pensija

Seimas antradienį spręs, ar svarstyti siūlymą per 4 metus išmokėti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, taip pat kompensuoti per krizę sumažintas senatvės, pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, teisėjų, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas. Iš viso tam būtų skirta beveik 131 mln. eurų, o didžioji dalis - 120,6 mln. eurų - dirbusiems pensininkams. 2010-2011 metais dirbusiems pensininkams 2016 metų birželį siūloma išmokėti 10 proc., o 2017-2019 metais - po 30 proc.

Pedagogai pensininkai palikti darbą skatinami išeitinėmis išmokomis. Tam šiemet numatyta 1,7 mln. eurų. Planas, kuris turėtų spręsti per didelio mokytojų skaičiaus problemas, šią savaitę pristatytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė pastebėjo, kad mažėjant mokinių skaičiui mokytojų skaičius adekvačiai nesikeičia, todėl mažėja darbo krūvis ir altyginimai.

Lietuvos bėgimo varžybų dalyvius dažnai nustebina juos lenkiantis, 71 metų gimtadienį birželio mėnesį švęsiantis, Romualdas Limantas. Buvęs prokuroras bėgioti pradėjo tik prieš šešis metus, išėjęs į pensiją. Šiuo sportu užsiimti jį paskatino jau daugiau nei 100 maratonų nubėgęs gydytojas Gediminas Kinderis. Bėgti pradėjote 65 metų, ar buvo sunku? Visą gyvenimą dirbau sėdimą darbą, tad iš pradžių buvo tikrai nelengva. Vos pabėgęs dūsdavau, bet po mėnesio treniruočių pradėjau jaustis geriau.

 Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetas nutarė nuo kitų metų pradėti mokėti kompensacijas senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010–2011 metais dirbo ir dėl to jiems konservatorių ir liberalų vyriausybės sprendimu buvo papildomai sumažintos gaunamos pensijas, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. Siūloma 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti 10 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktiems Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimams, nustatantiems, kad pareigūnams ir kariams valstybinė pensija būtų skiriama ir išmokama ištarnavus ne 20, o 25 metus.

 Beveik kas penktas (19,8 proc.) pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį esame tarp šešių daugiausia problemų turinčių ES šalių. Kone vienintelis šalies senjorų pajamų šaltinis senatvėje — valstybės mokama pensija, tačiau du iš trijų Lietuvos gyventojų — būsimųjų pensininkų — nesidomi ir nežino, kokia bus jų pensija ir kaip ją padidinti.

Tarnybą baigęs policininkas, ugniagesys ar pasienietis Lietuvoje gauna vos 20 proc., o Europoje net iki 80 proc. buvusio atlyginimo. Tokia situacija, anot profesinių sąjungų, verčia skambinti pavojaus varpais – prarandame profesionalus ir neturime galimybės pritraukti naujų. Pirmadienį, Vyriausybėje svarstomi pensijų įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektai.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pateikė svarstymui įstatymų pataisas, kad antrojo laipsnio valstybinės pensijos galėtų būti skiriamos ne tik pagimdžiusioms (įvaikinusioms) ir gerai išauginusioms 5 ir daugiau vaikų bei atitinkančioms teisės aktuose numatytus kriterijus motinoms, kaip kad yra dabar, bet ir daugiavaikiams tėčiams.

Technologijų plėtros sparta apnuogino didžiausius skirtumus tarp Lietuvoje gyvenančių kartų. Dauguma tikslų išlieka tie patys, tačiau išsilavinimo neatitikimas dabartinėms rinkos sąlygoms brėžią aiškią uždirbamų pajamų skirtį tarp Nepriklausomoje Lietuvoje besimokiusiųjų ir likusių. Žengiantys į brandesnį amžių linkę sakyti, kad geriausi laikai – jau praeityje. Jaunimui – atvirkščiai – atrodo, kad viskas dar prieš akis.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jeigu gaudamas pensiją žmogus papildomai dirba, jo pensija nemažėja. Priešingai, ji gali net padidėti. Taip sako „Sodros“ atstovas Martynas Žilionis. LRT Radijo klausytojas Jonas iš Ukmergės nori žinoti, ar jam įsidarbinus dėl to nesumažės gaunama pensija. „Esu pensininkas, gaunu 320 eurų pensijos. Gavau pasiūlymą darželyje dirbti puse etato, siūlo maždaug 120 eurų atlyginimą.

Lietuvos gyventojų žinios apie pensijų sistemą skurdžios, lūkesčiai — atitrūkę nuo tikrovės, o veiksmai — vangūs. Pirmą kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis (angl.

Vyriausybė posėdyje antradienį pritarė pataisai, kuri užtikrintų kompensacines išmokas gaunantiems menininkams tokio pat dydžio išlaikymą ir išėjus į pensiją. Šiuo metu buvusių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų kompensacinės išmokos siekia 780 litų.

  LRT.lt Profesinės sąjungos nesutinka su siūlymu pensijas pradėti mokėti statutiniams pareigūnams, išdirbusiems 25-erius, o ne 20 metų. Vidaus reikalų ministerija bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė įregistravo pataisas, siūlančias ilginti tarnybos laiką.

Vieną dieną į „Valstiečių laikraščio“ duris pasibeldė mūsų ištikimas skaitytojas Antanas ir pasidalijo abejonėmis ir viltimi: kažin kada Lietuvoje atsiras toks prezidentas ar premjeras, kuris galės sutvarkyti valstybės ekonomiką, sustatys į tinkamas vietas produktų kainas, suvaldys kontrabandą, sumažins juodąją rinką ir nelegalius darbus, sumažins nedarbą, padidins atlyginimus ir pensijas ir pats bus nekorumpuotas, atsparus turtuolių vilionėms? Daug reikalavimų, visi norai geri, tačiau neabejoju...

 Kultūros ministerija siūlo kompensacines išmokas gaunantiems menininkams užtikrinti tokio pat dydžio išlaikymą ir išėjus į pensiją. Ministerija teikia svarstyti pataisas, kurios numatytų, kad kompensacinės išmokos gavėjui, įgijusiam teisę gauti mažesnio dydžio valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, yra mokamas kompensacinės išmokos ir gaunamos pensijos skirtumas. Šiuo metu buvusių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų kompensacinės išmokos siekia 780 litų.

 „Sodra“ iš valstybės biudžeto kitąmet turėtų gauti 180 mln. litų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimui. Šiemet iš valstybės biudžeto lėšų „Sodrai“ nėra skirta. Iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos kitąmet sudarys tik 1,6 proc. visų „Sodros“ pajamų, kurios turėtų padidėti 8,7 proc. iki 11,118 mlrd. litų, nurodoma Valstybinio socialinio fondo 2015 metų biudžeto projekte, kurį penktadienį svarstys Vyriausybė.

Kitų metų šalies biudžetą vyriausybė Seimui ketina pateikti pirmomis spalio dienomis. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje jis bus suskaičiuotas eurais. ,,Tai bus tam tikras istorinis įvykis, kai biudžetas ruošiamas eurais.

Pensijos bus didinamos kitais metais, parlamentarams pakartojo finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis pabrėžė, kad pensijų kėlimas nebus susijęs su apvalinimu dėl euro įvedimo. „Dėl pensijų didinimo kitais metais diskusijos tęsiasi - ir dėl sumos, ir dėl termino nuo kada. Klausimas nėra išspręstas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba nuo kitų metų pradžios Vyriausybei siūlo tvirtinti didesnę bazinę pensiją ir draudžiamąsias pajamas eurais, nuo kurių priklauso daugelis socialinio draudimo išmokų. Jeigu Vyriausybė pritartų „Sodros“ tarybos siūlymui, nuo 2015 m. sausio 1 d. bazinė pensija būtų 105 eurai (362,54 Lt), o einamųjų metų draudžiamosios pajamos – 431 euras (1488,16 Lt). Tai yra atitinkamai 2,54 Lt ir 0,16 Lt daugiau nei yra šiuo metu.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas teigia, kad siūlymas vėlinti pareigūnų ir karių išėjimą į pensiją yra jiems naudingas. Ministerija yra parengusi pataisas, kurias priėmus pareigūnai ir kariai teisę į valstybinę pensiją įgytų ištarnavę ne 20, o 25-erius metus. „Aš manau, kad kai žmogui yra sudaryta galimybė dirbti, jaunam žmogui, tai yra tikrai tik pliusas, jokio čia minuso nėra.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitais metais pensijos tikrai didės. ,,Yra politinėje taryboje priimtas sprendimas, kad pensijos bus didinamos ateinančiais metais. Kol kas dar nepriimtas sprendimas, nuo kurios dienos ar nuo kurio mėnesio“, - pasibaigus valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžiui trečiadienį žurnalistams sakė A. Butkevičius. ,,Didinsime ir bazinę pensiją, ir draudžiamąsias pajamas“, - pridūrė premjeras.

http://www.balsas.lt/Admin/Load/UComments/moderate/„Paris Saint-Germain“ puolimo lyderis Zlatanas Ibrahimovičius nebeilgai džiugins futbolo aistruolius įspūdingais įvarčiais. 32 metų švedas jau apsisprendė, kada baigs profesionalo karjerą. Panašu, kad sportbačius ant vinies jis kabins 2016-ųjų vasarą, kai baigsis jo kontraktas su Paryžiaus ekipa. „Nematau savęs žaidžiančio aukščiausio lygio futbolą 34-erių. Todėl taip, tikriausiai baigsiu karjerą PSG klube“, - ESPN tvirtino Z.Ibrahimovičius.

Seimo Darbo partijos frakcijos nario Valdo Skarbaliaus iniciatyva užregistruotos Asmens tapatybės kortelės ir Paso įstatymų pataisos, kuriomis siūloma senatvės pensijos sulaukusiems žmonėms išduoti neterminuotą asmens tapatybės dokumentą. „Asmens dokumentus reikia keisti kas dešimt metų, o vyresnio amžiaus žmonėms tai sukelia nemažą stresą ir atima ne tik daug laiko, bet ir kainuoja nemažai jėgų.

Nuostoliai dėl Rusijos embargo maisto produktams neturės įtakos numatytam pensijų kompensavimui, tai po susitikimo su Seimo pirmininke sakė premjeras Algirdas Butkevičius. „Mes turim ir kitų galimybių, kaip paskatinti vidaus vartojimą. Teisingai aptarinėjome kai kurias programas, kurios yra finansuojamos dar 2007-2013 metų finansinės perspektyvos lėšomis. Dar yra nepanaudoti keli milijardai litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nepritarti didesniam pensijų didinimui jau šiemet, nes „Sodros“ ir valstybės biudžetuose tam nėra lėšų, sako ministrė. „Jeigu kalbame, kad mes norime didinti pensijas 200 litų daugiau kaip 800 tūkst. gyventojų, jas reikėtų padidinti, bet tikrai ne tokia suma“, - BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Pensijų, draudžiamųjų pajamų, minimalios mėnesinės algos (MMA) ir kai kurių išmokų didinimo projekto kontūrai turėtų išryškėti rugsėjį. Tai prognozuoja premjeras Algirdas Butkevičius. Jis ketvirtadienį interviu Žinių radijui teigė, jog socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė bei finansų ministras Rimantas Šadžius tuomet turėtų būti parengę tarpusavyje suderintą projekto variantą.

Šiandien vidurdienį spaudos konferenciją surengusi šalies vadovė sakė, vienas svarbiausių antrosios kadencijos tikslų - užtikrinti socialinę žmonių gerovę ir kelti gyvenimo kokybę.   Tokią retoriką, pasak ekonomisto G. Nausėdos, lemia makroekonominė situacija, kuri dabar yra kitokia, nei buvo praėjusios prezidentės kadencijos metu. „2009-aisias metai Lietuvos ekonomika susitraukė 15 proc., tuo metu buvo iškilęs pavojus dėl galimo valstybės bankroto.

Seimas žengė dar vieną žingsnį, kad žydų gelbėtojams būtų įteisinta galimybė gauti valstybinę pensiją. Antradienį po svarstymo pritarta Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo papildymui, kuris žydų gelbėtojams suteiktų laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu - teisę į valstybinę pensiją. Už projektą po svarstymo balsavo 70 parlamentarų, 11 susilaikė. Dar liko vienas balsavimas dėl įstatymo papildymo priėmimo.

. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nepritarti, kad pedagogai galėtų anksčiau išeiti į pensiją. Ministerija parengtame Vyriausybės išvados projekte aiškina, kad ankstesnė pedagogų pensija pažeistų solidarumo ir lygiateisiškumo principus valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemoje, be to, didintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas. „Tokiam siūlomam teisiniam reguliavimui 2015 metais papildomai reikėtų apie 66 mln.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius pensijų fondai dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 10,25 mln. litų, ir bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais pasiekė 149,72 mln. litų. Nuo 2004-ųjų pensijų fondų veiklos pradžios išmokas jau gavo 36,4 tūkst. pensijų fonduose kaupiančiųjų arba jų artimųjų, vien šiemet per pirmus tris mėnesius – 1,5 tūkst. Iš šio skaičiaus 497 atvejais išmokėta kaupusiųjų mirties atveju, jų artimieji gavo vidutiniškai po 4930 Lt.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kaip žinia valstybės socialinė situacija tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos vystymosi. Galima pasidžiaugti, kad pastaruoju metu padėtis gerėja. 2013 metais bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sudarė 3,4 proc., mažėjo nedarbas, tame tarpe jaunimo, sumažėjo emigracijos mastas, padidėjo Lietuvos žmonių užimtumas.

Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka apsisprendė, kad sunkmečiu sumažintos pensijos bus pradėtos kompensuoti jau šiemet. Už tai balsavo 88 Seimo nariai. Šiame įstatymo projekte siūloma nustatyti pensijų, sumažintų 2010–2011 metais, kompensavimo mechanizmą.

Seimas pradėjo svarstyti per krizę sumažintų senatvės ir invalidumo pensijų kompensavimo tvarką. Numatoma, kad išmokos bus pradėtos mokėti šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti atitinkamą įstatymo projektą. Jį parlamentarai svarstys skubos tvarka ir toliau diskutuos gegužės 15 dieną. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, per keturis šių metų mėnesius „Sodra“ turi apie 60 mln. litų viršplaninių pajamų.

Šiandien Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems įstatymų projektui dėl pensijų kompensavimo tvarkos. Pasak ministrės Algimantos Pabedinskienės, tikimasi, kad įstatymo svarstymas Seime vyks taip pat sklandžiai ir pirmosios pensijų kompensacijos jų savininkus pasieks jau šių metų ketvirtąjį ketvirtį.

Šiandien, balandžio 24 dieną, Valstybinių pensijų skyrimo komisijos posėdžio metu 1874 daugiavaikėms motinoms paskirtos antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, komisijos pirmininkės Algimantos Pabedinskienės, siekiant užtikrinti, kad besikreipiančios motinos kuo greičiau sulauktų pensijų, komisija apsisprendė posėdžiauti kas mėnesį, o ne kas ketvirtį, kaip buvo įprasta.

Parlamentarai nori, kad Vyriausybė kuo greičiau priimtų sprendimus dėl pensijų kompensavimo ir minimalios mėnesinės algos didinimo. Seimas ketvirtadienį įpareigojo Vyriausybę iki gegužės 1-osios pateikti įstatymų pataisas dėl pensijų kompensavimo, o dėl minimalios algos apsispręsti iki euro įvedimo.

Paskutinėje šios kadencijos Europos Parlamento sesijoje buvo pritarta direktyvos projektui, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojų judumui tarp valstybių narių, gerinant papildomų pensijų sistemų dalyvių teisių į pensijos įgijimą ir išsaugojimą. Senosiose Europos Sąjungos valstybėse yra gerai išplėtotos profesinių pensijų sistemos, kuriose galima sukaupti papildomą senatvės pensiją.

Premjerui Algirdui Butkevičiui prakalbus apie pensijų kompensavimą dar šiemet iš viršplaninių „Sodros“ pajamų, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, šiais metais kompensavimui prireiks apie 90 milijonų litų. Pažymėjus, kad dar dabar nėra aišku, ar „Sodros“ biudžete bus tiek viršplaninių pajamų, ministrė atsakė: „Jų turi būti, ir jų bus.“ „Mes taip sutarėme, kad šiais metais kompensavimo veiksmus atliksime iš „Sodros“ lėšų, nes pirmąjį ketvirtį turėjome 30 mln.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius viešai pareiškė, kad artimiausiu metu Vyriausybė stengsis ne tik kompensuoti sumažintas pensijas, bet ir didinti jau esamas. Premjero teigimu, net kompensavus nurėžtas pensininkų pajamas, gyvenimas nė kiek nepagerės tiems, kurių pensijos neviršija 650 litų. Būtent jas planuojama didinti pirmiausiai.

Sąmoningai ar dėl nežinojimo nuslėpę faktus apie santuokinę padėtį dalis gyventojų neteisėtai gauna našlių pensijas. Tokių permokų suma gali siekti milijonus litų. Siekdama kuo greičiau išsiaiškinti šiuos faktus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą. Praėjusiais metais tikrinant anoniminę informaciją paaiškėjo, kad prašydami skirti našlių pensiją kai kurie asmenys nuslėpė informaciją apie ištuoką arba naują santuoką po pensijos skyrimo.

Seimo nario Viktoro Uspaskich teigimu, Lietuvos valdžia jau dešimtmetį pažeidžia šalies piliečių teisę į teisingą atlyginimą ir padorią pensiją, kurią garantuoja Seimo ratifikuota Europos socialinė chartija. Tiesa, ši chartija buvo ratifikuota su išlygomis, diskriminuojančiomis Lietuvos žmones ir nesuteikiančiomis jiems teisės būti pilnaverčiais Europos piliečiais. „Pagal Europos socialinę chartiją, minimali mėnesinė alga (MMA) turi sudaryti 60 proc.

Valstybinių pensijų skyrimo komisijos posėdžio metu dar 1916-ai daugiavaikių motinų paskirtos antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, komisijos pirmininkės Algimantos Pabedinskienės, šį kartą komisijai pateiktas išties rekordinis bylų šioms pensijoms skirti skaičius.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Išradingumo nestokojantis pensininkas iš Slovėnijos, kuris vienas pirmųjų įsirengė saulės baterijas dabar per savo inovacijas gali likti be pensijos. Pensininkas iš Slovakijos Joze Praperis sėkmingai įkinkė saulės energiją: jis dabar pasigamina apie pusę namų ūkyje sunaudojamos elektros. Vėliau jis prijungė baterijas prie elektros tinklo jis net gi pradėjo gauti pajamų – kartais iki 100 eurų per mėnesį.

Rinkas pastarosiomis dienomis purto Rusijos ir Ukrainos konfliktas, be abejonės, tai kelia papildomų klausimų ir kaupiantiems pensijas. Vis dėlto, atsižvelgus tik į pastarųjų dienų pokyčius, priimti nepamatuotų sprendimų, pavyzdžiui, dėl to nuspręsti keisti investavimo krypčių, dalyvaujantiems II ar III pakopos pensijų kaupime nereikėtų – akcijų verčių kritimas šiandien reiškia galimybes gauti kur kas didesnę grąžą ilgalaikėje perspektyvoje, kuria ir yra paremtas kaupimas pensijai.

Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė sprendimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas, susijusias su sumažintų senatvės pensijų kompensavimu. Konstitucinio Teismo sprendime pažymėta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias senatvės pensijos visiems jas gaunantiems asmenims buvo sumažintos, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas penktadienį turėtų pateikti išaiškinimą, ar sprendimus dėl per krizę sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos gali priimti tik Seimas, ar dėl to sprendimus gali priimti ir teismai, jei į juos kreiptųsi dalies pensijų negavę gyventojai. Prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2012 metų vasario 6 dienos nutarimo nuostatas, susijusias su sumažintų pensijų kompensavimu, teismui pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai kritiškai vertina Vyriausybės ketinimus lėšų pensijų kompensavimui gauti iš naujų mokesčių arba juos didinant, teigia Seimo opozicijos lyderis. „Jie (TVF - BNS) sako, kad yra blogai kalbėti apie tokių mokesčių įvedimą numatant labai konkrečią biudžeto išlaidų eilutę - pavyzdžiui, pensijų kompensavimą.

Nuo šių metų sausio mamos, išauginusios penkis ir daugiau vaikų, įgijo teisę gauti antrojo laipsnio valstybines pensijas. Tai būtų gera žinia, jeigu ne absurdiški reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint jas gauti. Norėdamos gauti apgailėtiną 400 litų didesnę pensiją daugiavaikės mamos privalo nueiti vargo kelius: kaip Stalino laikais parašyti savo gyvenimo aprašymą nuo pat gimimo, pateikti visų ir būtinai dorai išaugintų vaikų gimimo liudijimus ir charakteristikas.

Virginija Motiejūnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Opozicija sako, kad visus mokesčius surinkus, užtektų lėšų pensijoms kompensuoti ir naujų mokesčių nebereikėtų. Pernai į biudžetą nesurinkta 85 milijonų litų akcizų ir 400 milijonų litų pridėtinės vertės mokesčių, o sausį biudžetas negavo visų planuotų pajamų.