pensija

Antradienį ypatingos skubos tvarka Seimas ėmėsi spręsti, ar įteisinti vienkartines išmokas pensininkams, papildomas subsidijas darbuotojams, kurie prastovose, taip pat padidinti kai kurias kitas išmokas. Po to, kai socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimo posėdyje pateikė tai numatančias įstatymų pataisas, daugelis parlamentarų joms beveik vienbalsiai pritarė. Dabar jas svarstys ir prireikus tobulins Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis įtvirtinama tvarka, pagal kurią išmokas iš privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto mokės „Sodra“. Už įstatymo priėmimą balsavo 74 Seimo narių,11 buvo prieš, o 35 – susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Iki šiol sukauptą turtą skirtingomis išmokų rūšimis mokėjo gyvybės draudimo bendrovės.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas penktadienį iš esmės pritarė svarbiausioms nuostatoms, kaip nuo šių metų liepos bus mokami antros pakopos pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetai, jų valdymą parėmus „Sodrai“.  Per dvi dienas  trukusius svarstymus komitetas dar neapsisprendė tik dėl to, kaip „Sodra“ išmokėtų pensijų anuitetus tais atvejais, kai gyventojų lėšos pensijų fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetams lėšų pritrūktų.

Seimo teisininkams įspėjant, kad pensijų anuitetų mokėjimas ateityje gali valstybei brangiai kainuoti, Seime aptariama idėja Vyriausybei iš anksto leisti skolintis, jei gyventojų lėšos pensijų fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetus tektų mokėti iš „Sodros“ biudžeto.     Finansų ministerija prašo ši pasiūlymą apsvarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete – jis svarsto tvarką, kaip nuo liepos „Sodra“ mokės anuitetus. Komiteto posėdis numatomas penktadienį.

Karantino dėl koronaviruso metu visuomenėje kilo nerimas dėl neva mažėsiančių pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžia, kad išmokų  mažinimas nėra svarstomas, o vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijos karantino metu tikrai nemažės, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.

Palaipsniui ilgėjant pensiniam amžiui, didėja ir pačių pensininkų skaičius. Šių metų pradžioje jų buvo apie 16 tūkst. daugiau nei prieš penkerius metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų sausį senatvės pensijos mokėtos 613 tūkst. asmenų. Tai yra 2,7 proc., arba 16 tūkst. daugiau nei buvo 2015 m. sausį. Tarp visų senatvės pensijų gavėjų buvo beveik 73 tūkst. gyventojų, kurie tuo pačiu metu ir dirbo. Moterys pensininkės sudaro beveik du trečdalius visų pensininkų (406 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui pareiškus, kad konservatoriai pensininkams iki šiol skolingi negrąžintas sumažintas pensija, kilo pasipiktinimas konservatorių gretose. Į žodžių mūšį su ministru, kurį pavadino sukarbauskėjusiu politiku, besimėtančiu niekšelio vertais argumentais, įsivėlė buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri ir vadovavo pensijų ir kitų išmokų apkarpymo vajui krizės ištiktoje Lietuvoje, ir dar keli konservatoriai.

Per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais. Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

„Sodra“ vasarį pradeda mokėti didesnes šalpos pensijas ir kompensacijas bei išankstines senatvės pensijas, keičiasi ir priemokos mažiausių socialinio draudimo pensijų gavėjams. Kitos pensijos jau indeksuotos, todėl artimiausiu keistis neturėtų, rašoma pranešime spaudai. Kadangi šalpos pensijos bei kompensacijos ir išankstinės senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, jų gavėjai nuo sausio įsigaliojusius pokyčius pastebės šį mėnesį.

Buvęs Seimo narys Kęstutis Pūkas kaip dešimties vaikų tėvas siekia gauti valstybinę pensiją, rašo dienraštis „Kauno diena“. Dienraščio teigimu, K.Pūkas su tokiu prašymu kreipėsi į savivaldybę. Savivaldybės atstovai, pamatę, kad K. Pūkas yra teistas, prašymą atmetė. Politikas dėl to kreipėsi į teismą. „Kodėl vertas? Todėl, kad dešimt vaikų užauginau. Visi tinkamai išauklėti, viskas yra gerai. Teismas priėmė skundą, koks čia dar gali būti savivaliavimas“, – piktinosi K.Pūkas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė dviejų konservatorių siūlymui mokėti 42 eurų šalpos išmokas vienišiems pensininkams, atsisakant jiems mokamos 26 eurų našlių pensijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, kad Lauryno Kasčiūno ir Gintarės Skaistės siūlymas nėra efektyviausias ir teisingiausias siekiant sumažinti vienišų pensininkų skurdą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nepritarti dviejų konservatorių siūlymui mokėti 42 eurų šalpos išmokas vienišiems pensininkams, atsisakant jiems mokamos 26 eurų našlių pensijos.  Ministerijos parengtas nutarimo projektas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje kitą savaitę. Pasak jos, Lauryno Kasčiūno ir Gintarės Skaistės siūlymas nėra efektyviausias ir teisingiausias siekiant sumažinti vienišų pensininkų skurdą.

„Sodra“ pradėjo mokėti padidintas senatvės, netekto darbingumo, našlių, našlaičių pensijas. Pensijos vidutiniškai didėja daugiau nei 9 proc. Tie, gyventojai, kurie gauna išankstines senatvės pensijas, šalpos išmokas, padidėjimą pajus vasarį, mat šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį. Taigi, pavyzdžiui, išankstinių pensijų gavėjai šį mėnesį sulauks dar nepasikeitusio dydžio pensijos, o indeksuotą ir didesnę išmoką už sausį gaus vasarį.

Jeigu jums ar jūsų artimiesiems buvo skirta kokia nors išmoka, tai dar nereiškia, kad ji bus mokama visada. Negana to, jau išmokėtus pinigus valdininkai gali siekti atsiimti. Vis dėlto ir tokiu atveju rankų nuleisti nereikia. Tuo galėjo įsitikinti vilniečių šeima, iš kurios Vilniaus miesto savivaldybė bandė prisiteisti daugiau kaip 2,7 tūkst. eurų, kuriuos per kelerius metus išmokėjo kaip neįgalumo šalpos pensiją.

Privatūs pensijų fondai pasidalino praėjusių metų darbo rezultatais. Pasirodo, 2019-ieji buvo rekordiškai dosnūs tiek fondų valdytojams, tiek patiems kaupiantiesiems. 2-joje pakopoje sukauptas gyventojų turtas išaugo ketvirtadaliu, o 3-joje ketvirtadaliu. Tiesa, pensijų fondų klientų atstovai ragina nesidžiaugti šia sėkme. Esą ji gali greitai išsekti.

Pensijų anuitetus „Sodra“ perims nuo kitų metų liepos. Seimas penktadienį priėmė tai numatančias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas: už balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė keturi parlamentarai.

Nuo sausio gyventojai gaus didesnes tiek senatvės, tiek ir netekto darbingumo (neįgalumo), tiek ir šalpos pensijas. Didės ir priemokos mažiausių pensijų gavėjams, rašoma pranešime spaudai. Senatvės, netekto darbingumo ir kitos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos nuo sausio. Tai reiškia, kad jau sausio mėnesį senjorai tikrai sulauks 8,11 proc. didesnių pensijų. „Sodros“ duomenimis, mažesnės pensijos augs šiek tiek sparčiau nei didesnės, nes 1,83 proc.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Seimas ketvirtadienį galutinai palaimino prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų apie 3,5 euro. 103 Seimo nariai balsavo už. Augtų apie 3,5 euro Pataisomis numatoma 2020–2021 metais taikyti penktadaliu didesnį nei numatyta bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.

Šiuo metu į pensiją galima išeiti likus penkeriems metams iki tol, kol žmogus sukaks pensinį amžių. Tačiau išeinant į pensiją anksčiau laiko, būsima pensija gerokai sumažėja. Vyriausybė pritaria siūlymui tokią tvarką bent iš dalies pakeisti. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė kai kurioms Socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kurias prieš kurį laiką registravo Seimo narys Algimantas Dumbrava.

Per biudžeto svarstymus itin dosnūs tampantys politikai siūlo visiems vienišiems senoliams prie pensijos mokėti papildomus 42 eurus. Esą dabartinė sistema yra diskriminuojanti, nes našlio pensiją valstybė moka tik santuokoje gyvenusiems senjorams, o visą gyvenimą praleidę vieni žmonės turi verstis vien iš savo kuklios pensijos. Naujovei – retas dalykas – pritaria ir Seimo valdantieji, ir opozicija, tačiau kritikuoja ministerija ir dalis ekonomistų.

Gruodžio pradžioje Seimas priėmė kelis įstatymų projektus, kuriems įsigaliojus, nuo kitų metų pradžios turėtų didėti kai kurios išmokos. Taip pat, kitais metais nemokamą maitinimą gaus daugelis pirmokų. Pakeitus Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą, šalpos pensijų bazė negalės būti mažesnė negu 56 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio (dabar – 54 proc.

Vyriausybei pakoregavus Seimo grąžintą kitų metų valstybės biudžeto projektą, prezidento patarėjas teigia, kad pensijas reikėtų labiau didinti nuo sausio, o ne liepos. Tačiau Simonas Krėpšta teigiamai įvertino sprendimus didinti švietimo darbuotojų atlyginimus.  „Vyriausybei pritrūko ryžto sparčiau spręsti pensininkų skurdo problemą.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų papildomai apie 3 eurus, o iš viso bazinės pensijos kitąmet didėtų apie 33 eurus. 97 Seimo nariai balsavo už, 2 susilaikė. Kad pasiūlymai įsigaliotų, Seimas balsuos dar kartą.

Valdantieji garsiai žada nuo Naujųjų metų didinti pensijas, tačiau aiškėja, kad visų pažadėtų pinigų senjorams teks laukti iki metų vidurio. Esą padidintoms pensijoms iškart mokėti ne tik gali pritrūkti pinigų, bet ir „Sodra" nespės jų suskaičiuoti. Bet štai dyzelino lengvatą ūkininkams, iš ko ir numatytas pensijų didinimas, valstiečiai mažina tik simboliškai. Negana to, ir koalicijos sutartus vaiko pinigus valstiečiai 20 eurų žada padidinti ne sausį, o tik metų viduryje.

Vieniša ponia visą savo turtą nori užrašyti tiems, kas ją slaugys visą likusį gyvenimą. Laidos „TV Pagalba“ studijoje susirinko penki pretendentai, norintys priimti šį pasiūlymą. Poniai teks iššūkis – išsirinkti geriausią pretendentą į globėjus?   „Esame jauna šeima, turime du mažus vaikus, dirbantys, neįstengiame nusipirkti nuosavo buto. Gal galėtumėte padėti šioje sunkioje situacijoje“, – studijoje, kodėl verta pasirinkti juos, dėstė jauna pora.

Seimas po svarstymo pritarė Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinant šalpos pensijų bazės (toliau – ŠPB) dydį, susiejant jį didesniu procentiniu santykiu su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis žada, kad senatvės pensijos nuo kitų metų didės maksimaliai. Jo teigimu, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau pritarė prezidento siūlymui nuo 2020 metų sparčiau didinti pensijas, taikant didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą. „Socialinių reikalų komitetas balsavo, pritarė prezidento siūlymams.

Ar mes turėtume pasitikti tyla temas apie seksą sulaukus 60 metų? Visiškai atvirkščiai, tvirtinama „Le Figaro“. Pagyvenę žmonės vis dar veržiasi atsidurti devintame danguje, pavieniui ar porose, ir kartais priverčia dėl to raudonuoti anūkus, nes ši tema vis dar lieka tabu. Gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau mažai kas domisi tuo, kaip vystosi mūsų seksualinis gyvenimas sulaukus 60 metų.

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos 1 dienos. Tai reiškia, kad antroje pakopoje sukauptą privačią pensiją kitais metais pirmą pusmetį į pensiją išeisiantiems klientams mokės privačios bendrovės, kurios šia veikla užsiima ir šiuo metu.  Toks siūlymas išdėstytas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir apie kurį išplatino pranešimą žiniasklaidai.

Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų Lietuvoje gauna našlių pensijas. Tačiau ši išmoka gali atsirūgti ne tik jiems patiems, bet mirties atveju ir jų turto paveldėtojams. Gavusi naujų duomenų, „Sodra“ gali išieškoti didžiules sumas mokėtas dar nuo praėjusio šimtmečio pabaigos. Prieš savaitę Vyriausiasis administracinis teismas kaip tik nagrinėjo bylą, kurioje sprendė, ar „Sodra“ turi teisę susigrąžinti tūkstančius eurų, kuriuos vienai klientei mokėjo daugelį metų.

Vilnietė Jelena, slauganti po insulto paralyžuotą seserį, negali atsigauti – nors jos seseriai nė kiek ne geriau ir slaugyti ją ir toliau tenka ištisą parą, pašalpa skiriama už globą yra 70 eurų mažesnė nei anksčiau. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teisinasi – naujoji slaugymo pašalpų skyrimo tvarka esą daug objektyvesnė nei buvusi, leidžianti sunkių ligonių būklę ir poreikius įvertinti daug tiksliau ir objektyviau.

Seimas ėmėsi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos pateiktas pataisas, skirtas didinti pensijas. Prezidentūra skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai padės pensijoms augti greičiau nei darbo užmokesčiui, tačiau parlamentarai rūpinasi, kad pensijų augimas bus nepakankamas ir bazinė pensija ūgtels tik trimis eurais per mėnesį.

Seime – siūlymas senjorams mokėti naujas pensijas. Vienintelė sąlyga naujai 40 eurų išmokai gauti – būti vienišam. Taigi naujų išmokų galėtų tikėtis ne tik našliai, bet ir išsiskyrę bei santuokos net neturėję senjorai. Visgi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tokiam konservatorių siūlymui nepritaria ir remti siūlo ne visus vienišus senjorus, o tik tuos, kurie iš tiesų gyvena skurdžiai.

Du insultus išgyvenęs ir dalinai paralyžiuotas Borisas Moisejevas šiuo metu gyvena visų užmirštas, pareiškė vienas pramogų pasaulio veikėjas. Skelbiama, kad nuo jo nusisuko faktiškai visi anksčiau save vadinę draugais, o savo gyvenimą jis leidžia vienas tarp keturių sienų. Tačiau kiek anksčiau jis parodė tai, kas slypi už „keturių sienų“ – ir Maskvoje, ir Rygoje.  65-erių Borisas Moisejevas jau seniai nebesirodo ant scenos, nebeduoda interviu, nerengia gastrolių ir neleidžia naujų dainų.

Vokietijos centrinis bankas (Bundesbankas) rekomenduoja pensinį amžių padidinti iki 69 metų ir keturių mėnesių gimusiems 2001 metais ir vėliau, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Dėl demografinės raidos pensijų draudimo sistema ateityje patirs didelį spaudimą, ir tai taps akivaizdu jau ateinančio dešimtmečio viduryje“, – teigiama Bundesbanko pirmadienį paskelbtoje mėnesio ataskaitoje.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamoms įstatymų pataisoms dėl pensijų didinimo. Skaičiuojama, kad įgyvendinus pataisas bazinė pensija augtų apie 3,5 euro per mėnesį. 94 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Kas pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus. Prezidentas siūlo nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.

Prezidentas Gitanas Nausėda nutarė aplenkti valdančiuosius ir Seimui įteikė savo pensijų didinimo planą. Pagal valdančiuosius kitąmet pensijos vidutiniškai turėtų kilti beveik 30 eurų, o prezidentas siūlo senatvės išmokas papildomai padidinti dar 3-4 eurais. Rinkos ekspertai piktinasi, kad šalies politikai lipa ant to paties grėblio. Vėl bandoma prieš tvirtinant šalies biudžetą prastumti papildomus mokestinius siūlymus.

Ne tik Vyriausybės, atskiri Seimo nariai, bet ir prezidentas pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip kitais metais keisti mokesčius. Šalies vadovas labiau nei ministrų kabinetas siūlo didinti akcizą žymėtam dyzelinui, taip pat labiau apmokestinti kai kurias pajamas ir papildomai kelti mažiausias pensijas. Šiuo metu 1 tūkst. litrų žymėto dyzelino taikomas 56 eurų akcizas už 1 tūkst. litrų. Tai reiškia, kad įsipildamas vieną litrą šių degalų, žmogus sumoka 5,6 cento akcizo.

Lietuviai savo pensija rūpinasi mažiausiai Baltijos šalyse. Naujausi bankų atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos gyventojas papildomai pinigų senatvei neatsideda. Netaupančių žmonių tiek Latvijoje, tiek Estijoje perpus mažiau. Bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad lietuviai nepasitiki nuolat Lietuvoje kintančia pensijų sistema. Štai, ką sako patys lietuviai: „Taupau, tai aš pasiėmęs draudimą, gyvybės investicinį.“ „Būtinai reikia taupyti. Kas ten žino, kas tavęs laukia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai pripažino tai, ką portalas tv3.lt skelbė jau prieš kurį laiką. Numatoma, kad kitais metais pensijos didės greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. „Mūsų skaičiavimais, kitąmet visos senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc.

Mažinant pensininkų skurdą, Prezidentūra siūlys Seimui įstatymu įtvirtinti, kad indeksuojant pensijas jų augimas būtų spartesnis už vidutinį darbo užmokestį. „Dėl pastovaus pensijų indeksavimo, spartesnio negu vidutinis darbo užmokestis, mes norėtume tai įtvirtinti įstatymu.

Vos prieš porą mėnesių baigėsi eilinė privačių pensijų reforma, o jau skamba nauji siūlymai. Dalis darbdavių ragina steigti Vakarų šalyse seniai įprastus profesinius pensijų fondus. Esą juose žmonės galės geriau kontroliuoti savo sudėtus pinigus, o ne tik stebėti, kaip jie nuvertėja. Tuo metu valdančiųjų atstovas tvirtina, esą Lietuva tokiai reformai dar neužaugo. Vienoje suomiško kapitalo įmonėje Vilniuje dirba beveik 200 darbuotojų.

Pastaraisiais metais į pensiją susiruošę išeiti kai kurie pareigūnai gavo šoką sužinoję, kad „Sodra“ į darbo stažą neįtraukė daugybės metų. Štai vienam ugniagesiui, išdirbusiam 25-erius metus, „Sodra“ paskaičiavo tik pusę stažo. Dėl to gerokai mažėja ir žmogaus pensija. Ir tokių atvejų nemažai. Į teismą jau kreipėsi 14 pareigūnų ir trys bylas prieš valstybę laimėjo. Aiškėja, kad nemažai pareigūnų pakliuvo į kažkada vykdytą reformą.

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.

Vidutinių pensijų santykis su vidutiniu uždarbiu nėra rodiklis, kuriuo Lietuva galėtų didžiuotis – tarp Europos Sąjungos valstybių rikiuojamės apačioje. Politikai pripažįsta, kad santykinai mažos pensijos yra viena reikšmingiausių problemų Lietuvoje, ir siūlo, kaip šią dilemą spręsti. Pensijos pakeitimo norma – santykis tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio. Didelis pakeitimo koeficientas senatvėje dažnai reiškia didelį gerovės perskirstymą visuomenėje ir didelius mokesčius.

Seimo narė „valstietė“ Laimutė Matkevičienė siūlo gyventojams, kurie įrodytų savanoriavę ilgiau kaip 25 metus, šią veiklą pripažinti darbo stažu ir skirti senatvės pensiją. Parlamentarai, dirbantys Socialinių reikalų ir darbo komitete, sutinka, kad savanorystė turi būti skatinama, bet abejoja, ar savanoriavimas yra geriausias kelias užsitikrinti senatvės pensiją. Siūloma savanorius skatinti kitaip.

Vidutinė senatvės pensija Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 7,7 proc. didesnė nei prieš metus – 484,5 euro per mėnesį, pranešė Estijos statistikos departamentas. Vidutinė mėnesio pensija, įskaitant neįgalumo ir panašias pensijas, išaugo 10,7 proc. iki 468,8 euro. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) senatvės pensijos Estijoje pakilo vidutiniškai 8,1 proc., o vidutinė pensija – 9 procentais.