami imtis ir lietuviai. Primenama pasirūpinti medicininėmis kaukėmis ir daugiau dėmesio skirti higienai. Vis dėlto užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja, kad medicininės kaukės gali praversti nebent ligoniui, tačiau sveikam žmogui apsisaugoti nuo virusų nepadės.

Nors standartiškai paprasta sloga trunka gana trumpai, tačiau labiausiai varginančiu dalyku tampa užsikimšusi nosis ir didelė sekrecija. Tai apsunkina kvėpavimą, neleidžia gerai išsimiegoti. Norint palengvinti situaciją neretai rekomenduojama naudoti įvairius nosies lašus. Vis dėlto specialistai įspėja, kad vartojant juos neatsakingai iki priklausomybės ar net chirurginės procedūros gali būti tik vienas žingsnis.

Varvanti ar užgulusi nosis tikrai nepakelia nuotaikos. Tiesa, kaip elgtis atsiradus slogai žinome tikrai ne visi. Laukti kol praeis, ar skubėti į vaistinę ir prisipirkti įvairiausių vaistų? „Yra populiarus posakis, kad sloga – ne liga. Iš tiesų sloga yra apsauginė mūsų organizmo reakcija, padedanti pašalinti į kvėpavimo takus patenkančius virusus, bakterijas, įvairius alergenus, dulkes. Todėl esant paprastai slogai reikia padėti tai daryti – vartoti pakankamai skysčių ir pučiant nosį.

Dažnas mūsų ypač šaltuoju metų laiku neišvengia slogos, įvairių virusinių kvėpavimo takų infekcijų ar net gripo, tačiau retas kuris įtaria, kad paprasčiausias virusas gali kaip reikiant apkartinti gyvenimą.  VU Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vyresniojo ordinatoriaus gydytojo otorinolaringologo Dariaus Raubos aiškinimu, normalu, kad sloguojant ar sergant ūminiu sinusitu didelei daliai pacientų uoslė pablogėja arba visiškai išnyksta.

Esame pratę atlikėjus matyti pačios geriausios formos. Koncertuose ar spektakliuose jie atiduoda visą save, o žiūrovai mato tai, ką jie turi matyti. Tiesa, operos solistai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė atviri – ne kartą teko lipti į sceną ne pačios geriausios savijautos. „Tuo momentu tu, aišku, dedi daug energijos, kad viskas pavyktų. Žmonės iš tolo gal scenoje nemato, kad tu ten su temperatūra.

Daugelis mažus vaikus auginančių tėvelių šaltąjį metų periodą sieja su nuolatinėmis peršalimo ligomis. Netgi vengia planuoti savaitgalius ir atostogas bei pernelyg įsipareigoti, nes žino, kad gresia rizika susirgti ir sugadinti visus planus. Ar mažinti temperatūrą? Vaistininkės Ingos Pociulienės teigimu, vaikams sirgti dažniau nei suaugusiems yra visiškai normalu, nes taip treniruojasi, mokosi jų jaunas imunitetas.

Turbūt ne vienam teko girdėti įvairių nuomonių ir įspėjimų dėl ausų krapštukų naudojimo, neva tai daryti nesveika ar net pavojinga, nes galima pažeisti ausų būgnelį. Paplitusi nuomonė, kad tai nerekomenduojama vėliau netgi virto vos ne į griežtą draudimą. Vis dėlto, medikų teigimu, ne visos tokios baimės yra pagrįstos. VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovo prof. dr. Eugenijaus Lesinsko pastebėjimu, ausų valymo krapštukais problema yra kiek pervertinta.

Gripas įsibėgėja, todėl svarbu atpažinti dažniausią gripo komplikaciją – plaučių uždegimą. Apie tai įspėja VU Medicinos fakulteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, oficiali statistika teigia, kad sergant gripu plaučių uždegimas Lietuvoje kasmet nusineša daugiau kaip dvidešimt, dažniausiai virš 65 metų amžiaus, žmonių gyvybių. „Realiai šis skaičius gali būti gerokai didesnis.

Varvanti nosis, paburkusi gerklės gleivinė, skaudanti galva – tokia būsena pažįstama daugeliui, „pasigavusiųjų“ virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Visgi gydytojai primena, kad laiku nesureagavus į pirmuosius peršalimo simptomus vėliau galima sulaukti itin nemalonių pasekmių.

Aliuminio folija yra kažkas, ką turime namuose, nes ji – naudinga. Kita vertus, tikriausiai nežinote, kokių privalumų turi aliuminio folija, pavyzdžiui, kad ji gali mažinti sąnarių uždegimą ar nuovargį, rašo usefulbeautytips.net. Galbūt skamba neįtikėtinai, tačiau aliuminio folija gali būti naudojama įvairiose srityse ir jūs tikrai norėsite tai išbandyti.

Dvidešimt situacijų, kai sėlina gripas ir geriau nepasikliauti stebuklu. Taigi, jeigu jūs esate žemiau išvardytoje gripo komplikacijų rizikos grupėje, skiepai būtų buvęs geriausias sprendimas. Bet šiuo patarimu paprastai pasinaudoja tik 12 procentų Lietuvos gyventojų. Apie tai įspėja VU Medicinos fakulteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai ragina per šventes neprarasti budrumo ir primena, kad prevencinės priemonės gali padėti apsisaugoti nuo peršalimo ligų ir gripo.  Nors efektyviausia apsaugos priemonė yra vakcina, tačiau svarbu nepamiršti ir kitų nespecifinių prevencijos priemonių: vengti sąlyčio su sergančiaisiais, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų, dėvėti medicinines kaukes, gerai vėdinti patalpas.

Su ypač dideliu nerimu peršalimo ligų ir gripo sezoną išgyvena nėščios moterys. Baiminamasi, kaip reikės gydytis susirgus, ar medikamentai nepakenks vaisiui. Savo ruožtu gydytojai skuba raminti, kad viską galima suderinti, tačiau kartu įspėja, kas gali turėti negrįžtamų komplikacijų. Paprašyta įvardyti, kuo nėščiajai pavojingas peršalimas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos viceprezidentė prof.

Dažnai girdime pasakymą – „šiukštu neik į lauką šlapiais plaukais į lauką, nes susirgsi“. Mokslininkai skuba raminti – nieko tokiu atveju tikrai nenutiks, mat susergama ne nuo šalto oro, o viruso ar bakterijos. Vis dėlto gydytojai įspėja, kad su ne iki galo išdžiovintais plaukais lauke pasirodyti gali būti pavojinga dėl kitos priežasties.

Nuolatinis kosulys gali tapti įprastu dalyku šaltais žiemos mėnesiais. Laimei, yra daugybė greitų ir paprastų receptų, kurie gali greitai jus išgelbėti. Nuo efektyvių gėrimų iki įvyniojimų ir įtrinimų, kiekvienas gali rasti tai, kas tinka jiems, ir naudoti jį bet kada, kai tik reikia. „Bright Side“ labai rūpinasi skaitytojų ir jų šeimų sveikata, todėl pateikia jiems šiuos nuostabius receptus. 1. Pasigaminkite šiek tiek svogūnų-česnakų pieno.

Nors daugelis tautiečių įprastai pajutę pirmuosius peršalimo simptomus ieškodami pirmosios pagalbos skuba į vaistinę, gydytojai turi rimtą įspėjimą – neapdairiai nuo lentynų šluojami preparatai gali kaip reikiant sutrikdyti sveikatą.  Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžė, kad pirmiausia sukarščiavęs asmuo turi laikytis namų režimo ir gerti daug skysčių.  „Ne kavos, o vandens, arbatų, saugiai sveikti namuose ir neiti į darbą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras įspėja, kad toliau nuosekliai stebimas sergamumo gripu augimas. Todėl nespėjusius pasiskiepyti dar ragina būtinai tą padaryti. Specialistai primena, kad apsauga nuo gripo turėtų pasirūpinti ne tik senyvo amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, bet ir nėščiosios. Praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų – toliau daugėja.