peršalimas

Lankydami savo artimųjų kapus, nepamirškite tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Apsisaugoti nuo peršalimo gali padėti ir tinkamas apsirūpinimas vitaminais.  „Daugeliui pažįstama savijauta, kai jau virusai pamažu pradeda pulti ir „dirbti“ savo darbą? Oi, kaip nemėgstų tokios savijautos, nes tada bandai griebtis visko, kad tik geriau pasijustum. Iš tikrųjų įprastas arbatėles verta pakeisti vitamingais kokteiliais, kurie iš tiesų padeda“, - sako tinklaraštininkė Edita.

 Su bobų vasara jau atsisveikinome ir pasitinkame prasidedantį tikrąjį šaltąjį sezoną. Jam dažniausiai ruošiamės, stiprindami savo imunitetą, tačiau ne visada pavyksta apsisaugoti nuo daugybės ore sklandančių ligų sukėlėjų. Vidutiniškai virusinės kvėpavimo takų infekcijos suaugusį žmogų per metus užklumpa 2-4 kartus. Darželį pradėjusiems lankyti mažyliams per metus normalu sirgti ir iki 12 kartų.

 Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad pastarąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo šiomis ligomis rodiklis buvo 68,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 65,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausiai sergančiųjų buvo Utenos (44 atvejai 10 tūkst.

Atvėsus orams, padažnėjus lietui ir pučiant stipresniam vėjui besiskundžiančiųjų viršutinių kvėpavimo takų problemomis skaičius auga kartais, gripo epidemija dar laukia savo eilės. Deja, specialistai pastebi, kad bandydami sau padėti žmonės dažnai užsiima savigyda ir daro daugybę klaidų. „Vėtrungės klinikos“ šeimos gydytoja Ernesta Statkuvienė atskleidžia, kokias didžiausias klaidas daro peršalimo simptomus besigydantieji namuose.

Perspėjimas kauniečiams: pastaruoju metu čia fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.  42-ąją šių metų savaitę (spalio 15–21 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 65,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Staigiai pakilusi aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas – tokie pirmieji ir dažniausiai pasitaikantys gripo, kuriuo kasmet Lietuvoje suserga 5–10 proc. gyventojų, simptomai. Nors dažnas žino, kad ši infekcija mažiausia savaitei paguldo į ligos patalą, tačiau dalis lietuvių skiepytis nuo gripo neskuba.

Arbata gali ne tik numalšinti troškulį ar sušildyti, dauguma žolelių gali padėti ir pagerinti savijautą peršalimo metu, pagerinti miegą, numalšinti stresą. Tačiau labai svarbu žinoti, kokias vaistažoles ir kada reikėtų vartoti. Netinkamai pasirinkta žolelių arbata gali sukelti labai nemalonias pasekmes, kurios ne tik nepadės spręsti sveikatos problemų, bet gali pabloginti savijautą ar paskatinti kai kurias ligas.

Atšalus orams, jau spėjote pajausti pirmuosius slogos ir gerklės skausmus? Tuomet jums tikrai gali praversti šis tikras vitaminų bombos gėrimas. Šį gėrimą pradėtų gerti vos tik pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, kadangi jis yra praturtintas gausybę vitaminų, kurių taip reikia mūsų organizmui, norint pasijusti geriau. Gėrimui nuo peršalimo reikės: 3 dideli apelsinai, 1 citrinos sultys, 50 gr.

Jei norite kuo greičiau atsikratyti rudeninio peršalimo, kosulio, turėtumėte išbandyti natūralias ir namines priemones, galinčias apsaugoti nuo blogos savijautos. Viena tokių: mišinys iš citrinos, svogūno, medaus ir vandens.  Jums reikės: 1 citrinos, 1 vidutinio dydžio svogūno, 2 šaukštų medaus, 2 puodelių vandens.  Užvirinkite vandenį, supjaustykite svogūną mažais gabaliukais ir įmeskite į vandenį. Virkite 15 minučių. Išjunkite ir leiskite nusistovėti 5 minutes.

Rudenį prinokstančios putino uogos galima naudoti bet kokia forma: jas galima virti ir šaldyti. Šios uogos yra visagalis vaistas viskam, tiek nuo nervų, gausaus kraujavimo, galvos skausmo, širdies ligų, tiek plačiai naudojamas ir grožio srityje. Dalijamės liaudies patarimais ir receptais, kurie pakeis stiprius medikamentus. Natūralus vaistas nuo galvos skausmo Sergant peršalimo ligomis ar turint stiprų galvos skausmą pasigaminkite natūralų vaistą.

Peršalimas vargina kiekvieną. Tai itin dažnas virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų susirgimas, kuriuo serga kiekvienas vėsiams orams pasibeldus į duris. Tv3.lt bandė susisiekti su keliomis gydymo įstaigomis, tačiau dėl didžiulio sergančiųjų antplūdžio gydytojai dirba daug daugiau nei įprastai. Laisvo laiko skyrusi šeimos gydytoja A. Antanavičienė perspėjo – jei sergate, neišeikite iš namų.

Rudens sezonas atneša ne tik daugiau lietaus, bet ir nerimo tėvams dėl galimų jų vaikų susirgimų. O susirgti šiuo metų laiku tikrai lengva, juk keičiantis orams organizmas tampa mažiau atsparus virusams ir bakterijoms. Apie tai, kaip mityba gali padėti stiprinti imunitetą ir išvengti ligų, o su jomis ir vaistų ar net antibiotikų vartojimo, pasakoja gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį medicinos pagalbos kreipėsi 252 Panevėžio regiono gyventojai, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Tai – 44 asmenimis daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (208 atv.

Remdamiesi vien stebėjimais ir iš lūpų į lūpas perduodamomis žiniomis mūsų senoliai gydymui naudojo vaistinguosius augalus.Prasidėjus peršalimo ligų sezonui ir mūsų laikais stiprinant imunitetą, kovojant su peršalimu ar gerklės skausmu dažnai kliaujamasi vaistingaisiais augalais.

Atėjęs ruduo jau gana greitai primins apie save prasidėjusiomis slogomis bei peršalimais. Pediatrė iš Floridos dr. Jean Moorjani papasakojo, kuo gali būti pavojingos gripo vakcinos bei paaiškino, kam iš tiesų būtina pasiskiepyti, siekiant išvengti šios prie patalo prikaustančios ligos.  Ar galima susirgti nuo vakcinos?  Anot dr. J. Moorjani, susirgimas nuo gripo vakcinos yra visiškas, šimtaprocentinis mitas.

 Lietuvos miškuose aptinkama avietė yra puikus vaistas nuo peršalimo, ar karščiavimo. Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes pirmieji sužinojo graikai ir romėnai. Mineralinės medžiagos, esančios uogose, reikalingos organizmui kaip ir baltymai, riebalai bei angliavandeniai. Mažina temperatūrą Šviežios, virtos ar džiovintos uogos tinka nuo peršalimo, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda nuo kosulio.

Prasidėjęs rugsėjis kartu su savimi atsineša ne tik vėsesnius orus, bet ir rudeniškas ligas. Tai natūralu, nes po šiltų ir saulėtų orų reikia prisitaikyti prie naujų rudens oro sąlygų, o žmogaus organizmas gana jautriai reaguoja į sezonų kaitą.  Kokie pavojai mūsų tyko ir kaip apsisaugoti pasakojo šeimos gydytoja Aldona Bieliauskienė. Įžvelgė riziką Pasak gydytojos, didžiausia rizika ne besikeičiantys orai: „Mes lietuviai esame pripratę prie vėsių orų.

Neseniai 92 metų Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II išgąsdino daugybę britų. Dėl suprastėjusios sveikatos monarchė nedalyvavo svarbiame renginyje, todėl žmonės ėmė šnabždėtis, kas galėjo nutikti svarbiausiam žmogui visoje Didžiojoje Britanijoje. Pasirodo, kad karalienė Elizabeth II lengvai peršalo ir tiesiog pervargo. Per pastarasias dešimt dienų monarchė dalyvavo devyniuose renginiuose, todėl tokio amžiaus žmogui sunegaluoti yra normalu.

Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais, todėl nesirgusiems ir neskiepytiems keliautojams didėja grėsmė užsikrėsti. Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, šiemet daugiausiai susirgimų tymais registruota Rumunijoje (3 284 atvejai), Prancūzijoje (2 306 atvejai), Graikijoje (2 097 atvejai) ir Italijoje (1 258 atvejai). Nuo tymų infekcijos Europos regione mirė 25 asmenys: Rumunijoje (18 mirčių), Italijoje (4 mirtys), Graikijoje (2 mirtys) ir Prancūzijoje (1 mirti...

Kaltė dėl tokių simptomų, kaip čiaudulys ar tekanti nosis, vasarą dažniausiai suverčiama įvairioms alergijoms. Iš tiesų, dėl žydinčios gamtos pavasarį ir vasarą alergijų mastas gerokai išauga, tačiau, užėjus karščiams, šie simptomai gali signalizuoti ir apie vasaros peršalimą. „Šiuo metu į vaistinę labai dažnai užsuka klientai, besiskundžiantys sloga ar kosuliu, ir prašo vaistų alergijos gydymui.

Paradoksas – kelias dienas užsitęsus rekordinei šiemet karščio bangai lietuviai į vaistines ir poliklinikas plūsta ne dėl perkaitimų, o dėl peršalimų. Vaistininkai pasakoja, kad už lango tvyrant arti trisdešimties laipsnių, gyventojai ateina ir su sloga, ir su perštinčia gerkle. Medikai aiškina, kad dėl visko kaltas pačių pacientų noras pernelyg greitai atsigaivinti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje mažėja. Dvidešimtąją šių metų savaitę (gegužės 14-20 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 40,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 52,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pastarąją savaitę Lietuvoje bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sumažėjo, tačiau trijose apskrityse sergančiųjų šiek tiek padaugėjo. Balandžio 16–22 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sergamumas padidėjo Telšių, Tauragės ir Vilniaus apskrityse, pastarojoje santykinis susirgimų skaičius yra didžiausias Lietuvoje – 60,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, bendrai Lietuvoje pastarąją savaitę 10 tūkst.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. 13-ąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 26 d. – balandžio 1 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 78,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo dar mažiau – 58,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas peršalimo ligomis šalyje toliau mažėja, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Kovo 26–balandžio 1 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 78,2 susirgimo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ankstesnę savaitę sergamumas viršijo 89 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Pastarąją savaitę mažiausias sergamumas registruotas Utenos (54,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje (97,1 atvejo 10 tūkst.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. Šiuo metu gripo epidemija paskelbta septyniose šalies savivaldybėse. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė 33. Dvyliktąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 19-25 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 89,1 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 63,0 atv./10 tūkst.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. Vienuoliktąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 12-18 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 92,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 62,8 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius informavo, kad Kėdainių rajone 10-ąją metų savaitę, kovo 5-10 dienomis, užregistruotas sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vėl viršijo epideminį lygį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog ši savaitė jau trečioji, kuomet šalyje stebimas sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pikas. Visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 219 asmenų. Sveikatos specialistai sako, jog šalyje mažėja tik sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius. Gripo atvejų išlieka tiek pat. Dėl gripo komplikacijų jau užfiksuoti 5 mirties atvejai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Šiandien gripo epidemija paskelbta Kretingos rajono savivaldybėje. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė 30. Šeštąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 185,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 108,8 atv./10 tūkst.

Dėl siaučiančio gripo bei peršalimo ligų, šią savaitę karantinas paskelbtas 135 šalies mokyklose. Augant sergančiųjų skaičiui, prognozuojama, jog ugdymo įstaigų, kurių veikla bus stabdoma tik daugės. Pradinukų tėvai sako susiduriantys su didžiule problema: tokio amžiaus vaikų palikti vienų namuose nerekomenduojama, tačiau jeigu vaikai sveiki, už jų priežiūrą tėvams išmokos nemokamos.

Peršalimą sukelia visai ne šaltis, bet žiemos sezonu išties lengviau peršalti. Vėsus oras verčia daugiau laiko praleisti patalpose, kur lengviau pasigauti aplink tvyrančias bakterijas ir virusus. Jei jaučiate prasidedančią slogą, pateikiame jums kelis mokslu pagrįstus būdus pagyti, rašo portalas popsci.com. Rimtai pailsėkite Paprasčiausias receptas – ir pats efektyviausias, ir greičiausiai nelabai nuviliantis.

Peršalimo ligos staigiai įsisiautėjo, o penktadalis savivaldybių jau paskelbė gripo epidemiją. Specialistai neprisimena, kada gripas visas Lietuvos apskritis apėmė taip staigiai. Gripu jau serga keli tūkstančiai žmonių, ligoninėse daugiausia vaikai, kuriuos medikai jau guldo ir į reanimaciją. Apsigauti šiemet galima ir dėl mažos temperatūros ir pilvo problemų. Į Kristinos ranką rytą lėtai kapsi lašelinė. Lėtai eina ir antra diena Infekcinėje ligoninėje Vilniuje.

Šiauliuose prasidėjo gripo ir peršalimo ligų protrūkis. Virusai pirmiausiai įsisuko į miesto ugdymo įstaigas. Į ligos patalą vienas po kito atgula mažiausieji – priešmokyklinukai ir pradinukai. Paskelbė karantiną Nuo savaitės pradžios karantinas paskelbtas net šešiose miesto mokyklose.Tiesa, kol kas tik atskirose klasėse, tačiau baiminamasi, kad sergamumas tik didės. Be gripo ir peršalimo tarp vaikų šiuo metu siaučia ir žarnyno infekcijos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai įspėja, kad sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sparčiai auga visoje Lietuvoje. 2018 m. 3-ąją savaitę (sausio 15-21 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI (ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis) rodiklis buvo 98,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 3-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

Žiemą sloga serga bene kiekvienas lietuvis. Nors, atrodo, kad tai nėra pavojinga ar sudėtinga liga, vis dėlto pasisaugoti reikėtų. Beprasidedantis savaitgalis - puiki proga pasirūpinti savo sveikata ir išmėginti namines, tačiau efektyvias priemones.  Jums reikės: šviežio imbiero šaknies, pusės citrinos, 2 arbatinių šaukštų medaus, 1 stiklinės verančio vandens. Imbierą gerai sutarkuokite, kelis šaukštelius suberkite į stiklinę. Išspauskite pusę citrinos ir užpilkite verdančiu vandeniu.

Žiemai įpusėjus ir laikantis gana šiltiems, drėgniems orams, Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas gripo infekcija. Gripas itin pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Pediatras, vaikų pulmonologas medicinos mokslų daktaras Rimvydas Ivaškevičius atkreipia tėvelių dėmesį, kad labai svarbu nustatyti, kokia virusinė infekcija užpuolė vaiką, ir nedelsiant pradėti gydyti, nes su gripu susidoroti padedantys priešvirusiniai vaistai efektyviausiai veikia pirmosiomis ligos dienomis.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje didėja. 48-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 70,7 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 64,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje auga. 47-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 20-26 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 68,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 61,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Su šaltuoju metų laiku ateina ne tik visų laukiamos žiemos šventės, bet ir peršalimo ligos. Atšalus orams organizmas tampa mažiau atsparus įvairiems virusams, todėl ypač svarbu žinoti, kaip elgtis pasireiškus pirmiesiems peršalimo ligų simptomams ir pradėti tam ruoštis bei stiprinti imunitetą jau dabar. Gydytoja – dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė sako, kad vaisto nuo visų ligų nėra, bet subalansuota mityba gali sustiprinti organizmą ir sumažinti vaistų poreikį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje vėl padidėjo. 46-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 13-19 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 60,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 57,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pastarąją savaitę išaugo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Lapkričio 6-12 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 57 susirgimai, ankstesnę savaitę sergamumo rodiklis buvo 52 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Pastarąją savaitę mažiausias sergamumas peršalimo ligomis registruotas Šiaulių, didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

Ligų sezonas – jau visai čia pat. Nepaisant to, kad oras lauke dar gana šiltas, o kai kuriomis dienomis mus pradžiugina ir saulės spinduliai, toks oras – labai apgaulingas. Gripo sezonas yra skelbiamas nuo 40-osios metų savaitės, laimė, 43-iąją savaitę Kėdainiuose šios ligos atvejų dar nebuvo užfiksuota. Vis dėlto peršalimo ligomis sergančiųjų – sočiai.

Neseniai dėl šios infekcijos Kaune mirė mažametis vaikas. Penkiametis šiaulietis, vieną rytą staiga pradėjęs karščiuoti, kitą rytą užgeso nuo žaibinio meningokoko. Dar vienas meningokokinės infekcijos atvejis spalį užfiksuotas Švenčionėliuose – čia susirgo progimnazijos moksleivis. Tad specialistų teiraujamės, ar ši ūmi bakterinė infekcija tikrai tokia negailestinga ir kaip nuo jos gintis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje sumažėjo. 44-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 5 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 50,4 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 44,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Jau nebe pirmą savaitę sergamumas peršalimo ligomis Lietuvoje nemažina apsukų, o netrukus turėtų pakilti ir dar labiau – lapkritis šioms ligoms yra kone pats palankiausias mėnesis. Vaistininkai tikina, kad rudens mėnesiais įprasta sulaukti daugiau sergančiųjų, tačiau šiųmetis sergamumas lenkia tiek pernykštį, tiek visų pastarųjų metų rezultatus. Išvada viena – žmonės nebesirūpina savo imunitetu.

Daugelis mano, kad persišaldžius ir valgant ledus ar, apskritai vartojant pieno produktus, liga paaštrės. Tačiau, ar tai tiesa? Nosis užgulta, akys ašaroja, galva byra į šipulius… Tokioje būklėje jums vargu ar norėsis valgyti. Tačiau jeigu jūs vis dėlto jaučiate alkį, tai egzistuoja begalė nurodymų, ką valgyti galima, o ko ne. Dažnai išgirsite, kad pieno produktų geriau nevalgyti, rašoma BBC. Kalbama, kad reikia susilaikyti nuo ledų, sūrio ir net pieno.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo. Labiausiai sergamumas peršalimo ligomis augo Tauragėje. 42-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 16-22 d.) Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Tauragės administracinėje teritorijoje buvo 46,8 atv./10 tūkst. gyventojų, o praėjusiąją savaitę (2017 m. spalio 23-29 d.) – 54,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Dienas užplūstant šaltiems orams, o vasariškas nuotaikas keičiant rudeniškoms svarbu pasirūpinti savo sveikata. Egzistuoja gausybė natūralių būdų stiprinti savo organizmą. Vienas iš labiausiai šiuo metu plintančių organizmo stiprinimo būdų - pasinaudoti naudingosiomis grybų savybėmis, kurių atrandama vis daugiau. Apie grybų naudą sveikatos stiprinimui šaltuoju metų periodu pasakoja „Grožio deivė“ vadovas Ramūnas Garčinskas. Ruduo – metas kai pagausėja peršalimo ligų.