peršalimas

Sergamumas peršalimo ligomis šalyje toliau mažėja, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Kovo 26–balandžio 1 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 78,2 susirgimo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ankstesnę savaitę sergamumas viršijo 89 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Pastarąją savaitę mažiausias sergamumas registruotas Utenos (54,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje (97,1 atvejo 10 tūkst.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. Šiuo metu gripo epidemija paskelbta septyniose šalies savivaldybėse. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė 33. Dvyliktąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 19-25 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 89,1 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 63,0 atv./10 tūkst.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. Vienuoliktąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 12-18 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 92,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 62,8 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius informavo, kad Kėdainių rajone 10-ąją metų savaitę, kovo 5-10 dienomis, užregistruotas sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vėl viršijo epideminį lygį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog ši savaitė jau trečioji, kuomet šalyje stebimas sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pikas. Visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 219 asmenų. Sveikatos specialistai sako, jog šalyje mažėja tik sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius. Gripo atvejų išlieka tiek pat. Dėl gripo komplikacijų jau užfiksuoti 5 mirties atvejai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Šiandien gripo epidemija paskelbta Kretingos rajono savivaldybėje. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė 30. Šeštąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 185,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 108,8 atv./10 tūkst.

Dėl siaučiančio gripo bei peršalimo ligų, šią savaitę karantinas paskelbtas 135 šalies mokyklose. Augant sergančiųjų skaičiui, prognozuojama, jog ugdymo įstaigų, kurių veikla bus stabdoma tik daugės. Pradinukų tėvai sako susiduriantys su didžiule problema: tokio amžiaus vaikų palikti vienų namuose nerekomenduojama, tačiau jeigu vaikai sveiki, už jų priežiūrą tėvams išmokos nemokamos.

Peršalimą sukelia visai ne šaltis, bet žiemos sezonu išties lengviau peršalti. Vėsus oras verčia daugiau laiko praleisti patalpose, kur lengviau pasigauti aplink tvyrančias bakterijas ir virusus. Jei jaučiate prasidedančią slogą, pateikiame jums kelis mokslu pagrįstus būdus pagyti, rašo portalas popsci.com. Rimtai pailsėkite Paprasčiausias receptas – ir pats efektyviausias, ir greičiausiai nelabai nuviliantis.

Peršalimo ligos staigiai įsisiautėjo, o penktadalis savivaldybių jau paskelbė gripo epidemiją. Specialistai neprisimena, kada gripas visas Lietuvos apskritis apėmė taip staigiai. Gripu jau serga keli tūkstančiai žmonių, ligoninėse daugiausia vaikai, kuriuos medikai jau guldo ir į reanimaciją. Apsigauti šiemet galima ir dėl mažos temperatūros ir pilvo problemų. Į Kristinos ranką rytą lėtai kapsi lašelinė. Lėtai eina ir antra diena Infekcinėje ligoninėje Vilniuje.

Šiauliuose prasidėjo gripo ir peršalimo ligų protrūkis. Virusai pirmiausiai įsisuko į miesto ugdymo įstaigas. Į ligos patalą vienas po kito atgula mažiausieji – priešmokyklinukai ir pradinukai. Paskelbė karantiną Nuo savaitės pradžios karantinas paskelbtas net šešiose miesto mokyklose.Tiesa, kol kas tik atskirose klasėse, tačiau baiminamasi, kad sergamumas tik didės. Be gripo ir peršalimo tarp vaikų šiuo metu siaučia ir žarnyno infekcijos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai įspėja, kad sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sparčiai auga visoje Lietuvoje. 2018 m. 3-ąją savaitę (sausio 15-21 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI (ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis) rodiklis buvo 98,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 3-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

Žiemą sloga serga bene kiekvienas lietuvis. Nors, atrodo, kad tai nėra pavojinga ar sudėtinga liga, vis dėlto pasisaugoti reikėtų. Beprasidedantis savaitgalis - puiki proga pasirūpinti savo sveikata ir išmėginti namines, tačiau efektyvias priemones.  Jums reikės: šviežio imbiero šaknies, pusės citrinos, 2 arbatinių šaukštų medaus, 1 stiklinės verančio vandens. Imbierą gerai sutarkuokite, kelis šaukštelius suberkite į stiklinę. Išspauskite pusę citrinos ir užpilkite verdančiu vandeniu.

Žiemai įpusėjus ir laikantis gana šiltiems, drėgniems orams, Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas gripo infekcija. Gripas itin pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Pediatras, vaikų pulmonologas medicinos mokslų daktaras Rimvydas Ivaškevičius atkreipia tėvelių dėmesį, kad labai svarbu nustatyti, kokia virusinė infekcija užpuolė vaiką, ir nedelsiant pradėti gydyti, nes su gripu susidoroti padedantys priešvirusiniai vaistai efektyviausiai veikia pirmosiomis ligos dienomis.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje didėja. 48-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 70,7 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 64,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje auga. 47-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 20-26 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 68,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 61,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Su šaltuoju metų laiku ateina ne tik visų laukiamos žiemos šventės, bet ir peršalimo ligos. Atšalus orams organizmas tampa mažiau atsparus įvairiems virusams, todėl ypač svarbu žinoti, kaip elgtis pasireiškus pirmiesiems peršalimo ligų simptomams ir pradėti tam ruoštis bei stiprinti imunitetą jau dabar. Gydytoja – dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė sako, kad vaisto nuo visų ligų nėra, bet subalansuota mityba gali sustiprinti organizmą ir sumažinti vaistų poreikį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje vėl padidėjo. 46-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 13-19 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 60,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 57,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pastarąją savaitę išaugo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Lapkričio 6-12 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 57 susirgimai, ankstesnę savaitę sergamumo rodiklis buvo 52 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Pastarąją savaitę mažiausias sergamumas peršalimo ligomis registruotas Šiaulių, didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

Ligų sezonas – jau visai čia pat. Nepaisant to, kad oras lauke dar gana šiltas, o kai kuriomis dienomis mus pradžiugina ir saulės spinduliai, toks oras – labai apgaulingas. Gripo sezonas yra skelbiamas nuo 40-osios metų savaitės, laimė, 43-iąją savaitę Kėdainiuose šios ligos atvejų dar nebuvo užfiksuota. Vis dėlto peršalimo ligomis sergančiųjų – sočiai.

Neseniai dėl šios infekcijos Kaune mirė mažametis vaikas. Penkiametis šiaulietis, vieną rytą staiga pradėjęs karščiuoti, kitą rytą užgeso nuo žaibinio meningokoko. Dar vienas meningokokinės infekcijos atvejis spalį užfiksuotas Švenčionėliuose – čia susirgo progimnazijos moksleivis. Tad specialistų teiraujamės, ar ši ūmi bakterinė infekcija tikrai tokia negailestinga ir kaip nuo jos gintis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje sumažėjo. 44-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 5 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 50,4 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 44,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Jau nebe pirmą savaitę sergamumas peršalimo ligomis Lietuvoje nemažina apsukų, o netrukus turėtų pakilti ir dar labiau – lapkritis šioms ligoms yra kone pats palankiausias mėnesis. Vaistininkai tikina, kad rudens mėnesiais įprasta sulaukti daugiau sergančiųjų, tačiau šiųmetis sergamumas lenkia tiek pernykštį, tiek visų pastarųjų metų rezultatus. Išvada viena – žmonės nebesirūpina savo imunitetu.

Daugelis mano, kad persišaldžius ir valgant ledus ar, apskritai vartojant pieno produktus, liga paaštrės. Tačiau, ar tai tiesa? Nosis užgulta, akys ašaroja, galva byra į šipulius… Tokioje būklėje jums vargu ar norėsis valgyti. Tačiau jeigu jūs vis dėlto jaučiate alkį, tai egzistuoja begalė nurodymų, ką valgyti galima, o ko ne. Dažnai išgirsite, kad pieno produktų geriau nevalgyti, rašoma BBC. Kalbama, kad reikia susilaikyti nuo ledų, sūrio ir net pieno.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo. Labiausiai sergamumas peršalimo ligomis augo Tauragėje. 42-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 16-22 d.) Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Tauragės administracinėje teritorijoje buvo 46,8 atv./10 tūkst. gyventojų, o praėjusiąją savaitę (2017 m. spalio 23-29 d.) – 54,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Dienas užplūstant šaltiems orams, o vasariškas nuotaikas keičiant rudeniškoms svarbu pasirūpinti savo sveikata. Egzistuoja gausybė natūralių būdų stiprinti savo organizmą. Vienas iš labiausiai šiuo metu plintančių organizmo stiprinimo būdų - pasinaudoti naudingosiomis grybų savybėmis, kurių atrandama vis daugiau. Apie grybų naudą sveikatos stiprinimui šaltuoju metų periodu pasakoja „Grožio deivė“ vadovas Ramūnas Garčinskas. Ruduo – metas kai pagausėja peršalimo ligų.

Dėl orų temperatūros ir klimato sąlygų kaitos esame imlesni aplink mus cirkuliuojančioms virusinėms infekcijoms, plintančioms oro lašeliniu būdu. Jeigu suserga kolega ar šeimos narys, didelė tikimybė, kad užsikrėsime ir mes.

 Peršalusių pacientų užklupti medikai skelbia naujus rekordus. Tokio aukšto sergamumo gripu ir peršalimo ligomis kaip praėjusią savaitę neturėjome nei pernai, nei ištisą dešimtmetį. Medikai sako, kad didžiausias puolančių ligų kaltininkas – permainingas oras ir nusilpęs imunitetas. O sinoptikai palankių orų sveikatai tikrai nežada. Priešingai – orai virusams plisti bus kaip niekad palankūs. Šiomis dienomis į poliklinikas plūsta šimtai susirgusiųjų peršalimo ligomis.

Lietuvos gyventojų sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis per pastarąją savaitę sumažėjo, tačiau viršija praėjusių metų lygį. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šių metų 42-ąją savaitę (spalio 16–22 dienomis) 10 tūkst. gyventojų teko 65,7 susirgimo, ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 69,6. Praėjusiais metais spalio viduryje sergančiųjų buvo mažiau – 42-ąją savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 63,5 ligos atvejo.

Darganoti orai ir vis žemiau slenkantis termometro stulpelis lietuvius verčia susirūpinti imuniteto stiprinimu. Sveikos mitybos specialistė, tinklaraščio Sulieknek.lt ir knygų autorė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad rūpintis sveikata nėra nei sudėtinga, nei brangu – tereikia atidžiau rinktis maisto produktus. Atvėsus orams lietuvių mitybos įpročiai keičiasi, jie skiria daugiau dėmesio savo sveikatai, patvirtina lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys.

Įpusėjus rudeniui ypač svarbu kalbėti apie tinkamą imuninės sistemos stiprinimą. Besikeičiantis klimatas, didesnės darbų apkrovos ir vitaminų stoka – priežastys, lemiančios pirmuosius imuniteto silpnėjimo požymius. Pasak „Camelia“ vaistininkės Kristinos Zacharevič, žmonės turėtų atidžiau puoselėti savo organizmą, atkreipti dėmesį į kintantį gyvenimo režimą, o vaikų imunitetu pradėti rūpintis jau dabar, nelaukiant galimų sveikatos sutrikimų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja apie didesnį nei įprasta užkrečiamųjų ligų paplitimą. „Eurovaistinės“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad nors žmonės žino, kaip reikėtų saugotis nuo virusų, gripo sezono metu dažniausiai renkasi tiesiog dažniau plauti rankas. Gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, rankų plovimas yra nors ir įprasta, tačiau labai svarbi peršalimo ligų profilaktikos dalis. „Rankas peršalimo laikotarpiu turime plauti itin dažnai.

Darganotas ruduo verčia iš koto. Gūsingas vėjas, nenuspėjamas lietus griauna dienos planus. Ką jau kalbėti apie tuos atvejus, kai netikėtai užpuola sloga, kosulys ir pirmieji peršalimo simptomai. Būkite tikri - nebūtina skubėti į vaistinę ir pirkti brangiai kainuojančių medikamentų. Nuo pirmųjų peršalimo simptomų gali apsaugoti liaudiška priemonė ir patikrintas receptas.  Paimkite vidutinio dydžio vieną česnako skiltelę. Gerai ją išvalykite, nulupkite ir įdėkite į ausį.

 Atšalus orams sparčiai padidėja sergamumas peršalimo ligomis, daugelį vis dažniau pradeda kankinti varginanti sloga. Norėdami išvengti šių nemalonumų, puolame savarankiškai gydytis, be saiko naudojame įvairius purškiklius, kurie net ir įprastą slogą gali paversti rimtu sveikatos sutrikimu. Slogą galima ir „prisišaukti” Sloga – tai nosies ertmės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, jog šalyje jau skelbiamas gripo sezonas. Ligos atvejai fiksuojami visose didžiųjų miestų savivaldybėse. Ūmios peršalimo ligos taip pat nesitraukia. Tarp sergančiųjų daugiausiai – vaikai. Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas žiemos mėnesiais, t. y. gruodį ir sausį, tačiau didesnis atvejų skaičius pradedamas registruoti jau spalio mėnesį ir gali tęstis net iki gegužės.

Atšalus orams organizmas tampa mažiau atsparus įvairioms peršalimo ligoms, todėl kiekvieną rudenį žmonėms kyla natūralus klausimas ar pavyks išvengti rūpesčių dėl pakilusios temperatūros, kosulio ar kitų įprastai peršalimą lydinčių simptomų. Sveikatos draudimo specialistai pastebi, jog panašios tendencijos kartojasi kiekvieną sezoną, tačiau šiemet peršalimo ligos lietuvius užklupo netikėtai anksti – dar besibaigiant vasarai.

Rugsėjis vaikams ir tėveliams yra naujų mokslo metų pradžia, o gydytojams – naujas peršalimo ligų sezonas. Rugsėjis yra laikas, kai vaikai grįžta arba pradeda lankyti darželius ir mokyklas ir didžiąją laiko dalį praleidžia kolektyve. Keičiantis orams, kai rytais ir vakarais būna vėsu, o dienomis šilta, netinkamai pasirinkta apranga, buvimas uždarame kolektyve, stresas ir blogas miegas lemia padažnėjusį sergamumą dėl peršalimo.

 Sparčiai įsibėgėjantis ruduo džiugina ne tik margais medžių lapais, bet ir virusinėmis ligomis. Apsisaugoti nuo jų jums gali padėti kelios gudrybės. Neskubėkite pirkti vaistų. Neabejojame, kad pagrindinių priemonės, padėsiančios pagyti, yra jūsų namuose.  Išmėginkite šią bananų košę ir, tikėtina, nelauktai užklupęs kosulys bei pirmieji peršalimo simptomai bus praeityje.  Jums reikės: 2 gerai sunokusių bananų; 2 šaukštų medaus; 400 ml vandens.

Peršalimo ligų sezonas prasidėjo ir nesulaukus Bobų vasaros. Gydymo įstaigas ir vaistines jau užplūdo ir sloguojantys, ir karščiuojantys lietuviai. Medikai sako, kad tokių ligų sezonas šiemet prasidėjo gerokai anksčiau nei įprasta ir sergančiųjų skaičius auga kaip ant mielių. Gydytojai atskleidžia, kuriuose šalies regionuose peršalimo ligos siaučia labiausiai. Nosies šnarpštimas ir kosulys – ne patys maloniausi garsai, ypač, kai sklinda iš savo paties kvėpavimo takų.

 Birželis jau įpusėjo, o lietuviai rūpinasi ne kremais nuo saulės, o vaistais nuo peršalimo. Pastarosiomis savaitėmis vaistinėse parduodama kone trečdaliu daugiau medikametų nuo peršalimo nei tokiu pat metu pernai. Taigi, žmonės skundžiasi ne perkaitusiomis galvomis, o gerklės skausmais, sloga ir temperatūra. Atostogas planuojantiems karščio bangų klimatologai toliau nežada. Net poilsiaujantiems jie pataria vasaros nevaidinti ir apsirengti šilčiau.

Nors oras ir pamažėle šyla, pasibaigus šildymo sezonui poliklinikose padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis. Vieni pacientai skundžiasi skaudančia gerkle, kiti aukšta temperatūra ir smarkiu kosuliu. Specialistai pastebi, kad sergančiųjų daugiau dar ir dėl to, kad pašildžius saulei dažnas nevengia ir išsirengti. O tai kol kas pavojinga, mat dabar jutiminė temperatūra prilygsta kovo pradžiai. Pasitepa kremu, ir taip deginimosi sezoną pradeda pensininkė Alina.

Nors dauguma lietuvių jau išsiilgo tikro pavasario, šilumos ir pabudusios gamtos, dalis gyventojų šio gražiausio metų laiko laukia neramiai – su pirmaisiais sprogstančiais pumpurais sugrįžta ir sezoninė alergija. Šienligė – itin nemaloni organizmo reakcija į ore sklandančias žiedadulkes. Sveikatos specialistai teigia, kad nors sezoninė alergija šienligė vienodai vargina jaunus ir senus žmones, vyrus ir moteris, pastaruoju metu pastebima, kad vis daugiau gyventojų skundžiasi alergijos simptomais.

Apgaulingomis dienomis varginantis pavasaris pakišo koją ne vieno sveikatai. Jei vieną dieną norisi lengvo švarkelio, kitą – verta pasiruošti storiausią šaliką. Reaguoti į orų pokyčius spėjame ne visada, tad šis laikotarpis – palankiausia galimybė persišaldyti. Grupės „69 Danguje“ narė Karina Krysko-Skambinė kreipėsi į gerbėjus prašydama patarimų. Dainininkė taip pat atskleidė susidūrusi su peršalimo ligomis. „Žiema žiema, na kada gi tu jau pabėgsi iš mano kiemo.

Kosulį vis dar gaubia nemažai mitų. Ar susirgus peršalimo liga mikrobai gali patekti į skrandį? Ar galima kosulį gydyti alkoholiu?  Gydytojai pateikia dešimt įdomiausių faktų apie kosulį ir jo gydymo būdus. 1. Kosulys yra ne liga, o gynybinis refleksas, siekiantis pašalinti iš kvėpavimo takų skreplius, dūmus, dulkes, svetimkūnius. Tačiau kai kosulys tampa nuolatiniu, jį galima vadinti ligos simptomu.

Peršalimo ligų sezonas jau pačiame įkarštyje. Sloga, kosulys, temperatūra... visa tai sutrikdo mūsų įprastą gyvenimo ritmą, o pasireiškus pirmiesiems peršalimo požymiams esame pasirengę padaryti viską, kad tik nesusirgtume. Tačiau ne visi receptai veiksmingi. Pamėginkime aptarti labiausiai paplitusius mitus ir faktus apie peršalimą.

Sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, į peršalimą neturėtų numoti ranka. Ilgiau nei savaitę trunkanti sloga, kosulys ir karščiavimas gali komplikuotis į sudėtingesnes ligas – sinusitą, bronchų ar plaučių uždegimą. Gresia didesnės bėdos Paprastai peršalimas trunka ne ilgiau nei penkias dienas: žmogus pasloguoja, pakosėja, kartais pakyla temperatūra. Jeigu sergančiojo imunitetas stiprus, ligos simptomai pamažu silpsta ir komplikacijos jam neturėtų grėsti.

Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Lietuvoje sumažėjo, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje siekė 127,6 atvejo 10 tūkstančių gyventojų. Savaite anksčiau sergamumas siekė 135,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Gripo epidemija paskelbta 20-yje šalies savivaldybių.

Žindymas – ne tik dovana, bet ir didžiulė atsakomybė. Akušerė Ieva laidoje „Mamyčių klubas“ pateikė visus atsakymus į svarbiausius klausimus, kylančius mamoms apie žindymą. Puolančios ligos ir virusai kelia sunkumų ne tik mažyliui, bet ir mamai. „Žindant kartais vaikui gali užsikimšti nosytė ir būti sunku – apie tai reikia pagalvoti“, - sako akušerė Ieva Girdvainienė. Akušerė sako, kad svarbu patikrinti, ar kūdikis neturi slogos, o tam yra net keli variantai.

Beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) apklaustų dirbančių gyventojų teigia, kad eina į darbą peršalę. Tai parodė „USP Baltics“ užsakytas ir tyrimų bendrovės „Berent Research Baltic“ atliktas naujas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu buvo apklausiami darbuotojai ir darbdaviai.

Kadaise mamos, pastebėjusios, kad vaikas peršalo, pripildavo didelį dubenį karšto vandens, įberdavo druskos ir liepdavo pamirkyti kojas. Jei išgirsdavo vaiką kosint ar sunkiau kvėpuojant, tuoj pat išvirdavo bulvių su lupenomis ir liepdavo pakvėpuoti jų garais, taip pat duodavo pauostyti ką tik iškeptos duonos.