pensija

  Buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas konservatorius Jonas Survila prašo prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl socialdemokrato Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko viešų svarstymų apie sovietmečio trėmimus.   Rašte generaliniam prokurorui Dariui Valiui J.Survila nurodo, kad B.Bradauskas viešai kalbėdamas šiurkščiai menkino Lietuvos gyventojus, patyrusius sovietų okupacijos metu įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui.

„Valdžia, sumaniusi pabranginti alų, yra pasmerkta žlugti“, - rašė „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ autorius Jaroslavas Hašekas. Atrodo, kad mūsų valdžiai žlugimas artėja neišvengiamai, mat ieškodama pinigų nurėžtoms pensijoms kompensuoti ši sumanė ne tik automobilių mokestį, bet ir padidinti alkoholio akcizą, kuris nuo šių metų balandžio ir taip didės vykdant senesnius nutarimus.

Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas „Žinių radijo” laidoje „Atviras pokalbis” tikino, kad dar yra nepanaudotų valstybės vidinių rezervų, kuriuos būtų galima skirti pensijų kompensavimui. Jis nemano, kad valdžios noras vis taikyti naujus mokesčius yra besotis. „Juk valdžia tų pinigų nepasiima, jie skirti visai valstybei”, - sakė B. Bradauskas. Pasak politiko reikia atsisakyti užsieniečių gydymo, nustoti plėsti valstybinių pensijų kontingentą.

Valdančiųjų Politinė taryba penktadienį vėl tarsis, iš kokių šaltinių surinkti pajamų grąžinti per krizę apkarpytas pensijas. „Darbiečių“, „tvarkiečių“, Socialdemokratų partijų ir Lenkijos rinkimų akcijos atstovai neturi vieningos nuomonės dėl darbo grupės siūlymų įvesti automobilių mokestį ir didinti alkoholio akcizus. Daugiausia valdančiųjų koalicijoje narių turinčios socialdemokratų frakcijos vadovė Irena Šiaulienė BNS teigė, kad automobilių apmokestinimas neišvengiamas.

Šiomis dienomis Teisingumo ministerijoje įvyko pirmasis Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narių ir Teisingumo ministro susitikimas. Antrasis reformos etapas Susitikime be ministro Juozo Bernatonio dalyvavo viceministras Paulius Griciūnas ir patarėja Eglė Bagdžiūnaitė. Apylinkių teismų teisėjų sąjungą atstovavo pirmininkas Vytautas Krikščiūnas, valdybos nariai Diana Butrimienė, Jolanta Vėgelienė ir Arūnas Nevardauskis.

Edgaras Savickas, LRT.lt Vos tik Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienį prabilo apie tai, kad pajamų krizės metu sumažintoms pensijoms kompensuoti gauti galima padidinus akcizą alkoholiui, žiniasklaidoje pasipylė komentarai, kodėl to padaryti neįmanoma. Tačiau visos šios kalbos buvo pirmalaikės. Visų pirma, todėl, kad Vyriausybė dar nepateikė konkrečių sprendimų, kuriuos ketina priimti.

Pensijų ir investicinių fondų valdymo bendrovės „DNB Investicijų valdymas“ duomenimis, papildomai kaupiančių Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai auga. Per metus kaupiančiųjų DNB III pakopos pensijų fonduose skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu – nuo 14 iki 19 tūkst., o III pensijos fondų turtas išaugo nuo 28 iki 37 mln. litų. Vieno recepto nėra Lietuvos banko duomenimis, iš viso Lietuvoje 2013 metais III pakopos pensijų sistemoje savo ateičiai kaupė 34,2 tūkst. gyventojų – beveik 22 proc.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia nematanti, iš ko būtų galima grąžinti per krizę sumažintas pensijas. Tokius valdžios pažadus ji vadina ciniškais, o priimtus sprendimus – žmonių varymu į vienodą skurdą. „Man atrodo ciniškas toks [pažadų] dalinimas. Pirmiausiai norėčiau išgirsti, iš kur bus paimti pinigai ir kada vis dėlto Vyriausybė [...] prisimins, kad šitoje šalyje žmonės net su magistro laipsniais gali gauti apie 1200 litų.

Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė sako, jog sutarta pensijas pradėti kompensuoti jau šiemet, ir visiems pensininkams proporcingai, neskiriant pagal amžių ar kitus parametrus. Pasak Seimo vadovės, per krizę sumažintų pensijų kompensavimo darbo grupė projektus politikams turi pateikti iki sausio pabaigos ir, jei valdantieji pritars, jie bus patiekti prasidėjus pavasario sesijai.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Į posėdį šiandien renkasi darbo grupė dėl per krizę sumažintų pensijų kompensavimo. Jos narys, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas sako, kad toliau bus diskutuojama iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti papildomas išlaidas. Trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrai darbo grupei pristatė galimus variantus, kaip bus kompensuojamos pensijos, tačiau plačiau jų nekomentavo.

Edgaras Savickas, LRT.lt Dar nespėjus nutilti praeitų metų pabaigoje garsiai nuskambėjusioms diskusijoms apie pensijų kaupimą privačiuose fonduose, šią savaitę vyriausybė paskelbė, kad per sunkmetį sumažintos pensijos bus kompensuotos. Nors asmeninis taupymas senatvei ateities pensininkams turėtų padėti išvengti priklausomybės nuo valdžios sprendimų ir vargingo gyvenimo, iš tiesų jokių garantijų nėra. Juolab kad ir ateityje didžioji pensijų dalis greičiausiai bus mokama iš „Sodros“ biudžeto.

Rūta Jankuvienė Penkis ir daugiau vaikų pagimdžiusios motinos nuo šių metų gali gauti antrojo laipsnio valstybės pensiją. Motinos renka pluoštus dokumentų, kad įrodytų ir savo, ir vaikų gerą elgesį. Vaikų charakteristiką rašo darbdaviai. Užsienyje tokių „rašymų“ darbdaviai nesupranta. „Tie, kurie kuria įstatymus ir taip vaiko motinas, matyt, neturi vaikų, – sako Vida Bružienė, Šiaulių miesto gausių šeimų bendrijos pirmininkė, pati išauginusi penkis vaikus. – Aš tos pensijos niekada negausiu.

Jei norite ramios pensijos ar lengvesnių kasmėnesinių sąskaitų apmokėjimų, privalote susiimti ir išmokti protingai tvarkyti savo pinigus. Tyrimai atskleidė, kad tik mažiau nei 20 proc. dirbančiųjų yra pasiruošę netikėtoms išlaidoms, susijusioms su jų pragyvenimu arba sveikata.

Pensijų kompensavimo darbo grupė kol kas nepriėmė jokių sprendimų dėl kompensavimo tvarkos. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, posėdyje tik susidėlioti veiklos principai, o sprendimus planuojama priimti vasario viduryje. Finansų ministras žada, kad tvarka, kaip bus kompensuojamos pensijos, turėtų būti parengta iki kovo 1 dienos. „Mes aptarėme darbo eigą, nusimatėme darbo grafikus ir aptarėme pagrindinius principus, kaip mes toje darbo grupėje dirbsime.

Geriausia šalis pasitikti pensijinį amžių – Panama, rašo „Forbes“. Ši Pietų Amerikos valstybė užėmė pirmą vietą geriausių valstybių pensininkams reitinge, kurį kasmet sudaro tinklapis „International Living“. Pirma vieta Panamai skirta visų pirma dėl to, kad tapti šalies rezidentu yra pakankamai paprasta.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako sieksianti valdančiuosius įtikinti, kad dar šiemet pensijos būtų pradėtos kompensuoti. Pasak jos, socialinės apsaugos ir darbo ministrė turinti siūlymų, kaip tai padaryti. „Ministrė turi planą ir siūlymų, darbo grupė iki pavasario sesijos turi pateikti įstatymą dėl pensijų kompensavimo.

Kaip ir kiekviena paslauga, pensijų kaupimas kainuoja. Už kaupiamų lėšų tvarkymą pensijų kaupimo bendrovė ima mokesčius. Kad dalyviams būtų lengviau juos palyginti, įstatymas leidžia imti tik dviejų rūšių atskaitymus. Įstatymas nustato ir jų maksimalius dydžius. Kaupimo bendrovei neleidžiama atskaityti daugiau kaip 0,65 procento konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir ne daugiau kaip 1 procentą kitokiame pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

Ar pasirinkus pensijų fondą ir pasirašius sutartį, galima persigalvoti ir jį pakeisti? Kada verta priimti tokį sprendimą ir kaip jį įgyvendinti? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Apsisprendus ir pasirinkus pensijų fondą valdančią bendrovę, šio klausimo pamiršti tikrai nereikėtų.

Pensijos kaupimas – ilgalaikis procesas, trunkantis kelerius ar net kelias dešimtis metų. Pagal dabartines taisykles, apsisprendus kaupti pensiją ir pasirašius sutartį, persigalvoti dar galite per 30 dienų. Žinoma, tai nereiškia, kad vėliau negalėsite pereiti iš vieno fondo į kitą ar pakeisti fondus valdančios bendrovės – tačiau apskritai pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos jau nebeturėsite teisės.

Pansinis amžius – „slidus reikalas“. Skirtingose pasaulio šalyse jis nevienodas, o vyriausybių sprendimai keisti šį terminą (dažniausiai – ilginti) visada sukelia aršias diskusijas. Lietuvoje pensinis amžius nuo 2012-ųjų metų pradėtas palaipsniui ilginti ir vienodinti. Iki 2012-ųjų metų pensinis moterų amžius buvo 60 metų, o vyrų – 62 metai ir 6 mėnesiai.

Apsisprendus pasirūpinti finansiškai saugia savo ateitimi ir kaupti pensiją, ne mažiau atsakingas žingsnis – išsirinkti pensijų kaupimo bendrovę ir fondą. Į ką būtina atkreipti dėmesį priimant šį atsakingą sprendimą? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Lietuvoje pensijų fondai veikia apie 10 metų, tačiau kai kuriuos jų valdančios bendrovės (bankai, draudimo bendrovės) veiklą vykdo žymiai ilgiau.

Daugėjant pensinio amžiaus žmonių, išvykstančių į kitas Europos Sąjungos (ES), Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybes ir Šveicariją, daugėja ir klausimų, kas atsitiks su jų Lietuvoje paskirta senatvės pensija, kurią jie gavo iki šiol; ką daryti, kad pensijos mokėjimas nebūtų sustabdytas ir kaip elgtis, norint atnaujinti pensijos mokėjimą. Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija.

„Anuiteto pirkimas“ – ši frazė gali sukelti abejonių ne vienam pensiją kaupti apsisprendusiam gyventojui. Ką ir kodėl dar reikia pirkti, kad gautum savo visą gyvenimą kauptus pinigus? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Mano nuomone tai tik toks pasakymas, posakis. Iš tikrųjų pensijų anuiteto pirkti nereikia, t.y. nereikia mokėti už tai kažkaip papildomai.

Pensijų kaupimu užsiimančių bendrovių veikla nuolat griežtai valstybės prižiūrima bei kontroliuojama. Valstybinę gyvybės draudimo bendrovių bei pensijų fondų valdymo įmonių priežiūrą vykdo Lietuvos Banko Priežiūros tarnyba. Ši tarnyba išduoda kaupimo bendrovėms veiklos leidimus, atlieka reguliarius jų veiklos patikrinimus, pensijų kaupimo įmonės joms siunčia veiklos ataskaitas.

Gyvenime nutinka įvairių dalykų – žmonės netenka darbo, nusprendžia viską palikę išvykti į kitą šalį ar ištikus nelaimei gali tapti visai nedarbingi. Kas nutiks, jei nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas? Net ir tuo atveju, jei kuriam laikui ar visai nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas, jūsų sukauptos lėšos ir toliau „dirbs” pensijų fonde (bus investuojamos) ir lauks, kada jūs sukaksite pensinį amžių.

Dalyvauti pensijų kaupime iki gruodžio 2 d. apsisprendė daugiau kaip milijonas šalies gyventojų, o daugiau kaip 400 tūkst. iš jų pasiryžo savo senatvei kaupti dar ir papildomai, prisidedant iš savo lėšų. Ką rodo toks gyventojų aktyvumas? Į klausimus atsako ekonomistė Rita Nogė: Kokie gyventojų pasirinkimo rezultatai paaiškėjo po gruodžio 2 d. termino? Pagal oficialią statistiką, naujoje pensijų kaupimo sistemoje su savo priemoka ir valstybės skatinimu kitais metais dalyvaus iš viso 408 tūkst.

Vertinti dabartinę Lietuvos pensijų sistemą – sudėtinga užduotis. Sunku prognozuoti 10 ar daugiau metų į priekį, viskas priklausys nuo ekonominės situacijos tiek Lietuvoje tiek ir Pasaulyje. Pasakyti tvirtai, kad dabartinė Lietuvoje vykstanti pensijų reforma ir pastarieji jos pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2014 m. (turiu galvoje sistemą 2+1+1, o nuo 2016 m. 2+2+2) yra vieninteliai teisingi, neįmanoma. Tačiau kad tai yra žingsnis pirmyn sprendžiant nūdienos „Sodros“ problemas, neabejotina.

Skirtingų rūšių pensijos, motinystės, tėvystės pašalpos, šiemet, kaip ir ankstesniais metais gyventojus gruodį pasieks kiek anksčiau nei įprastai. Kadangi įprastinės išmokų dienos sutampa su nedarbo dienomis per Kalėdas, vadovaujantis nustatyta tvarka, jos bus išmokėtos darbo dieną prieš šventes. Didžioji dalis senatvės pensijų į gavėjų sąskaitas bankuose jau pervestos praėjusią savaitę – gruodžio 10–12 dienomis.

Kas penktas darbingas Lietuvos gyventojas teigia, jog rūpintis pensija dar per anksti, panašiai tiek pat mano, jog jiems pakaks pinigų, kuriuos senatvėje mokės „Sodra“. Tik kas tryliktas jau dabar papildomai atideda dalį savo atlyginimo, kas devintas investuoja, imasi verslo, pajamas nuo kurio pridės prie valdiškos pensijos kai išeis užtarnauto poilsio. Tokias tendencijas atskleidė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta apklausa.

Naujausiais duomenimis, iki 2013 m. gruodžio 2 d. pateikusiųjų sutikimus į pensijų fondus mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis skaičius – 407,5 tūkst. Pateikusiųjų pranešimus apie pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą sustabdymą skaičius – 24 tūkst. Skaičius asmenų, kurie pensijų įmokas kaups pagal sąlygas, galiojusias iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 684,3 tūkst.

Pensinis amžius ir ypač jo ilginimas – jautri tema kiekvienoje šalyje, kurios vyriausybė ryžtasi priimti tokį sprendimą. Pensinio amžiaus ilginimas Lietuvoje (2026 metais jis pasieks 65 metų ribą) taip pat sukėlė daugybę prieštaringų vertinimų – bet ekonomika nestovi vietoje ir gyventojai turi prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių. Daugelyje Europos šalių, pvz. tokių kaip Danija, Švedija, Belgija ir kt., pensinis amžius jau dabar siekia 65 metus.

„Sodros“ duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje nuolat daugėja dirbančių pensininkų. Vien šiemet dirbančių pensininkų skaičius išaugo nuo 62,1 tūkstančio sausio mėnesį iki 63,7 tūkst. spalį, nors bendras pensijų gavėjų skaičius sumažėjo nuo 601 tūkst. iki 598,8 tūkst. 2009 metų gruodį, kai tik buvo pradėta vesti dirbančių pensininkų statistika, jų buvo 57,7 tūkstančio. 2010 metais dirbančių senjorų sumažėjo – sausį jų buvo 55,2 tūkst.

Pensiją kaupti pasiryžusiems gyventojams neretai iškyla klausimas – kokiu gi būdu sulaukus pensijos jiems bus išmokėti visą gyvenimą kaupti pinigai? Atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė: – Kokiu būdu gyventojams išmokami sukaupti pinigai atėjus pensijai? – Visų pirma – jei pensijų fonde kaupęs žmogus miršta iki tol, kol sulaukia savo pensinio amžiaus, visą jo sukauptą sumą paveldi jo artimieji.

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2013-aisiais kilo maždaug po 1 litą per mėnesį ir metų gale pasiekė apie 825 litus – apie 40 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tačiau tai nereiškia, kad sulaukus pensinio amžiaus turite gyventi vien iš pensijos.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad sumažintos pensijos bus kompensuojamos iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų viršplaninių pajamų. Tuo tarpu finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad tai priklausys nuo finansinės šalies padėties. „Mes kompensavimo mechanizme numatysime, kad būtų ir valstybės biudžeto viršplaninės pajamos, ir „Sodros“ biudžeto viršplaninės pajamos“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Skirtingose pasaulio šalyse pensinis amžius nevienodas – vienur darbuotojai užtarnauto poilsio gali išeiti dar nesulaukę 60-ies, kitur dirba kone iki 70-ojo gimtadienio. Anksčiau į pensiją išeina pareigūnai ir kariškiai, kai kur nustatytas skirtingas pensinis amžius vyrams ir moterims. Lietuvoje iki 2012-ųjų pensinis moterų amžius buvo 60 metų, o vyrų – 60 metų ir 6 mėnesiai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose tarp vyresnio amžiaus gyventojų vis populiaresnis tampa tik dalinis išėjimas į pensiją – net ir sulaukę garbaus amžiaus, senjorai neskuba pasitraukti iš darbo rinkos. Mičigano universiteto tyrimas parodė, kad vis daugiau į pensiją išeinančių amerikiečių priima pasiūlymus ir toliau darbuotis ne visu etatu ar pareigose, teikiančiose mažiau nei pusę iki tol gautų metinių pajamų.

Jei visą gyvenimą sunkiai dirbę ir kaupę santaupas svajojate pensiją praleisti kokioje nors saulėtoje pajūrio šalyje, turime jums gerų žinių – Amerikoje įsikūrusi tyrimų ir viešųjų ryšių bendrovė „Live and Invest Overseas“ sudarė palankiausių pensijos praleidimui vietovių sąrašą. Vietovės buvo vertinamos pagal 12 kriterijų, tokių kaip klimatas, pragyvenimo kaina, sveikatos apsauga ir infrastruktūra, ar šalyje galima susikalbėti angliškai ir kt.

Kiek pinigų jums reikės, kai išeisite į pensiją? Tai vienas sudėtingiausių klausimų planuojant savo auksinius metus. Tiesą sakant, šis klausimas toks „slidus“, kad daugelis žmonių net nesivargina skaičiuoti ir naudojasi universalia taisykle: išėjus į pensiją galima patogiai gyventi, jei gaunate 70 proc. savo buvusių pajamų, rašo Businessinsider.com. Tie, kuriems patinka iššūkiai, gali suskaičiuoti tiksliau. Išėjus į pensiją ir senstant, neišvengiamai padidės išlaidos sveikatos apsaugai.

Ar esate paskaičiavę, kelerių metų būdami išeisite į pensiją? Iki 2012-ųjų metų Lietuvoje pensinis moterų amžius buvo 60 metų, o vyrų – 62 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2012 m. pensinis amžius pradėtas didinti: jis kasmet moterims ilginamas 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą.

Regina MUSNECKIENĖ Kaimuose dabar geriausiai gyvena senukai. Jie turi stabilias pajamas, nes gauna pensijas. Tačiau pensininkams nutinka ir blogų dalykų - kartais jie turi išlaikyti penkiasdešimties metų vaikus. Sumažėjo pašalpos gavėjų Pakražančio seniūnijos socialinė darbuotoja Elena Kasparavičienė sako, jog šį rudenį seniūnijoje sumažėjo pašalpų gavėjų. Jų būdavo po 127 – 130. Šiuo metu iš valstybės gyvena tik 103. Viena iš priežasčių, dėl ko sumažėjo pašalpų gavėjų, tai griežtesnė kontrolė.

Manote, kad dirbate daug ir sunkiai? Kurių šalių gyventojai iš tiesų dirba negailėdami savęs ir viršydami įprastas darbo valandas? Statistikos ir vizualizacijų mėgėjai pasaulio šalių (deja, ne visų) duomenis sudėjo į vieną žemėlapį, kuriame atsispindi „darbininkų“ ir „tinginių“ regionai, rašo „Business Insider“. Šiame žemėlapyje raudona arba oranžine spalva nuspalvintose šalyse žmonės dirba sunkiausiai ir ilgiausiai.Vienos tokio indekso lyderių – Pietų Korėja ir Meksika.

Ketvirtadienį „Sodra“, gavusi galutinius duomenis iš pensijų fondų, suskaičiavo, kiek gyventojų kokį pensijos kaupimo būdą pasirinko. Kartu paaiškėjo ir tarp kokių gyventojų grupių vienas ar kitas pasirinkimas buvo populiariausias. Iš viso gyventojai yra sudarę per 1,115 mln. pensijos kaupimo sutarčių. 686,8 tūkst. gyventojų liko kaupti senąja tvarka – į jų sąskaitas pensijų fonduose kitąmet bus pervedami 2 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Seimas atsisakė priimti opozicijos inicijuotą rezoliuciją, kuria siūlyta įpareigoti Vyriausybę dar kartą apsvarstyti per krizę sumažintų pensijų kompensavimo galimybes ir tam numatyti lėšų kitų metų biudžete. Už rezoliucijos priėmimą balsavo 33 Seimo nariai, prieš - 44, o susilaikė 23. Po to 64 balsais prieš 33 rezoliuciją Seimas iš viso atmetė.

Seimas iš naujo pradėjo svarstyti patikslintą kitų metų "Sodros" biudžeto projektą. Vyriausybė, tikslindama projektą, 400 tūkst. litų sumažino "Sodros" deficitą, tačiau neatsižvelgė į parlamentarų priekaištus dėl Darbo biržos finansavimo iš "Sodros", taip pat į tai, kad "Sodros" pervedimams į antros pakopos pensijų fondus lėšos skiriamos ne iš valstybės biudžeto, o iš "Sodros". Kitais metais planuojamos "Sodros" pajamos yra 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų.

Iki gruodžio 2 dienos gyventojai, dalyvavę II-osios pakopos pensijų kaupime, turėjo apsispręsti, kaip savo senatvei kaups toliau? Pensijų kaupimo bendrovės apie gautas gyventojų paraiškas turėjo pranešti per 3 darbo dienas, tad ketvirtadienį „Sodra“ susumavo ir pranešė galutinius rezultatus, kaip gyventojai rinkosi kaupti pensiją ateityje. Spręsdami dėl tolesnio pensijų kaupimo gyventojai aktyviausi buvo baigiantis apsisprendimo terminams.

Europos pensijų krizė savaime nepraeis. Vyriausybės turi stengtis labiau, o gyventojai – priimti pokyčius. Šiuo metu Europa patiria tarsi sulėtintą sprogimą, kurį sukėlė visų laikų nuspėjamiausia socioekonominė uždelsto veikimo bomba.

Dalies lėšų pervedimas iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto į privačius pensijų kaupimo fondus yra tik žaidimas, kenkiantis viešiesiems finansams ir „Sodrai“; pensijų reformos perspektyvos – liūdnos, sako LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti ekonomikos ekspertai. „Dabartinės pensijų reformos ir egzistuojančių trijų pakopų pensijų kaupimo būdų perspektyvos – liūdnos. Pasaulis nėra sugalvojęs nieko geriau už socialinio draudimo pensijas.

Šiandien buvo paskutinė diena, kai II-sios pakopos dalyviai turėjo pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups pensiją savo senatvei. Gyventojai galėjo nekeisti situacijos, t.y. toliau kaupti „Sodroje“ ir pensijų fonde, grįžti vien tik į „Sodrą“ arba prie kaupimo fonde prisidėti dar ir savomis lėšomis, tokio pat papildomo indėlio sulaukiant ir iš valstybės. Nors šis sprendimas – atsakingas ir ilgalaikis, tūkstančiai gyventojų jį, kaip įprasta, atidėjo paskutinei minutei.