pensija

Ar jau pagalvojote, kokio dydžio pensiją gausite ateityje? 2013 metų pradžioje vidutinė pensija Lietuvoje siekė 816 litus, t.y. apie 40 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Ar jums pakaktų tokios sumos, o gal finansiškai užtikrintai senatvei jau dabar taupote ir investuojate papildomai? Sužinoti, kokios pensijos galite tikėtis kaupdami vienu ar kitu būdu, padės speciali Pensijų skaičiuoklė, o Balsas.

Apsispręsti dėl pensijos kaupimo būdo ateityje gyventojai turi iki lapkričio pabaigos. Kadangi paskutinė mėnesio diena šeštadienis yra nedarbo diena, pagal teisės aktus galutinis terminas apsisprendimui yra pirmadienis.

Svarstant, kaip kaupti pensiją savo senatvei, daugeliui iškyla klausimų –kuo ypatingas vienas ar kitas kaupimo būdas? Šiuo metu dirbantieji Lietuvoje gali kaupti pensijas trimis būdais – „Sodroje“, t.y. mokėdami socialinio draudimo mokesčius, „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose bei kaupti savarankiškai, tam skirdami dalį savo gaunamų pajamų.

Pensijų kaupimo bendrovių duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 80 proc. pensijų fonduose senatvei kaupusių gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, renkasi galimybę jų artimiesiems paveldėti pensijų fonde sukauptas lėšas. Likusi dalis vietoje to renkasi didesnes išmokas be teisės į paveldėjimą. Jeigu dirbantysis miršta nesulaukęs pensijos, jo sukauptas lėšas, kaip ir kitą jo turtą, gauna paveldėjimo teisę turintys artimieji.

Rami ir finansiškai saugi senatvė – kiekvieno dirbančio žmogaus svajonė. Iki lapkričio 30 d. Lietuvos gyventojai, dalyvaujantys papildomame pensijų kaupime, turi apsispręsti ir pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups savo senatvės pensiją. Tačiau ne vienam šis sprendimas atrodo painus ir sudėtingas.

Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo būsimajai pensijai. Iki lapkričio 30 d. tie, kurie jau dalyvavo pensijų kaupimo sistemoje, turėjo pasirinkti, kaip dalyvauti joje toliau. Tam galimi trys variantai: I variantas: stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir nuo 2014 m. likti tik „Sodros“ sistemoje.

Likus vos kelioms dienos iki galutinio termino apsispręsti, kaip kaupti senatvei, gyventojai suskubo rinktis galimybę kaupti papildomai. „Sodros“ duomenimis, nuo balandžio mėnesio, kai atsirado galimybė rinktis pensijai kaupti papildomai, iki lapkričio 18 dienos ją pasirinko 319 tūkst. 422 dalyviai. Kitaip sakant, tiek žmonių pensijų kaupimo bendrovėms pateikė sutikimus į pensijų fondą mokėti papildomą įmoką savo lėšomis.

Iki lapkričio 30 d. kiekvienas antrosios pensijų pakopos dalyvis turi pasirinkti tolesnį pensijos kaupimo būdą. Pensijų ekspertas Teodoras Medaiskis sako, kad, renkantis būdą, vienas iš kriterijų – ar žmogus pasiryžęs dalį atlyginimo primokėti pats, kad gautų valstybės subsidiją.

Liko keletas dienų iki lapkričio 30-osios, kai Lietuvos gyventojai turi apsispręsti kaip kaups pensijai ateityje. Jūsų dėmesiui – interviu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. – Liko savaitė per kurią Lietuvos gyventojai turi apsispręsti kaip kaups pensijai ateityje, ar daug jau apsisprendusių? – Toks jau mūsų žmonių bruožas – skubame paskutinę dieną. Kol kas iš visų pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose dalyvių, kurių yra beveik 1 mln. 107,4 tūkst.

 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto galimybę nuo kitų metų vidurio kompensuoti dėl ekonomikos krizės sumažintas pensijas. Apie tai parlamentarus ketvirtadienį informavo komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. "Jeigu surastume galimybę ir pradėtume kompensuoti jau kitais metais nuo liepos 1 dienos, manau, kad mes su koalicijos partneriais surasime tokį būdą ir tokį variantą, ir tikrai socialiai labiausiai pažeidžiamai grupei turėtume surasti išeitį", - teigė B.Bradauskas.

Nors Lietuvos gyventojai sako taupantys tiek pramogoms, daiktams įsigyti, vaikų mokslams, tiek savo pensijai ar netikėtoms išlaidoms, tačiau didžiausia dalis - ketvirtadalis lietuvių teigia visiškai netaupantys, rodo bendrovės „Aviva Lietuva“ atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, 21 proc. lietuvių nurodė kaupiantys piniginį fondą nenumatytoms išlaidoms, beveik tiek pat arba 20 proc. mūsų šalies gyventojų sako taupantys konkrečiam daiktui įsigyti.

Nepaisydamas savo paties finansų patarėjo ir kelių nepriklausomų ekspertų vertinimo dėl dabartinės pensijų kaupimo sistemos ydingumo, premjeras neseniai pareiškė, kad sistema keičiama nebus. Taip Vyriausybė parodė, kad jai svarbiausi yra bankų, jų valdomų pensijų fondų, o ne paprastų žmonių interesai. Ar tikrai tai geras kelias? Juk darbais, ne žodžiais mes Tėvynę mylim.

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Pastaruosius mėnesius nepaliaujamai liejasi įvairiausi pasiūlymai, kaip vėl ir vėl reformuoti II pakopos pensijų sistemą, žeriama pikta kritika pensijų fondams, nekreipiant jokio dėmesio į tai, kad būtent dabar žmonėms reikia konkrečių patarimų ir pavyzdžių, ką rinktis, o ne gąsdinimų ar klaidinimų.

Nemažai gyventojų dar neapsisprendė, kaip pensiją kaups ateityje. Tačiau vis daugiau jų pasinaudoja galimybe sužinoti, kiek mažės jų „Sodros“ senatvės pensija kaupiant privačiuose fonduose. Spalio pabaigoje „Sodros“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 44 proc. dirbančiųjų nėra apsisprendę, kaip kaups pensiją. Neapsisprendusiųjų daugiausia yra tarp jaunesnių, mažesnes pajamas gaunančių ir mažesniuose miestuose ar gyvenvietėse gyvenančių respondentų.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet nenumatoma keisti pensijų fondų veiklą reglamentuojančios tvarkos. „Yra jau senai pasakyta ir niekas nebus keičiama, tas, kas yra patvirtinta, tas ir bus įgyvendinama. Galiu labai aiškiai visus nuraminti - tiek investuotojus, tiek fondų valdytojus, tiek žmones, kurie dalyvauja tuose vadinamuosiuose pensijiniuose kaupiamuosiuose fonduose, kad niekas nesikeis ateinančiais metais“, - interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.

 Šią savaitę išėjusiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje skaitykite žurnalisto Vismanto Žuklevičiaus straipsnį „Skurdo Lietuva“. Autorius rašo, kad ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Likus mėnesiui iki apsisprendimo, kokį pensijų kaupimo būdą pasirinkti, – jokių garantijų, kad pervedimai iš „Sodros“ nebus sustabdyti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad per sunkmetį sumažindama pensijas Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nusižengė Konstitucijai, nes nesilaikė proprocingumo principo ir nenustatė nediskriminacinio pensijų mažinimo masto, taip pat nenumatė pensijų kompensavimo mechanizmo.

Zenonas Gipiškis, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Gyventojams liko beveik mėnuo apsispręsti, kaip toliau kaupti pensiją. Dalyvaujantieji papildomame pensijų kaupime iki lapkričio 30 d. turi apsispręsti dėl pensijos kaupimo privačiuose pensijų fonduose ir pasirinkti vieną iš trijų variantų. Gyventojai turi pasirinkti vieną iš trijų variantų. Pirmas pasirinkimas – nekeisti esamos situacijos.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvos pensininkų laukia sunki ir skurdi ateitis, jei politikai nesiryš kompleksinei valstybės biudžeto ir socialinio draudimo reformai, tikina naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekonomikos ekspertai. „Sistema pasmerkta mirti. Klausimas – nuo ko, paralyžiaus ar infarkto, neišlaikys privatūs pensijų fondai ar „Sodra“. Todėl būsimų pensininkų perspektyvos po dešimties metų labai abejotinos.

Per devynis 2013 metų mėnesius, antros pakopos pensijų fondai su gyventojais pasirašė daugiau kaip 39,1 tūkst. naujų sutarčių, nors per tą patį laikotarpį praėjusiais metais šis skaičius buvo perpus mažesnis – 18,6 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, vis didėjantį žmonių pasitikėjimą antros pakopos pensijų fondais įvardija kaip gero visos pensijų kaupimo sistemos funkcionavimo požymį.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Gali būti, kad didžiausi mūšiai dėl kitų metų biudžeto dalybų vyks tarp valdančiosios koalicijos partnerių? Apei tai – žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. - Pone ministre, apie kitų metų biudžetą nėra ką daug diskutuoti: jis gana padorus, finansinė drausmė užtikrinta, nes pajamos auga, deficitas mažėja.

Seimo nariai antradienį po pateikimo priėmė svarstyti kitų metų "Sodros" biudžetą ir toliau dėl jo diskutuos lapkričio 26-ąją. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako, kad 2014 metais pagrindiniai "Sodros" įmokų tarifai nesikeis: "Keičiasi tik įmokos dalies, pervedamos į pensijų kaupimo bendroves, tarifas - jis mažėja nuo 2,5 proc. iki 2 proc.". Pasak jos, kitų metų prognozuojamos "Sodros" išlaidos gali būti maždaug 0,7 proc. mažesnės, o pajamos planuojamos 0,5 proc.

Jeigu Lietuvoje tik pasigirdo pavieniai vyriausybės patarėjų siūlymai dalinai ar visiškai panaikinti lėšų kaupimą II-os pakopos pensijų fonduose, o sukauptas lėšas grąžinti į Sodros biudžetą, tai kitose Europos šalyse tą jau spėjo padaryti ne viena vyriausybė. Visai neseniai tokio pobūdžio sprendimai buvo priimti ir Rusijoje.

 Būtiną 32 tūkstančių litų kartelę pensijai iš privačių fondų gauti kol kas pasiekė tik 120 žmonių iš daugiau nei vieno milijono. Valdžios pastangos sugrąžinti gyventojus į „Sodrą“ rugsėjo pabaigoje baigėsi triuškinančia nesėkme, todėl būsimiems pensininkams ji pratęsė apsisprendimo terminą iki lapkričio pabaigos. Privačių pensijų fondų šalininkai kritikuoja valdžią, bet irgi nepasiūlo recepto, kaip reikėtų apsaugoti milijardus litų nuo fondų bankrotų.

Rugsėjo mėnesį savanoriškai apsisprendusiųjų kaupti pensijai papildomomis įmokomis gyventojų skaičius jau viršijo 273 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pastebi, kad kartu didėja ir būsimos gyventojų savanoriškos investicijos į asmenines sąskaitas fonduose, iš kurių ir bus mokama dalis ateities pensijos. Skaičiuojant pagal dabartines papildomai kaupti apsisprendusių gyventojų metines pajamas, ši suma viršija 63 mln. Lt.

Dėl mažų senatvės pensijų Lietuvoje prieš 10 metų nuspręsta įsteigti privačius pensijų fondus. Taip tikėtasi paskatinti gyventojus sukaupti papildomą pensiją senatvei. Buvo priimtas sprendimas dalį „Sodros“ įmokų pervesti į minėtus fondus, kad socialiniu draudimu apdrausti gyventojai kauptų lėšas oresniam gyvenimui išėjus į pensiją. Bankai veikė aktyviai ir daugiau kaip 1 mln.

Liko mažiau nei mėnuo, kad apsispręstume, kokioje valstybės pasiūlytoje pensijų sistemoje dalyvausime. Kaip žinia, yra trys alternatyvos. Viena - nekaupti lėšų senatvei, grįžti į „Sodrą“ ir senatvėje gauti jos mokamą pensiją. Antroji alternatyva – nuosaikiai kaupti senatvei privačiuose pensijų fonduose įstatymo nustatyta apimtimi, tai yra, kaupimui nuo kitų metų skiriant 2 procentus „Sodros“ įmokos, o nuo 2020 metų – 3,5 procento.

Šalies premjeras Algirdas Butkevičius privalo nedelsdamas įvertinti Seimo vicepirmininko A. Syso ir savo patarėjų pareiškimus dėl galimo II pakopos privačių pensijų fondų nacionalizavimo ir pervedimų iš „Sodros“ į privačius fondus sustabdymo, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

 Pasaulinio amžiaus stebėjimo indekso (The Global AgeWatch Index) sudarytojų duomenimis, tokios Rytų Europos šalys kaip Ukraina ir Rusija nenumaldomai juda link demografinės krizės. Netrukus trečdalį šio regiono gyventojų sudarys pensinio amžiaus žmonės, deja, šalių vyriausybės nėra pasiruošusios tokiems pokyčiams, rašo „The Financial Times“. Indekso kūrėjai, „HelpAge International“ bei Jungtinių Tautų populiacijos ir vystymosi fondas, apžvelgė 89 proc.

 II pakopos pensijų fondams Lietuvoje – jau beveik 10 metų, tačiau kartais vis dar bandoma dvejoti dėl jų reikalingumo. Tokių dvejonių pasekmė – pakankamai pesimistiškos Europos Komisijos prognozės pensinio aprūpinimo klausimu ateityje, susijusios su Lietuvoje pensijoms tenkančia viešųjų išlaidų dalimi. Lietuvoje kaupiančiųjų II pakopos pensiją dalis tarp visų gyventojų yra mažiausia, lyginant su Latvija ar Estija.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Pensijų kaupimo būdo pasirinkimo laikui artėjant į pabaigą, bankai tikisi sulaukti skubančių įšokti į traukinį bangos. Ekonomistės Aušros Maldeikienės manymu, jaunimas, einantis į privačius pensijų kaupimo fondus, tikisi didesnio saugumo ir gerokai išlošti, bet savo žingsnio neįvertina kritiškai. „Jaunimas nesupranta, kad ir „Sodra“, ir privatūs fondai yra susiję su šalies ekonomikos būkle.

Krymo (Ukraina) gyventoja teisme bando išsireikalauti sau priklausančią pensiją. Krymietė Ida Golubok, kuri dabar gyvena Izraelyje, tapo pasaulio rekordininke, mat gauna mažiausią pensiją – jos dydis yra vos 41 kapeika (13 centų). Telefonu iš Izraelio 77-erių I. Golubok pasakojo, kad į pensiją išėjo dar 1991-aisiais ir po kelerių metų paliko Simferopolį. Vos išvykus iš šalies, jai nustota mokėti ukrainietišką pensiją, todėl moteris kreipėsi į teismą, praneša newsru.ua.

Priartėjus pensijai, Baltijos šalių gyventojai jaučiais vis mažiau saugūs dėl savo sveikatos. Latvijoje dėl sveikatos sakosi esą saugūs tik 20 proc. šeštąją dešimtį perkopusių žmonių, Lietuvoje - mažiau nei pusė gyventojų (47 proc.). Estijoje senjorai jaučiasi saugiausiai - 51 proc. estų, vyresnių nei 60 metų, yra ramūs dėl savo sveikatos.   Taigi Latvijos sveikatos saugumo rodiklis yra žemiausias tarp trijų Baltijos šalių.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarė ekonominę ir finansinę šalies padėtį, kitų metų valstybės biudžeto formavimą, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą bei Konstitucinio Teismo nutarimų dėl darbo užmokesčio mažinimo neproporcingumo ir pensijų kompensavimo įgyvendinimą. Pasak Prezidentės, šiuo metu šalies ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europoje, tai palaipsniui turi pradėti justi visi žmonės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė aiškinsis, kaip Vyriausybė ketina atstatyti sumažintas valstybės tarnautojų ir teisėjų algas, kompensuoti sumažintas pensijas bei kada bus svarstomas šalies finansinę drausmę įtvirtinantis konstitucinis įstatymas. Apie tai šalies vadovė antradienį kalbės su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, pranešė Prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba.

Daugiau nei dešimtmetį kartu su prof. R. Lazutka ir keletu kitų ekonomistų bei politikų kariaujame nelygų karą su gausia ir gerai ginkluota, o tiksliau – stipriai piniguota privačių pensijų fondų interesų gynėjų, lobistų kohorta. Prieš mus laisvos rinkos (iš tiesų- monopolinės ekonomikos) „ekspertai“, komercinių bankų bei kai kurie žiniasklaidos atstovai.

Anksčiau pensijai jau kaupusių ir nusprendusių mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, daugėja – „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį šis skaičius perkopė 200 tūkstančių ribą. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos nuomone, nuolatinis maksimaliai kaupiančiųjų gausėjimas atitinka prognozes ir dar kartą patvirtina, kad tripakopė pensijų kaupimo sistema yra reikalinga būsimiesiems pensininkams ir atitinka valstybės poreikius.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Dalį pensijos kaupti savo lėšomis, tai yra trečiosios pakopos pensijų fonduose, kol kas apsisprendė vos daugiau kaip šeštadalis pensijų sistemos dalyvių, o apklausos rodo, kad dalis gyventojų visai nežino, kokį variantą rinktis. Ekonomikos analitikas R. Lazutka prognozuoja, kad nuolat dailinamą pensijų kaupimo sistemą netrukus vėl gali tekti taisyti, o nežinantiems, ką daryti, patarimo siūlo kreiptis į savo išrinktus politikus.

 Europoje pilna atskirčių: Šiaurė prieš Pietus, periferija prieš branduolį, Rytai prieš Vakarus. Tačiau viena atskirtis pranoksta visas kitas ir vis blogėja – tai praraja tarp jaunimo ir senosios kartos, rašo CNBC. Apie 23,8 proc. jaunimo euro zonoje gegužės mėnesį neturėjo darbo. Tai sudaro apie 3,5 mln. žmonių. Prastos Europos jaunimo darbo galimybės didina atsiskyrimą tarp kartos Y – žmonių gimusių po 1980-ųjų – bei pokario „kūdikio bumo“ kartos.

 Vyriausybė trečiadienį nutarė sutrumpinti darbo savaitės valandas ir pailginti atostogas sveikatos priežiūros specialistams, darbe patiriantiems didesnę protinę bei emocinę įtampą. Taip įgyvendinta Konstitucinio Teismo gegužę paskelbto nutarimo nuostata, kurioje nurodyta medicinos darbuotojų savaitinio darbo laiko bei atostogų trukmės diferencijavimo būtinybė, pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Lenkijoje taip pat prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais. Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“ (mūsų „Sodra“), o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus.

Kas pasakė, kad užauginus vaikus ir artėjant prie pensijos nebetinka viską pradėti iš naujo? Gerokai perkopusi penkiasdešimtmetį interjero dizainerė panevėžietė Rita Kazanauskienė ryžosi kardinalioms permainoms ir susikrovusi lagaminus išdūmė užkariauti Amerikos.

Nekreipkite dėmesio į tuos, kurie kalba, kad „nebe tie metai“ ar esate niekam tinkamas. Amžius – tik skaičiai ir niekas negali uždrausti mums daryti tai, kas patinka. Gyvenimas vienas ir jis pernelyg trumpas, kad paprasčiausiai sėdėtumėte namie ir dūsautumėte dėl praeities. Šie žmonės įrodė visam pasauliui, kad netgi sulaukus garbingo amžiaus įmanoma perplaukti okeaną, įkopti į Everestą, įgyti išsilavinimą ir daugelį kitų dalykų.

Diskusija, pribrendo ar ne Lietuva pensijų kaupimui, nerimsta. Antros pakopos pensijų dalyviams pasirinkti, kaip toliau kaupti pensiją, liko nedaug laiko. Todėl įvairios nuomonės dėl pensijų ateities kursto aistras ir toliau. Skirtingos pozicijos yra gerai – jos sukuria erdvę diskusijai, kas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės požymių. Vienas iš būdų pagrįsti savo nuomonės tvirtumą – apeliuoti į tarptautinio garso ekonomistus.

  Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad sumažintas pensijas būtų galima pradėti grąžinti nuo 2015-ųjų, jeigu leistų valstybės finansinės galimybės.   "Dėl pensijų grąžinimo rudenį turėtų būti pateiktas įstatymo projektas, kuriame turi būti numatytas pensijų grąžinimo laikotarpis.

Klaipėdos patrulių rinktinės pareigūnas pranešė, kad birželio 25 dieną per pietus Debreceno gatvėje esančiame bute neblaivus E. D. (gimęs 1933 m.), sužinojęs, kad prieš 60 metų žmona (gimusi 1935 m.) jam buvo neištikima, ją sumušė.

Alma MOSTEIKAITĖ Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigose šiais mokslo metais dirba beveik 90 pensinio amžiaus pedagogų. Jų skaičius nedidėja, kiekvienais mokslo metais po truputį mažėja, tačiau išlieka kaip rimta kliūtis įsidarbinti jauniems specialistams. Šiai problemai spręsti trūksta įstatyminės bazės ir įstaigų vadovų noro su mokytojais pensininkais tartis dėl savanoriško pasitraukimo į užtarnautą poilsį.

Vieno didžiausių Danijos pensijų fondo „PenSam“ vyriausiojo ekonomisto Soreno Dijohno teigimu, efektyvios pensijų sistemos bruožas – pasitikėjimas sistema ir tiesioginės įtakos pojūčio nebūvimas. ISM vadybos ir ekonomikos universitete vykusios konferencijos metu, pristatytas Danijos pensijų sistemos modelis, kurios esminis tikslas – valstybės kontroliuojamas skurdo mažinimas.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, 2012 m. pabaigoje Lietuvoje 932,6 tūkst. asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas, gavo bent vienos rūšies pensiją. Palyginti su 2011 m., pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 8,6 tūkst. (0,9 proc.). Su senatve susijusias pensijas (įskaitant netekto darbingumo (invalidumo) bei šalpos pensiją pensinio amžiaus gavėjams) gavo 688,4 tūkst. asmenų. Šioje pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (87 proc.