pensija

Nors ekspertai džiūgauja, kad emigrantų srautai iš Lietuvos mąžta, bet nemaža dalis šalies piliečių vis dar sėkmingai darbuojasi įvairiausiose Europos šalyse. Kai kurie jų čia sulauks ir pensinio amžiaus, o kartu su juo ir senatvės išmokų. Kokių minimalių pensijų lietuvių emigrantai gali tikėtis Norvegijoje, Airijoje ir Didžioje Britanijoje, domėjosi naujienų portalas tv3.lt.

Tėvai ar įtėviai, namuose prižiūrintys neįgalius vaikus, nuo 2020 metų pensijai bei nedarbingumui bus draudžiami valstybės lėšomis. Kasmet tam reikės 10-11 mln. eurų. Seimas antradienį praplėtė draudžiamų valstybės lėšomis asmenų sąrašą. Už tokią Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą balsavo 92 Seimo nariai, o du susilaikė.

Lietuvių bendruomenėms pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugus turtingesnėse ES šalyse, dalį pensijų tautiečiai gaus taip pat iš ten. Tiesa, mokant socialinio draudimo įmokas per kelias valstybes, ne iš visų jų pensija emigrantus pasieks vienu metu. Kaip tv3.lt sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis, vos tik žmogus pasiekia lietuviško pensinio amžiaus ribą, jis senatvės pensiją pagal sumokėtas įmokas ir įgytą stažą iš mūsų šalies pradeda gauti nesvarbu, kur begyventų.

Kalbos apie skurdžias „Sodros“ pensijas mobilizuoja lietuvius. Privatūs pensijų fondai skaičiuoja, kad jų klientų ratas plečiasi vis sparčiau. Tūkstančiai žmonių ne tik svarsto, ką daryti su antrąja, bet ir dairosi į trečiąją pakopą, kuriai savo algos senatvei reikia atriekti daugiau. Tiesa, ekonomistai ragina su sprendimais neskubėti. Esą ne visada „Sodra“ veikia prasčiau nei privatūs pensijų fondai.

Pirmasis šių metų pusmetis daugeliui dirbančiųjų – apsisprendimo metas: vieni svarsto, ar likti atsinaujinusioje 2-os pensijų kaupimo pakopoje ir kaupti toliau, kiti – ar tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviu. Ieškantiems informacijos, ką naujoji kaupimo sistema žada būtent jam, į pagalbą ateina ne tik daugybė ekspertų, bet ir pati „Sodra“. Portalo www.

Vasarį bus pradėtos mokėti priemokos iš valstybės biudžeto tiems „Sodros“ pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų išmokų suma nesiekia 238,45 eurų. Tokia priemoka jos gavėjus pasieks kartu su kitomis „Sodros“ mokamomis išmokomis kas mėnesį. Vasario mėnesį priemoka bus išmokėta už sausio mėnesį, kovą – už vasarį ir taip toliau, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šį sykį „Mano piniginė” praeivių teiraujasi: ar jie atsideda lėšų senatvei? Ponas Antanas sako, kad būdamas bankininku, jis jau įprato kas mėnesį atsidėti 10 proc. pinigų nuo gaunamų pajamų. Vyras taip pat kaupia ir II-oje pensijų pakopoje bei yra pasirašęs net dvi III-ios pakopos sutartis, nes rūpinasi savo senatve.

Lietuvos paštas yra pasirengęs perimti pensijų išnešiojimą Vilniuje ir Kaune iš bendrovės „Bastaras“, kuri šiuose miestuose nesugebėjo laiku – iki sausio 26 dienos – išnešioti pensijų. Pasak Lietuvos pašto atstovės Vaidos Budrienės, bendrovė pensijų išnešiojimą yra pasiryžusi perimti bet kada. „Kai bus paskelbta, kas oficialiai nešios pensijas, jei tai bus Lietuvos paštas, tai esame bet kada pasirengę perimti“, – BNS sakė V. Budrienė.

Rizika skyrybų atveju netekti pusės privačiame pensijų fonde sukauptų pinigų egzistuoja. Vis dėlto, teisininkai ramina, kad teismai Lietuvoje kol kas nėra įtvirtinę taisyklės, kuri buvusiems sutuoktiniams padalintų II ir III pensijų pakopose sukauptas sumas.  Ne visi žino, kad kaupia  Kaip tv3.lt pripažino advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Langys, fonduose sukauptų pinigų likimas skiriantis yra diskusijų vertas klausimas.

Šiemet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose, tiek iki šiol nepradėjusių kaupti ar sustabdžiusių kaupimą prieš kelerius metus, laukia pokyčiai. Žmonės bus aktyviai skatinami dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, bet daliai jų iki birželio 30 d. teks apsispręsti, ar kaupti toliau, ar pasitraukti.

Šiomis dienomis gyventojai sulauks didesnių pensijų. Nuo šių metų pradžios visos socialinio draudimo pensijos buvo indeksuotos ir padidėjo 7,63 proc. Padidintos ne tik senatvės, bet ir našlių bei našlaičių, netekto darbingumo (invalidumo) maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, taip pat kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, praneša „Sodra“ Norint iš anksto žinoti, kiek apytiksliai padidės asmeninė pensija, reikia sumą, gautą gruodžio mėnesį, padauginti iš 1,0763. Jeigu gyventojas gau...

Visai neseniai startavus pensijų reformai, net ir papildomą kaupimą prieš kelerius metus sustabdę asmenys bus grąžinami į privačius pensijų fondus. 2013-aisiais pensijų fonduose asmenys kaupdavo po 2,5 proc. nuo savo draudžiamų pajamų. O nuo 2013-ųjų kaupimui pritaikytos naujos sąlygos: jei žmogus pasirinkdavo, įmokos į dalyvio asmeninę pensijų sąskaitą mokėtos iš trijų šaltinių: iš „Sodrai“ sumokėtos įmokos, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšų.

Už galimybę išėjus į pensiją artimiausiu metu gauti papildomus 3,5 euro tektų savo piniginę palengvinti kone 1200 eurų. Pasirodo, tokia yra vieno vadinamojo „Sodros“ apskaitos taško vertė. Tarkime, į pensiją šiemet išėjęs dirbantysis, būdamas 63 metų, visą „investuotą“ sumą atgautų išmokomis būdamas vyresniu nei 90-ies metų. Kaip tv3.lt patvirtino „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė, įsigyti vieną apskaitos vienetą (tašką) šiandien galima už 1188 eurus.

Šią savaitę Lietuvoje įsigaliojusi pensijų reforma įnešė keletą korekcijų į vadinamąją II pensijų kaupimo pakopą. Į ją ne tik automatiškai įtraukti visi dirbantieji iki 40 metų, bet ir suteikta galimybė pradėjusiesiems joje anksčiau kaupti, to atsisakyti. Alga padidės iš karto Kaip priminė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, visi Lietuvos dirbantieji, kurie dalyvavo II pakopos pensijų kaupime iki šiol, ir toliau jame dalyvauja, nepriklausomai nuo amžiaus ir pasirinktos kaupimo formos.

Išėję į pensiją, gausime kauptas išmokas: kokios grėsmės gali kilti, jei sugalvosime išsyk atsiimti visą sumą? Kaip teisingai pasielgti? Psichologų, ekonomistų ir policininkų patarimai – siužete.

  Jeigu kaupiate II pakopoje, tai išėję į pensiją po 2020 metų sukauptus pinigus galėsite atsiimti keliais būdais. Jeigu sukaupta 3000 eurų ar mažiau – kaupusiam žmogui bus išmokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta 3001-10 000 eurų – bus mokamos periodinės išmokos. Šie pinigai yra paveldimi.   Jei sukaupta daugiau nei 10 000 eurų – asmuo turės įsigyti pensijų anuitetą, o išmokos bus mokamos iki mirties.

Reformuojama pensijų kaupimo sistema kelia daug nežinios ateities pensininkams, o dabartiniams pensijų gavėjams svarbiausias vienas klausimas – ar pensijos augs. Laimei, specialistai vieningai tikina, kad išmokos stabiliai didės. Tačiau klausimas, kaip ilgai, nes panašu, kad naujoji pensijų sistema gali būti per dosni. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka – visi dirbantys gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Kaupiantieji galės prisidėti 3 proc.

Naujieji metai dabartiniams pensininkams atneš kiek didesnes pensijas, o senatvei dar tik kaupiantiems – esminius pensijų kaupimo pokyčius. Nuo liepos 1 dienos visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą su galimybe atsisakyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketvirtadienį žurnalistams pristatė nuo kitų metų įsigaliosiančius pensijų kaupimo pokyčius. Pensijos auga Nuo Naujųjų metų visiems šalies pensininkams dėl pensijų indeksavimo pensijos augs 7,63 proc.

Metų pabaigoje ne tik džiaugiamasi nuveiktais darbais, bet ir skubama baigti likusius bei planuojame ateitį. „Numesiu svorio ir pradėsiu sveikai maitintis“, „perskaitysiu visas knygas, kurioms vis trūko laiko“, „suplanuosiu šeimai pačias šauniausias atostogas“, – tai tik keletas pavyzdžių, ką pasižadame sau pasitikdami Naujuosius metus.

Sausį dalies senjorų, kuriems pensijos pristatomos į namus, laukia pokyčiai. Dalyje savivaldybių pensijas į namus atneš nebe Lietuvos paštas, kaip iki šiol, o kitų pensijas pristatančių įmonių darbuotojai. Nuo kitų metų pradžios pensijas Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Palangos miesto, Kretingos, Šilutės, Vilkaviškio, Jurbarko rajonų, Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių gyvenamosiose vietovėse atneš bendrovės „Bastaras“ darbuotojai.

Gyventojams, kurie dalyvauja pensijų kaupime ir buvo pasirinkę kaupimą pagal formulę 2+0+0 bei nuo savo darbo užmokesčio įmokų į pensijų fondus nemokėjo, šią savaitę sulauks „Sodros“ informacinių pranešimų apie aktualius pensijų kaupimo pokyčius. Gyventojai pranešimus ras prisijungę prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui, o tie, kurie yra nurodę elektroninio pašto adresą, sulauks informacijos ir elektroniniu paštu.

Sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, turi priimti gyventojai. O „Sodra“ įdarbino išmanųjį patarėją, kuris patars, ką jie turės daryti, norėdami priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Kaip rašoma „Sodros“ pranešime spaudai, patarėjas (www.sodra.lt/patarejas) dirbs 24 valandas per parą be poilsio dienų ir susisiekti su juo bus galima internetu.  „Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau gyventojų, besidominčių pensijų kaupimu.

Loterija. Taip trumpai galima pavadinti jau po Naujųjų Lietuvoje įsigaliosiančią naujovę – automatinį jaunesnių nei 40 m. darbuotojų įtraukimą į privačius pensijų fondus. Tai, kokioje bendrovėje jūsų pinigai bus kaupiami, nuspręs „Sodros“ sistema. Dalyvauja penkios įmonės Jau sausio 2 d. „Sodra“ kiekvienam dirbančiajam visiškai atsitiktine tvarka parinks vieną iš penkių pensijų kaupimo bendrovių. Gyventojai apie tai, kokia įmonė jiems priskirta, bus informuoti iki sausio pabaigos.

Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių 2 pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių, laukia pokyčiai. Visi kaupiantieji mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio, o nenorintieji dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, turės teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti.

Artėjant pensijų kaupimo pertvarkai, kuri startuos nuo kitų metų sausio 1 dienos, Lietuvos gyventojai vis aktyviau domisi, kaip būsimos permainos paveiks būtent juos. Atsakyti į svarbiausius jiems kylančius klausimus paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės.

Statistika rodo, kad praėjusių metų pabaigoje beveik 1,3 mln. lietuvių pensiją kaupė II pakopos pensijų fonde, o jų sukauptas turtas tuoj pasieks 3 mlrd. eurų. Nors retas tautietis pasidomi, kaip sekasi jo pasirinktam fondui, visuomenėje yra manančių, kad pasitikėti pensijų fondais gana rizikinga, mat jie gali bankrutuoti.

Kaupiant pensijai neretai apninka dvejonės: o jei pensijų fondas, kuriame kaupiu pinigus, ims ir bankrutuos? Senatvėje liksiu be pinigų? Bet ar tokios abejonės pagrįstos? Atsakymas - reportaže.

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks papildomo lėšų šaltinio be „Sodros“ pensijos. Tačiau net penktadalis iš jų teigia šiuo šaltiniu nepasirūpinę, rašoma bendrovės „INVL Asset Management“ pranešime spaudai.  Tuo tarpu net ketvirtadalis apklaustųjų nežinojo, ar jiems pensijoje reikės papildomų lėšų be „Sodros“ pensijos, o 17 proc. atsakė, kad jiems papildomų lėšų nereikės.

Naudinga žinoti, kaip dirbantys gyventojai gali kaupti pensijai kitąmet. Skirtingas sumas kaupimui pensijai žmonės atseikės priklausomai nuo to, kiek jie uždirba. Dabar kaupiantys pensijai, bet toliau to nenorintys daryti, turi du pasirinkimus apie kuriuos turi informuoti savo pensijos kaupimo bendrovę. Pirma, grąžinti į „Sodrą“ visą sukauptą lėšų sumą ir už tai gauti didesnę „Sodros“ senatvės pensiją. Antra, stabdyti kaupimą pensijų fonde ir atsiimti lėšas sulaukus pensijos amžiaus.

Dabartiniai pensininkai guodžiasi, kad jų pensijos tokios nedidelės, jog pinigų vos užtenka net būtiniausioms reikmės. O ką apie tai galvojate jūs: manote, kad dabartiniai senjorai gyvena visai neblogai ir patys taip pat tenkinsitės nedidele, tačiau garantuota „Sodros“ pensija, ar pasirūpinsite, kad sulaukus garbaus amžiaus jūsų piniginės būtų pilnesnės? „Manau, kad jie laikosi visai neblogai, o skundžiasi dėl to, kad toks jų gyvenimo būdas“, – užtikrintu balsu pareiškė Darius.

Jei Tau 22-ji, atrodo, kad senatvė taip toli, kad jos gali ir nesulaukti, tad apie taupymą galvoja tik nedaugelis jaunų žmonių. Gal ir sunku patikėti, bet senatvė ateis.

Skaičiuojama, kad pensijos, kurias „Sodra“ užtikrina visiems socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams, sieks tik apie 30-40 proc. jo darbo užmokesčio, gauto prieš išeinant į pensiją. Tam, kad žmogus senatvėje gyventų oriai, tiek tikrai nepakanka, todėl akivaizdu: papildomai atsidėti pinigų senatvei turėtų visi darbingo amžiaus gyventojai, ir kuo anksčiau pradėsime, tuo sočiau gyvensime sulaukę garbingo amžiaus.

Dažnas lietuvis, net gaudamas pajamas, kurios nesunkiai patenkina visus jo poreikius, nesiryžta nė menkiausios savo lėšų dalies skirti papildomam pensijos kaupimui, nes „dar spėsiu“, „esu pakankamai jaunas ir tuo rūpintis per anksti“ arba „nieko neišmanau apie taupymą ar investavimą“. Panašų vaizdelį rodo ir statistika. Lietuvos banko (LB) duomenimis, apie 800 tūkst. žmonių pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia. Tai – daugiau nei pusė visų dirbančių šalies piliečių.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2019 metais turėtų siekti 396,959 mln. eurų – 73,3 proc. (167,942 mln. eurų) daugiau nei planuojama šiemet (229,017 mln. eurų). Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet bus 358,3 euro – 26,5 euro (8 proc.) daugiau nei šiemet. Ji daugiausia didės dėl indeksavimo ir šiek tiek – dėl didesnių naujai skiriamų pensijų. Pensijoms kitąmet bus skirta iš viso 3,127 mlrd. eurų – 6,7 proc. (197 mln. eurų) daugiau nei laukiama šiemet.

Švietimo ministerijos planas vyresnius mokytojus į pensiją išleisti anksčiau laiko su didesne išeitine ir jų vieta atiduoti specialistui, turinčiam mažesnį nei 20 metų mokymo stažą, nepraėjo pro lygių teisių kontrolierių filtrą. Tačiau įžvelgtas diskriminacijos pavojus, anot mokytojų, tik tariamas.

Nepaisant to, kad per du dešimtmečius bazinė šalies pensija išaugo maždaug keturis kartus, kaip tada, taip ir dabar Lietuvos pensininkams iki geresnio gyvenimo pirmiausiai trūksta didesnių pensijų. Ekonomistai neskuba nei girti, nei kritikuoti pensininkų gyvenimo pokyčių, o patys pensininkai viliasi, kad buvusios valdžios atsakys už nurėžtas išmokas. Prieš du dešimtmečius Seimas susirūpino vis sparčiau augančiu 60 metų ir vyresnių šalies gyventojų skaičiumi.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė dalį Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai. KT aiškinsis, ar Konstitucijai neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, kad nuo 2019 metų sausio į pensijų kaupimą įtraukiami jaunesni nei 40 metų pilnamečiai asmenys.

Nuo 2019 metų sausio 01 d. įsigalios naujoji pensijų reforma: ko gero, ne vienam kyla klausimas: jei nuosekliai kaupsiu II pensijų pakopoje, kokį procentą atlyginimo gausiu prie pensijos, kurią mokės SODRA? Atsakymai reportaže.

Kokio dydžio pensiją norėtumėte gauti? Kokia ji turėtų būti, jei palygintume būsimą pensiją, kurią mokės „Sodra“, su dabartiniu darbo užmokesčiu? Kaip atsakytume į tokį klausimą, nereikia net spėlioti – žinoma, kuo pensija didesnė, tuo geriau. Taip sako ir pašnekovai, kuriuos kalbinome Vilniaus gatvėse.

„Sodra“ rugsėjį tęsia perskaičiuotų senatvės pensijų ir vienkartinių nepriemokų mokėjimą senjorams, kurie rugpjūtį gavo dar neperskaičiuotas pensijas. Perskaičiuotų senatvės pensijų ir vienkartinių nepriemokų rugsėjį sulauks maždaug trys ketvirtadaliai senjorų. Nepriemokas gavusiems rugpjūtį, rugsėjo ir kitais mėnesiais mokamos jau po perskaičiavimo padidėjusios pensijos. Dėl perskaičiavimo pensijos vidutiniškai 9 eurais padidėjo maždaug 450 tūkst. senjorų, o likusiems 150 tūkst.

Rusijos vyriausybės plano didinti pensinį amžių oponentai sekmadienį dalyvauja protestuose visoje šalyje, kuriuos sušaukė opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. Pranešama apie pavienius areštus. A. Navalnas šiuo metu atlieka mėnesio trukmės laisvės atėmimo bausmę dėl sausį įvykusio neteisėto protesto, nesusijusio su birželio mėnesį pristatyta pensijų reforma. Reformai nepritaria įvairias politines jėgas palaikantys žmonės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė virtinę priemonių kontroversiškoms pensijų sistemos reformoms sušvelninti. Šiuo žingsniu prezidentas veikiausiai siekia sustabdyti savo populiarumo mažėjimą. Per vieną iš retų kreipimųsi per televiziją V. Putinas, be kitų dalykų, pasiūlė moterų pensinį amžių ilginti ne aštuoneriais, kaip planuota, bet penkeriais metais – iki 60 metų.

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus. Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti nuo 1,8 proc. ir 3 proc. pasiekti per penkerius metus. Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3 proc. kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) atlieka išankstinį tyrimą, grupei parlamentarų prašant išaiškinti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai. Jeigu teismas įsitikins, kad prašymas tinkamas, jį svarstys. Tai paaiškės rugsėjį.

„Sodra“ skaičiuoja, kad šių metų II ketvirtį ir toliau didėjo Lietuvos gyventojų pajamos, o tai leido didinti ir su darbo užmokesčiu susietas socialinio draudimo išmokas: pensijas, ligos bei motinystės ar nedarbo išmokas. Pastebima, kad atlyginimų augimą labiausiai pajautė mažiausias pajamas gaunantieji. Vidutinės visą mėnesių dirbusių žmonių draudžiamosios pajamomis, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų antrą ketvirtį siekė 892 eurus.

Seksualiniu priekabiavimu, žeminimu ir kitokiu nederamu elgesiu studentų apkaltintam tapytojui Jonui Gasiūnui skirta valstybinė pensija. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija J. Gasiūnui priklauso kaip Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui. Premiją tapytojas pelnė 2010 metais. Galimai nukentėjusių buvusių studentų kaltinimų nederamu elgesiu sulaukęs J. Gasiūnas šių metų vasarį pasitraukė iš Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojo pareigų.

Kas nutinka, jeigu negauni pranešimo apie atsiųstą registruotą laišką, kuriame svarbus pranešimas? Vienas iš galimų variantų – tikimybė negauti paslaugos, dėl kurios eilėje laukta net 4 metus. Tuo įsitikino kėdainietis, buvęs policijos pareigūnas, nusprendęs pirmąkart gyvenime pasinaudoti pensininkams teikiama paslauga – nemokamu dantų protezavimu. Eilėje laukė 4 metus „Pasijutau iš tiesų keistai, tarsi būčiau kažkoks asocialus, pastovios gyvenamosios vietos neturintis žmogus.

„Sodra“ pradeda mokėti didesnes senatvės pensijas tiems senjorams, kurie turi sukaupę daugiau nei 30 metų stažo. Rugpjūtį perskaičiuotos ir padidintos pensijos išmokamos maždaug 150 tūkst. senjorų, o likusiems – rugsėjį. Ilgai laukta žinia atnešė ir permainų. Todėl štai penki svarbiausi dalykai, kuriuos turite žinoti. Pensijos didės ne visiems Didės tik senatvės pensijos, kurios yra paskirtos iki 2018 metų sausio ir tik tiems gyventojams, kurie sukaupė daugiau nei 30 metų stažo.

Skamba tarsi tikra utopija – nesvarbu, dirbate ar ne, valstybė visiems šalies gyventojams kas mėnesį skiria fiksuotą išmoką. Būtent tokį kelią prieš pusantrų metų ėmėsi išbandyti Suomiją, o Lietuva, panašu, iš Skandinavijos šįkart nepasimokys. Parlamentarai ir ekonomistai abejoja, ar gaudami pinigų „už nieką“ lietuviai apskritai dar norėtų dirbti. Nuo 2017-ųjų sausio 2 tūkst. atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai 25–58 metų suomiai iš valstybės dvejus metus kas mėnesį gauna po 560 eurų.