palūkanos

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija - žmonėms laikyti indėlius bankuose yra nuostolinga, nes išgryninimas kainuos daugiau, nei bus gauta palūkanų, informuoja, „Respublika“. Bankininkų tikinimu, pinigai atpigo, tad skolinti nebeapsimoka. Tačiau skandinavų bankai pas mus skaičiuoja milijardinius pelnus. Šiuo metu paskolų palūkanos yra maždaug 6 kartus didesnės nei indėlių palūkanos: indėlių metinės palūkanos yra apie 0,3 proc., paskolų - apie 2 proc.

Vokietija pirmadienį išplatino šešių mėnesių trukmės obligacijas su nulinėmis palūkanomis už 2,587 mlrd. eurų. Jų paklausa 2,1 karto viršijo pasiūlą. Praėjusį kartą analogiškų obligacijų paklausos ir pasiūlos santykis sudarė 2,5 proc. Obligacijų palūkanos sudaro -0,009 proc. Praėjusį kartą analogiškų obligacijų palūkanos sudarė -0,0017 proc. Pirmadienį Nyderlandai taip pat išplatino savo obligacijas su nulinėmis palūkanomis. Jos platintos jau du kartus: trijų mėnesių trukmės už 2,83 mlrd.

Vilniaus miesto savivaldybė, skelbusi viešą konkursą esamų paskolų perfinansavimui, sudarė sutartį su konkursą laimėjusiu DNB banku, pasiūliusiu mažesnes palūkanas. Savivaldybė taip sumažins paskolos kaštus ir per 5 metus sumokės per 11 mln. litų mažiau palūkanų nei mokėtų, jei DNB bankas neperfinansuotų kitų bankų išduotų paskolų. DNB bankas perfinansuoja šių metų pirmoje pusėje dviejų šalies komercinių bankų penkeriems metams savivaldybei išduotas 58 ir 22 mln. litų paskolas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) padidino ilgalaikį Latvijos skolinimosi reitingą vienu punktu iki BBB. Kaip pastebima reitingų agentūros pareiškime, tokiam sprendimui įtakos turėjo prognozuojamas mažesnis įsiskolinimas. "Didindami reitingą tikimės, kad Latvijos valstybės skola sumažės, ir tai padės sustiprinti šalies ekonomiką, - teigiama pranešime.

Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja silpną Europos ekonomikos augimą, pranešė banko vadovas Marijus Dragis per spaudos konferenciją po ECB posėdžio. Apie tai informuoja „Reuters“. „Ekonominis aktyvumas euro zonoje išliks žemas, - paaiškino M. Dragis, perspėdamas, kad svaraus pagrindo nusiteikti optimistiškai iki šių metų pabaigos nėra.

Fiksuoti palūkanas ar ne – štai kur klausimas, - paklaustų šių laikų Hamletas, nusprendęs skolintis iš banko. Šis klausimas vargina daugelį nusprendusių imti paskolą, bet dar neįsigilinusių į paskolų sąlygas. Į klausimus apie palūkanų fiksavimą atsako Mindaugas Dambrauskas, „Danske“ banko Produktų vadybos skyriaus vadovas.

Estijos namų ūkių perkamoji galia atsigauna sparčiau negu Latvijoje ir Lietuvoje. Be to, kol Latvijoje ir Estijoje realus darbo užmokestis didėja, Lietuvoje jis juda priešinga kryptimi.

Beveik 45 mlrd. litų indėlių Lietuvos bankams neteikia džiaugsmo. Greičiau tai kelia didelį galvos skausmą. Juk už indėlius reikia mokėti palūkanas indėlininkams. O tas palūkanas bankas turi užsidirbti. Naujų paskolų portfelis nebeauga taip sparčiai, kaip indėliai. Pinigai iš išdalytų kreditų nedengia palūkanų už indėlius, todėl bankai masiškai ir drastiškai sumažino indėlių palūkanas. Tokių mažų indėlių palūkanų, kaip dabar Lietuvoje, dar nėra buvę, bent jau aš neprisimenu.

Bankai įsisuko į indėlių palūkanų mažinimo lenktynes, rašo „Verslo žinios“. Rudens pradžioje SEB bankas už metų trukmės indėlius litais sumažino palūkanas iki 0,3 proc. ir tapo rekordininku, tačiau prie jo netruko prisijungti kiti bankai. DNB sekė įkandin ir netrukus sulygino tokios pat trukmės indėlių palūkanas su SEB banku. „Swedbank“ nutarė žengti toliau ir sumažino palūkanas už analogiškus indėlius iki 0,2 proc. Ekonomika.

Iki rekordinių žemumų kritusios palūkanų normos – puiki galimybė pigiai pasiskolinti būstui, sako finansų ekspertai. O kalbantis su banko konsultantu galima ir pasiderėti – sėkmingos derybos kai kuriais atvejais gali padėti pasiskolinti dar pigiau. Neseniai paskolą butui Vilniaus senamiestyje iš banko paėmusiam vilniečiui Dariui pavyko pasiskolinti už žemas palūkanas – išsimokėtinai perkant daugiau nei kelių šimtų tūkstančių vertės butą palūkanos bankui siekė 2,3 proc.

Rinkimų metais, naujos Vyriausybės formavimo ir jos darbo pradžios laikotarpiu valstybės ižde turėtų būti disponuojama pakankamomis lėšomis, kad būtų užtikrintas finansiškai sklandus valdžių pasikeitimas, išvengiant situacijų, kai naujai suformuota Vyriausybė savo darbą pradeda paveldėjusi tik einamąsias skolas be jokių finansinių išteklių.

Dažnas bent teoriškai supranta, kas yra investavimas. Vis dėlto praktiškai tai įgyvendinti drįsta ne visi – nesijaučia turintys pakankamai kompetencijų. Šis nepasitikėjimas savimi nėra racionalus, nes investavimas – veikla, kurios pagrindinius principus galima greitai ir nesunkiai perprasti. Į klausimus apie investavimą atsako Donatas Šetikas, „Danske“ banko Finansų rinkų departamento prekybos agentas.

Rugpjūtis buvo tipiškas atostogų mėnuo Lietuvos bankų sistemoje – pagrindiniai rodikliai pulsavo jiems įprastuose rėmuose, šiokių tokių krustelėjimų būta paskolų rinkoje, gyventojai mieliau leido savo pinigus, įmonės džiaugėsi besipildančiomis einamosiomis sąskaitomis. Deja, politinių sprendimų srityje taip pat buvo visiškas štilis ir netgi konstruktyvesnių diskusijų neįvyko. Apie indėlių problematiką jau kalbėjome siekdami  atkreipti dėmesį, kad reikalingi racionalūs politiniai sprendimai.

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų „sekundėmis“ ar „snorais“, unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Turbūt visi pamenate pasaką apie Alisą stebuklų šalyje, kurioje iš pirmo žvilgsnio nelogiškos vaikiškos fantazijos turi visai logiškų pasekmių. Stebuklų šalies paraleles galėtumėme pritaikyti ir dabartinėms pasaulio finansų sistemos realijoms, kurioje pinigai po truputį praranda vieną iš savo esminių funkcijų – kaupti vertę. Palūkanų normos yra ne tik istorinėse žemumose – jos yra visiškai arti nulio, o kai kur jau ir apvalus nulis.

Greitąsias vartojamąsias paskolas žarstančių bendrovių viliotiniu susižavi net psichiatrijos ligoninių pacientai, rašo „Lietuvos rytas“. Vieno jų – 52 metų kauniečio – paimtų paskolų suma triskart viršija jo metų pajamas. Depresija ir šizofrenija sergantis kaunietis Jonas L. jau penktą kartą gydomas Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninėje.

Mokėjimas tiksliai planuoti asmeninius finansus yra vienas svarbiausių gebėjimų, užtikrinančių patogų ir ramų gyvenimą. Deja, įgimto talento ir finansinių žinių ne visada pakanka. Svarbu nuolat skaityti žiniasklaidą ir sekti finansinius pokyčius pasaulyje. Į klausimus, kokie ekonominiai rodikliai bei finansiniai pasikeitimai ir kokią įtaką daro paskolos įmokoms ir palūkanoms, atsako Vaiva Šleinotaitė, „Danske“ banko Vilniaus Saltoniškių klientų aptarnavimo skyriaus vadovė.

Euras – ne stebuklinga lazdelė, ir nereikia tikėtis, kad įvedus bendrąją Europos valiutą iškart situacija pasikeis į gera, sakė interviu portalui Nozare.lv vyriausioji „Swedbank“ ekonomistė Lija Strašunia. Ir vis dėlto euro įvedimas - ir ne bilietas į „Titaniką“. Euras - tai instrumentas, kuriuo reikia mokėti naudotis, pabrėžė ji.

Naujas tyrimas rodo, kad Kinija, o ne Volstrytas yra kalta dėl 2008 m. krizės ir po jos sekusios recesijos, rašo CNBC. Erasmus vadybos tyrimų institutas teigia, kad Kinijos karštinė sukūrė daug pigių pinigų, kurie pakurstė JAV nekilnojamojo turto burbulą ir jo sprogimą. Heleen Mees iš Tilburgo universiteto sako, kad dešimtmečio pradžioje JAV federalinis rezervas ėmėsi laisvos monetarinės politikos, kuri lėmė refinansavimo bumą 2003 ir 2004 metais bei asmeninių išlaidų augimą.

Kinijos gamybos aktyvumas rugpjūtį smuko iki žemiausio lygio per devynis mėnesius, todėl šalies valdžiai padidėjo spaudimas toliau mažinti palūkanų normas ir imtis ekonomikos gaivinimo priemonių, informuoja AP. Pirminiais duomenimis, banko HSBC sudaromas Kinijos gamybos sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas sumažėjo nuo 49,3 punkto liepą iki 47,8 punkto rugpjūtį. Žemesnis nei 50 punktų indeksas rodo susitraukimą.

Septynių bankų, tarp kurių yra HSBC ir „Royal Bank of Scotland“, atstovai bus apklausiami JAV dėl tariamų manipuliacijų LIBOR palūkanų normomis, informuoja BBC. Niujorko generalinio prokuroro šaukimus į teismą taip pat gavo bankai „Barclays“, „Citigroup“, „Deutsche Bank“, „JPMorgan“ ir UBS. Praėjusį mėnesį Didžiosios Britanijos ir JAV valdžios institucijos bankui „Barclays“ už manipuliavimą LIBOR palūkanų normomis skyrė 290 mln. svarų sterlingų baudą.

Buvęs Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ banko operacijų direktorius Jerry del Missieris sutiko atsistatydinti per patį skandalo dėl LIBOR ir EURIBOR palūkanų normų įkarštį mainais į 8,75 mln. svarų sterlingų premiją, praneša „Sky News“, remdamasi neįvardintais šaltiniais.

Per pastarąjį Libor skandalą rimtai susirūpinta dėl apgaulingos informacijos apie bankų nustatomas tarpbankinės rinkos palūkanų normas. Manipuliavimas arba bandymas manipuliuoti tokiais esminiais lyginamaisiais indeksais gali labai paveikti rinkos vientisumą ir sukelti didelių nuostolių vartotojams bei investuotojams arba iškreipti realiąją ekonomiką.

Renkantis banką paskolai imti reikėtų įvertinti ne tik palūkanų dydį, bet ir visus neretai paslėptus mokesčiu. Laisvų pinigų turintys bankai nori juos pelningai „įdarbinti“, vienas iš taikinių – ūkininkai. Tačiau ne visada viskas vyksta taip, kaip bankai pažada.

Kai „Standard & Poor’s“  sumažino JAV vyriausybės AAA skolinimosi reitingą praėusį rugpjūtį, iš visų pusių pasipylė blogos prognozės. Respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney pareiškė, kad po tokio sprendimo JAV ištiks didelė krizė, kuri prasidės nuo aukštų palūkanų normų, kurios neigiamai paveiks užsienio investuotojų nuotaikas JAV atžvilgiu. Jis, kaip ir daugelis kitų politikų ir pasaulinio lygio įmonių vadovų, klydo.

Didžiosios Britanijos centrinio banko vadovas seras Mervynas Kingas pasiūlė centrinių bankų vadovams ir reguliuotojams rugsėjo 9 d. aptarti galimą tarpbankinių palūkanų normų sistemos LIBOR reformą, informuoja BBC. Anot jo, „akivaizdu, kad LIBOR sistemai reikia radikalių reformų“. Tokio žingsnio imamasi po skandalo, susijusio su galimomis keturių Europos bankų manipuliacijomis palūkanų normomis.

Europos centrinis bankas bazines palūkanų normas sumažino iki rekordinio lygio – 0,75 procento. Tai lėmė, kad visų bankų vartojamųjų ir būsto paskolų palūkanos yra mažiausios. Nepaisant šios žinios ir besitęsiančio, nors ir sulėtėjusio, Lietuvos ekonomikos augimo, gyventojai paskolomis nelinkę susivilioti. Istoriškai mažos palūkanos „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad palūkanos tiek litais, tiek eurais yra rekordiškai mažos.

Keletą savaičių finansų rinkas drebina LIBOR skandalas. Kas yra LIBOR ir kodėl bankininkai norėjo juo manipuliuoti? Už bandymą manipuliuoti LIBOR (angl. London inter–bank offered rate) – Londono tarpbankinės rinkos palūkanų norma – antras pagal dydį britų bankas „Barclays“ sumokėjo 450 mln. JAV dolerių (1,26 mlrd.

Vengrija rengiasi antradienį prasidėsiančioms sudėtingoms deryboms su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga (ES) dėl 15 mlrd. eurų kredito linijos, informuoja AFP. TVF ir ES atstovų delegacijos į Budapeštą atvyks antradienį ir pradės iki liepos 25 d. truksiančias derybas. Ankstesnis bandymas susitarti gruodį baigėsi nesėkmingai, nes ES ir TVF ekspertai pasitraukė iš derybų dėl naujų šalies vyriausybės reformų, dėl kurių, anot jų, sumažėtų centrinio banko nepriklausomybė.

Manipuliavimo LIBOR palūkanomis skandalas gali tapti brangiausiu ir didžiausias pasekmes turinčiu skandalu bankų istorijoje. Jei į jį įsivėlusios finansinės institucijos nori, kad skandalas nesugriautų jų verslo ir nesužalotų ekonomikos, jos turi veikti greitai, rašo „Bloomberg“. JAV, Kanados, Europos ir Azijos tyrėjai dėlioja kvapą gniaužiantį godumo ir apgavysčių paveikslą.

Europos centrinis bankas ėmėsi skatinimo priemonių – pigindamas skolinimą sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių žemumų – 0,75 procento. Tokio žingsnio – 0,25 proc. punkto sumažinimo – tikėjosi daugiau nei du trečdaliai „Dow Jones Newswires“ apklausti analitikai. Tai pirmasis palūkanų normos sumažinimas nuo gruodžio mėnesio.  Taip pat ECB sumažino vienos nakties indėlių ir skolinimo palūkanas atitinkamai iki 0 ir 1,5 procento.

Didžiosios Britanijos Finansinių paslaugų tarnyba (FPT) trečiadienį skyrė bankui „Barclays“ 59,5 mln. svarų sterlingo (256 mln. litų) baudą dėl manipuliavimo Londono tarpbankinės rinkos palūkanų normomis (LIBOR) ir Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normomis (EURIBOR), skelbia BBC. Kartu su FPT skirta bauda „Barclays“ sutiko sumokėti baudų už 290 mln. svarų sterlingo (1,24 mln. litų) atsakingoms Britanijos ir Jungtinių Valstijų tarnyboms.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

Iš teisės studijas baigusios tauragiškės Editos L. dėl jaunatviškai neapgalvotai paimtų paskolų ir pradelstų įsiskolinimų pinigus išlupti bando iškart dvi tarnybos. Vieną ir tą pačią skolą kruopščiai pradėjo išieškoti ne tik teismo paskirtas antstolis, bet ir skolų išieškojimo bendrovė UAB „Gelvora“. Į skolas įklimpusią merginą ėmė globoti jos motina. Moteris uždirba nedaug, bet kaip įmanydama stengiasi, kad dukters skolų našta sumenktų.

Anglijos centrinio banko vadovas Mervynas Kingas paskelbė naują ekonomikos gelbėjimo planą, praneša „The Guardian“. Šalies centrinis bankas ketina skirti lengvatinį finansavimą komerciniams bankams, o tie savo ruožtu išduos šalies ekonomikai 80 mlrd. svarų sterlingų (per 100 mlrd. eurų) paskolas. Kiek anksčiau Didžiosios Britanijos iždo kancleris George Osborne paskelbė, kad Didžiajai Britanijai (kaip ir visai Europai) gresia giliausia finansinė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Europos skolų krizės iškankinti investuotojai su baime žvelgia į vyriausybių ir bankų obligacijas. Didžiausi pasaulio finansų žaidėjai atsidūrė keblioje padėtyje, jų sąskaitose guli milijardai, tačiau saugių ir patrauklių investicijų ratas kasdien traukiasi. Pensijų fondai ir draudimo bendrovės ieško saugaus užutėkio, kuris teiktų nors šiokį tokį saugų pelną, o rizikos ištroškę investuotojai šiomis dienomis mėgaujasi pasiūlos pertekliumi, rašo „Der Spiegel“. Yngve Slyngstadas valdo 450 mlrd.

Ispanijos skolinimosi kaina ketvirtadienį pasiekė dar vieną euro eros rekordą, praneša BBC. Palūkanos už dešimties metų trukmės Ispanijos vyriausybės obligacijas ketvirtadienį išaugo iki 7 proc. Graikija, Portugalija ir Airija tarptautinės finansinės paramos buvo priverstos prašyti, kai jų skolinimosi kainos viršijo 7 proc. ribą.

Šiuo metu yra pakankamai įrodymų, kad finansinės sistemos, ar tai būtų 1990-aisiais Azijoje, ar dešimtmečiu vėliau JAV ir Europoje, nėra apsaugotos nuo griūčių. Sutrikdyto augimo ir nedarbo kaina yra nepamatuojamai didelė. Tačiau nesant sutarimo dėl tam tikrų esminių dalykų reformų vykdymas nuslops arba išvis sustos.

Ispanijos skolinimosi kaina antradienį pakilo iki aukščiausio lygio nuo euro įvedimo 1999-aisiais, praneša BBC. Palūkanos už dešimties metų trukmės vyriausybės obligacijas pasiekė 6,81 proc., nes optimizmas dėl savaitgalį paskelbto Ispanijos bankų sektoriaus gelbėjimo išsisklaidė. Graikija, Portugalija ir Airija tarptautinės finansinės paramos buvo priverstos prašyti, kai jų skolinimosi kainos viršijo 7 proc. ribą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai pranešė išaiškinę gaują, kuri įžūliai apgaudinėjo patiklius tautiečius. Pareigūnai ne tik nutraukė finansinės piramidės „MMM-2011“ veiklą, bet ir sulaikė įtariamuosius. Iš viso nustatyti 25 asmenys, kurie galėjo apgauti daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių. Lietuviai nusikaltėliams patikėjo sumas, kurios svyravo nuo 100 litų iki 50 tūkst. litų. Žmones masino tai, kad apsukrūs sukčiai siūlė net iki 55 proc. siekiančias palūkanas.

Nerimui dėl euro zonos, o kartu ir bendros jos valiutos tai nuslūgstant, tai vėl išaugant, indėlius eurais laikantys ir paskolas eurais paėmę Lietuvos gyventojai, anot bankininkų, elgiasi ramiai. Žmonės esą kur kas labiau reaguoja į palūkanų dydžius, o ne į naujienas iš Vakarų ar Pietų Europos valstybių, praneša LTV „Panorama“.Kalbant apie tai, kas laukia euro zonos, piešiami įvairūs scenarijai.

Žmonių naivumas kartais tikrai pribloškia. Vytautas, tvarkingas pusamžis vyras, paskolino bendrabučio kaimynei Oksanai 1000 litų. Gražus gestas, tik bėda, kad pats pinigų neturėjo, tad savo ruožtu pasiskolino tą tūkstantį iš kredito unijos. Sutarė, kad mėnesines palūkanas – 108 litus, mokės pati Oksana, be abejo, ir skolą ji pati grąžins. Tačiau bėga mėnesiai, o nei palūkanų, nei skolos Oksana nemoka.

Kaimyninė Estija sugebėjo suvaldyti savo valstybės skolą ir bene pusantro karto aplenkti lietuvius vidutinio atlyginimo lenktynėse. Šiuo metu statistinį Estijos gyventoją slegia slegia dešimt kartų mažesnė valstybės skolą nei mūsų tautietį. Vis dėlto paskolų palūkanos Estijoje yra vidutiniškai 3 proc. didesnės nei Lietuvoje, rašo „Verslo žinios“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 489 eurus, Latvijoje – 481 eurą, Estijoje – 692 eurus.

Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos centrinis bankas paliko galioti rekordiškai žemą 0,5 proc. bazinę palūkanų normą. Toks sprendimas buvo priimtas per ketvirtadienį vykusį Anglijos centrinio banko Monetarinės politikos komiteto posėdį. Sprendimas atitiko analitikų lūkesčius, nes pastaruoju metu sustiprėjo nerimas dėl šalies ekonomikos atsigavimo ir euro zonos skolų krizės.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghis įspėjo, kad euro zonoje išlieka rizika, jog ekonomikos būklė blogės, praneša BBC. Trečiadienį ECB paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Kalbėdamas spaudos konferencijoje M. Draghis sakė, kad ši rizika yra susijusi su atsinaujinusia įtampa euro zonos skolų rinkose. „Remiantis tyrimais, pirmaisiais 2012 m. mėnesiais ekonomikos augimas stabilizavosi žemame lygyje, o metų eigoje tikimasi nedidelio atsigavimo aktyvumo.

Ispanijos skolinimosi kaina pasaulio finansų rinkose penktadienį išaugo, praneša AP. Palūkanos už 10 metų trukmės vyriausybės obligacijas pasiekė 5,51 proc. Jos augo visą savaitę. Kovo pradžioje palūkanos siekė kiek mažiau nei 5 proc. Šiuo metu skirtumas tarp Ispanijos ir Vokietijos palūkanų siekia 3,64 proc. Tai didžiausias skirtumas nuo sausio pradžios.

Bankrutuojančio „Snoro“ klientai, pasiėmę iš šio banko paskolas, susidūrė su dar viena problema: nors sąskaitose pinigų yra, jais bankas ne tik neleidžia padengti skolų, jų negrąžina, bet ir toliau skaičiuoja palūkanas, o kurį laiką skaičiavo ir delspinigius. Teisininkai sako, kad tokie banko veiksmai yra neteisėti ir ragina nukentėjusius kreiptis į teismą. Manoma, kad tokių banko klientų gali būti apie pusantro tūkstančio.

Pernai Lietuvoje priimtas Vartojimo kredito įstatymas sugriežtino skolinimo taisykles greitųjų kreditų bendrovėms. Greituosius kreditus teikiančios įmonės vis dar randa spragų įstatymo nustatytiems draudimams apeiti, tačiau ekspertai sutinka, kad greitųjų paskolų rinka – gerokai skaidresnė.