palūkanos

Nors tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos kilusi politinė įtampa bent kol kas tiesiogiai nepersikėlė į ekonomiką, ji jau turi Minskui skausmingų finansinių pasekmių. Šią savaitę gerokai pablogėjo Baltarusijos euroobligacijų rodikliai, o ekspertai mano, kad diplomatiniam konfliktui plečiantis, Baltarusijai gali užsitrenkti skolinimosi Europos rinkose durys. Baltarusijos penkerių metų euroobligacijų pajamingumas nuo savaitės pradžios iki kovo 1 d. išaugo nuo 10,08 iki 10,74 proc.

Verslo banginiu laikomas Antanas Bosas bando įtikinti nežinojęs, kad investuojant galima ir pralošti. Todėl dabar milijonierius prašo, kad bankas, kuriame jis prieš kelerius metus buvo įsigijęs obligacijų, padengtų patirtus nuostolius.

Kreditoriumi gali būti ne tik bankai, išperkamosios nuomos bendrovės, vartojimo kreditus teikiančios bendrovės ar kreditų unijos, bet ir 500 litų ar panašią sumą savo draugui ar kaimynui paskolinęs paprastas pilietis. Kaip „Respubliką“ patikino kreditų biuro „Creditinfo“ asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.

„Danske“ bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos banko viešai išsakytus nuogąstavimus, panaikino informaciją apie terminuotojo indėlio palūkanas internetinėje svetainėje ir sustabdė paslaugos užsakymą visuose banko skyriuose.

Itin palankiomis sąlygomis paskolos siekęs vyras liko it musę kandęs. Londone įsikūrę sukčiai sugebėjo iš 56-erių Jono (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) išvilioti apvalią pinigų sumą. Kaip Balsui.lt pasakojo policijos pareigūnai, sukčiai neskubėjo įgyvendinti savo plano lyg akis išdegę. Todėl kartais buvo prašoma pervesti tik 350 litų, o kitais atvejais 1 ar 2 tūkst. litų siekiančias sumas.

Būsto paskolų rinkoje skandinavų bankai klientams bruka naują jauką, rašo „Respublika“.  Potencialius buto ar namo pirkėjus bandoma įtikinti, kad atėjo laikas, kai gyventojams yra kur kas geriau skolintis litais nei eurais. Esą paskolos nacionaline valiuta taip atpigo, kad tapo pigesnės už kreditus bendrais europiniais pinigais. „Respublikos“ kalbinti finansų analitikai neabejoja, kad tai yra dar vienas bankų sūris pelėkautuose.

Lietuvos bankas įtraukė „Danske“ banko palūkanų normas į VILIBOR apskaičiavimą. VILIBOR skaičiavimui skirtingais terminais naudojamos ne mažiau kaip penkių bankų, atliekančių operacijas tarpbankinėje indėlių ir paskolų rinkoje bei esančių didžiausiais jos dalyviais, palūkanų normos. Šiuo metu „Danske“ banko vienos savaitės palūkanų norma yra 0,65 proc.

Lietuvos paštas išplėtė paštų, kuriuose platinami Vyriausybės taupymo lakštai, sąrašą. Dabar taupymo lakštus galima įsigyti 372-uose Lietuvos pašto skyriuose. Paštuose galima įsigyti vienerių arba dvejų metų trukmės taupymo lakštų. Mažiausia investavimo suma - 1000 litų. Taupymo lakštai paštuose parduodami atsiskaitant tik grynaisiais.

Pagarbą gryniesiems pinigams jaučiantys japonai laiko „kojinėse“, o tiksliau, kaip čia įprasta sakyti, „spintose“ apie 84 milijardus jenų (1,08 milijardo dolerių pagal dabartinį kursą). Tokius duomenis penktadienį paskelbė Japonijos nacionalinis bankas. Palyginti su praėjusiais metais ši suma išaugo 2 procentais.

Kipras gavo iš Rusijos pirmąją 590 mln. eurų paskolos dalį, remdamasi Kipro vyriausybės pranešimu informuoja „RIA Novosti“. Rusija Kiprui yra pažadėjusi 2,5 mlrd. eurų paskolą. Praėjusią savaitę Kipro finansų ministras Kikis Kazamias ir Rusijos finansų viceministras Sergejus Storčakas pasirašė sutartį dėl paskolos. Spalio pradžioje Kipro vyriausybės atstovas spaudai Stefanos Stefanou sakė, kad 4,5 metų trukmės paskola gali būti suteikta su 4,5 proc. palūkanų norma.

Vengrijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 6,5 iki 7 proc. Bankas palūkanų normą didina jau antrą mėnesį iš eilės, skelbia BBC. Toks sprendimas sulaukė vyriausybės kritikos, jos manymu, tai stabdys ekonomikos augimą. Vengrija mėgina tartis su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga dėl paramos. Praėjusią savaitę neoficialios derybos nutrūko.

Seimas antradienį po svarstymo nepritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kad būtų apmokestintos palūkanos, gaunamos už gyventojų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, kai palūkanos viršija 400 Lt (arba maždaug 20 tūkst. Lt indėlis – red. past.). Padidinti palūkanas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, nuo 200 iki 400 Lt buvo siūloma Biudžeto ir finansų komiteto patobulintame projekte.

Lietuvos bankų asociacijos nuomone, indėlių palūkanų apmokestinimas reiškia pasitikėjimo šios formos kaupimu žlugdymą: yra didelis pavojus, kad daugelis žmonių pradės atsiiminėti indėlius iš bankų, kurie sudaro 78 proc. bankų ūkio kreditavimo išteklių. Dabartinėje sudėtingoje situacijoje tokio apmokestinimo atsiradimas gali turėti neigiamos įtakos bankų sistemos stabilumui, nes sunku prognozuoti indėlininkų elgsenos pasikeitimus. Asociacijos prezidento dr.

Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. (papildyta 12:15val.) Seimas po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

Socialdemokratų, Darbo partijos ir konservatorių siūlomas palūkanų apmokestinimas nebūtų joks prabangos mokestis – jis paliestų ne tik didelius indėlius turinčius žmones, bet ir „juodai dienai“ taupančius mažas pajamas gaunančius piliečius, sako Liberalų sąjūdžio pirmininkas susisiekimo ministras, Eligijus Masiulis. „Mūsų manymu, tai palies ne tik turtingus, bet netgi žemesnes ir vidutines pajamas gaunančius žmones. Ypač tuos žmones, kurie “juodai dienai„ laiko bankuose atsidėję 6–10 tūkst.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, apmokestinus prabangesnį nekilnojamąjį turtą, galingesnius automobilius šalies biudžetas gautų maždaug 100 mln. litų papildomų pajamų. „Kiek aš žinau, toks variantas, koks vakar buvo Seimo darbo grupėje svarstomas, leistų planuoti papildomas pajamas į 2012 biudžetą iš brangesnio nekilnojamojo turto, galingesnių automobilių apmokestinimo, galbūt nuimant išimtis palūkanoms, apie 100 mln.

Brazilijos ekonomikos augimas trečiąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, buvo nulinis. Dabartinėmis vyriausybės prognozėmis, šalies BVP per visus 2011 m. augs 3,5 proc., tuo tarpu praėjusiais metais šis rodiklis ūgtelėjo 7,5 proc., skelbia BBC. Brazilijos bazinė palūkanų norma nuo rugpjūčio mėnesio sumažinta nuo 12,5 iki 11 proc., bet vis dar yra didžiausia tarp Didžiojo dvidešimtuko (G20) grupės šalių.

Apie „Snorą“ pastaruoju metu girdime labai daug ir, atrodo, ilgai girdėsime. Tačiau dar ilgiau jausime šios aferos pasekmes. Kol kas dar niekam nerūpi, kaip žmonės buvo įsukti į šias finansines machinacijas. Sugundė banko darbuotoja Kelmės rajono gyventoja Milda (straipsnyje minimų pašnekovų tikri vardai ir pavardės žinomos – aut. past.) guodėsi, kad per „Snoro“ platintas obligacijas ji prarandanti ne tik savo santaupas, bet ir senelio jai paliktą palikimą.

Apyvartinio kapitalo valdymui pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama net tik verslo įmonėse, bet ir Europos Sąjungos (ES) institucijose. Netrukus įsigaliosiantys teisinio reguliavimo pakeitimai, skirti konkurencingumui didinti, neabejotinai pagerins įmonių apyvartinio kapitalo valdymą ir šiuo sudėtingu ekonomikos tarpsniu padės „išlaisvinti“ gyvybiškai reikalingų lėšų. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalios dar vienas mokėjimų direktyvos (angl.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) parengė Italijai skubią paskolą, kuri gali siekti nuo 400-600 mlrd. eurų, su 4-5 proc. palūkanų norma, pranešė televizija „France24“, remdamasi vietos spauda. Pasak televizijos, paskola suteiks Italijos valdžiai būtiną „langą“ nuo 12 iki 18 mėnesių, per kurį šalies vyriausybė galės sumažinti biudžeto išlaidas ir įvykdyti kitas būtinas reformas.

Italijos skolinimosi reitingai pasiekė žemiausią lygį nuo to laiko, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą, praneša „Reuters“. Tai sukelia papildomą spaudimą naujai suformuotai Italijos ministro pirmininko Mario Monti'o vyriausybei. Italija rekordines 6,5 proc. palūkanas už vertybinius popierius buvo priversta mokėti po katastrofiško Vokietijos obligacijų aukciono, o Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos šalių lyderiai nepadarė jokios pažangos spręsdami augančią skolų krizę.

Žmonės dažnai teiraujasi, kokia valiuta jiems verčiau taupyti ir laikyti savo santaupas – litais, eurais, doleriais, o gal svarais sterlingų. Užduodami šį klausimą, žmonės greičiausiai galvoja, kad valiutų kursas yra objektyvus dydis, nulemtas rinkos, ir kad būtent rinkos veikimą aiškinantys ekonomistai gali į jį atsakyti. Ir iš tikro, juk pinigai yra rinkos produktas, pinigus žmonės atrado mainydamiesi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai įvertino tai, jog Lietuva antradienį tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 750 mln. JAV dolerių (apie 1,9 mlrd. Lt) beveik už 6 proc. metų palūkanas. „Čia labai įdomus klausimas profesionalams. O tiesiog galbūt ne profesionalams, pasakysiu, kad pasiskolinimas labai sėkmingas.

Didžiosios buitinės technikos parduotuvės žino daugybę būdų, kaip įtikti pirkėjams - jei kliento kišenėje nešlama reikiama suma banknotų, tuomet mandagiai siūloma norimą prekę įsigyti išsimokėtinai. Įdomu, kad ne viena reklamos kompanija siūlo klientui net nesukti galvos dėl pinigų stygiaus ir iš karto reklamoje pateikia puikų pasiūlymą – 0 proc. pradinė įmoka ir 0 proc.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,50 iki 1,25 proc., informuoja BBC. Kadangi mažos bazinės palūkanos skatina skolinimąsi, tokiu būdui tikimasi  paskatinti ekonomikos atsigavimą. Dauguma analitikų prognozavo, kad galiojanti 1,50 proc. bazinė palūkanų norma nebus keičiama. Papildyta 17.15 val.

Vietą po saule finansų pasaulyje bando išsikovoti jaunas veikėjas. Jis vadovaujasi Koranu ir taikosi į XXI amžiaus musulmonus. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama ir rašoma apie finansų pasaulį.

„Swedbank“ Lietuvoje 2011 m. trečiojo ketvirčio pelnas siekė 131 mln. litų, per tą patį laikotarpį prieš metus buvo pasiektas 49 mln. litų pelnas. Ketvirčio pelnas prieš atidėjinius padidėjo 22,9 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ketvirčio pajamos išaugo 14,8 procento, didžiausios įtakos tam turėjo grynųjų palūkaninių pajamų padidėjimas. Po finansinio sunkmečio laikotarpio Lietuvos ekonomika atsigavo sparčiau nei tikėtasi.

JAV bankas „Bank of America“ šiandien pranešė apie trečiojo ketvirčio pelną, prie kurio labiausiai prisidėjo pelnas, gautas iš apskaitos paslaugų, bei turimų aktyvų pardavimai, skelbia „Reuters“. Tačiau pagrindinė banko veikla demonstravo silpnumo ženklus, kadangi krito kreditavimo pelnas ir išaugo išlaidos. Bankas taip pat nukrito į antrąją vietą didžiausių JAV bankų gretose vertinant pagal turimus aktyvus, taip užleisdamas vietą „JPMorgan Chase“ bankui.

Valdžios atstovams svarstant kitų metų valstybės biudžetą, netyla diskusijos ir dėl vis didėjančių valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Kaip planas „B“ karts nuo karto pasigirsta siūlymas pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). „Nežinau, ar planas „B“ reiškia, kad mums reikia TVF pagalbos. Drįstu abejoti, ar Latvija būtų kreipųsis į TVF, jei ne jų bankinė problema.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad tam, jog išspręstų euro zonos skolų krizę, Europos lyderiai turi imtis rimtesnių priemonių nei vien bankų rekapitalizacija. „Jie turi užtikrinti, kad svirduliuojančios didžiosios Europos ekonomikos galėtų skolintis įperkamomis palūkanomis. Jie supranta, kad turės padaryti daugiau, nei padarė iki šiol“, - duodamas interviu „Bloomberg“ sakė T. Gaitneris.

Lietuvos Vyriausybė artimiausius kelerius metus žada ir toliau skolintis iki 10 milijardų litų kasmet. Tik 2014-aisiais skolintis žadama mažiau ir, viliamasi, valstybės biudžetas bus subalansuotas – kiek bus surinkta pinigų, tiek ir išleista, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Kiekvienas trupinėlis, patekęs į valstybės biudžetą, Vyriausybei ir toliau lieka labai svarbus.

Gruzijos finansų ministras Dimitrijus Gvindadzė ir Pasaulio banko Pietų Kaukazo regiono direktorius Asadas Alamas ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl 40 mln. dolerių lengvatinės paskolos skyrimo Gruzijai – šios lėšos bus skiriamos valstybėje vykdomoms reformoms palaikyti, praneša šalies Finansų ministerija.

Socialdemokratai Seimo nariai Edmundas Jonyla ir Edvardas Žakaris rengia oficialų kreipimąsi į Vyriausybę, kad ši paskolas „Sodrai“ teiktų be palūkanų. Parlamentarai mano, kad teikdama „Sodrai“ paskolas su palūkanomis Vyriausybė dar kartą apiplėšia pensininkus. „Kai buvo sumažintos pensijos, Vyriausybė iš pensininkų pasiskolino be procentų. Net jei bus atkurti pensijų dydžiai, pensininkai neišvengiamai bus patyrę nuostolių, nes pinigus bus paveikusi infliacija.

Tarptautinė panika dėl Europos skolų krizės naują lygį pasiekė šį antradienį, kuomet JAV prezidentas B. Obama paskatino didžiąsias ES nares aktyviau bendradarbiauti taisant padėtį skolų kamuojamose valstybėse, mat kalbos apie Graikijos bankrotą pradėjo spausti ir Italijos pečius. Pasitikėjimas euru dar labiau smuko, kuomet Italija buvo priversta mokėti aukščiausias palūkanų normas nuo prisijungimo prie euro zonos, rašo CNBC.

Lietuvos bankas netrukus patvirtins atsakingo skolinimo taisykles komerciniams bankams, įsigaliosiančias nuo spalio 1-osios. Teikiant gyventojams paskolas jų laikytis bus privaloma, praneša LTV „Šiandien“. Naujomis skolinimo taisyklėmis siekiama išvengti nekilnojamojo turto kainų burbulo ir įpratinti bankus skolinti, o gyventojus skolintis atsakingai. Pirmiesiems – griežčiau vertinti savo riziką, antriesiems – labiau skaičiuoti, kaip atiduos skolas.

„Danske“ bankas 30 proc. didina palūkanas už terminuotus indėlius eurais ir litais. Šiuo metu Lietuvoje tai didžiausios komercinių bankų fiziniams asmenims siūlomos palūkanos už 3 ir 6 mėn. terminuotus indėlius eurais bei vienos didžiausių palūkanų litais. „Operatyviai reaguojame į vis didėjantį saugesnių investicinių instrumentų poreikį ir siūlome gyventojams nuo 1,6 iki 2,1 proc.

Baltarusijos bankai, kaip ir iki šiol, nustato rekordiškai aukštas rublinių depozitų palūkanų normas. Pavyzdžiui, paskutinėmis liepos dienomis bankuose „Belrosbank“ ir „Trastbank“ maksimalios rublinių indėlių palūkanų normos sudarė 33 procentus. Kai kuriuose kituose bankuose palūkanų normos siekė 29-31 procentą. Kad gautų maksimalias rublinių depozitų palūkanas, bankų klientai turi įvykdyti tam tikras sąlygas.

Atsigaunant būsto paskolų rinkai, centrinis bankas žada griežtai stebėti, kad augantis skolinimas vėl neišpūstų nekilnojamo turto kainų burbulo. Dar prieš metus skundęsi sunykusiu paskolų portfeliu, bankininkai vėl trina rankas – kreditų rinka atsigauna, praneša LTV „Panorama“. Nors nedaug, vos 1 proc., bet šiemet išaugo būsto paskolų skaičius. „Taip, galima konstatuot,kad įvyko virsmas.

JAV prezidentas Barackas Obama sušaukė nepaprastąjį posėdį, per kurį bandyta išspręsti ekonomiškai katastrofišką situaciją dėl nepajėgumo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, praneša BBC. B. Obama sušaukė posėdį po be rezultatų penktadienį pasibaigusio susitikimo su Atstovų rūmų pirmininku respublikonu Johnu Boehneriu. Demokratai ir respublikonai pateikia skirtingus būdus, kaip kontroliuoti išlaidas ateityje.

Nuo šiol studentams, gavusiems valstybės remiamas paskolas, palūkanas apmokės Valstybinis studijų fondas. Nuo rugpjūčio 1 d. fondas apmokės palūkanas už visus studentus (jų studijų metu), kuriems nuo 2009 m. rudens buvo suteiktos valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti ir dalinėms studijoms užsienyje. Ši lengvata studentams nuo šių metų imantiems naujas paskolas bus taikoma iš karto. Palūkanų apmokėjimui šiemet skirta 0,9 mln. litų.

Valstybės remiamas paskolas mokesčiui už mokslą pasiėmusiems studentams nereikės mokėti palūkanų studijų metu – jas už studijuojančiuosius, kol jie baigs mokslus, mokės valstybė. Tokį sprendimą pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama gerinti studentiškų paskolų sąlygas ir įvertinusi finansines galimybes. Vyriausybė patvirtino palūkanų apmokėjimo mechanizmą.

Viena iš trijų didžiausių pasaulio kredito reitingo agentūrų netikėtai rekomendavo nebeinvestuoti į Portugaliją. „Moody's“ pareiškė, kad ir jai gali prireikti antrosios gelbėjimo paskolos. Europos Sąjunga atkirto, kad Šiaurės Amerikoje įsikūrusios kredito reitingų agentūros nežino tikrosios padėties, o Vokietija stoja į karą su esą neatsakingais panikos skleidėjais, praneša LTV „Šiandien“. Portugalijai tai buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus.

Dėl lėtėjančios ekonomikos ženklų Australijos rezervų bankas nepadidino esamos 4,75 proc. bazinės palūkanų normos, informuoja BBC. Pirmadienį paskelbti duomenys parodė, kad gegužę mažmeniniai pardavimai šalyje sumažėjo, nes vartotojai stengėsi sumokėti paskolas už būstą. Visu etatu dirbančių gyventojų skaičius balandį ir gegužę mažėjo ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei dvejus metus. Pirmąjį metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 1,2 proc.

Po Graikijos parlamento sprendimo pritarti taupymo priemonių paketui euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį pasiekė aukščiausią lygį per tris savaites. Ketvirtadienį Graikijos parlamentas ruošiasi antrajam balsavimui dėl taupymo programos, kuris yra susijęs su trečiadienį patvirtinto griežtų taupymo priemonių paketo įgyvendinimu.

Lietuvos bankas, siekdamas išvengti paskolų estafetės sukeltų krizių, šalies bankus gniaužia į kumštį ir liepia skolinti atsakingai. Lietuvos bankas (LB) nusprendė šalies bankus pamokyti atsakingo skolinimosi. Tokių taisyklių idėja buvo pristatyta vasarai prasidėjus, bet tik praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jos bus ne rekomendacinio pobūdžio.

Lietuvoje populiarėja šešėlinė bankininkystė – taip bankininkai vadina įmonių, kurios skolinasi pinigus iš gyventojų už palūkanas, veiklą. Pritrūkusios investicijų, kai kurios įmonės pinigų pasiskolina iš gyventojų ar verslo bendrovių, žadėdamos nuo 6 iki net 24 procentų palūkanas, skelbia „Lietuvos ryto“ televizija. Bankų asociacijos duomenimis, tokių įmonių bankroto rizika yra didesnė nei vidutinė, o įmonei bankrutavus, gyventojai vargiai atgautų savo indėlius.

Balandį pensijų ir pašalpų „Sodra“ išmokėjo 190,7 mln. litų daugiau, nei surinko įmokų. Kovą šis skirtumas buvo dar didesnis - beveik 219 mln. litų. Skylės lopomos valstybės brangiai skolintais pinigais. Tuo tarpu arti 0,5 milijardo litų „Sodrai“ įsiskolinusios įmonės palūkanų už susikaupusias sumas nemoka nė cento. Šių metų vasario 7 d. „Sodra“ pradėjo viešai skelbti įmones, nesumokėjusias valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitų „Sodros“ administruojamų mokesčių.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs padidinti bazinę palūkanų normą, jeigu kiltų tokia būtinybė, trečiadienį pranešė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jurgenas Štarkas (Juergen Stark). Atsakydamas į Graikijos laikraščio „Kathimerini“ žurnalistų klausimą, ar ECB pasirengęs vėl didinti bazinę palūkanų normą, prieš tai balandį ją pakėlęs iki 1,25 proc.

SEB bankas nustatė naujas terminuotųjų indėlių litais ir eurais palūkanas normas. Terminuotųjų indėlių litais, kurių trukmė nuo vienos savaitės iki trijų mėnesių, nuo šešių iki devynių mėnesių ir nuo vienų iki penkerių metų, palūkanų normos padidėjo 0,1-0,4 proc. punkto ir šiuo metu yra nuo 0,2 iki 3 procentų. Indėlių litais, kurių trukmė nuo keturių iki penkių ir nuo dešimties iki vienuolikos mėnesių, palūkanų normos nebuvo keičiamos.