pensija

Skaitytojų klausėme, ar neįgalumo šalpos pensija turėtų būti laikoma tinkamomis ir stabiliomis pajamomis vertinant asmens finansines galimybes gauti paskolą. Net 69,5 proc. dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad neįgalumo šalpos pensija turėtų būti laikoma tinkamomis ir stabiliomis pajamomis vertinant asmens finansines galimybes. 22,1 proc. apklausos dalyvių atsakė „Ne“. 8,4 proc. atsakiusiųjų neturi nuomonės arba ši tema jų nedomina.

Lietuvių atlyginimai ir pragyvenimo lygis turbūt yra viena iš aktualiausių temų visuomenėje. Pensijinio amžiaus žmonės neretai skundžiasi, kad jų gaunama pensija – per maža ir jos neužtenka net būtiniausioms prekėms. Apie skurdo lygį Lietuvoje TV3 studijoje kalbasi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Visiškai neseniai nuskambėjo informacija, kad valstybės kontrolė atliko tyrimą, kai savivaldybės skyrė 100 mln.

Vyriausybė pritarė siūlymui nustatyti 1,5 šalpos pensijų bazių dydžio šalpos senatvės pensiją motinoms, išauginusioms penkis ar daugiau vaikų, ir tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Tai reiškia, kad šie asmenys, sukakus senatvės pensijos amžiui, gautų 198 eurų šalpos senatvės pensiją. Dabar tokių žmonių gaunamos šalpos senatvės pensijos dydis yra 132 eurai.

Dėl dabartinės pensijų skyrimo tvarkos kai kurie gyventojai gali netekti nemažai pinigų. Neįsigilinęs į visus niuansus vienas skaitytojas pasakojo praradęs jau dviejų mėnesių dydžio pensiją. Tačiau „Sodra“ dėl to problemų nemato ir aiškina, kad žmogus kone pats kaltas, nes nepasidomėjo, kas parašyta jos interneto svetainėje.

Iki liepos 1-osios dėl rimtų priežasčių neapsisprendę, ar pradėti kaupti pensijai antros pakopos fonduose, galės tai padaryti ir vėliau, teigia „Sodros“ atstovas. „Viena iš tokių išlygų tiems gyventojams, kurie buvo naujai įtraukti nuo šių metų pradžios į kaupimą: jeigu jie negavo iš „Sodros“ žinutės, neperskaitė, negavo registruoto laiško – tai galėtų būti viena iš sąlygų, dėl kurių jie galėtų atsisakyti dalyvauti kaupime po termino.

Liepos 1 d. yra paskutinė priimti sprendimui, kaip kaupsite pensijai. Visgi, naujai įtrauktiems į pensijų kaupimą žmonėms, ir tiems, kurie papildomą kaupimą nori tęsti, suteikiama dar šiek tiek laiko apsispręsti (iki liepos 31 d.), ar jie nori, kad įmokos didėtų palaipsniui, ar iškart kaupti maksimaliais tarifais. Praėjusią savaitę „Sodra“ išsiuntė 89 tūkst.

Visus metus Jums teikėme informaciją, klausėmės specialistų komentarų ir, atlikdami apklausas, išklausėme Jūsų nuomonių ir argumentų, ar verta ir ar reikia kaupti pensijai. Iki apsisprendimo, kurį turite priimti iki birželio 30-osios: ar kaupti II-ojoje pensijų pakopoje pagal naująją sistemą, liko vos kelios dienos. Jei vis dar turite abejonių, galbūt šis siužetas padės Jums priimti sprendimą.

Nuo 2026-ųjų ir moterys, ir vyrai Lietuvoje į pensiją išeis 65-erių. Daugelis, ko gero, susimąsto, ar verta ruoštis senatvei? Galbūt išsyk, tapę senjorais, iškeliausime Anapilin? Nustebsite, tačiau statistika rodo, kad lietuviai dar vidutiniškai gyvena kiek daugiau nei 17 metų! Bet ar šį faktą žinome? Apklausa sostinėje atskleis neįtikėtinų dalykų! Štai jaunuolis Marius domisi statistika ir yra skaitęs, kad Lietuvoje žmonės, sulaukę 65-erių, gyvena apie 18 metų.

Jeigu pensinio amžiaus sulaukę gyventojai dėl kokių nors priežasčių laiku nepateikia prašymo skirti pensiją ar jos mokėjimą nukelti, dalį pinigų praranda negrįžtamai. Ministerija laikosi nuostatos, kad pensija yra žmogaus teisė ir jis jos turi paprašyti laiku.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma kadenciją baigusiai prezidentei skirti rentą. Tai nebus vienintelės šalies vadovės pajamos, nes ji ir toliau gaus „Sodros“ senatvės pensiją ir išmokas iš ES. Nutarimu siūloma pasibaigus laikui, kuriam ji buvo išrinkta, skirti Daliai Grybauskaitei 38,79 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį rentą ir nustatyti jos dydį – 3 690,87 euro. Renta mokama iki gyvos galvos.

Senatvė ir pensija ne vienam jaunuoliui kelia nerimą – šia tema kalbama vis dažniau ir garsiau, o ir raginama pradėti kaupti savo pensijai jau dabar. Plačiai diskutuojama tema taip pat pasisakė ir komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis. „221 euras“, – į klausimą, kokia yra jos pensija, man atsako mama ir aš tikrai pasimetu, nes nežinau, kaip reaguoti. Aš net neketinu kalbėti apie tai, kaip iš tokios sumos išgyventi, nes visi suprantam, kad tai yra visiškai neįmanoma.

Po kelių savaičių pasibaigsianti pensijų kaupimo reforma daugeliui dirbančiųjų iš tiesų fiksuos naujo etapo pradžią – pasirengimą finansiškai saugesnei senatvei. Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje kaupdami antroje pensijų pakopoje šiuo metu jau siekia daugiau nei 1,3 mln. lietuvių.

„Sodros“ ir apklausų duomenys rodo, kad Lietuvoje daugėja gyventojų, nusprendusių kaupti ateičiai pensijų fonduose. Nemažai iš tų, kurie apsisprendė kaupti II-oje pakopoje nuo šių metų, kaupti pradeda iš karto maksimaliai.

Apsispręsti, kaip kaupsite papildomą pensiją ir ar iš viso tai darysite, liko kiek daugiau nei dvi savaitės. Ką geriau rinktis – didesnį atlyginimą likusią darbinę karjerą ar papildomas pajamas sulaukus pensijos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje diskusija su Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.

Lietuvoje pensiją galima pradėti gauti anksčiau arba vėliau nei sulaukus nustatyto pensinio amžiaus. Vienu atveju ji gali gerokai sumažėti, kitu – padidėti. Ar ir kada apsimoka pensiją paankstinti ar nutolinti? Kiekvienais metais pensinis amžius yra ilginimas ir 2026 m. jis visiems bus 65 metai. Šiemet vyrų pensinis amžius yra 63 metai ir 10 mėnesių, moterų – 62 metai ir 8 mėnesiai. Pamažu ilginamas ir būtinasis stažas. Jei šiemet jis yra 31 metai, 2027 m. jis pailgės iki 35 metų.

Liko mažiau nei mėnuo apsispręsti, kaip pensiją kaupsime ateityje. Daugelio žmonių sprendimą lems ir tai, kad pensijų fonde sukauptas turtas yra paveldimas. Vis dėlto ne visiems žinoma, kad tokiu atveju mokamas paveldėjimo mokestis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokio dydžio jis yra, kam jį reikia mokėti, o kas nuo jo atleidžiamas. Pagal įstatymą, iki birželio 30 d. gyventojai turi nuspręsti, kaip kaups pensiją likusią darbinę karjerą.

Beliko mažiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupsime papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, ar stabdysime kaupimą juose, ar grįšime į „Sodrą“. Vienas iš klausimų, kylančių svarstantiems, kaip geriausia pasielgti, yra „Kaip bus mokamos išmokos, kai išeisiu į pensiją?“. Paaiškinti, kaip ir kokias išmokas gaus skirtingas sumas sukaupę II-os pakopos pensijų fondų dalyviai, paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų skyriaus vedėją Ingą Buškutę, o Lietuvos banko Ilgalaikių t...

Nuo šių metų pradžios pensijų kaupimo dalyvių sąskaitos jau pasipildė beveik 140 milijonų eurų, iš jų 41 mln. eurų kaip paskaitą skyrė valstybė. Aktyviai pensijų kaupime dalyvauja ir įmokas moka 830 tūkstančių gyventojų – rodo naujausi „Sodros“ duomenys. „Sodra“ į pensijų kaupimo dalyvių sąskaitas pervedė įmokas už balandį – iš viso beveik 38 milijonus eurų. Palyginti su kovo mėnesiu daugiau nei 3 mln. eurų išaugo valstybės paskatų suma, kuri balandį perkopė 10 milijonų eurų ir pasiekė 12,8 mln.

Visus metus rengėme „Mano piniginė“ siužetus, teiravomės Jūsų nuomonės apie naująją pensijų kaupimo sistemą ir Jūsų dalyvavimą joje. Nuomonių išgirdome įvairių, todėl labai įdomu, kokia ta statistika? Ar kaupti pensijai Lietuvoje populiaru? O ką daryti tiems, kuriems pensijų draudimų bendrovė priskirta automatiškai? Ar galima ją keisti, jei taip, ar ši paslauga mokama? Atsakymai į mums visiems aktualius klausimus šiame reportaže:...

Šiandien rubrikoje „Mano piniginė“ pateikiame paprastą klausimą: kaip rašomas žodis „pensija“: su raide c ar s? Ką apie tai galvoja vilniečiai ir sostinės svečiai? Kviečiame žiūrėti smagią apklausą, prieš tai klustelėję Jūsų, ar žinote, koks žodžio „pensija“ atitikmuo lietuvių kalboje? Atsakymas apklausos pabaigoje.

Atlyginimai Lietuvoje didėja, tačiau nepaisant to vis daugiau pensinio amžiaus darbuotojų neina ištarnauto poilsio, bet darbuojasi toliau. Į pensiją išėjusių anksčiau laiko laukia kur kas mažesnė išmoka, įspėja „Sodra“. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos siekė 1 202 eurus. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc.

Iki birželio pabaigos gyventojai dar turi galimybę nuspręsti, kaip pensiją kaups likusį gyvenimą, ar išmokas gaus tik iš „Sodros“, ar ir kitų šaltinių. Daugelis neapsisprendusių iki pensijos gaus mažesnį atlyginimą. Šiemet įsigaliojo įstatymas, pagal kurį visi nauji pilnamečiai darbuotojai iki 40 metų į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje įtraukiami automatiškai. „Sodra“ tokiems darbuotojams parenka fondą ir informuoja apie kaupimo pradžią.

Daugelis šalies gyventojų jau apsisprendė, ar kaups papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose. Tačiau nors laikas, per kurtį reikia priimti sprendimą, tirpsta – liko tik kiek daugiau negu mėnuo – vis dar yra svarstančių, ar pradėti kaupti, tęsti kaupimą ar jį stabdyti, o gal su esamomis santaupomis grįžti į „Sodrą“. Šį kartą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiąja patarėja pagyvenusių asmenų klausimais Audrone Morkūniene, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asocia...

Ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintiems šalies gyventojams siūloma numatyti palankesnę išankstinės pensijos gavimo tvarką – ją gaunant pagrindinė senatvės pensija nebūtų mažinama. Tai numatančią Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava. „Turint tokį didelį darbo stažą būtų teisinga nemažinti senatvės pensijos žmonėms, jeigu jie pasinaudos galimybe gauti išankstinę pensiją“, – pataisų aiškinamajame rašte nurodė A. Dumbrava.

Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodra“) šią savaitę pradėjusi vadovauti Julita Varanauskienė sako, kad šalyje daugėjant savarankiškai dirbančių žmonių ir atsirandant naujoms darbo formoms reikia modernizuoti socialinio draudimo sistemą, dabar orientuotą į nuolatines pajamas gaunančius gyventojus.

Dabartiniai įstatymai neleidžia didinti vidutinės pensijos iki 400 eurų, kaip kad siūlo į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis. Šią iniciatyvą kai kurie ekspertai vadina tiesiog rinkėjų papirkinėjimu, nes išmokos turi būti didinamos ne tik prieš rinkimus. Praėjusią savaitę S. Skvernelis pristatė savo rinkimų programą.

Pensiją privačiai kaupia daugiau nei milijonas ir trys šimtai tūkstančių lietuvių. Jau paaiškėjo kaip visiems sukauptos privačios lėšos bus išmokėtos senatvėje. Lietuvos bankas parengė tvarką, iš kurios aiškėja, kad dalis lietuvių privačiuose fonduose sukauptas lėšas gaus visas iškart, vienu pavedimu. Kitiems išmokos bus pervedamos kas mėnesį, o jų dydis kaskart gali šiek tiek skirtis. Metų pradžioje gyventojų dėmesio bangos sulaukusi pensijų reforma prislopo.

Nuo šių metų pradžios pradėjusi veikti atnaujinta II-os pakopos pensijų kaupimo sistema ne tik padidins papildomai pensijai kaupiančių žmonių skaičių. Dalis iš jų – tiek jau kaupiantys papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, tiek iki šiol nepradėję kaupti ar sustabdę kaupimą prieš kelerius metus – šiuo metu svarsto, ar kaupti toliau, ar pasitraukti.

Kaupiant II-ojoje pensijų pakopoje, dažnai išgirstame skirtingų interpretacijų: vieni sako, kad pensija nepaveldima, kiti gi tvirtina – kad paveldima. „Mano piniginė“ aiškinasi kaip yra iš tikrųjų ir pataria nepasikliauti vien tik gandais. Atsakymai į rūpimus klausimus – vaizdo reportaže.

Finansų ekspertai tvirtina, kad lietuvių galimybės taupyti ir patiems pasirūpinti oresne senatve nuolat auga, o įvairūs finansiniai instrumentai tampa vis labiau prieinami. Tačiau tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų žinios apie ilgalaikį taupymą ir investavimą labai skurdžios.

„Mano piniginė“ šį kartą apklausai iškeliavo į Suvalkiją. Šmaikščios kalbos apie suvalkiečių skūpumą sklando iki šiol: o kaip yra iš tiesų, ar marijampoliečiai negaili pinigų oriai senatvei ir ar žino, kad jų sukaupti pinigai gali būti paveldėti? Darant apklausą, paaiškėjo, kad beveik pusė respondentų apskritai nekaupia II pensijų pakopoje. O priežastys labai įvairios: štai Jurgita pensijai nekaupia, nes ką tik grįžo iš emigracijos ir nespėjo įsigilinti į dabartinę pensijų sistemą.

Lietuvos gyventojų apklausos parodė, jog net kas septintas lietuvis mano, kad senatvėje jam reikės prašyti pašalpų. Dar daugiau lietuvių tiki, kad išėjus į pensiją jie išgyvens tik su finansine šeimos narių pagalba. Tyrimo organizatoriai sako, kad lietuviai ne tik linkę tikėtis artimųjų pagalbos senatvėje, bet ir manyti, kad padėti tėvams – privalu. Vieni lietuviai dar tik stato savo ateitį, kiti – kiek spėjo pasistatyti, tie – liko tik gyventi iš to, ką per gyvenimą susikaupė.

Lietuvos paštas mobilizavo savo pajėgas, kad Lietuvos senjorai, kuriems pensijas į namus atneša laiškanešiai, jų sulauktų iki šv. Velykų ir spėtų tinkamai pasiruošti didžiajai pavasario šventei. Šiuo metu didžiajai daliai senjorų pensijos jau pristatytos, kita dalis jų turėtų sulaukti artimiausiomis dienomis, rašoma pranešime spaudai. Gyventojai, savo senatvės išmokas atsiimantys pašto skyriuose, taip pat neliks nuskriausti – ir jiems pensijos bus išduotos iki švenčių.

Prie kiek daugiau negu 1,29 mln. šalies gyventojų, šiuo metu kaupiančių lėšas papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, šiemet prisidės nemažai dirbančių žmonių, kurie bus įtraukti į atnaujintą pensijų kaupimo sistemą. Tačiau atnaujinta pensijų kaupimo tvarka ne tik padidins kaupiančių žmonių skaičių. Naujovės laukia ir tų, kurie jau kaupia II-os pakopos pensijų fonduose, mat nuo 2019 m. pertvarkomi ir patys fondai.

Neįgalų sūnų slaugiusi klaipėdietė Genovaitė Narmontienė po jo mirties patyrė šoką, kai sužinojo, jog dėl to, kad tuo metu dar dirbo, nukentėjo jos darbo stažas. Dėl tokios neteisybės moteris daugiau nei prieš metus kreipėsi ir į prezidentę, ir į Seimo narius, bet iki šiol jokios pagalbos sakė nesulaukusi ir galvoja kreiptis į teismą.

Jau po dvejų – trejų metų lietuviams bus pristatytas dar vienas būdas pensijai kaupti. Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad nors politikai apie tai beveik nešneka, bet jau greitai pensijų fondai privalės pasiūlyti naujovę, leisiančią žmonėms privačiai kaupti pensiją migruojant po visą Europos Sąjungą. Paneuropinis pensijų produktas, arba PEPP. Taip besivadinanti naujovė po truputį skinasi kelią Europoje.

Iškilus klausimams, kurią pensijų pakopą rinktis: II-ąją ar III-iąją, vilniečiams ir sostinės svečiams šį kartą užduodame kertinį klausimą: ar pensiją jie norėtų gauti tuomet, kai ateina laikas (II-osios pakopos principu), ar bet kada, kai norisi atsiimti sukauptą sumą (III-iosios pakopos principu). Vilnietė Aistė įsitikinusi, kad pensiją reikėtų gauti tuomet, kai ateina laikas. Merginos argumentas toks: dabar jai pensijos pinigų tiesiog nereikia.

  Visi Lietuvos pensininkai pensijas galės ir toliau atsiimti pašto skyriuose. Lietuvos paštas laimėjo „Sodros“ skelbtą konkursą.   Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė BNS sakė, kad „Sodros“ užsakymu teikiamos dviejų rūšių paslaugos – pensijų išnešiojimo į namus ir jų atsiėmimo pašto ar kitų įmonių skyriuose. Tokie konkursai, pasak jos, skelbiami kas treji metai.

Nors pensijų reforma prasidėjo jau nuo sausio 01-osios, iki šiol netyla diskusijos: ar kaupti II pakopoje, kaip tai padaryti, o gal rinktis tik III-iąją pakopą ar net išsyk abi? Ir apskritai, kokie šių dviejų pakopų skirtumai? Atsakymus į rūpimus klausimus sužinosite pasižiūrėję vaizdo siužetą.

Nuo 2019 metų vykdoma II-os pakopos pensijų kaupimo pertvarka aktuali beveik visiems Lietuvos dirbantiesiems: anksčiau kaupimu senatvei pasirūpinę žmonės nuo sausio pradėjo kaupti naujomis sąlygomis, o iki šiol papildomai nekaupusiems gyventojams, kuriems dar nėra suėję 40 metų, buvo pasiūlyta pradėti kaupti nuo liepos mėnesio.

Nuo šių metų sausio 1 d. lėšas papildomai pensijai II-os pakopos fonduose kaupsime pagal naują sistemą. Nebeliko „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, įtvirtinta nauja kaupimo formulė. Kadangi kiekvienas dirbantysis iki metų vidurio turi apsispręsti, kaupti savo senatvės pensijai papildomai ar ne, šios naujovės ne vienam tautiečiui kelia daug klausimų.

Gyventojams, dalyvaujantiems pensijų kaupime, kyla klausimų, kaip, kada ir kur pervedamos jų kaupiamos lėšos, pateikiami prašymai. "Sodra" pateikia atsakymus: - Mano įmoka į pensijų fondą jau nuskaičiuota nuo darbo užmokesčio.

Šių metų pradžioje atsiradusia galimybe sustabdyti kaupimą II pakopos pensijų fonde jau pasinaudojo apie 40 tūkst. žmonių. Dar keliolika tūkstančių lietuvių, kurie į II pakopą buvo įtraukti automatiškai, taip pat jau pranešė apie norą iš jos išeiti. Kaip tv3.lt teigė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, šiuo metu II pakopos pensijų fonduose kaupia apie 1,3 mln. žmonių.

Praradę didžiąją dalį pajamų, Lietuvos gyventojai pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių bei avalynės. Po to mažintų išlaidas transportui, bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams – valgyti mažiau vaisių ir daržovių. Tokią Lietuvos gyventojų reakciją į klausimą, ką darytų jei gautų tik 30 proc. dabartinių pajamų, atskleidė apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. „Faktas, kad net 68 proc.

Choreografas ir šokėjas Paulius Šinkūnas, kartą du metus dirbęs pagal darbo sutartį, išties tikina per tą laikotarpį prikaupęs tik 0,70 EUR pensijos. Galvodamas apie ateitį, vyras išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą, aktyviai dirba, moka mokesčius, o neseniai susirūpino pensija. Kodėl? Sužinosite, pasižiūrėję siužetą.

Pensijų reforma, ko gero, didžiausią sumaištį sukėlė savarankiškai dirbančiųjų tarpe. Kaip teisingai kaupti II-osios pakopos pensijai: ar tai turi daryti jie patys, ar įmokas perveda užsakovai nuo išrašytos sąskaitos? Kokiu periodiškumu reikia kaupti: kas mėnesį, ketvirtį, ar metams pasibaigus ir daugybė kitų klausimų, atsakymus į kuriuos rasite šiame reportaže.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo 2019 metų mokamos priemokos iš valstybės biudžeto mažų pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų pensijų suma nesiekia 238 eurų per mėnesį. Kaip rašoma pranešime spaudai, svarbu pabrėžti, kad pensija kartu su priemoka 238 eurų ribą pasieks tik tiems žmonėms, kurie yra įgiję būtinąjį stažą. Kitiems priemokos dydis priklauso nuo jų įgyto stažo.

II pensijų pakopa nėra patogi, o tie žmonės, kurie nori kaupti pensijai privačiai, daug laisviau gali jaustis naudodamiesi III–ąją pakopa. Tokios nuomonės laikosi kai kurie ekspertai, piktindamiesi ir tuo, esą nemažą dalį pensijų fondų prieaugio suvalgo jų administravimo mokesčiai. Patys pensijų fondų valdytojai tokią kritiką atmeta. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, II pensijų pakopa, žiūrint iš vartotojo perspektyvos, neturi perspektyvos.

Nuo šių metų įsigaliojusi pensijų kaupimo pertvarka palietė beveik visus Lietuvos dirbančiuosius: jau kaupiantys žmonės nuo sausio pradėjo kaupti naujomis sąlygomis, o iki 2019-ųjų nekaupusiems gyventojams, kuriems dar nėra suėję 40 metų, buvo pasiūlyta pradėti kaupti pensijų fonduose nuo liepos mėnesio.  Pateikiame 10 atsakymų į pagrindinius klausimus, kurie kyla gyventojams apie pensijų kaupimą.