peršalimas

Atvėsus orams, į šalį grįžta tymai. Vilniuje į medikus kreipėsi išbertas devyniolikmetis studentas. Išsigandę, kad gali būti užsikrėtę, bendramoksliai puolė kreiptis į savo gydytojus, mat paaiškėjo, kad vaikinas į ligoninę atvyko ligai įsismarkavus – atsiradus bėrimams. Specialistai įspėja, kad prieššventinis laikotarpis ir gausios žmonių susibūrimo vietos sukuria palankią terpę plisti šiam mirtį sėjančiam virusui.

Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimų sezonui, dažnam tenka skirstyti prioritetus – likti sveikti namuose ar ir toliau rūpintis darbais sergant? Specialistai įspėja – pasirinkę pastarąjį variantą galime pakenkti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatai, bei pataria, kokių priemonių imtis, norint pasveikti greičiau.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 48-ąją savaitę užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. NVSC duomenimis, per savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 51,8 iki 61,9 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Peršalimo ir gripo sezonas jau įsibėgėjo – panašu, kad nemalonius simptomus gydosi daugelis. Paprastuoju peršalimu sergantys žmonės dažnai skundžiasi įvairiais simptomais – nuo slogos iki gerklės skausmo, kosulio ir galvos skausmų. Kol pasijusite geriau, rekomenduojama gerti daug skysčių ir daug ilsėtis. Nors greito vaisto nuo peršalimo nėra, norint sau padėtis galima imtis įvairių priemonių, rašoma dailystar.co.uk.

Šiandien madinga sakyti, kad neturime laiko sirgti, todėl pajutę pirmuosius peršalimo požymius griebiamės simptomus malšinančių vaistų ir kaip įprastai einame į darbą ar tęsiame suplanuotą laisvalaikį. Tačiau gydytojai pastebi, kad ši mada veikiau žalinga nei naudinga mūsų sveikatai, o jos pasekmės gali būti itin skaudžios.

Sloga, užsikimšusi nosis, skaudanti gerklė, kosulys ir galvos skausmas – tai tik keletas simptomų, reiškiančių, kad įsisergate paprastuoju peršalimu, rašoma dailystar.co.uk. Nors liga nemaloni, ji paprastai išgydoma poilsiu, miegu ir dideliu kiekiu skysčių. Mitybos specialistai rekomenduoja naminį vištienos sultinį ir daug vitamino C turintį maistą, bet gali būti, kad geriau pasijusti padės ir kitokie patiekalai. Taigi, jei norite, kad nebeliktų simptomų, vakarienei suvalgykite kario.

Įsibėgėjant peršalimo ligų ir gripo sezonui, auga ir skiepų nuo gripo viruso paklausa. Tiesa, kasdien su pacientais bendraujantys šeimos gydytojai pastebi, kad vis dar kyla nemažai įvairių dvejonių ir neaiškumų dėl gripo vakcinos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūnienė atsako į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus, rašoma pranešime spaudai.

Peršalimo ir gripo sezonas oficialiai prasidėjo, todėl padėkite savo imuninei sistemai savo valgį pagerindami vienu būdu. Greita paieška internete jums tai patvirtins – susirgę žmonės daugiausiai ieško informacijos apie „dažnus peršalimo simptomus“ ir klausia „kiek laiko trunka gripas“. Tuo tarpu visi kiti stengiasi susirgimo išvengti, rašoma dailystar.co.uk.

Atėjus permainingiems rudens orams, vis daugiau žmonių suserga peršalimo ligomis, nes virusai ypač suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams. Tačiau ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią esame įpratę vadinti tiesiog peršalimu, dažnai painiojama su gripu. Kuo šios ligos skiriasi, kaip jos gydomos ir ką turėtume daryti, kad nesusirgtume, aiškina Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Mizeikytė.

Susirgę peršalimo ligomis, turbūt ne kartą esame girdėję frazę, o gal ir patys taip sakę: „Gerk daug arbatų, pasveiksi”. Bet ar visos arbatos veiksmingos ir jų poveikis vienodas? Atsakymas į šį klausimą atskleistas laidoje „Būk sveikas“. „Jeigu jūs norite atsigerti vienam kartui, pavaišinti draugą, tai jūs dėkite, ką turite – ar ten medetkas su mėta, sumaišote ir atsigeriate vienam kartui.

Gerklės skausmas, užgulusi nosis, temperatūra – vieni iš dažniausių peršalimo simptomų. Keli paprasti būdai gali padėti pasijusti geriau ir greičiau pasveikti. Taigi, kokie jie?  Skysčiai. Esant aukštai temperatūrai gausiai prakaituojama – taip iš organizmo pašalinami mikrobai bei jų išskiriami toksinai, todėl norint greičiau pasveikti, labai svarbu atkurti skysčių balansą. Per dieną rekomenduojama išgerti 8 puodelius vandens, natūralių sulčių arba žolelių arbatos.

Garsiam virtuvės šefui, jau vienuolika metų Lietuvoje gyvenančiam italui Gian Luca Demarco Lietuva tapo namais, mūsų kalba nebeatrodo sudėtinga ar neįkandama. Kitaip sakant, viskas čia sava. Ar karšto kraujo italui greitai pavyko priprasti ir prie Lietuvos klimato? Prakalbus apie peršalimo ligas, Luca Demarco atvirauja, kad jam sunku suprasti daugeliui lietuvių būdingą bruožą – peršalimo ligų ignoravimą.

Atslinkus pirmoms darganoms ir atvėsus orams, peršalimo ligos tampa viena svarbiausių temų. Daugelis žinome ne vieną patarimą, kaip išvengti negalavimų. Deja, kartais šių patarimų būna net per daug, todėl pačiais veiksmingiausiais taip ir nepasinaudojame. „Šalia išpopuliarinto vitamino C yra eilė kitų faktorių, mikroelementų, kurie galbūt veikia taip pat gerai, ar net stipriau nei vitaminas C, bet jie yra pamiršti“, – laidoje „Būk sveikas“ pasakojo šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas.

Bruknės ypač naudingos mūsų sveikatai. Naudojamos ir uogos, ir lapeliai, kuriuos galima skinti ir pavasarį, ir rudenį. Valgyti šviežias uogas arba gerti sultis patariama, kai padidėjęs kraujospūdis. Bruknės pasižymi ir antibakteriniu poveikiu. Žalios, mirkytos ir virtos uogos naudingos sergant gastritu, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui. Bruknės stabdo karščiavimą, puikiai malšina troškulį. Naudingos sergant žvyneline – oda vilgoma bruknių uogų sultimis.

Medikai įspėja – gripo virusas ir kitos peršalimo ligos į patalą guldo vis daugiau lietuvaičių. Kai kurios gydymo įstaigos sergančiųjų pastarosiomis dienomis sulaukė du kartus daugiau nei prieš mėnesį. Ir bobų vasara eilių prie medikų kabinetų nemažina. Kaip sako specialistai, puikūs orai priverčia mus išsirengti, o netinkama apranga, anot gydytojų, viena iš priežasčių, dėl ko ir susergame.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras bei vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad šalyje siaučiant peršalimui ir prasidedant gripui, verta atsisakyti rankos paspaudimo ar pakštelėjimo į žandą. Minint pasaulinę rankų plovimo dieną sveikatos specialistai primena, kad tinkamai, dažnai ir laiku plaunant rankas galima išvengti daugelio ligų.

Prasidėjus rudeniškai darganai neretai pasireiškia ir įvairūs peršalimo simptomai.  Tiems, kurie neturi laiko sirgti, kaip susitvarkyti su peršalimu, pataria žolininkė, Dominika Balčiūnė, kuri nuo pat vaikystės domisi liaudies medicina ir gydomosiomis žolelėmis. Pasak žolininkės, pats stipriausias priešuždegiminis „gamtos antibiotikas“ yra bičių pikis, dar vadinamas propoliu. Jis 95 proc. apsaugo žmogaus imuninę sistemą.

Kas iš mūsų nebijo to laikotarpio, kai kiekvienas vaiko ar bendradarbio kosulys verčia prisidengti veidą, o rankos siekia dezinfekavimo priemonės? Gripas lengvai plinta tarp žmonių ir pasireiškia skausmingais simptomais, įskaitant galvos skausmą, šaltkrėtį, karščiavimą, kūno skausmus, kosulį ir sloga, rašoma foodprevent.com. Pykinimas ir vėmimas gali būti gripo dalis.

Peršalimas visada užklumpa netikėtai ir pačiu netinkamiausiu metu, todėl visada svarbu žinoti, kaip greitai su juo susitvarkyti. Atsiradus pirmiesiems peršalimo ar gripo simptomams nebūtina griebtis vaistų. Šioje situacijoje gali padėti ir natūralūs gydymo būdai.

Nors dar visai neseniai mėgavomės tropiniais karščiais, šiai dienai sinoptikų prognozės nebedžiugina – galime tikėtis ir šalnų. Tokie gan staigūs orų pokyčiai – puiki terpė daugintis virusams, o mums – susirgti. BENU vaistininkė Audronė Ziemelytė sako, kad jaustis gerai turėtume bet kokiu oru, o sustiprinti imunitetą ir užkirsti kelią peršalimui visai nesunku, tereikia vadovautis keliais patarimais, rašoma pranešime spaudai.

Česnakai yra augalas, kurį kiekvienas iš mūsų yra bandęs bent kartą. Mes taip įpratę prie šio produkto, kad net nepastebime jo unikalumo, rašoma brightside.me. Ar žinote, kad naudingosios šio maisto savybės nėra vien tik apsisaugojimas nuo peršalimo? Tapsite patrauklesnis. Česnakai daro vyrus patrauklesnius. Tačiau visada buvo manoma, kad česnako kvapas atbaido bet kokį norą bendrauti. Naujausi tyrimai įrodo, kad toks nusistatymas klaidingas.

Nors vasara ir peršalimas gali atrodyti kaip sunkiai suderinami dalykai, po itin karštų savaičių į vaistines plūsta vis daugiau rimtais peršalimo simptomais besiskundžiančių žmonių. Specialistai primena, kad per karščius peršalti ne ką sudėtingiau nei žiemą, o tam didžiausią įtaką daro didelė temperatūrų kaita, prie kurios organizmas tiesiog nespėja prisitaikyti.

Oro temperatūrai vis dažniau perkopiant net 30 laipsnių ribą, tikru išsigelbėjimu namuose, biuruose bei automobiliuose tampa oro kondicionieriai. Tačiau netinkamas šių prietaisų naudojimas gali atnešti nemalonesnių pojūčių nei vasaros karštis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pataria, ką daryti, jog kondicionierių skleidžiama vėsuma netaptų susirgimų priežastimi.

Nors kai kurie jau spėjo atidaryti maudynių sezoną, specialistai įspėja dar neplanuoti iškylų ant žolės. Per ankstyvas mėgavimasis laisvalaikiu ant žemės, maudynės neįšilusiuose vandens telkiniuose gali baigtis liūdnai – šlapimo pūslės uždegimu. Šlapimo pūslės uždegimas prasideda, kai bakterijos nuo išorinių lyties organų ir tarpvietės pro šlaplę patenka į šlapimo pūslę. Šią ligą dažniausiai sukelia žarnyno lazdelės, kurių tam tikras kiekis nuolatos patenka į šlapimo takus.

Sakoma, kad gydoma sloga praeina per 7 dienas, negydoma – per savaitę. Vis dėlto gydytojai laukti, kol ši problema išnyks savaime, nerekomenduoja. Tad kaip greičiau pasveikti? Kai atsranda čiaudulys, sloga, paburksta nosies gleivinė, sunku per nosį kvėpuoti, atsiranda gerklės skausmas arba gerklinis kosulys, žmogui patariame gerti daug skysčių, arbatų nuo peršalimo arba kito šilto gėrimo, taip pat vartoti čiulpiamų pastilių ar purškalą gerklei – kas patogiau.

Permainingi orai, kai padidėja galimybė susirgti įvairiomis peršalimo ligomis, išryškina ydingą tendenciją – net ir sirgdami žmonės eina į darbą. Gydytojai dažnai pastebi, kad darbingo amžiaus žmonės, nors ir pajutę ligos simptomus, nesikreipia į gydytoją nedarbingumo pažymėjimo. Jie eina į darbą sirgdami: karščiuodami, kosėdami, čiaudėdami – taip oro lašeliniu būdu platindami virusą ir keldami didelę grėsmę aplinkiniams bei rizikuodami dar sunkiau susirgti patys.

Virusinės infekcijos, nepaisydamos nei amžiaus, nei sveikatos būklės, gali būti negailestingos kiekvienam, tačiau didžiausia rizika – vyresnio amžiaus žmonėms. Šiems ir taip susiduriant su silpstančia sveikata, peršalimas ir kitos virusų sukeliamos ligos bei uždelstas jų gydymas gali sukelti net pavojų gyvybei.

Dėl gripo epidemijos šalyje karantinas paskelbtas 154 mokyklose iš 1088. Kai kurios iš jų pirmadienį planuoja jau vykdyti pamokas, informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Kai kurios mokyklos karantiną užbaigti ketina jau pirmadienį, tačiau kitos planuoja nedirbti dar visą kitą savaitę“, – penktadienį BNS sakė ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.

Vilniečiai tėvai, su sergančiais vaikais, šį savaitgalį nebetvėrė. Aukštos temperatūros kankinami vaikai, panašu, turėjo laukti ilgose eilėse tiek pas budinčius pediatrus, tiek Santaros klinikų Vaikų ligoninės skubios pagalbos priimamajame.  Pirmadienio rytą tv3.lt naujienų portalą pasiekė skaitytojų pasakojimai, kurie sutartinai tvirtina, kad su stipriai karščiuojančiais vaikais turėjo bendrose eilėse laukti 3-4 valandas.

Vakar naujienų portalas tv3.lt pranešė apie tai, kad šalyje sparčiai auga sergamumas gripu, o Santaros klinikų vaikų ligoninės skubios pagalbos priimamasis nebūna tuščias – medikai tvirtina, kad stebėjimo palatos visos užimtos, gripo diagnozė patvirtinama itin dažnai. Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius sako, kad yra būdų palengvinti sergamumą gripą ir nekartoti klaidų, galinčių nulemti ilgą sirgimo laiką.

Prasidėjusi gripo epidemija išgąsdino ne vieną. Staiga prasidedantys simptomai, aukšta temperatūra ir šaltkrėtis – visa tai gąsdina ir vaikus, ir suaugusius. Šeimos Gydytojų Asociacijos vadovas ir gydytojas Julius Kalibatas sako, kad numoti ranka nederėtų į nė vieną simptomą, todėl ragina ypač atkreipti dėmesį į kosulį. Tiesa, medikas ramina – ne kiekvienas kosulys išduoda rimtą ligą. Itin dažnai kosulys yra išliekamasis reiškinys po peršalimo ligų.

Sparčiai išaugus peršalusiųjų ir sergančiųjų gripu skaičiui nuo antradienio Kėdainių rajono savivaldybėje paskelbta gripo epidemijos pradžia. Kone tuo pačiu metu kai kuriose rajono ugdymo įstaigose taip pat buvo nutarta stabdyti ugdymo procesą dėl itin padidėjusio sergančių vaikų skaičiaus. Karantinas iki vasario 4 d. paskelbtas LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje, „Atžalyno“ bei Šėtos gimnazijose.

Penkios Lietuvos savivaldybės, tarp jų – Kauno ir Panevėžio miestų, paskelbė gripo epidemiją. Šių savivaldybių atstovai BNS patvirtino, kad epidemija po Nacionalinis visuomenės sveikatos centro rekomendacijų skelbiama nuo antradienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės.

 Dabartinis laikotarpis sutampa su gripo sezonu, įprastai trunkančiu nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai nori pasidalinti svarbia informacija apie gripą ir jo profilaktiką. Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) didėja. 2-ąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 7–13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 93,3 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 77,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Šiuo metu įsisiautėjusios ligos kelia vis didesnį nerimą. Dėl gausybės darbų ir atsakomybės, atrodo, jokiu būdu nevalia susirgti, tačiau nei vienas nuo to nesame apsaugotas. Taigi, kaip atpažinti ir įveikti pirmuosius peršalimo simptomus mums pasakoja šeimos gydytoja Renata Samuilienė. „Peršalimą, gydytojų vadinamą ūmine virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, sukelia įvairūs virusai. Užsikrečiama oro lašeliniu būdu.

„Eteriniai aliejai yra galingas įrankis, galintis padėti organizmui keistis kartu su metų laikais, užbėgti už akių peršalimo ligoms ir padėti puikiai praleisti žiemą sveikiems“, – teigia Lietuvos aromaterapeutų asociacijos valdybos narė aromaterapeutė Laimė Kiškūnė. Maža to, kvapai gali stabilizuoti, pakelti nuotaiką, sumažinti nerimą ir įtampą, atgaivinti atmintį, suteikti pasitikėjimo. Ir ne tik.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vėl auga. 1-ąją šių metų savaitę (2018 m. gruodžio 31 d. – 2019 m. sausio 6 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 69,7 atv./10 tūkst. gyventojų. 2018 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 63,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Daugelis, paklaustas, kokiais būdais saugosi peršalimo ligų, paminės česnaką, imbierą, vaistažolių arbatas, vitaminą C, sveiką gyvenseną. Daugeliui yra žinoma ir tai, kad geros sveikatos šaltinis – gera nuotaika. Tačiau kaip tą nuotaiką prisišaukti, jei kartais tiesiog išlipi iš lovos ne ta koja? Ko dar, be česnako, bijo peršalimo virusai? Šįkart apie tai – kiek netradiciškai. Ką rekomenduoja ajurveda Rytų terapijų žinovė Klaipėdos universiteto ir Holistinių terapijų mokyklos dėstytoja dr.

Gydytojai, mitybos specialistai, psichologė, asmeninė trenerė ir vaistininkas atskleidžia savo sveikatingumo patarimus pošventiniam laikotarpiui. Vieni rekomenduoja pagirių aspirinu nesigydyti, kiti pataria nepasiduoti pagundoms. Taip pat medikai pataria, kaip išvengti žiemos ligų – pavyzdžiui, gripo. Šventinis sezonas kartais primena bėgimą su kliūtimis. Pradedant persivalgymu ir pagiriomis, baigiant gripu ir išsekimo jausmu – šventės gali atsiliepti ir sveikatai. Bet tai – visai nebūtina.

Nors medikai informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sumažėjo, vis dėlto šiuo metu net 2 asmenys dėl gripo gydomi intensyvios terapijos skyriuje. 52-ąją šių metų savaitę (gruodžio 23-30 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir Ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 42,7 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 46,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Atėjus šaltajam metų laikotarpiui vis didesnį nerimą kelia gripo virusas. Galimos įvairios komplikacijos, sloga, kosulys, varginantis gydymas bei kiti gripo keliami sunkumai. Tačiau jei gripui arba peršalimui pasibaigus jus vis dar kankina kosulys, nenumokite ranką, nes organizmas perspėja apie rimtus sveikatos sutrikimus. Bendrosios praktikos gydytoja Aušra Zaleskienė patarė stebėti organizmo siunčiamus ženklus, nes ir paprastas kosulys gali reikšti rimtas sveikatos problemas.

Jeigu norite kuo greičiau atsikratyti kosulio, kuris jus erzina ne tik dieną, bet ir naktį, turėtumėte išbandyti natūralų gėrimą, kurį paruošite akimirksniu. Jums reikės: 1 stiklinės ananasų sulčių, 1,5 valgomųjų šaukštų medaus, žiupsnelio druskos, žiupsnelio maltų juodųjų pipirų. Paruošimo būdas: 1. Medų ir prieskonius sumaišykite su ananasų sultimis. 2. Išgerkite ketvirtį puodelio šio mišinio. 3. Likusią dalį padėkite į šaldytuvą. Gerkite tris kartus per dieną.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir vėl padidėjo. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 3–9 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 81,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 81,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Vėlų rudenį ir žiemą naudinga prisiminti ir vartoti kūną šildančią ugninę šaknį – krieną, kuris yra daug vertingesnis už atvežtinį ir plačiai reklamuojamą imbierą. Krienai puikiai tinka prie mėsos ir žuvies patiekalų, be to, jie gerina virškinimą. Šviežių krienų šaknų sultyse yra sinigrino, taip pat lizocimo, kuris veikia panašiai kaip ir antibiotikai, t. y. kovoja su įvairiomis bakterijomis bei kitais kenksmingais mikroorganizmais.

Vėlyvas ruduo – ligų sezonas, kuomet dažną užpuola peršalimo ligos, galinčios peraugti ir į rimtesnius sutrikimus. Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Terapinio gydymo centro vidaus ligų gydytojos Dovilės Volodkovičienės teigimu, atėjęs ruduo dar tikrai nereiškia, kad kelias savaites teks praleisti lovoje – ligų išvengti tikrai galima, tačiau net ir jomis susirgus įmanoma greitai pagyti.

„Ką daryti, kad kuo greičiau atsikratyčiau peršalimo? Varva nosis, skaudą gerklę, šiek tiek pakilusi temperatūra. Ar galiu gerti vaistus nuo peršalimo?“ – klausia 28 metų Vilius iš Rokiškio r. Atsako šeimos gydytoja Ernesta Statkuvienė. Persišaldžiusiems pacientams dažniausiai patariu iš pradžių prisiminti liaudiškus metodus. Nereikėtų iš karto gerti vaistų, kai temperatūra pasiekia 37,5 laipsnio. Geriau rinktis puodelį vaistažolių arbatos su medumi – tai padės išprakaituoti.

Rudenį mūsų imuninė sistema patiria tikrą iššūkį dėl greitai besikeičiančių orų, kuomet ima plisti virusai. Tačiau per daug išgyventi nereikėtų – gryname ore ligomis užsikrėsti praktiškai neįmanoma, jie plinta didesnio žmonių susibūrimo vietose. Labiausiai žmogaus sveikatą veikia oro temperatūra, santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis, krituliai. Pavojingiausi sveikatai yra greitai besikeičiantys orai, tai būdinga rudeniui.

Sinoptikams prognozuojant vis vėstančius orus, kasmet išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius. Nors kasmet gydytojai dalijasi patarimais, ko nedaryti peršalus, žmonės į rekomendacijas numoja ranka – eina į darbą sergantys, būna šalia kitų sergančiųjų ir neskiria laiko kokybiškam pasveikimui.