pensija

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

Nepaisant to, kad „Sodra“ skęsta skolose, o tiek dalis politikų, tiek ekonomistai pabrėžia, kad šią sistemą reikia pertvarkyti, didžioji dauguma šalies gyventojų tikisi ateityje kokybiškai gyventi iš „Sodros“. Net 83 proc. gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.

Seimas trečiadienį pritarė socialinio draudimo reformai, numatančiai „Sodros“ įmokų lubas, naują pensijų skaičiavimo būdą, didėjantį savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą, didėjančias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas ir kitas naujoves.

Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2018 metų pakeisti pensijų skaičiavimo būdą, naujai reglamentuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos finansavimo šaltinius, didinti būtinojo stažo reikalavimą. Už pagrindinio įstatymo pakeitimus trečiadienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė 13 parlamentarų.

Seimas trečiadienį galutinai leido nuo 2017 metų pradėti socialinio draudimo sistemos reformą, numatančią „Sodros“ įmokų lubas ir bazinės pensijos finansavimą iš valstybės biudžeto.  Už tai numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą balsavo 62 Seimo nariai, prieš - 3, o susilaikė šeši parlamentarai. Taip pat pritarta ir naujai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijai: už balsavo 72 Seimo nariai, prieš 19, susilaikė 13 parlamentarų.

Paskaičiuota, kad net trys iš keturių neseniai į pensiją išėjusių žmonių prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių. Saugodami vaikus, slaugydami ligonius ar augindami bei pardavinėdami daržoves senjorai sugeba užsidirbti dar bent pusę pensijos. Tokie darbštuoliai sako, kad bambantys dėl mažų pensijų kalti tik patys. Domeikavoje gyvenanti Liucija amžiaus neatskleidžia, bet neslepia, kad pensininkė jau senokai.

Po trejų metų pertraukos vidutinės senatvės pensijos augimo tempas pagaliau truputį priartėjo prie vidutinio darbo užmokesčio augimo tempo. Nors pensijos padidėjo, pensininkai sako, kad pagerėjimo nejaučia. Trys iš keturių neseniai pensinio amžiaus sulaukusių žmonių SEB banko atliktoje apklausoje sako, kad prie pensijos prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių, kurie, deja, nėra neišsenkami.

Senatvės pensijos amžius nuo 2026 metų turėtų siekti 65 metus ir toliau jis nebūtų didinamas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas penktadienį, svarstydamas „Sodros“ reformos įstatymus, nutarė nenustatyti jokių reikalavimų, kaip ateityje būtų ilginamas senatvės pensijos amžius. „Seimo nariai neapsiima daryti tokias ilgas prognozes, kas galėtų būti po dešimties metų. Kada, vykdydami esamų įstatymų stebėseną, matysime tendencijas.... Bet šiuo metu matom, kiek yra visokių įtampų.

„Taupo tik tie, kurie turi pinigų, o aš jų neturiu“, „vis tiek pensijos nesulauksiu, tai kam taupyti“, „vos suduriu galą su galu šiandien, apie ateitį nėra net ko galvoti“. Girdėtos frazės, tiesa? Deja, bet Lietuva Europos šalių kontekste taupumu vis dar negali pasigirti ‒ išleidžiame netgi daugiau nei uždirbame, o jei ir sutaupome, tai vos vieną kitą pajamų procentą. Įvertinus šalies demografines tendencijas, būsimųjų pensininkų ateities perspektyva atrodo niūri.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Jauni, spalvingi ir pavasario saule besimėgaujantys žmonės apie tai, kas bus po 40-ies metų, nemąsto. Nė vienas kalbintas jaunas praeivis nėra skaičiavęs, kokia būtų jo pensija pagal dabartinį uždarbį. O paskaičiavus saulėtas dangus gali ir apsiniaukti. Tarkime, žmogus uždirba 300 eurų į rankas. Jeigu žmogus, pavadinkime jį Jonu, dirbs 40 metų ir visą tą laikotarpį gaus minimalią algą, per visą gyvenimą į biudžetą jis sumokės 128 tūkstančius eurų. Pensijos Jonas gaus apie 230 eurų.

Seimo komitetui kol kas nepavyko priimti sprendimo, ar skelbti senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžią - Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai šią savaitę susiginčijo, ar tai reikštų pensijos amžius ilginimą dar keleriais metais, ką numato socialinis modelis. „Iš principo mes įtvirtinsime nuostatą, kad senatvės pensijos amžiaus didinimas bus,“ - BNS sakė konservatorių atstovas Rimantas Jonas Dagys.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį paskelbė sprendimą administracinėje byloje, kurioje vilnietė pensininkė Ona Rimkienė norėjo įrodyti, kad jai skirta 189 Eur dydžio pensija žemina jos orumą. VAAT nutarė moters skundą atmesti. O. Rimkienė į VAAT kreipėsi, skųsdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimą, kuriuo jai už 32 darbo metus Lietuvoje buvo apskaičiuota ir skirta 193 eurų dydžio senatvės pensija.

Britai turi taiklų posakį nuraminti tiems, kurie pernelyg suka galvą dėl įsivaizduojamų problemų: „Kaip persikelti per upę, galvosime tuomet, kai ją prieisime“. Nesijaudinti anksčiau laiko yra teisingas požiūris, kai kalbame apie nereikšmingas smulkmenas, tačiau kitais atvejais toks elgesys nėra nei išmintingas, nei toliaregiškas. Viena tokių situacijų – Lietuvos jaunimo, būsimųjų pensininkų, ateitis.

Keturiasdešimtmetį scenoje nusprendęs atšvęsti dainininkas Mindaugas Mickevičius – Mino tiek iš gerbėjų, tiek iš draugų sulaukė originalių bei įsimintinų dovanų. Savo ruožtu prieš dešimt metų muzikinę karjerą pradėjęs atlikėjas juos palepinti nusprendė sudainuodamas keturiasdešimt savo kūrybos dainų. Penktadienio vakarą Kauno restorane – bare „Senieji vartai“ buvo užimti visi staliukai – čia susirinkusi publika laukė itin ilgo, trijų dalių Mino koncerto, skirto jo jubiliejui.

Sekant priešrinkiminį politinių partijų sujudimą, tikėtina, kad svarstymai didinti MMA dar ne vieną kartą užvaldys viešąjį eterį. Šis sprendimas galėtų iš dalies sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Kita vertus, MMA didinimas pakenktų jautriausioms kategorijoms – jaunimui ir prieš pensinio amžiaus darbuotojams. Lietuvos darbo rinką „susluoksniavus“ pagal darbo užmokestį, matyti, kad daugiausiai – beveik ketvirtadalis –gauna minimalų atlyginimą.

 Vyriausybei siūloma pirmojo laipsnio valstybines pensijas muzikologui Algirdui Jonui Ambrazu ir grafikei Janinai Grasildai Žilytei. Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, valstybines pensijas jiems siūloma skirti nuo balandžio 1-osios. Šios pensijos dydis yra 232 eurai. Abu menininkai yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Premijos A.J.Ambrazui ir J.G.Žilytei įteiktos šiemet.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjos Virginijos Jokubauskienės atleidimo iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą, ketvirtadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja V.Jokubauskienė darbo metu ir darbo vietoje galbūt buvo neblaivi. Kilus abejonėms dėl teisėjos būklės, ji atsisakė pasitikrinti neblaivumą.

Lietuviai svajoja apie orią ir finansiškai ramią senatvę, tačiau ar bent kiek prisideda prie savo ateities? Pasak ekonomistų, žmonės papildomai taupyti pensijai nelinkę ir tokį sprendimą vis atidėlioja. Tuo tarpu gyventojai klausia, iš ko taupyti, jei pinigų trūksta net ir būtiniausiems produktams.

 Pirmoji Lietuvos istorijoje dėl mažos pensijos savo šalį į teismą padavusi moteris vietoje sprendimo išgirdo teisėjų prašymą pateikti jos buto Vilniuje kainą ir informaciją apie finansinę sūnaus padėtį. 61-erių Ona Rimkienė, kuri per mėnesį gauna 190 eurų pensijos, reikalauja, kad pensija kiltų bent iki 350 eurų, mat tik už tiek ji galėtų gyventi oriai.

Italijos pareigūnai trečiadienį pranešė suėmę į pensiją išėjusį dvasininką, įtariamą slapta iš investuotojų išviliojusį 30 mln. eurų, kurie neva turėjo būti skirti humanitarinės pagalbos fondui įkurti. Argentinoje gimęs 64 metų Patrizio Benvenuti, buvęs Italijos kariuomenės kapelionas, pasitraukęs gyventi į Kanarų salas, pelnė investuotojų pasitikėjimą dėl savo darbo Vatikano teisės tribunole. Suimtajam skirtas namų areštas.

Vasario 4 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė ir finansų ministras Rimantas Šadžius pristatė esminius pokyčius socialinio draudimo sistemoje. Iš pačių reformos iniciatorių pateiktų grafikų matyti, kad įvykdžius reformą pensijos, lyginant su vidutine darbo alga, toliau gerokai mažės: nuo 35 proc. 2015 metais iki 25 proc. 2030 metais.

Vyriausybė patvirtino neigiamą išvadą pataisoms, kurios išplėstų buvusio beglobio vaiko teisinį statusą galinčių gauti asmenų ratą. Pagal pataisas, kurias pateikė Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, buvusiais beglobiais vaikais galėtų būti pripažinti be abiejų tėvų globos Antrojo pasaulinio karo metais ar pokariu likę asmenys, augę vaikų globos įstaigose.

Šiandien praėjus daugiau nei metams nuo to laiko, kada Krašto apsaugos ministerija perskaitė kario pensininko reikalavimą, tačiau iki šiol net ir išnagrinėjus kario skundą teisme, pensininkas vis dar neatgauna savo pinigų. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir toliau negali atsakyti tiksliai, kad bus gražintos pensijos Lietuvos kariams pensininkams. Byla laimėta (Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Nr. I-3464-561/2016), tačiau iki šiol pinigai nepervesti.

Seimas nesutiko kitų metų „Sodros“ biudžete numatyti lėšų didinti vidutinę pensiją, kuri spalį siekė 246,93 euro per mėnesį. Seimas, antradienį svarstydamas 2016 metų „Sodros“ biudžeto projektą, nepritarė konservatoriaus Rimanto Jono Dagio siūlymui padidinti 2012 metais įšaldytas vidutines pensijas - už balsavo 32, prieš - 8, susilaikė 35 parlamentarai. „Siūlau neveidmainiaujant kalbėti apie vidutinių pensijų padidinimą, kurios yra įšaldytos nuo 2012 metų“, - teigė jis.

Per krizę sumažintos senatvės pensijos iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojams nebus kompensuojamos, kartoja ankstesnį sprendimą Seimas. Parlamentarai, antradienį svarstydami kitų metų „Sodros“ biudžetą, atmetė Ekonomikos komiteto nario Jurgio Razmos siūlymą 2016 metais „Sodros“ biudžete tam numatyti papildomai 80 mln. eurų - už balsavo 31, prieš - trys, o susilaikė 52 parlamentarai.

Šiemet pensijų anuitetais pradėjusi prekiauti antroji gyvybės draudimo bendrovė anuitetų rinkos labai nepagyvino, tačiau tikras bumas turėtų prasidėti jau po 3-4 metų. Iki šio spalio buvo išmokėta beveik 150 tūkst. eurų rentos, vidutinė mėnesio renta -vidutiniškai 63 eurai.

Per krizę sumažintos senatvės pensijos iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojams kol kas nebus kompensuojamos. Tokiu būdu valstybė sutaupys 29 mln. eurų. Seimas antradienį nutarė siūlymo toliau nesvarstyti ir grąžino beveik 40 parlamentarų parašais paremtą Povilo Urbšio parengtą Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisą tobulinti.

Kas antras gyventojas įsitikinęs, kad, sulaukęs pensinio amžiaus, gyvens prasčiau nei dabar. Atliktas tyrimas atskleidė, kad tamsiomis spalvomis savo materialinę gerovę senatvėje piešia 44 proc. lietuvių. Nemaža dalis apklaustųjų dėl savo finansinės ateities nesuka galvos – trečdalis (32 proc.) teigia apie pensiją apskritai negalvojantys. Laukia sunkumai Reprezentatyvus gyventojų tyrimas parodė, kad materialinės gerovės senatvėje tikisi mažiau nei dešimtadalis būsimų pensininkų. 9 proc.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Vyriausybės nutarimų projektus, kuriais siūlo nuo 2016 m. sausio 1 d. didinti pensijas. Valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją siūloma padidinti 4 eurais (nuo 108 eurų iki 112 eurų), taip pat nustatyti maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos dydį – 245 eurus (šiuo metu patvirtintas dydis – 236 eurai) ir patvirtinti einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 445 eurus (šiuo metu – 434 eurai). ...

 Seimo narys Arvydas Anušauskas įregistravo Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą, kuriuo siūlo už Lietuvos vardo garsinimą ir sporto plėtojimą vienodai vertinti ir olimpinių, ir parolimpinių žaidynių dalyvius suteikiant jiems teisę į tokio pat laipsnio valstybines pensijas.

Premjeras teigia, kad tikriausiai bus galimybių pensijas šiek tiek padidinti jau nuo kitų metų sausio, o ne nuo liepos, kaip buvo planuojama anksčiau. Algirdas Butkevičius LRT televizijos laidai „Dėmesio centre“ sakė, kad pensijų didinimas priklausys nuo šalies ekonominės padėties. „Didinti reikia. Tikrai reikia. Tik negalėčiau šiandien pasakyti, kokia suma mes galėsime padidinti. Laikausi to principo, kad reikia ne liepos mėnesį.

 Darbas yra žmonių gerovės ir valstybės klestėjimo garantas, todėl dirbančiųjų padėtis yra prioritetas. Pensijas gaunantys piliečiai taip pat visą gyvenimą sunkiai dirbo ir mokėjo mokesčius, todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad už tai jiems būtų deramai atlyginta. Algų ir pensijų kėlimas privalo tapti valstybės prioritetu.

Premjeras Algirdas Butkevičius norėtų, kad pensijos būtų padidintos jau nuo 2016 metų sausio 1 dienos, o ne nuo kitų metų vidurio. „Nuo sausio 1 dienos (didinti pensijas - BNS), tai konkrečiai mano noras. Dabar turi Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerija pasiskaičiuoti ir sprendimas bus aiškus rugsėjo mėnesio pabaigoje“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei žadant nuo kitų metų liepos kiekvienam pensininkui vidutiniškai 6 proc. arba 16 eurų padidinti senatvės pensijas, pensininkų partijos pirmininkas Vytautas Kadžys „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad tai yra pasityčiojimas. „Šiais metais padidėjo pensijos penkiais eurais – kai kam trimis, kai kam keturiais. Ekonomistų skaičiavimais, per septynerius metus pensijos, kaip ir perkamoji lito, euro galia nuvertėjo 35 proc.

 Premjeras Algirdas Butkevičius, atsižvelgdamas į „Sodros“ pajamas, mano, kad pensijas 2016 metais galima padidinti bent 6 eurais. „Nuo 2015 liepos 1 dienos senatvės pensijos buvo padidintos vidutiniškai 2 proc. (3 eurais), didinant po 3 eurus draudžiamąsias pajamas ir bazinę pensiją. Tam šiais metais numatyta skirti 23 mln. eurų.

 Dalintis krauju ir tapti neatlyginamais kraujo donorais žmonės viliojami net ir valstybine, antrojo laipsnio, per šimtą eurų siekiančia pensija. Tačiau daugelis prisipažįsta duodantys kraujo tikrai ne dėl pinigų, bet pirmiausia dėl savęs, ir tik tada galvodami apie tuos, kam to kraujo reikia. “Pagal kraujo donorystės įstatymą, paaukojus ne mažiau kaip keturiasdešimt kartų kraujo, aktyviai dalyvavus kraujo donorystės propagavime, veikloje, galima gauti antro laipsnio valstybės pensiją.

 Vyriausybė trečiadienį skyrė pirmojo laipsnio valstybinę pensiją teatro režisieriui Rimui Tuminui, kuris šiuo metu vadovauja Jevgenijaus Vachtangovo teatrui Maskvoje. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija pagal įstatymą priklauso visiems Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, juo režisierius tapo prieš daugiau nei 20 metų. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis yra 232 eurai. R.Tuminas gimė 1952 metais Kelmėje.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skirti režisieriui Rimui Tuminui, kuris vadovauja Jevgenijaus Vachtangovo teatrui Maskvoje. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija pagal įstatymą priklauso visiems nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, juo režisierius tapo prieš daugiau nei 20 metų. Ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė teigė, kad kol asmuo turi draudžiamųjų pajamų, paskirta pensija nebūna mokama.

Dar didesnė problema Graikijoje už išpūstas pensijas yra tai, kad daug profesijų ten pripažįstamos kaip alinančios ir tų profesijų atstovai gali gerokai anksčiau išeiti į pensiją - moterys 50-ties metų, vyrai – 55-erių metų, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nuo trečiadienio 25 eurais - iki 325 eurų didėja minimali mėnesio alga (MMA). Taip pat 3 eurais iki 108 eurų didėja bazinė pensiją, o draudžiamosios pajamos - taip pat 3 eurais iki 434 eurų. MMA didinimui biudžete numatyta skirti 14,4 mln. eurų, o senatvės pensijų didinimui šiemet reikės papildomai 22,86 mln. eurų iš „Sodros“ biudžeto bei 3,94 mln. eurų - iš valstybės biudžeto.

Politikai ilgus metus žemdirbiams pataikavo, atidėliojo valstybinio socialinio draudimo įteisinimą, dabar galiojanti tvarka yra nevykusi, tačiau ir įstatymo tobulintojai, regis, išklydo iš kelio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skuba rengti žemdirbiams svarbų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą . O viena iš lietuviškų patarlių primena: „Greitus darbus vėjai renka.

 Kitą savaitę pensininkams vidutiniškai po 5 € didės pensijos. Nors premjeras tai vadina džiugia žinia, dauguma senjorų lieka nusivylę, kodėl tiek mažai. Pensijos padidėjimas kiekvienam pensininkui bus skirtingas, mat priklausys nuo darbo stažo, gauto atlyginimo.

„Sodra“ šią savaitę pradėjo mokėti trečiąją dalį kompensacijų už krizės metais sumažintas pensijas. Išmokas gaus daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, iš viso jiems bus išmokėta apie 16,9 mln. eurų. Išmokos iki birželio 26 dienos mokamos tiems, kas pensijas gauna namuose arba pašto skyriuose. Pinigus gaunantiems į sąskaitas banke, jie bus pervedami birželio 15-16 dienomis, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sutinka su niūromis prognozėmis, kad pensininkų padėtis tolydžio blogės. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ ekonomistas tikino, kad senatve ir finansinėmis senatvės prielaidomis turime pasirūpinti patys: „Tai bendra tendencija, ir Lietuva čia ne išimtis. Tačiau Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitose šalyse tas blogėjimas bus nuo labai aukšto taško.

Naujajame socialiniame modelyje planuojant dar ilginti pensinį amžių, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka „Žinių radijui“ sakė, kad tokia situacija neturėtų gąsdinti jaunimo. Anot jo, pensininkai, kaip kai kurie nuogąstauja, jaunimo darbo vietų neužima.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius 840 į pensiją ką tik išėjusių asmenų gali jaustis finansiškai tvirčiau – jie gavo 8,5 mln. eurų, kuriuos sukaupė savo sąskaitose pensijų fonduose. Vidutiniškai kiekvienam iš jų pensijų kaupimo bendrovės pervedė 1967 eurus, arba 11,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kasmet vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių asmenų gauna išmokas iš pensijų fondų, o jų sukauptos ir išmokamos sumos kiekvienais metais auga.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai prasitarė: dėliodami pasiūlymus, kokio amžiaus žmones Lietuvoje reikia išleisti į pensiją ir kaip pasirūpinti tais, kurie iki jos likus keliems metams gyvena iš pašalpų, nes niekas jų nepriima į darbą, jie galvojo ne apie tai, kiek mūsų šalyje žmonės gyvena, o kaip sutilpti į „Sodros“ biudžetą. Ir nesvarbu, kad pagal gyvenimo trukmę lygybės ženklo tarp ES ir Lietuvos dėti negalima.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai tvirtina, kad teigiantys, jog anksčiau išleidus į pensiją vyresniuosius, jų vietas užims jaunimas, gyvena fantazijų pasaulyje. Tačiau nors ne visi jauni žmonės bodisi „juodo" darbo, 60-mečiai bus priversti kantriai klebenti darbo biržos duris. Negailestinga statistika Šių metų gegužės 1 dieną Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis mūsų šalyje buvo tarp daugiau kaip 155 tūkst. registruotų bedarbių (8,5 proc.